Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-07-17 · Civilinė byla Nr. 2-447-743/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-17
Bylos Nr.
2-447-743/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
R. D.
Civilinė byla Nr. 2-447-743/2013;proceso Nr. 2-27-3-00316-2013-0;procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 42.9; 42.10;
(S)44.5.1; 55; 99.5;116.5.1; 116.5.2.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 17 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, rašytinio proceso tvarka už akių iš­­­na­gri­nėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2242,98 Lt: 501,72 Lt skolos, 1541,79 Lt delspinigių, 199,47 Lt iki­teis­­minio sko­los išieškojimo išlaidų; 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iš­kė­­li­mo teis­me iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. At­­sa­­ko­­vei ne­­pat­­ei­kus at­­si­­lie­pi­mo į pareikštą ieškinį arba reikiamų parengiamųjų pro­ce­sinių dokumentų, pra­šo pri­im­ti spren­di­­mą už akių (b. l. 2-4).

Atsakovei procesiniai doku­men­­­tai įteikti 2013-06-07 (b. l. 49). Atsakovė per nu­­s­ta­­­­ty­tą 30 dienų terminą be pateisina­mos prie­žas­ties ne­pa­­teikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašy­mu, pri­­­­ima­mas sprendimas už akių, ne­in­for­muo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Civi­li­nio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­­mą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2002-08-23 atsakovė R. D. su pradine kreditore UAB „Tele2“ sudarė Mobiliojo skait­­­me­ninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 42.1A6723878700210, pa­gal kurią at­sa­ko­vei bu­vo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugos, o atsa­ko­vė įsi­pa­reigojo sutartyje nu­ma­ty­ta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas (b. l. 17-19). Nustatytu laiku neap­mo­kė­­jusi sąskaitos už paslaugas, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiek­­vieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos sumos (sutarties 6.5 punktas). Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų, atsakovė prievolės atsiskaityti už teikiamas paslaugas tinkamai nevykdė ir už 2002-09-30–2004-10-31 laikotarpiu suteiktas paslaugas įsiskolino UAB „Tele2 “ 501,72 Lt (b. l. 21-46). Pradinė kreditorė UAB „Tele2“ 2009-03-31 reikalavimo perlei­di­mo sutartimi Nr. 09-20-21 rei­­ka­­­la­vimo teisę į atsakovės skolą perlei­do ieškovei UAB ,,Gel­­vora“ (b. l. 5, 12-15). Iš 2009-05-04 pranešimo matyti, kad ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo tei­sės perleidimą ir paragino su­mokėti skolą (b. l. 16).

Teisėja sprendžia, kad, atlikus formalų šių ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys ten­­­­­­kin­­­tinas iš dalies.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol sko­li­nin­kas visiškai įvykdo prievolę. Kadangi duomenų, jog atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo įsi­pa­­reigojimus pagal Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį ir nustatytais terminais sumo­­kėjusi už jai suteiktas paslaugas, byloje nėra, skolos dydis neginčijamas, ieškovei UAB „Gel­vo­­ra“, kaip pradinės kreditorės UAB „Tele2“ reikalavimo teisės įgijėjai, iš atsakovės priteistina 501,72 Lt skola (CK 6.38, 6.101 straipsniai, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.101 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Kaip minėta, nustatytu laiku neap­mo­kėjusi sąskaitos už paslaugas, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiek­vie­ną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos sumos, todėl ieškovė už mokėjimo prievolės termino praleidimą atsakovei priskaičiavo 1541,79 Lt delspinigių už 2004-11-29–2013-04-29 laiko­tar­pį (3073 dienas) (b. l. 6).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įs­ta­tymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei­gu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prie­volių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 da­lis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuos­to­liais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis ci­­vilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju sko­li­ninkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, at­sižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolinin­ko elgesį, prie­volės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo diskrecinė teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontro­liuo­ja netesybų dy­dį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai pratur­tėti (Lietuvos Aukš­čiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civi­li­nė­je byloje Nr. 3K-3-62/2012). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvyk­dymą ar netin­ka­mą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 da­lies nu­s­ta­ty­ta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nu­statęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš da­lies įvyk­dy­ta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesy­bos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „nepro­tin­gai didelės nete­sybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos. Kriterijus, ku­riuos taikant spren­džiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teis­mai, nagri­nė­da­mi konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vie­nodą teismų prak­tiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išim­ti­nes arba alter­na­tyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus pa­tir­tų nuostolių dy­dį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, pro­tin­gu­mo princi­pais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nu­tar­tis civi­li­­nėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

