- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-27
- Bylos Nr.
- AN2-167-380/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00199-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- H. L.
- Advokatai
- Karolis Gerbauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucijos, Inspekcijos) vyriausiosios specialistės 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VTPSI-ANR_N-224-2024 H. L. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. kovo 21 d., 11.05 val., Klaipėdos miesto sav., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros Vakarų Lietuvos pirmasis priežiūros skyrius atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant ūkinę ir kitą veiklą, pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypo ribos, yra savavališkai užimta valstybinė žemė – iš vakarinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai; iš pietinės sklypo pusės (duomenys neskelbtini) g.) įrengta mūrinė tvora su metalo profiliais ant betoninio pagrindo ir įrengti metaliniai vartai bei varteliai, taip pat įrengtas įvažiavimas, kuris išklotas trinkelėmis ir iš vienos įvažiavimo pusės įrengta mūrinė sienelė, o iš kitos įvažiavimo pusės mūrinė sienelė su metalo tvorelėmis bei laipteliais; iš rytinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai. Remiantis patikrinimo ir nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad H. L., pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir ANK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. L. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama 2024 m. liepos 11 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. L. atstovo advokato K. Gerbausko skundo netenkino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2024 m. gegužės 7 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VTPSI-ANR_N-224-2024 paliko nepakeistą. Teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. L. prašo: 1) panaikinti Institucijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-224-2024; 2) nutraukti H. L. administracinio nusižengimo teiseną; 3) priteisti H. L. 181,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3.1. Mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad H. L. padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nėra duomenų, jog valstybinėje žemėje esančios tvoros, atraminės sienelės ir trinkelės būtų savavališka statyba, tokio teisinę reikšmę turinčio fakto nėra konstatuota ir jokių nurodymų būtent dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra pateikta. H. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad namą įsigijo 1994 m. Jis su žmona buvo paskutinieji, kurie įsigijo šioje gatvėje namą. Kadangi buvusio savininko nepažinojo, tik iš dokumentų žinojo, kad turi 6 arų žemės sklypą. Kai atsikraustė, kaimynų namai jau buvo pastatyti. Namą galutinai pastatė 2003 m. Namo projekte buvo numatytas požeminis garažas. Įvažiavimą į garažą darė maksimaliai trumpesnį, kad tik galėtų įvažiuoti. Įvažiavimas šiek tiek nusitęsė į gatvės pusę. Tyčios neturėjo. Jei reikės demontuoti ir išgriauti sutvirtinimo sieneles, neteks įvažiavimo į garažą. Priešais statomą namą 1998 m. – 2003 m. nebuvo nei gatvės, nei (duomenys neskelbtini) prospekto, o tik pievos ir molėtas sunkiai automobiliu įveikiamas šunkelis, praeinantis toli nuo namo garažo durų, gal 15 m ar net toliau, per pievą ir krūmus, link seniai asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios už 500 m. Darant dabartinės asfalto dangos ir trinkelių šaligatvių (duomenys neskelbtini) g. kelio pirmąjį projektą (maždaug 2005 m. – 2010 m., projektavimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, užsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) buvęs kelias, dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė, buvo pastumtas link (arčiau) namų apie 5–7 metrus, taip pat keletą kartų keitėsi ir kelio (gatvės) altitudės, tada molio, žvyro dangos aukščiai kaitaliojosi 0,5–1,0 m ribose. Tam, kad paviršinis vanduo ir purvas iš šunkelio neplūstų į po namu žemai esantį garažą teko nedelsiant įsirengti dabar Institucijos privalomuoju nurodymu nurodomą nugriauti / demontuoti įvažiavimą į sklypą ir garažą.
3.2. Teigia, kad tyčios jo veiksmuose nebuvo, H. L. tik norėjo įsirengti įvažiavimą į savo sklypą. Žinojo, kad savivaldybės taryboje buvo spendžiamas klausimas dėl dabartinio (duomenys neskelbtini) kvartalo ribų nustatymo. Jo nuomone, nurodymas nugriauti atitvarus yra neteisėtas. Kai 2003 m. įsikėlė gyventi į namą, trinkelės nebuvo sudėtos, įvažiavimas į sklypą / garažą buvo užpiltas skalda su žvyru. Trinkelės sudėtos 2005 m. – 2007 m., o borteliai / šoninė mūrinė sienelė sudėtos žymiai vėliau. Tvora atsirado iki gatvės projektavimo. Leidimų neturėjo. Turėjo tik namo projektą. Padarė pagal kaimynus, nes greta sklypų eilės kaimynai jau buvo pasistatę bortelius. Savo žemės sklypo ribų „nežiūrėjo“. Kai iš savivaldybės gavo pasiūlymą išsipirkti valstybinę žemę, neturėjo galimybės išsipirkti siūlomą žemę.
