- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-1290-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20459-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Virginijus Kairevičius, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., A. B., notarė Žana Palaimienė
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. B., A. B. ir notarė Žana Palaimienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą pareiškimu, kurį vėliau patikslinusi prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai, jos sutuoktinio S. B. mirties dieną (2013 m. kovo 18 d.), buvo reikalingas išlaikymas, tuo pagrindu pripažįstant pareiškėjai V. B. teisę į privalomąją palikimo dalį; grąžinti pareiškėjai jos permokėtą žyminį mokestį.
Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. birželio 13 d. ji kreipėsi į Vilniaus miesto notarę Ž. Palaimienę dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakė priimti minėtą pareiškimą, paaiškinusi, jog mirusysis S. B. buvo sudaręs testamentą ir visą savo turtą po mirties paliko ne jai, bet lygiomis dalimis savo sūnums iš pirmos santuokos – S. B. ir A. B.. Pareiškėja pateiktame teismui pareiškime nurodė, kad su sutuoktiniu S. B. santuoką sudarė 1968 m. gruodžio 19 d. ir santuokoje pragyveno beveik 45 metus. Pareiškėja pažymėjo, jog po sutuoktinio mirties jos sveikata pablogėjo ir jai šiuo metu yra būtinas išlaikymas, kadangi iš gaunamos senatvės ir našlės pensijos pareiškėja apmoka visus buto komunalinius patarnavimus, o likusios pinigų sumos jai nepakanka maistui ir brangiems vaistams. Pareiškėja nurodė, kad iki S. B. mirties butą abu sutuoktiniai išlaikė iš gaunamų pensijų, o po sutuoktinio mirties pareiškėją pagal savo finansines galimybes remia tik vienturtė dukra, kadangi be dukros paramos pareiškėja nesugebėtų apmokėti visų mokesčių už butą bei didėjančių gydymo išlaidų. Privalomoji palikimo dalis pareiškėjai priklauso, nes jai buvo reikalingas išlaikymas tiek jos sutuoktinio mirties dieną, tiek dabar, tiek ir ateityje, kai jos sveikatos būklė dar labiau pablogės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė Ž. Palaimienė su pareiškėjos pareikštu reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja 2013 m. balandžio 15 d. kreipėsi į notarę su pareiškimu išduoti jai nuosavybės teisės liudijimą į jai priklausančią 1/2 dalį turto, įgyto santuokos metu su mirusiu sutuoktiniu S. B.. Tą pačią dieną V. B. buvo informuota, kad jos sutuoktinis 1996 m. spalio 17 d. yra sudaręs testamentą, kurį 1996 m. spalio 17 d. patvirtino Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notaras A. Dusevičius. Su šio testamento turiniu V. B. buvo supažindinta ir tai patvirtino pasirašydama pareiškimą. Pareiškėjai buvo išaiškinta bei patarta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, o šio fakto nustatymui ji privalo pateikti visus išlaikymo reikalingumą pagrindžiančius dokumentus. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas įvertinus palikimo atsiradimo dieną asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą, taip pat vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą.
Suinteresuoti asmenys S. B. ir A. B. atsiliepimu prašė pareiškėjos V. B. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti suinteresuotų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo reikalingumo nustatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnis sistemiškai aiškintinas su kitais CK straipsniais (CK 3.72 straipsnio 2 dalis), taip pat įvertintinas palikimo teisinių santykių bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo teisinis reglamentavimas ir pabrėžtina, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ir nesiejama tik su asmenų nedarbingumu, t. y. vien ta aplinkybė, jog asmuo yra nedarbingas dėl amžiaus, savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, ji gauna senatvės ir našlės pensiją, 2013 m. liepos 3 d. „Swedbank“, AB pažymoje pateikiami duomenys apie pareiškėjos turimas santaupas. Byloje yra duomenų, kad pareiškėja turi suaugusią dukrą, kuri, kaip nurodo ir pati pareiškėja, ją finansiškai remia. Pareiškėjai V. B., sutuoktinio S. B. mirties dienai, išlaikymas nebuvo reikalingas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu netenkino pareiškėjos V. B. patikslinto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; priteisė suinteresuotam asmeniui A. B. 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos V. B.; grąžino pareiškėjai V. B. 288 Lt žyminio mokesčio permoką.
