- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-257-396/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58489-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- V. B., A. L., A. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus, nuteistojo V. B. ir nuteistojo A. L. gynėjo advokato J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu keturiasdešimt penkioms paroms;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. L. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl psichotropinių medžiagų laikymo ir pardavimo) – laisvės atėmimu dešimčiai metų;
- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl psichotropinių medžiagų laikymo bute ir garaže) – laisvės atėmimu dešimčiai metų;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu keturiasdešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. B. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. K., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo negautas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. B. ir A. L. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ir pardavė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.
1.1. V. B. ir A. L. 2015 m. spalio mėnesio viduryje Jonavoje pardavė A. K. apie 41,867 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,358 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei 244 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo 17,424 g psichotropinės medžiagos – MDMA.
V. B. ir A. L. šiame epizode buvo kaltinami tuo, kad šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė.
1.2. Taip pat V. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. spalio 21 d. neteisėtai laikė ir Stabintiškių gyvenvietėje, Kaišiadorių rajone, pardavė A. K. apie 292,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
A. L. šiame epizode buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su V. B. ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ne mažiau 292,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos 2015 m. spalio 21 d. apie 18 val. prie kapinių, esančių Stabintiškių g. 8, Stabintiškėse, Žaslių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, į skolą už 1 800 Eur pardavė A. K..
1.3. Taip pat V. B. ir A. L., turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. lapkričio 4 d. neteisėtai laikė ir Stabintiškių gyvenvietėje, Kaišiadorių rajone, pardavė A. K. 194,646 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 43,042 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
1.4. Taip pat V. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. lapkričio 12 d. neteisėtai laikė ir kartu su A. L. prie kavinės ,,Aušrinė“, esančios Ruklos g. 12, Jonavoje, pardavė A. K. 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
A. L. šiame epizode buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su V. B. ir turėdamas tikslą parduoti, 2015 m. lapkričio 12 d. neteisėtai laikė 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
1.5. V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 12 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 565,41 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 101,23 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 32,431 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,841 g tos pačios psichotropinės medžiagos.
A. L. šiame epizode buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su V. B. ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 105,071 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuri buvo rasta V. B. priklausančiose patalpose, t. y. bute ir garaže.
1.6. V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos: t. y. 2015 m. lapkričio 12 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė vieną tabletę, kurioje buvo 0,002 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo.
1.7. A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos: t. y. 2015 m. lapkričio 12 d. automobilyje ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Taurastos g., Jonavoje, laikė dvi tabletes, kuriose buvo 0,002 g psichotropinės medžiagos – alprozalamo.
Šalies argumentai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų A. L. ir V. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei paskirtų bausmių ir naują nuosprendžio dalį išdėstyti taip:
V. B. pripažinti kaltu:
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. spalio mėnesio viduryje) ir paskirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. spalio 21 d.) ir paskirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. lapkričio 4 d.) ir paskirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. lapkričio 12 d.) ir paskirti dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę.
Šias bausmes subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų.
A. L. pripažinti kaltu:
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. spalio viduryje) ir paskirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. spalio 21 d.) ir paskirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. lapkričio 4 d.) ir paskirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. lapkričio 12 d.) ir paskirti dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę.
Šias bausmes subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų.
Kitos skundžiamojo nuosprendžio dalies nekeisti.
Šalies argumentai
2.1. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes nesivadovavo įrodymų vertinimo reikalavimais, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.2. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad A. L., veikdamas kartu su V. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. lapkričio 12 d. neteisėtai laikė 892,445 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 153,666 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurių dalį, t. y. 294,604 miltelių, kurių sudėtyje yra 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, į skolą pardavė A. K., dalį, t. y. 565,41 g miltelių, kurių sudėtyje yra 101,23 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. lapkričio 12 d., o kitą dalį, t. y. 32,431 g miltelių, kurių sudėtyje yra 3,841 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. lapkričio 12 d.
2.2.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo A. K. parodymus, kurių metu parodė, jog 2015 m. lapkričio 12 d. susitikimo metu pinigus padavė A. L., o jis (A. L.) perdavė V. B. ir nurodė atnešti metamfetaminą. Tuo metu V. B. automobiliu išvažiavo į nuomojamą garažą ir po maždaug 15 min. grįžo su metamfetaminu, kuriuos perdavė automobilyje. Prokuroro vertinimu, akivaizdu, kad A. L. žinojo, kur buvo laikomos psichotropinės medžiagos, tiesiogiai liepė jas atgabenti bei dalyvavo jų realizavime (t. y. pardavime). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. K. dėl psichotropinių medžiagų įgijimo pirmiausia susisiekė su A. L., kuris ir duodavo tiesioginius nurodymus V. B.. Pastarasis ne tik kartu su A. L. platino psichotropines medžiagas, bet ir atliko psichotropinių medžiagų saugotojo bei transportuotojo vaidmenį.
