Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PASLAUGOS BŪSTUI“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių

20. Atsakovė UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) interneto svetainėje 2023 m. gegužės 24 d. paskelbė kvietimą teikti pasiūlymą „Statybos techninės priežiūros paslaugoms pirkti namui (duomenys neskelbtini)“ pagal išviešintas Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygas bei kvietimą teikti pasiūlymą „Statybos techninės priežiūros paslaugoms pirkti namui (duomenys neskelbtini)“ pagal išviešintas Statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygas.

Dėl Pirkimų sąlygų ginčijimo

28. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės (apeliantės) argumentus pažymi, kad nors byloje ginčijamas sprendimas dėl ieškovės pasiūlymų atmetimo, tačiau iš esmės ieškovė kelią klausimą dėl pirkimo sąlygų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar pirkimo sąlygos yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015). Nors iš principo neatmetamos ir išimtinės situacijos, kai dalyvis (-iai) turi objektyvią galimybę suprasti pirkimo sąlygas tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus (Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas eVigilo, C-538/13), tačiau šios situacijos vertintinos giežtai (siaurai), įvertinus tam tikras konkretaus ginčo aplinkybes, atsižvelgiant į deramai informuoto ir įprastai rūpestingo konkurso dalyvio standartą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos taisyklės leidžia daryti tokias išvadas: pirma, pirkimo sąlygos turi būti ginčijamos tada, kai jos yra paskelbtos, tačiau ne vėlesnėse viešųjų pirkimų stadijose; antra, vėlesnėse viešųjų pirkimų stadijose pirkimų sąlygų teisėtumas gali būti keliamas tik tada, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis arba yra akivaizdus jų turinio niekinis pobūdis; trečia, vėlesnėse viešųjų pirkimų stadijose teismai gali įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar pirkimo sąlygos yra teisėtos. Tokių taisyklių struktūra teisėjų kolegija pasisako žemiau dėl apeliacinio skundo argumentų.

Dėl Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunkčio

29. Visų pirma, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė, būdama patyrusi pirkimų dalyvė, po Pirkimų sąlygų paskelbimo, jų neginčijo, neprašė patikslinti ar paaiškinti, teikė pasiūlymus Pirkimuose, teikė deklaracijas dėl Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunkčio atitikimo (pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad deklaracijos nebuvo pateiktos), o tokius reikalavimus pradėjo reikšti tik atmetus jos pateiktus pasiūlymus, t. y. ieškovė Pirkimų sąlygų teisėtumą pradėjo kvestionuoti tik tada, kai perkančioji organizacija priėmė sprendimus atmesti jos pasiūlymus, kuriuos jau įvertino. Taigi šiuo atveju ieškovei taikytinas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas (žr. šios nutarties 28 punktą).

30. Antra, byloje reikia nustatyti, ar nėra viešojo intereso poreikio pasisakyti dėl Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunkčio, ar Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunkčio nuostatos nelaikytinos akivaizdžiai niekinėmis. Teismų vaidmuo ir pareiga saugant viešąjį interesą aktualūs ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi. Taigi, viešasis interesas viešųjų pirkimų ginčuose įgalina teismą būti aktyviu arbitru, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, o tai reiškia, kad jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, bet yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai. Aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose laikytinas jo diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu. Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Nustatyta, kad atsakovės administruojamų daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai dalyvauja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Atsakovė, kaip įgaliota minėtų daugiabučių namų projektų administratorė, vykdė daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimus. Pirkimai buvo vykdomi vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34, CK bei statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygomis, t. y. Pirkimų sąlygomis.