3.3. Apeliantas pažodžiui cituoja Institucijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarime išdėstytas aplinkybes, nesutinka su nurodytomis aplinkybėmis ir išvadoms dėl jo padarytų pažeidimų. Akcentuoja 2014 m. gruodžio 2 d. H. L. padarytą (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos statybos darbų nuotrauką, kuri patvirtina, tuo metu jau buvo tiek tvoros, tiek trinkelių danga, tiek įvažiavimo atraminės sienelės į po namu esantį garažą. Mano, kad nėra pagrindo traktuoti šių tvorų, atraminių sienelių ir trinkelių dangos kaip neteisėtos statybos ir, atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu šių objektų įrengimu ir buvimu yra neteisėtai naudojama ar užimta valstybinė žemė.
3.4. Nurodo, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, jeigu valstybinį ar privatų žemės sklypą asmuo naudoja ar užima neturėdamas tam teisinio pagrindo. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad H. L. neturi teisės įrengti trinkelių dangos ir atraminių sienelių laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje tarp jo ir žmonos sklypo ribos ir (duomenys neskelbtini) gatvės. H. L. žemės sklype yra teisėtai pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos šio gyvenamojo namo statybos projekto ir kadastro duomenų bylos ištraukos, kurios patvirtina, kad gyvenamojo namo rūsyje (cokoliniame aukšte) yra garažo patalpa, į kurią patekimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš projektinių duomenų matyti, kad garažo grindys yra apie 1,30 metro žemiau žemės paviršiaus. Taip pat iš kadastro duomenų bylos (remiantis masteliu) matyti, kad nuo garažo vartų iki žemės sklypo ribos ties (duomenys neskelbtini) gatve yra 5 metrų atstumas. Laisvoje valstybinėje žemėje esanti trinkelių danga ir atraminės sienelės, kartu su toliau H. L. žemės sklype esančia danga ir atraminėmis sienelėmis, sudaro nuožulnų įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į šį garažą. Atraminės sienelės saugo, kad įvažiavimo neužpiltų gruntas iš jo šonuose esančių aukštesnių žemės sklypo vietų. Neįrengus trinkelių dangos bei atraminių sienelių šonuose tiesiog nebūtų buvę įmanoma įgyvendinti gyvenamojo namo projekte numatyto sprendinio – patekimo į garažo patalpą. Kadangi gyvenamojo namo statybai buvo gautas statybos leidimas su reikiamais kompetentingų institucijų pritarimais ir suderinimais, neabejotina, kad institucijoms derinant projektą su tokiais sprendiniais buvo suprantama, kad norint įgyvendinti šiuos sprendinius, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki pat patekimo į garažą vartų turės būti įrengtas įvažiavimas, su teisės aktų reikalavimus atitinkančiu nuolydžiu, tinkama automobiliams važiuoti danga ir kitais būtinais elementais, tarp jų atraminėmis sienelėmis. Gavęs statybos leidimą H. L. turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jis turi teisę įrengti į garažo patalpą patekimui būtiną įvažiavimą, ir įrengti jį tokį, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tokie projekto sprendiniai buvo neišvengiamai susiję su tuo, kad H. L. turėjo įrengti važiavimui tinkamą dangą ir atramines sieneles ne tik iki savo žemės sklypo ribos, tačiau ir tam tikroje dalyje už jos esančioje valstybinėje žemėje iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Tai lėmė santykinai mažas atstumas tarp gyvenamojo namo garažo vartų ir žemės sklypo ribos. Tuo atveju, jeigu H. L. būtų įrengęs įvažiavimą tik iki žemės sklypo ribos, jo nuolydis viršytų teisės aktuose leidžiamą maksimalų nuolydį ir būtų per status naudoti garažui pagal paskirtį.
3.5. Pažymi, kad šiuo metu esantis įvažiavimas į garažą ir jo nuolydis atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra būtinas, siekiant naudoti garažo patalpą pagal paskirtį. Jeigu būtų pripažinta, kad įrengtas įvažiavimas ir atraminės sienelės laisvoje valstybinėje žemėje yra įrengti ir naudojami neteisėtai bei dėl to jie turi būti pašalinti, tai reikštų, kad ties žemės sklypo riba esančios atraminės sienelės ir trinkelių danga turėtų būti išardyti, o tai lemtų, kad ties žemės sklypo riba 0,9 metro žemiau žemės paviršiaus esantis įvažiavimas būtų užverstas gruntu ir nebetinkamas naudotis. Negalėdamas naudoti įvažiavimui laisvos valstybinės žemės tokiu būdu (įrengiant dangą ir atramines sieneles joje) H. L. iš esmės prarastų galimybę patekti į garažo patalpą automobiliu, nes galimas įrengti įvažiavimas tik jų žemės sklypo ribose neatitiktų teisės aktų reikalavimų dėl per stataus nuolydžio. Negalint už žemės sklypo ribos naudoti laisvos valstybinės žemės įvažiavimo įrengimui, būtų pažeisti teisėti ir pagrįsti H. L. lūkesčiai, kuriuos jam suteikė institucijos, išduodamos statybos leidimą tokiems gyvenamojo namo projektiniams sprendiniams įgyvendinti. Todėl akivaizdu, kad jo veiksmuose nėra tyčios kaip būtinojo ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.
3.6. Apeliantui inkriminuojami tariamai jo padaryti pažeidimai, kiek jie yra susiję su trinkelių danga ir atraminėmis sienelėmis, netgi jeigu šie pažeidimai būtų konstatuoti, yra mažareikšmiai ir už juos negali kilti administracinė atsakomybė. Nors teigiama, kad H. L., įrengdamas trinkelių dangą ir atramines sieneles valstybinėje žemėje, padarė pažeidimą, tačiau tai nurodant nėra atsižvelgta į tai, kad tiek trinkelių danga, tiek ir atraminės sienelės (ar kiti tolygūs sprendiniai) šioje valstybinėje žemėje turėjo būti įrengti pačios savivaldybės dar (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos metu, t. y. žemę šioje vietoje tokiu pačiu būdu „apsunkinti ir naudoti“ numatė pati savivaldybė. Aplinkybė, kad ginčo vietoje H. L. savo lėšomis ir darbu jau buvo įrengęs trinkelių dangą valstybinėje žemėje, leido (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos metu savivaldybei sutaupyti medžiagų ir viešųjų piniginių lėšų. Teigiant, kad H. L. padarė pažeidimą ir reikalaujant šiuos elementus pašalinti, tai lemtų, kad faktiškai tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir H. L. žemės sklypo ribos atsirastų važiavimui automobiliu ir patekimui į sklypą netinkamos dangos atkarpa, kurią pagal (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją turėtų įrengti savivaldybė, o tokie darbai tokiu pačiu būdu vėl „apsunkintų“ šią valstybinę žemės sklypo dalį. Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad nėra įrodymų, jog H. L. padarė jam inkriminuotą ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. L. apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos laikinai einanti Teisės departamento Žemės bylų skyriaus vedėjo pareigas A. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. L. neigia, kad padarė jam inkriminuotą ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir kartodamas iš esmės tuos pačius argumentus bei nurodydamas tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas motyvuotai pasisakė, siekia, kad administracinio nusižengimo teisena jam būtų nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog H. L. padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl H. L. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės ir patikimumo pasisakė, ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo vertinti taip, kaip norėtų apeliantas, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad įrodymai buvo vertinti netinkamai, o skundžiama nutartis yra neteisėta.
9. ANK 110 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą.
10. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
11. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar, be kita ko, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai.
12. ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-15-693/2019, Nr. 2AT-21-489/2021, Nr. 2AT-75-495/2022, Nr. 2AT-28-697/2023, Nr. 2AT-31-976/2023 ir kt.). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-15-693/2019, Nr. 2AT-21-489/2021, Nr. 2AT-75-495/2022, Nr. 2AT-28-697/2023). Be to, atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį kyla ne tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, bet ir už savavališką jų naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-976/2023). ANK 110 straipsnyje numatyto nusižengimo subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
Žemesnės instancijos teismas
13. Aptariamu atveju Institucijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu H. L. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas įspėjimu už tai, kad privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai užėmė ir naudojosi valstybinės žemės sklypu – iš vakarinės sklypo pusės įrengė medinę tvorą su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklojo trinkeles, auga dekoratyviniai augalai; iš pietinės sklypo pusės (duomenys neskelbtini) g.) įrengė mūrinę tvorą su metalo profiliais ant betoninio pagrindo ir įrengė metalinius vartus bei vartelius, taip pat įrengė įvažiavimą, kurį išklojo trinkelėmis ir iš vienos įvažiavimo pusės įrengė mūrinę sienelę, o iš kitos įvažiavimo pusės mūrinę sienelę su metalo tvorelėmis bei laipteliais; iš rytinės sklypo pusės įrengę medinę tvorą su metalo strypais ant betoninio pagrindo, valstybinėje žemėje išklojo trinkeles, auga dekoratyviniai augalai.