Teismas nurodė, kad išlaikymas įpėdiniui turi būti reikalingas palikimo atsiradimo dieną, todėl aplinkybė, jog ateityje pareiškėjai bus reikalingos lėšos nuolatinei priežiūrai bei slaugai, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo reikalingumo nustatymo pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra reikšminga. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad jos finansinės galimybės buvo nepakankamos jos būtiniems poreikiams tenkinti, taip pat kad jai palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Priešingai, bylos aplinkybės bei joje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja gali patenkinti būtiniausias gyvenimo reikmes ir be išlaikymo. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjos turimą nekilnojamąjį turtą, taip pat į gaunamas išmokas bei turimą banko indėlį, sprendė, jog pareiškėjai išlaikymas palikimo atsiradimo metu po sutuoktinio S. B. mirties nebuvo reikalingas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos V. B. patikslintą pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. B. jos sutuoktinio S. B. mirties dieną, t.y. 2013 m. kovo 18 d., buvo reikalingas išlaikymas, tuo pagrindu pripažįstant jai teisę į privalomąją palikimo dalį; pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjai grąžintas permokėtas žyminis mokestis, palikti galioti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Privalomoji palikimo dalis pareiškėjai priklauso, nes jai buvo reikalingas išlaikymas tiek jos sutuoktinio mirties dieną, tiek ir dabar, tačiau teismas tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjos išlaikymo reikalingumo faktą sutuoktinio mirties dienai.
2) Po sutuoktinio mirties pareiškėja nesugeba tinkamai užtikrinti savo gyvenimo sąlygų, pirkti brangius ir kokybiškus vaistus, maistą, apmokėti už būstą ir t.t. Butui reikalingas remontas, kuriam atlikti pareiškėja neturi lėšų, o sodo namelis nepritaikytas gyventi žiemą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ne visi tokio senyvo amžiaus sergančiam asmeniui reikalingi vaistai yra iš dalies kompensuojami, o pirkimų kvitai tų vaistų, kurie nėra kompensuojami, nebuvo renkami, kadangi tam nebuvo jokio poreikio. Teismas turėjo atsižvelgti į nustatytą rašytiniais įrodymais patvirtintą pareiškėjos sveikatos būklę ir jos senyvą amžių, ir priimdamas sprendimą taikyti protingumo bei sąžiningumo principus, o ne spręsti vadovaudamasis tik formaliais kriterijais dėl gaunamos pensijos dydžio.
3) Nepagrįstas teismo motyvas, kad papildomos pareiškėjos gaunamos pajamos yra jos dukters teikiama pagalba, kadangi pareiškėjos sutuoktinio mirties dieną dukra jai reguliariai nepadėjo ir pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas. Aplinkybė, kad dukra padeda pareiškėjai, negali būti tinkamas pagrindas paneigti pareiškėjos teisę į privalomąją palikimo dalį.
4) Teismo motyvas, kad pareiškėjai bus lengviau išlaikyti butą, nes pusę buto paveldės pareiškėjos sutuoktinio vaikai, taip pat nėra pagrįstas, kadangi būtent pareiškėja viena gyvena šiame bute, ji neturi kitos gyvenamosios vietos, ji vienintelė naudoja elektrą, vandenį, už kuriuos mokėti teks tik jai vienai. Sodo namelis nėra tinkamas gyventi, kadangi nėra apšildytas ir žiemą ten gyventi būtų neįmanoma. Klausimas, ar pareiškėjos sutuoktinio vaikai išlaikys jiems priklausančią buto dalį, taip pat kelia abejonių, nes iki šiol jie, nors ir yra priėmę palikimą, jokių mokesčių už butą, kurie skaičiuojami nuo bendro buto ploto, nemoka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys S. B. ir A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti suinteresuotų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Pateikti į bylą rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjos V. B. turtinę padėtį ir paneigia išlaikymo reikalingumo prezumpciją. Pareiškėjos turtinė padėtis yra geresnė nei daugelio darbingų asmenų ir ji geba pati save išlaikyti. Pareiškėja negauna pašalpų, jai nėra kompensuojamas šildymas. Tai patvirtina, kad išlaikymas ir kompensavimas pareiškėjai nereikalingas, nes jos pajamos yra pakankamos.
2) Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad V. B., mirus jos vyrui, vienai teks mokėti už buto komunalinius patarnavimus. Už dalį buto komunalinių patarnavimų, kuris, išdavus notarui paveldėjimo teisės liudijimą, priklausys testamentiniams įpėdiniams, bus įsipareigoję mokėti suinteresuoti asmenys, o pareiškėjos mokamų komunalinių patarnavimų išlaidos sumažės.
3) Negalima sutikti su argumentu, kad pareiškėjai reikalingi brangūs vaistai, kuriems reikalinga skirti dideles lėšas. V. B. nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių brangių vaistų reikalingumą ir įrodymų, kokias pinigų sumas ji kas mėnesį privalo jiems skirti. Į bylą apžiūrai pateikta kompensuojamų vaistų knygelė tik patvirtino, kad pareiškėjai vaistai yra kompensuojami.