Byloje nėra duomenų, kad tiek pirminė kreditorė UAB ,,Tele2“, kol 2009-03-31 perdavė rei­ka­lavimo teisę ieš­ko­vei, tiek pati ieškovė būtų ėmęsi kokių nors aktyvių veiksmų, kad skola būtų išieškota anksčiau. Byloje yra pateiktas vienintelis 2009-05-04 ieškovės pranešimas atsakovei dėl reikalavimo perleidimo, kuria­me skolos suma nurodyta 501,72 Lt, delspinigiai – 90,31 Lt (b. l. 16). Duomenų, kokios kliūtys apribojo ieškovės ar pra­dinės kreditorės teises operatyviai ginti pažeistas savo teises, t. y. įrodymų, pateisinančių ilgą delsimą kreiptis į teismą, byloje nėra. Todėl toks kredi­to­rių, kaip verslininkų, elgesys vertintinas kaip nesąžiningas vartotojo atžvilgiu, nes dėl jų delsimo kreip­tis į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsa­ko­vės buvo nepagrįstai didinamas delspinigių dydis ir tai negalima vertinti kaip sąžiningą nukentė­jusios šalies nuostolių atlyginimą (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1388-112/2012, 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1745-513/2012). Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad ieš­­kovės prašomi pri­teis­ti 1541,79 Lt delspinigiai yra neprotingai dideli ir nesąžiningi, pažeidžia at­sa­kovės, kaip silpnesniosios sutar­ties šalies, teises ir teisėtus intere­sus. Todėl teismas, vadovauda­ma­sis CK 6.258 straipsnio 3 da­­­li­mi ir CK 1.5 straip­snyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir są­ži­nin­gumo principais, mažina del­spinigių dydį iki 300 Lt. Kitoje dalyje ieškinys dėl delspinigių pritei­si­mo atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 199,47 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo iš­lai­das (b. l. 4). Iš minėtų išlaidų išklotinės matyti, kad jas sudaro: pranešimų siuntimas Lie­­­tu­voje, dar­bo prie­monės (popierius, vokas, spausdinimas), administracija (buhalterija), darbuotojo darbo už­mo­­kestis, už­­klau­sos Nekilnojamojo turto re­gis­­trui ir Gyventojų registrų tarnybai (b. l. 7). Daugelis iš šių išlaidų yra tiesiogiai pa­ti­ria­mos dėl tiesioginės ieškovės veiklos – skolų išieškojimo ir admi­nis­travimo, todėl tai yra ne tiek iki­teis­­minio skolos išieškojimo išlaidos, o neišvengiamos išlaidos vyk­dant savo ūkinę komerci­nę veik­lą, ir šios iš­laidos negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 da­lies 3 punkte nurodytomis iš­lai­do­mis. Taip pat pažymėtina tai, kad ieškovė nepateikė pakankamai įro­­dymų, pagrindžiančių, kad jos nurodytos iki­teis­mi­nio skolos iš­ieš­koji­mo išlaidos yra susiję bū­tent su šios skolos išieškojimu, nes ieškovės pateikta jos pačios sudaryta minėtų išlaidų išklotinė ne­pa­tvirtinta jokiais kitais įmonės dokumentais, kurie leistų patikrinti ar ieškovės paskaičiavimai yra tei­singi ir ar tokios išlaidos susiję būtent su atsakovės skolos išieškojimu, nors kiek­vie­­na ša­lis ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis remiasi, pri­va­lo įro­dyti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į iš­dėstytą, ieš­ko­vės rei­kalavimas da­ly­je dėl 199,47 Lt ikiteis­mi­nio skolos išieškojimo išlaidų pritei­simo at­me­s­ti­nas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs sko­­lininkas (fi­zi­nis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią su­mo­kėti praleis­tas terminas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūka­nas už priteistą su­­mą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvyk­dy­mo, ten­kin­­tinas.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 72 Lt žyminis mokestis (b. l. 11). Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 2242,98 Lt sumą, teis­mas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 801,72 Lt (501,72 Lt sko­lą ir 300 Lt delspinigių), t. y. patenkino 35,74 procentus pareikštų reikalavimų, todėl pro­por­cin­gai patenkintų reikalavimų daliai iš at­sa­kovės turėtų būti priteisiama 26 Lt žyminio mokes­čio. Ta­čiau atsižvelgiant į tai, kad turtiniuose ginčuose minimalus mokėtinas žyminis mo­kes­tis yra 72 Lt ir to­kio dydžio žyminį mokestį ieškovė būtų privalėjusi mokėti net ir tuo atveju, jeigu būtų suma­ži­nu­si rei­kalaujamų delspinigių dydį bei kitus ieškinio reikalavimus, vadovaujantis teisin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo principais, ieškovei iš atsakovės priteistinas turtiniuose ginčuose mokėtinas minimalus 72 Lt žy­mi­nis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straips­nio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 501,72 Lt (penkis šimtus vieną litą 72 ct) skolos, 300 Lt (tris šimtus litų) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo pri­teis­tos su­mos nuo bylos iškė­li­mo teisme (2013-06-05) iki teis­mo sprendimo visiško įvykdy­mo ir 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi iš­laidų ieškovei UAB ,,Gelvora“, į. k. 125164834.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvi­­­dešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, Lazdijų rajono apy­linkės teis­mui.

Ieškovė dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Vailionienė