2.2.2. Tai, kad kratų metu, pas A. L. nebuvo rastos psichotropinės medžiagos, patvirtina aplinkybę, jog būtent A. L. duodavo V. B. nurodymus dėl minėtų medžiagų slapto laikymo, jų atgabenimo iš slėptuvių bei tai organizuodavo, t. y. nuteistieji veikė kaip bendravykdytojai.
2.3. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai A. L. ir V. B. nusikalstamus veiksmus dėl psichotropinių medžiagų disponavimo, t. y. 2015 m. spalio viduryje, 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 12 d., kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką tęstinė nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas vertinamas atskirai ir atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios), laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę bei padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2017, Nr. 2K-717/2007, Nr. 2K-148/2010, Nr. 2K-40/2010 ir kt.).
2.3.1. Prokuroro vertinimu, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji nebuvo konkrečiai susitarę dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimo per kelis kartus. Pasak apelianto, tiek iš A. K., tiek iš V. B. parodymų matyti, kad prieš kiekvieną psichotropinių medžiagų pirkimą jie kontaktuodavo, tarėsi dėl susitikimo vietos ir laiko, įgyjamos medžiagos kiekio. Be to, susitikimai vyko nereguliariai, todėl prokuroro nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo išankstinis susitarimas išplatinti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad jei tyčia padaryti kitą neteisėtą veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232/2010). Todėl skunde nurodoma, kad nuteistieji V. B. ir A. L. padarė keturias savarankiškas nusikalstamas veikas, iš kurių trys nurodytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, o viena – BK 260 straipsnio 3 dalyje.
2.4. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas V. B. inkriminuotas nusikalstamas veikas (trys epizodai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį) į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatas (kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta).
2.5. Prokuroras skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamajame nuosprendyje V. B. ir A. L. inkriminuotas nusikalstamas veikas nepagrįstai perkvalifikavęs kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems paskyrė per švelnias bausmes. Apelianto vertinimu, tokių bausmių paskyrimas nuteistiesiems neįgyvendins jokios prevencinės funkcijos. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji yra linkę daryti sunkius, visuomenei itin pavojingus nusikaltimus, yra abejingi visuomenėje galiojančioms elgesio taisyklėms ir įstatymų normoms. Pasak prokuroro, akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai ir keliamiems tikslams, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingumo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-25-942/2015).
3. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors jis (apeliantas) pripažįsta padaręs dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau teigia, jog buvo išprovokuotas jas padaryti. Apelianto manymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais ir prieštaringais A. K. parodymais. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo prisijungta prie daromos nusikalstamos veikos. Apeliaciniame skunde cituojama kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-6/2008 ir nurodoma, kad vien tik gandų ar panašios nepatikrintos informacijos nepakanka nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymui.
3.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad pas A. K. rastų psichotropinių medžiagų kiekiai neatitinka skundžiamajame nuosprendyje nustatytų kiekių (2015 m. spalio mėnesio viduryje ir 2015 m. spalio 21 d. padarytos nusikalstamos veikos), nes sulaikymo dieną pas A. K. buvo rasta tik apie 50 g miltelių. Be to, pagal teismų praktiką, privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis tik tuo atveju, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus, tačiau A. K. pats į pareigūnus nesikreipė. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažinti neleistinais, o kaltinamojo prisipažinimas nepaneigia provokacijos fakto bei jo padarinių, taip pat prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti.
3.3. Apeliantas tvirtina, kad A. K. jam pasiūlė už psichotropines medžiagas sumokėti daug didesnę pinigų sumą, todėl turėdamas finansinių sunkumų V. B. sutiko tarpininkauti.
4. Nuteistojo A. L. gynėjas advokatas J. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
4.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat, gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, tiesiogiai jų neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai A. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo A. K. ir liudytojo V. K. (V. K.) parodymais. Nurodoma, kad nuteistasis A. K. buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir duodamas parodymus siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, anksčiau yra teistas net septynis kartus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojo V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir atmetė parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kurių metu patvirtino, kad psichotropines medžiagas pirko ne iš A. L.. Pažymima, kad liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, nes buvo priverstas duoti neteisingus parodymus.
4.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dėl pirmųjų nusikalstamų veikų, padarytų 2015 m. spalio viduryje ir 2015 m. spalio 21 d., nebuvo ištirti ir įvertinti nuteistųjų tarpusavio telefoniniai pokalbiai ir SMS žinučių turinys, o kitų duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo A. L. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, nagrinėjamojoje byloje nėra.
4.4. Apeliantas skunde cituoja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, BPK nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą, kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-52/2001, Nr. 2A-P-6/2008, susijusias su draudimu atliekant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus provokuoti asmenis daryti nusikaltimus, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teisėsaugos institucijų atliekamų veiksmų, t. y. neatsižvelgė į tai, kurie veiksmai buvo leistini, o kurie – išprovokuoti.