14. Iš bylos medžiagos matyti, jog visos administracinio nusižengimo teisenos metu H. L. iš esmės neneigia nustatytų faktinių jam inkriminuoto ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo aplinkybių, tačiau tvirtina, kad tokiuose jo veiksmuose nebuvo tyčios, nes dalį valstybinės žemės sklypo ploto užėmė tik todėl, kad buvo priverstas įsirengti įvažiavimą į jam priklausančiame žemės sklype esantį garažą, todėl jis buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat apeliantas akcentuoja, jog Institucija nepagrįstai surašė jam privalomąjį nurodymą nugriauti / demontuoti įvažiavimą į žemės sklypą ir garažą, minėtas privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Su šiais apelianto argumentais negalima sutikti.
15. 2024 m. kovo 28 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos apsaugos ministerijos privalomajame nurodyme pašalinti žemės naudojimo pažeidimus užfiksuota, kad I. L. ir H. L. nurodyta pašalinti: 1) valstybinėje žemėje, už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, iš vakarinės ir rytinės sklypo pusių įrengtas tvoras, išklotas trinkeles, kurios patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą; 2) valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, iš pietinės sklypo pusės (duomenys neskelbtini) g.) įrengtą tvorą, vartus ir vartelius, įrengtą įvažiavimą, išklotą trinkelėmis ir mūrines sieneles su tvorelėmis bei laipteliais, kurie patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2024 m. rugsėjo 25 d., pakartotinio patikrinimo data 2024 m. spalio 21 d. (b. l. 83–84, 86–87). Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-9684-983/2024 pagal pareiškėjų I. L. ir H. L. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašoma panaikinti minėtą Institucijos 2024 m. kovo 28 d. privalomąjį nurodymą, joks procesinis sprendimas minėtoje byloje dar nėra priimtas, teismo posėdis dar nėra paskirtas, taigi minėtas privalomasis nurodymas šiuo metu nėra nuginčytas ir (ar) panaikintas. Pastebėtina, jog pareiškėjų skundo argumentai nurodytoje administracinėje byloje iš esmės sutampa su argumentais, pateiktais skunde apylinkės teismui dėl Institucijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo ir apeliaciniame skunde šioje administracinio nusižengimo byloje. Tačiau šioje byloje Institucijos 2024 m. kovo 28 d. privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas, tai bus padaryta nagrinėjant nurodytą administracinę bylą Regionų administraciniame teisme. Šiuo atveju yra sprendžiama tik tai, ar H. L. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Todėl šiame procesiniame sprendime apeliaciniame skunde plačiai dėstomos aplinkybės, susijusios su Institucijos privalomojo nurodymo teisėtumu ir pagrįstumu nebus plačiau analizuojamos.
16. 2024 m. kovo 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos apsaugos ministerijos žemės naudojimo patikrinimo akte (kontroliniame klausimyne) nurodyta, kad patikrinimas atliktas 2024 m. kovo 21 d., (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai: savavališkai užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas, pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti padaryti pažeidimai (b. l. 73–81).
17. Apeliantas teigia, kad jo veiksmuose savavališkai užimant ir naudojantis valstybinės žemės sklypu nebuvo tyčios, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog tiek apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje H. L. nurodė, kad namą įsigijo 1994 metais, iš dokumentų žinojo, kad jam priklauso 6 arų žemės sklypas, tačiau tverdamas tvorą į savo žemės sklypo ribas nežiūrėjo, tvorą tvėrė pagal kaimynus, nes kaimynai jau buvo pasistatę bortelius, valstybinė žemė buvo užimta siekiant įsirengti įvažiavimą į garažą. Vis dėlto skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog buvo užimta ne tik ta valstybinės žemės dalis, kuri yra skirta įvažiavimui į apelianto žemės sklypą ir jame esantį garažą, bet yra užimta ir valstybinės žemės dalis, kuri yra aptverta tvora, į ją negali patekti kiti asmenys, ši valstybinės žemės dalis yra apsodinta dekoratyviniais augalais bei išklota trinkelėmis (b. l. 7, 80–81). Iš bylos medžiagos matyti, jog 2014 m. lapkričio 24 d. H. L. kartu su kitais dviem (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos sprendinių, kuri 2014 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (31.1)RS2-1162 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos“ pateikė atsakymą. Minėtame rašte Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė H. L., kad jam „<...> nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, yra žymiai mažesnis, negu yra aptvertas tvora. Už savavališką valstybinės žemės užėmimą yra taikoma administracinė atsakomybė“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, kad „<...> tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ir žemės sklypo ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre, yra laisvos valstybinės žemės <...>“, minėtu raštu H. L. pasiūlė „<...> įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, kurį faktiškai naudojate (esate apsitvėręs tvora), įsiterpusį tarp žemės sklypo ir gatvės“ (b. l. 64–65).
18. H. L. tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde patvirtino, kad jam buvo žinoma apie minėtą 2014 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. (31.1)RS2-1162, jo turinį. Tai reiškia, kad nuo to momento, kai susipažino su minėtu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu, jame nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su valstybinės žemės naudojimu, H. L. neabejotinai suvokė, jog daro žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, žinodamas, kad tvora yra aptverta didesnė žemės sklypo dalis, negu jam priklauso, tačiau nurodyta valstybinės žemės dalimi sąmoningai, tyčia, toliau naudojosi kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų žemės naudojimo tvarkos pažeidimui pašalinti, taip pažeisdamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė. Tai, kad apeliantas abstrakčiai nurodo, jog tuo metu neturėjo galimybės įsigyti laisvos valstybinės žemės ploto, kurį faktiškai naudoja, niekaip negali pašalinti jo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Nėra abejonių, kad per tokį ilgą laiko tarpą (daugiau nei devynerius metus) H. L. turėjo rasti būdą išspręsti susiklosčiusią situaciją, nutraukti daromą pažeidimą, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties atmestini apelianto argumentai, jog jis turėjo teisėtą pagrindą įrengti įvažiavimui būtiną dangą ir atramines sieneles valstybinėje žemėje ir nemanė, jog tokiais veiksmais daro pažeidimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo posėdyje H. L. patvirtino, jog nei pirmajame, nei koreguotame individualaus gyvenamojo namo projekte nėra jokių įrašų apie tai, kad galima atlikti statybos ar kitokius darbus valstybinėje žemėje.
19. Nors apeliantas akcentuoja, kad aptariamu atveju nėra nustatyta, jog valstybinėje žemėje esančios tvoros, atraminės sienelės ir trinkelės būtų savavališka statyba, tačiau tai nesudaro pagrindo nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną, nes H. L. šioje byloje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad savavališkai užėmė ir naudojosi valstybinės žemės sklypu, o tai visiškai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Apelianto administracinės atsakomybės negali pašalinti ir jo argumentai, kad tai, jog jis ginčo vietoje valstybinėje žemėje savo darbu ir lėšomis įsirengė trinkelių dangą, savivaldybei leido sutaupyti viešųjų lėšų, kurios vis vien turėtų būti skirtos (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimui, nes ANK 110 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už, be kita ko, savavališką žemės užėmimą ir naudojimą, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija būtų prašiusi H. L. atlikti tokius veiksmus ar bent jau leidusi jam juos atlikti. Be to, iš anksčiau aptarto 2014 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. (31.1)RS2-1162 turinio matyti, jog tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo pasiūliusi H. L. kompromisą – įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, kuriuo jis faktiškai naudojosi ir buvo (yra) apsitvėręs, tačiau tokia galimybe jis daugiau nei devynerius metus nepasinaudojo.
20. Atsižvelgdamas į šio procesinio sprendimo 9–12 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, apygardos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju H. L. veiksmuose neabejotinai yra nustatytas būtinasis ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis – tyčia. Kaip jau minėta, H. L. ilgą laiko tarpą žinojo apie tai, kad savavališkai naudojasi valstybinės žemės sklypo plotu, kuris jam nepriklauso, tačiau šią aplinkybę ignoravo, toliau naudojosi valstybinės žemės dalimi kaip sava, nesiėmė jokių veiksmų spręsti susiklosčiusią situaciją (įsigydamas laisvos valstybinės žemės plotą, kuriuo faktiškai naudojosi, arba pašalindamas tvoras, konstrukcijas, augalus ir pan.), todėl buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.
21. Apygardos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.
22. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista, negali būti tenkinamas apelianto prašymas atlyginti jo patirtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidas (ANK 666 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. L. prašymo atlyginti jo patirtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidas.
Nutartis neskundžiama.