Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Jonavos r., teistas:

1) 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, BK 64 ¹ straipsnio 1dalį- 16 parų arešto. Bausmę atlikęs.

2) 2020 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, 64 ¹ straipsnio 1dalį -50 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonės 4 ( ketverius) metus. Bausmę atlikęs 2021 m. gegužės 7 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. kaltinamas tuo, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 19:12 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, važiuodamas Jonavoje, Medžiotojų gatve, ties pastatu pažymėtu Nr. 1, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ( alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0278“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 25 d. 19:26 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, 2021 m. gruodžio 25 d. 19:42 val. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas).

Be to jis, vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę: po to, kai Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams ( nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.), vengė atlikti minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiūros vykdymo laikotarpiu - 2021 m. gruodžio 25 d. apie 19:12 val. Medžiotojų g.1, Jonavoje, vairavo automobilį “Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl transporto priemonės, kai asmuo vairuoja neblaivus

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. vakare jam priklausančiu automobiliu OPEL ASTRA. Kur važiavo neprisimena. Vairuoti transporto priemonę jau buvo atimta. Kodėl taip elgėsi paaiškinti negali

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 19:12 val., Jonavoje, Medžiotojų g.1, buvo sustabdytas automobilis Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus S. J. (b.l.1-4).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu S. J. 2021 m. gruodžio 25 d. 19:26 val. jam pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, 2021 m. gruodžio 25 d. 19:42 val. antruoju tikrinimu nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (b.l. 56-58).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatoma, kad S. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius; eiti tiesia linija pėda po pėdos- negali. Alkotesterius "Drager Alcotest 7510 " 2021 m. gruodžio 25 d. 19:26 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, o 2021 m. gruodžio 25 d. 19:42 val., nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (b.l. 59).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apžiūrėta įvykio vieta gatvė adresu Medžiotojų 1, Jonava, bei joje esantis automobilis Opel Astra v.n. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota. Apžiūros metu paimtas automobilis "Opel Astra", v.n. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-22; 23-30).

Transporto priemonės perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad automobilis "Opel Astra", v.n. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas saugojimui į (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava( b.l. 33).

VĮ "Regitra" pažymoje nurodyta, kad 2021 m. kovo 15 d. pranešta apie transporto priemonės (Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini)) pardavimą ir nuo 2021 m. kovo 15 d. naujas savininkas T. M. (b.l. 34).

2021 m. gruodžio 21 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatoma, kad pardavėjas- T. M. pardavė automobilį "Opel Astra", v.n. (duomenys neskelbtini) , pirkėjui- S. J. ( b.l. 54).

VŠĮ "(duomenys neskelbtini)" pažyma nustatoma, kad automobilio "Opel Astra" DTI rinkos vertės kaina Lietuvoje yra 860 eurų su PVM ( b.l. 37).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad įtariamasis S. J. pateikė automobilio "Opel Astra", v.n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą bei šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą 2021 m. gruodžio 21 d. (b.l. 53-55).

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis S. J. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis S. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad S. J. 2021 m. gruodžio 25 d. 19:26 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, o 2021 m. gruodžio 25 d. 19:42 val., nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (b.l. 59), todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad S. J. buvo nustatytas 1,96 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. J. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę – vairuoti transporto priemonę ketverius metus. Nusikalstamą veiką padarė, nes buvo neblaivus. Tiksliai neprisimena, bet 2021 m. gruodžio 21 d. automobilį vairavo būdamas blaivus. Pripažįsta, kad elgėsi lengvabūdiškai. Dėl tokio savo elgesio gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 19:12 val., Jonavoje, Medžiotojų g.1, buvo sustabdytas automobilis Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus S. J. (b.l.1-4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apžiūrėta įvykio vieta gatvė adresu Medžiotojų 1, Jonava, bei joje esantis automobilis Opel Astra v.n. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota. Apžiūros metu paimtas automobilis "Opel Astra", v.n. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 20-22; 23-30).

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausiosios specialistės A. P. rašte nurodyta, kad 2020-11-20 į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą įrašytas S. J., kuris 2020-10-21 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. Vadovaujantis LR BK 68 str. S. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždrausta naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2020-11-11. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2024-11-10 (pridėjus arešto atlikimo laiką). S. J. nuo 2020-11-20 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. 2021-02-12 S. J. buvo pasirašytinai supažindinta su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką (planas registruotas 2021-02-18 Nr. 1DN-979) teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonė nevykdymą( b.l. 89-91).

2020 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendyje nurodyta, kad S. J. teismo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 2 d. ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 (1) str.1d. paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė -50 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 str. S. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise- vairuoti kelių transporto priemonės 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai nuteistasis atlikęs arešto bausmę bus paleistas iš pataisos įstaigos ( BPK 357 str. 3d.) ( b.l. 81-86).

Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyta, kad S. J. 2021 m. spalio 2 d. vairavo transporto priemonę, Žeimių mstl., Jonavos rajone, kuriai nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė yra atimta už vairavimą esant neblaiviam. 2021 m. birželio 13 d. jis vairavo transporto priemonę, Jonavoje, kuriai nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė yra atimta už vairavimą esant neblaiviam ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ( b.l. 74-76).

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Objektyviajam požymiui - vengimui turi būti būdingas arba piktybiškumas, arba sistemingumas. Būtent sistemingumas yra kriterijus, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose. Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K- 254-511/2018). Dėl to vengimu pripažįstami tie atvejai, kai asmuo nevykdo jam nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdo, nesilaiko draudimų net po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo, kai jau buvo padarytas vienkartinis ar smukus pažeidimas, t. y. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, jau buvo įspėtas, kad kitas jo pažeidimas bus laikomas sistemingu ir piktybišku (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Nr. 1A-350-458-2014).

Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, S. J. buvo paskirta įsiteisėjusiu 2020 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Tai, kad kaltinamasis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įrodyta ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateikta informacija iš kurios matyti, kad kaltinamasis 2021 m. vasario 12 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Taigi, pagal nustatytas aplinkybes galima spręsti, kad S. J. veika iš esmės formaliai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi jis vairavo transporto priemonę, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, draudžiančią tai daryti. Visgi, teismas pažymi, kad šiuo atveju vien formalaus vertinimo nepakanka. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo laikomasi pozicijos, jog ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos piktybiškumas, sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-285-843/2020, 1A-180-843/2020, 1A-81-843/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-885/2020, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-594/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-36-468/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

Nagrinėjamu atveju, teismas S. J. veiksmuose sistemingumo neįžvelgia. Be aptariamo įvykio, dėl kurio ir buvo pradėta ši baudžiamoji byla, nėra užfiksuota, kad S. J. būtų dar kartą (pakartotinai) vairavęs transporto priemones po Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įsiteisėjimo. Taigi, jo veiksmai nelaikytini sistemišku baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu, padarytas pažeidimas vertintinas kaip vienkartinis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad aptariama S. J. veika šiuo atveju nepasižymi sistemiškumu ar piktybiškumu ir nėra tiek pavojinga, kad būtų pagrindas už jos padarymą jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

Nesant kitų papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teismo vertinimu, negali būti vertinama nei kaip sistemingas, nei kaip piktybiškas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokią poziciją patvirtina ir nuosekli aukštesnės instancijos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-285-843/2020, 1A-180-843/2020, 1A-81-843/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-885/2020).

Atsižvelgiant į išdėstytą, S. J. pagal BK 243 straipsnį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, ir norint taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, į kaltinamojo asmenybę, šeimyninę padėtį, amžių – yra pilnametis, nevedęs, nedirbantis, administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį baustas (b. l. 74-76). Praeityje teistas du kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. VŠĮ Jonavos PSPC PSC gydytoją psichiatrą konsultacijoms dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė. 2014 m. gydytas VŠĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, Psichiatrijos klinikoje. Dgn.: (duomenys neskelbtini). VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) lankėsi nuo 2014 m. gegužės 11 d. iki 2014 m. gegužės 19 d., nustatyta Dgn. (duomenys neskelbtini) (b.l. 71-73). VŠĮ Jonavos PSPC PSC gydytoją psichiatrą konsultacijoms dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. 2014 m. gydytas VŠĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, Psichiatrijos klinikoje. Dgn.: (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. buvo VšĮ Marijampolės PSPC pacientas, o nuo 2021 m. yra Laisvės atėmimo vietų ligoninės pacientas ( b.l. 69).

(duomenys neskelbtini). Individualizavus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam turi būti paskirta bausmė susijusi su jo izoliavimu, kitos rūšies bausmė būtų aiškiai per švelni. Vertinant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis visiškai pripažino kaltę ir gailėjosi, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, dydį nustatant didesnę, nei bausmės vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1,2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (ir įgyti) specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones penkių metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis "Opel Astra" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo priemonė, todėl konfiskuotina.

S. J. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios priemonės paėmimas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės 2021 gruodžio 28 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – „Opel Astra " valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

S. J. pagal kaltinimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. J. 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 28 d.

Paskirti S. J. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę Opel Astra " valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės 2021 gruodžio 28 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – „Opel Astra " valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilio„Opel Astra " valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti institucijai vykdančiai turto konfiskaciją.

Kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės atėmimą- palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.