32. Aprašo 10 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimai teikiantiems pasiūlymus asmenims – tiekėjams ir pasiūlymų rengimui, pasiūlymų vertinimo reikalavimai, kitos projekto rengimo ir projekto vykdymo priežiūros, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų, statybos rangos darbų su projekto parengimu pirkimo vykdymo sąlygos ir tvarka nustatomi pirkimo dokumentuose. Tiekėjas turi atitikti Aprašo 4 priedo 3 punkte, ar 10 priedo 3 punkte, ar 12 priedo 3 punkte, ar 14 priedo 3 punkte nurodytus kvalifikacijos reikalavimus. Kadangi Aprašo 4 priedo 3 punkte yra įtvirtintos būtent statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygos, tarp jų reikalavimai tiekėjams, pageidaujantiems dalyvauti pirkime, todėl šiuo atveju tiekėjas turėjo atitikti būtent minėtame priede nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Aprašo 16 punkte išvardytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atmesti pirkimuose pateiktus pasiūlymus: tiekėjas neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų arba pasiūlyme pateikė neišsamius ar netikslius kvalifikacinius duomenis ir užsakovo prašymu per nurodytą terminą nepateikia jų patikslinimo; pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų; tiekėjas yra įtrauktas į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą nepatikimų tiekėjų sąrašą; pateikta melaginga informacija, kurią užsakovas gali įrodyti teisėtomis priemonėmis ir kt.

33. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad įvertinus Aprašo turinį ir jame išdėstytas sąlygas, matyti, jog šiame teisės akte nėra išsamiau detalizuota ir atskleista, ar pagal jame pateiktą reglamentavimą bet kokio pobūdžio pasiūlymų neatitiktys savaime sudaro pagrindą juos atmesti, taip pat kokius pasiūlymą sudarančius duomenis ir kokiais atvejais tiekėjai gali patikslinti, papildyti ir paaiškinti. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad susiklostę teisiniai santykiai savo esme yra labai panašūs į viešųjų pirkimų teisinius santykius, sprendžiant klausimą dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymus teisėtumo, be pirmiau nurodytų Aprašo nuostatų, taikytinos ir VPĮ nuostatos bei teismų praktika, kurioje atskleidžiamas šių nuostatų turinys (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-156-790/2023 18 punktas).

34. Perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017).

35. Pagal VPĮ 47 straipsnio 7 dalį tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Metodiką. Metodikos 5 punkte numatyta, kad pirkimo vykdytojas, siekdamas išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti numatomos sutaryti pirkimo sutarties sąlygas, turi teisę, vadovaudamasis šia Metodika, pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (ir jų reikšmes) ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Pirkimo vykdytojas, vadovaudamasis šios Metodikos ‎7 punkte nustatytais principais, gali nustatyti kitokius nei šioje Metodikoje įtvirtintus, VPĮ ir Pirkimų įstatymui neprieštaraujančius, objektyvius ir nediskriminacinius finansinio ir ekonominio ar techninio ir profesinio pajėgumo kriterijus ir jų vertinimo metodus ir (ar) jų reikšmes, jei tai būtina dėl konkretaus pirkimo objekto specifikos, apimties, ypatingų pirkimo sutarties vykdymo sąlygų, tačiau negali reikalauti, kad tiekėjai pateiktų kitokius kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, nei nurodyta VPĮ 51 straipsnyje (Metodikos 6 punktas).

36. VPĮ 46 straipsnyje yra nustatyti tiekėjų pašalinimo iš pirkimo pagrindai, t. y. aplinkybės, susijusios su tam tikromis tiekėjų atliktomis nusikalstamomis veikomis, pažeidimais ir pan., kurias nustačius, tiekėjas yra pašalinamas iš pirkimo. Šios negatyvaus pobūdžio sąlygos, nors ir tiesiogiai nėra susijusios su tiekėjo kvalifikacija, tačiau kaip ir pozityvieji kokybinės atrankos kriterijai perkančiajai organizacijai padeda įsitikinti tiekėjų patikimumu ir įvertinti asmeninę jų padėtį bei profesines savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015). Pirkimo laimėtoju gali būti pripažįstamas tik toks pasiūlymas, kurį pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir nėra pašalintas iš pirkimo vadovaujantis VPĮ 46 straipsniu (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), todėl pirkimą vykdančiam subjektui kyla pareiga įvertinti, ar pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka šiuos reikalavimus.