Šalies argumentai
4) CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Byloje yra duomenų, kad pareiškėja turi suaugusią dukrą, kuri, kaip pareiškime nurodo ir pati V. B., ją finansiškai remia. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, apie pareiškėjos sunkią dukters finansinę padėtį bei jos turimus išlaikytinius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, o tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja (apeliantė) V. B. pateiktu pareiškimu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai jos sutuoktinio S. B. mirties dieną t. y. 2013 m. kovo 18 d. buvo reikalingas išlaikymas, tuo pagrindu pripažįstant pareiškėjos teisę į privalomojo palikimo dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė, jog jos finansinės galimybės buvo nepakankamos jos būtiniems poreikiams tenkinti ir kad jai palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
CK 5.20 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Nustatant teisę į privalomąją palikimo dalį atsižvelgiama į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino. Konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012).
Apeliantė V. B. pateiktą apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjai reikalingi vaistai yra tik iš dalies kompensuojami ir klausimą išsprendė vadovaudamasis formaliais kriterijais dėl gaunamos pensijos dydžio. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtu apeliacinio skundo argumentu, kadangi apeliantė nei kartu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nei su apeliaciniu skundu nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių minėtų vaistų reikalingumą bei pareiškėjos tokiems vaistams išleidžiamų sumų kiekį. Šiuo atveju pažymėtina, kad, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, įrodinėjimo našta tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008; 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010). Nesutinkina taip pat ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl juridinio fakto nustatymo šiuo atveju išsprendė vadovaudamasis tik formaliais kriterijais dėl pareiškėjos gaunamos pensijos dydžio. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas aptariamą klausimą išsprendė įvertinęs ne tik pareiškėjos sveikatos būklę, jos socialinį statusą, bet ir pareiškėjos pajamas, jos turimą turtą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos į bylą pateiktus įrodymus: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (b. l. 9-14, 93-98), išrašą ir medicininių dokumentų (b. l. 42), pažymas apie pareiškėjos sąskaitų likučius (b. l. 52, 129), sąskaitas (b. l. 54-64), pažymą apie asmens įdarbinimus (b. l. 91), VĮ Registrų centro išrašą (b. l. 92), VSDFV Vilniaus skyriaus pažymas apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b. l. 109, 141-143), bankų informaciją apie pareiškėjos banko sąskaitas (b. l. 112-113, 115, 117, 128, 130-131, 147), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus pranešimą dėl informacijos pateikimo (b. l. 122), taip pat kitus į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai išlaikymas palikimo atsiradimo metu po sutuoktinio S. B. mirties nebuvo reikalingas, todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Minėti įrodymai patvirtina, kad apeliantė, nors ir yra pensinio amžiaus ir jai diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija, į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių dėl socialinės paramos nesikreipė, apeliantės sąskaitos likutis „Swedbank“, AB 2013 m. rugsėjo 30 d. sudarė 3 118,42 Lt, o investicinio indėlio sąskaitos likutis – 5 000 Lt, pareiškėja taip pat turi nekilnojamojo turto: 18/53 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 25/75 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 342/1025 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (teritorija: SB ,, (duomenys neskelbtini)“ 54 skl., Vilniaus m. sav.), pareiškėjai V. B. taip pat yra mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija, kuri sudaro apie 350 Lt, senatvės pensija – 952,88 Lt bei našlių pensija – 70 Lt. Pareiškėja pateiktame apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytos aplinkybės, kad jos gaunamos mėnesinės pajamos viršija minimalų mėnesinį atlyginimą, priešingai, apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad jos gaunamos pajamos siekia 1 500 Lt. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad minėtos pinigų sumos (1 500 Lt) tinkamam gyvenimo sąlygų užtikrinimui jai neužtenka, tačiau įrodymų apie tai, kokio dydžio sumą per mėnesį pareiškėja skiria būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėja nepateikė, todėl spręstina, kad šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra gera, ji geba save išlaikyti ir nustatyti pareiškėjai teisę į privalomą palikimo dalį šiuo atveju nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentu, jog pareiškėjos sutuoktinio vaikams S. B. ir A. B., paveldėjus 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjos komunalinių mokesčių išlaidos tik sumažės, nes buto dalies savininkai turės dengti jiems priklausančios turto dalies išlaidas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš pareiškėjos suinteresuotų asmenų S. B. ir A. B. naudai priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių - 1 500 Lt (Rekomendacijų 8.11 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos suinteresuotų asmenų S. B. ir A. B. naudai 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų.