- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-1388-112/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00294-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- R. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 586,35 Lt skolos, 2164,22 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nuo 2001 m. nevykdė tarp jos ir pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ 2001-07-09 sudarytos Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties. 2009-03-31 tarp UAB „Tele2“ ir ieškovės UAB „Gelvora“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovė perėmė iš UAB „Tele2“ reikalavimo teisę atsakovei dėl 2750,57 Lt nuostolių atlyginimo.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį pirmosios instancijos teisme nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteisė 586,35 Lt skolos, 21,11 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18,26 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad pirminis kreditorius UAB „Tele2“ yra perleidęs ieškovei UAB „Gelvora“ skolos iš atsakovės R. S. reikalavimo teisę. 2001-07-09 pirminis kreditorius UAB „Tele2“ ir atsakovė sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį. Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo mokėti už paslaugas. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog baudinės netesybos negali būti taikomos ir negali leisti vienai šaliai praturtėti kitos šalies sąskaita, padarė išvadą, kad šalių susitartas 0,1 proc. delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl jį mažino iki 0,02 procentų. Be to, teismas ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pritaikė sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir priteisė iš atsakovės 21,11 Lt delspinigių už pradelstas 180 dienų.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo ir iš atsakovės papildomai priteisti 411,73 Lt delspinigių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Civiliniame kodekse įtvirtintą ieškinio senaties instituto teisinį reguliavimą, nes savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, taikė sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Apeliantės nuomone, šios kategorijos byloje teismas negalėjo veikti ex officio ir savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2001-07-09 UAB „Tele2“ su atsakove R. S. pasirašė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti sutartimi nustatytas paslaugas, o atsakovė – už jas apmokėti nustatyta tvarka. Vadovaudamasi 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Tele2“ ir UAB „Gelvora“, ieškovė UAB „Gelvora“ perėmė reikalavimo teisę į atsakovės R. S. skolą.
Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažino, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl ją laikė pažeidusia prievolę ir priteisė iš jos ieškovei 586,35 Lt dydžio skolą už UAB „Tele2“ jai suteiktas paslaugas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ginčo dėl šios įsiskolinimo sumos nėra.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei atkreipia dėmesį, jog LR CK 6.71 str. nustato, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 586,35 Lt prievolės ir 2164,22 Lt delspinigių dydį, todėl pagrįstai nusprendė, jog sumažinto dydžio delspinigiai pakankamai kompensuos nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada delspinigių dydį mažinti iki 0,02 proc. nuo skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, nes priteistą delspinigių sumą prašo padidinti 411,73 Lt. Apeliantė nesutina tik su Kretingos rajono apylinkės teismo pozicija taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skunde išdėstytais argumentais dėl ieškinio senaties taikymo. Nors CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl netesybų (baudos delspinigių) išieškojimo, tačiau teismas sprendžia klausimą dėl ieškinio senaties taikymo tik esant ginčo šalies reikalavimui (CK 1.126 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio atsakovės prašymo byloje nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį.
Be kita ko, iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės skola yra 586,35 Lt, atsakovė įmokų nemokėjo nuo 2001 m. rugsėjo mėn. ir būtent nuo šio mėnesio ieškovė skaičiuoja delspinigius iki 2011-10-10, t. y. beveik iki pat kreipimosi į teismą dienos. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kokių priemonių ėmėsi tiek pirminis kreditorius iki kol 2009-03-31 perdavė reikalavimo teisę ieškovei, tiek pati ieškovė, kad skola iš atsakovės būtų išieškota anksčiau, ir kodėl tiek laiko buvo delsta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Byloje pateiktas tik vienintelis 2009-05-04 ieškovės pranešimas atsakovei dėl įsiskolinimo. Daugiau nepateikta jokių duomenų, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama susigrąžinti skolą. Teismas tokį kreditorių, kaip verslininkų, elgesį vertina kaip nesąžiningą vartotojo atžvilgiu, nes dėl jų delsimo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės buvo nepagrįstai didinamas delspinigių dydis ir tai negalima vertinti kaip sąžiningą nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimą.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad ieškinyje prašomas priteisti delspinigių dydis daugiau kaip tris kartus viršija pagrindinės prievolės dydį, skola susidarė 2001-2002 m., iki 2012 m. nebuvo kreiptasi dėl jos išieškojimo, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės ir atlieka ne kompensacinę funkciją. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikė ieškinio senatį, tačiau pagrįstai sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 21,11 Lt, nes delspinigių dydis gali būti mažinamas ne tik procentine išraiška, bet ir konkrečia pinigų suma. Todėl, teismo nuomone, 21,11 Lt delspinigių suma yra pakankama, atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją bei šioje konkrečioje byloje atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 6.73 str. 2 d., CPK 3 str. 7 d., 177 str., 178 str., 185 str.).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, tačiau priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.