37. Nagrinėjamu atveju atsakovė pašalino ieškovę iš vykdytų Pirkimų, nustačiusi, kad ieškovė neatitinka Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunktyje nustatyto reikalavimo. Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunktyje nustatyta, kad:

37.1. Tiekėjas laikomas neatitinkančiu kvalifikacijos reikalavimų, jei jis yra neįvykdęs pirkimo sutarties ar jos dalies, pirkimo sutarties su perkančiuoju subjektu ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip nustatyta CK (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, pirkimo sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė pirkimo sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu toje pirkimo sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos.

37.2. Užsakovas iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai jis turi įtikinamų duomenų, kad perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas yra pareiškęs tiekėjui reikalavimus, susijusius su per pastaruosius 3 (tris) metus nustatytais atliktų darbų (suteiktų paslaugų) trūkumais, sukėlusiais didelę žalą perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui. Užsakovas iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai jis turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo.

37.3. Tiekėjas, siekdamas įrodyti, kad atitinka Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunktyje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, turi pateikti laisvos formos deklaraciją.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunktyje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, pirmiau nurodytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad nėra viešojo intereso poreikio pasisakyti dėl Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunkčio, kai šiuo atveju ieškovė (apeliantė) tokį klausimą kelia jau vėlesnėse pirkimo stadijose, kai jos pasiūlymas yra atmestas, o Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunkčio nuostatos nelaikytinos akivaizdžiai niekinėmis. Vien tai, kad Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunkčio sąlyga yra panaši į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytą privalomąjį tiekėjo pašalinimo pagrindą, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tokia sąlyga yra niekinė. Be to, Metodikos 16 punkte yra numatyta teisė perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjus, atsižvelgiant į anksčiau sudarytas sutartis.

Dėl ieškovės pasiūlymų atitikties Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunkčio reikalavimams

39. Ieškovė, teikdama pasiūlymus, laikė, kad ji atitinka visas Pirkimų sąlygas, įskaitant ir Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunkčio reikalavimus. Tą ji patvirtino pateikdama laisvos formos deklaraciją, kurioje pažymėjo, kad atitinka Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunkčio kvalifikacinį reikalavimą.

40. Ieškovės pasiūlymai buvo atmesti kaip neatitinkantys Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunkčio reikalavimų, nes Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-81-730/2023 dėl rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo bei žalos atlyginimo. Iš ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-81-730/2023, matyti, kad UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ reikalavo priteisti: solidariai iš UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ bei ribotos atsakomybės bendrovės „Budinvest-Kyiv“ filialo 45 575,42 Eur stogo defektų (trūkumų) šalinimo išlaidų atlyginimą; iš UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 30 proc. statybos defektų šalinimo išlaidų atlyginimą, t. y. 49 467,55 Eur; iš ribotos atsakomybės bendrovės „Budinvest-Kyiv“ filialo 70 proc. statybos defektų šalinimo išlaidų atlyginimą, t. y. 115 424,28 Eur. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės atsakyme į pretenziją nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-81-730/2023 atsakovė yra pareiškusi nepagrįstus reikalavimus, kurie bus atmesti, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies – priteisė UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ iš UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 14 597,78 Eur žalos atlyginimą. Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

42. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu laikytina, kad 2023 m. birželio 7 d. pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys nebuvo teisingi, nes pasiūlymų teikimo metu Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-81-730/2023 pagal UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ (šioje byloje – atsakovė) ieškinį UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ (šioje byloje – ieškovė) ir Tovarystvo z obmezhenoiu vidpovidalnistiu „Budinvest-Kyiv“, veikiančiai per ribotos civilinės atsakomybės bendrovės „Budinvest-Kyiv“ filialą, dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Nėra pagrindo abejoti, kad pačiai UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ buvo žinoma, jog yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-81-730/2023, kurioje pareikšti reikalavimai dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, nes ji buvo bylos šalis. Pagal bylos duomenis: i) UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ 2020 m. birželio 17 d. pareiškė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ reikalavimą dėl 210 467,25 Eur nuostolių atlyginimo; ii) ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-81-730/2023 teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 17 d. Ieškinyje pažymėta, kad: „Budinvest-Kyiv“ filialui dėl UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ kaltės buvo sumokėta už visus darbus pagal statybos rangos sutartį, nors dalis techninės priežiūros priimtų darbų buvo visai neatlikta, dalis darbų atlikti su aiškiais defektais ir jie nepašalinti iki šiol, pagal UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ atliktą apklausą buvo gautas potencialaus tiekėjo pasiūlymas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų užbaigimui bei konstatuotų UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ kaip tinkamų priimtų darbų defektų pašalinimui, kurio kaina su PVM sudaro 164 891,83 Eur; po 2020 m. kovo 13 d. naktį įvykusios audros, buvo užfiksuoti pažeidimai ant (duomenys neskelbtini), namo stogo. Įvertinus padarytą žalą, buvo konstatuota, kad stogo darbai buvo atlikti su defektais, nors darbai buvo atsakovės UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ priimti kaip atlikti tinkamai. Atsižvelgiant į naujai nustatytas aplinkybes, buvo gautas rangovo pasiūlymas, pagal kurį stogo defektų pašalinimo ir remonto darbų kaina – 45 575,42 Eur; iii) kvietimas teikti pasiūlymus ginčo Pirkimuose paskelbtas 2023 m. gegužės 24 d.; iv) ieškovė pasiūlymus pateikė 2023 m. birželio 7 d. Taigi trijų metų terminas, nurodytas Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunktyje, nebuvo pasibaigęs, o pasiūlymų pateikimo metu egzistavo aplinkybė, kad perkančioji organizacija buvo pareiškusi reikalavimus ieškovei, susijusius su per pastaruosius 3 metus nustatytais atliktų darbų trūkumais, todėl ieškovė, teikdama pasiūlymus, turėjo apie tai pranešti atsakovei.

43. Teisėjų kolegija, apibendrindama savo išvadas, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovės sprendimų dėl ieškovės pasiūlymų atmetimo.

Dėl bylos ribų (ne)peržengimo

44. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė atsiliepimą į ieškinį grindė naujomis aplinkybėmis ir naujais argumentais, susijusiais su melagingos informacijos pateikimu, t. y. peržengė pretenzijose ir atsiliepime į pretenzijas nustatytas ginčo ribas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo nagrinėti atsakovės atsiliepimo teiginių apie tariamą melagingos informacijos pateikimą.

45. Ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų stadija yra privaloma peržiūros procedūros dalis (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, CPK 423² straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 45 punktas).

46. CPK 423³ straipsnyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu (nurodyto straipsnio 2 dalis); ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (to paties straipsnio 3 dalis); keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (to paties straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors CPK atskirai įtvirtintos nuostatos dėl ieškiniui keliamų reikalavimų ir pirmiau nurodyti ieškovo procesinio elgesio ribojimai, tai per se (savaime) nereiškia, jog atsakovėms – perkančiosioms organizacijoms procese suteikta daugiau teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-378/2018 35 punktas). Tai iš esmės reiškia, kad jei ieškovas (tiekėjas) procese ribojamas pretenzijos turinio atžvilgiu, tai ir atsakovė (perkančioji organizacija) atsiliepime į ieškinį ar triplike negali remtis naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar teisiniais argumentais, kurie nebuvo tiekėjui nurodyti atsakyme į pretenziją.

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 29 d. ieškovė atsakovei pareiškė pretenziją, kurioje nurodė, jog su atsakovės sprendimų motyvais nesutinka, nes jie neatitinka objektyvios tikrovės, nesudaro pagrindo atmesti pasiūlymus, o patys sprendimai yra nemotyvuoti. Ieškovė pareikalavo pagrįsti poziciją, susijusią su ieškovės pasiūlymų atmetimu. Ieškovė 2023 m. liepos 5 d. atsakovei pareiškė papildomą pretenziją, kurioje išdėstė papildomus argumentus: Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunktyje numatytas kvalifikacijos reikalavimas savo esme yra akivaizdžiai perteklinis ir nesusijęs su tiekėjų kvalifikacija; toks tiekėjo kvalifikacinis reikalavimas nėra numatytas nei VPĮ, nei Metodikoje, nei Apraše, pagal kurį vykdomi Pirkimai; ginčo sąlyga savo turiniu yra beveik tapati VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatytiems tiekėjų pašalinimo pagrindams (ne kvalifikacijos reikalavimams), tačiau toks pašalinimo pagrindas nėra numatytas VPĮ 46 straipsnyje, todėl negali būti patvirtintas Pirkimų sąlygose; Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunktyje nurodyta sąlyga pagal savo turinį yra abstrakti ir neaiški, nes kalba apie atliktų darbų trūkumus, sukėlusius didelę žalą perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui. Teisinė kategorija kaip „didelė žala“ yra neapibrėžta ir neaiški. Atsakovė 2023 m. liepos 13 d. atsiliepime į ieškovės pateiktas pretenzijas nurodė, kad ieškovė neatitiko Pirkimų sąlygų 3.1.5 papunkčio reikalavimo, nes Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-81-730/2023 pagal UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ ieškinį UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ir Tovarystvo z obmezhenoiu vidpovidalnistiu „Budinvest-Kyiv“, veikiančiai per ribotos civilinės atsakomybės bendrovės „Budinvest-Kyiv“ filialą, dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, todėl vadovaujantis Pirkimų sąlygų 8.3.2 papunkčiu ieškovės pasiūlymai buvo atmesti. Atsiliepdama į ieškovės ieškinį, atsakovė, be kita ko, nurodė, kad: ieškovė pateikdama laisvos formos deklaracijas nurodė melagingą informaciją, jog neva jos atžvilgiu perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas nėra pareiškę tiekėjui reikalavimų, susijusių su per pastaruosius 3 metus nustatytais atliktų darbų trūkumais, sukėlusiais didelę žalą perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui; tikrovės neatitinkančių dokumentų pateikimas yra savarankiškas pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą, todėl šioje konkrečioje situacijoje atsakovė turėjo net du savarankiškus pagrindus atmesti ieškovės pasiūlymus.

48.1. Pirma, jau ikiteisminėje ginčo stadijoje faktinių aplinkybių kontekste buvo nustatyta, kad ieškovė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Šiuo procesiniu sprendimu pritariama pirmosios instancijos išvadai, kad ieškovė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teisminio nagrinėjimo metu turinio prasme buvo vertinama ta pati informacija.

48.2. Antra, pagal kasacinio teismo praktiką, nuostata, kad tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje, iš esmės taikytina tik tiekėjui (ieškovui), bet savaime neapriboja teismo, kuris viešųjų pirkimų ginčus sprendžia kaip aktyvus arbitras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 50 punktas).

48.3. Trečia, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešasis interesas viešųjų pirkimų ginčuose įgalina teismą būti aktyviu arbitru, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose laikytinas jo diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu.

48.5. Penkta, perkančiosios organizacijos privalo atmesti tiekėjų pasiūlymus, jei juose nurodyta informacija būtų kvalifikuotina kaip melaginga (net jei pirkimo sąlygose tokio pagrindo nepagrįstai neįtvirtinta) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti rimtą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 47 punktas). Objektyvios tiesos nustatymas laikytinas svarbiausiu sprendžiant, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta informacija melaginga; tais atvejais, kai nėra aiškūs faktiniai pasiūlymo duomenys, per se nepaneigiama galimybė jų (duomenų) pripažinti melaginga informacija; ši gali paaiškėti ir konkretus faktinis pasiūlymo turinys gali būti nustatytas tiek atliekant pirminį pasiūlymų vertinimą, tiek vertinant po perkančiosios organizacijos prašymo pateiktus pasiūlymo paaiškinimus, tiek nagrinėjant tiekėjo pateiktą pretenziją ar sprendžiant ginčą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 53, 54 punktus).

49. Dėl išdėstytų aplinkybių, apeliantės teiginiai nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai išplėtė nagrinėjamo ginčo ribas bei dėl to panaikinti ginčijamą teismo sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

51. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

53. Atsakovė UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui. Apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

54. Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą atsakovė sumokėjo 2024 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymu, laikytina, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (2 601,50 Eur) neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 018,20 Eur × 1,3 = 2 623,66 Eur). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisiamos iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“, juridinio asmens kodas 300620883, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PASLAUGOS BŪSTUI“, juridinio asmens kodas 140337250, 2 601,50 Eur (du tūkstančius šešis šimtus vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.