4.4.1. Gynėjo vertinimu, nusikalstamos veikos, kurios buvo padarytos 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tik apsunkino nuteistųjų teisinę padėtį ir akivaizdžiai nebuvo būtinos. Be to, nusikalstamos veikos imitacijos modelis gali būti taikomas tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), ir tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie prisijungimą prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos išprovokavimą.
4.4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2015 m. spalio viduryje ir 2015 m. spalio 21 d., nusikalstamos veikos modeliai nebuvo taikomi. Todėl pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo grindė tik nuteistojo A. K. parodymais, kuriuos davė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bendradarbiaudamas su teisėsaugos pareigūnais. Kitų duomenų apie nuteistųjų A. L. ir V. B. nusikalstamus veiksmus teisėsaugos pareigūnai neturėjo, t. y. rėmėsi tik nepatvirtinta informacija. Todėl, gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad nuteistieji A. L. ir V. B. 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. buvo skatinami (t. y. išprovokuoti) padaryti nusikalstamas veikas.
4.4.3. Gynėjo manymu, tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą, būtina nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta imituoti nusikalstamą veiką, taip pat pareigūnų dalyvavimo laipsnį, darant nusikalstamą veiką, kaltinamajam taikyto provokavimo pobūdį, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje šių aplinkybių nevertino.
4.5. Gynėjas skunde pažymi, kad A. L. niekada nedisponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, ikiteisminio tyrimo atliktų kratų metu taip pat nebuvo rasta nuosprendyje nurodytų psichotropinių medžiagų, telefonų, ginklų ar pinigų. Vien tai, kad nuteistasis A. L. vyko kartu su V. B., nepatvirtina jo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
5. Apeliacinio proceso metu V. B. ir jo gynėjas prašo nuteistojo V. B. apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą – atmesti. A. L. ir jo gynėjas prašo nuteistojo A. L. gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą – atmesti. Prokuroras prašo nuteistojo V. B. ir nuteistojo A. L. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą – tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistojo V. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir teismo nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai). Nuteistojo A. L. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį peržiūri, atsižvelgdamas į paduotų apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Todėl Apeliacinis teismas neperžiūri Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalies dėl A. K. nuteisimo, nes apeliaciniuose skunduose ši nuosprendžio dalis neginčijama.
7.1. Tiek nuteistasis V. B., tiek nuteistojo A. L. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl nepagrįstai V. B. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl psichotropinių medžiagų laikymo ir pardavimo), BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl psichotropinių medžiagų laikymo bute ir garaže) ir BK 259 straipsnio 2 dalį, o A. L. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo V. B. ir A. L. padarytas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. spalio mėnesio viduryje), BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. spalio 21 d.), BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. lapkričio 4 d.) ir BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl nusikalstamos veikos padarymo 2015 m. lapkričio 12 d.).
7.2. Pažymėtina, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamajame įstatyme įtvirtinto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką reglamentuojami BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamojo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis. Taip pat pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014).
7.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė Baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001).
7.4. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, taip pat ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliantų išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme, savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Motyvuojamoji dalis
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nuteistųjų V. B. ir A. L. kaltės grindė įrodymais, kurie įvertinti, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, yra teisingas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad psichotropines medžiagas, t. y. 565,41 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 101,23 g metamfetamino, 2015 m. lapkričio 12 d. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė tik V. B., todėl nepagrįstai šią aplinkybę pašalino iš A. L. pareikšto kaltinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino aplinkybę, kad A. L. 2015 m. lapkričio 12 d. neteisėtai laikė 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
Dėl 7,358 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino
ir 17,424 g psichotropinės medžiagos – MDMA platinimo 2015 m. spalio mėnesio viduryje
9. Nuteistojo V. B. ir nuteistojo A. L. gynėjo apeliaciniuose skunduose neigiama nuteistųjų kaltė ir nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistųjų dalyvavimą šios nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai V. B. ir A. L. pripažino kaltais dėl 2015 m. spalio mėnesio viduryje psichotropinių medžiagų pardavimo A. K..
9.1. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. pradžioje susitarė su A. L., jog A. K. kartu su V. K. ar jam tarpininkaujant tieks psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. Tačiau vėliau, t. y. 2015 m. rugpjūčio mėnesį, A. L. psichotropinę medžiagą pradėjo tiekti tik A. K., nes V. K. neturėjo galimybės toliau tarpininkauti tarp A. K. ir A. L. įsigyjant psichotropinę medžiagą. 2015 m. spalio mėnesio viduryje, t. y. maždaug prieš savaitę iki jo (A. K.) sulaikymo (2015 m. spalio 21 d.), prie parduotuvės „Iki“, esančios Jonavoje, jis (A. K.) susitiko su A. L., kuris supažindino su V. B. (2 t., 119 b. l.). A. L. pasakė, kad dviem savaitėms išvažiuoja į užsienį, todėl jam (A. K.) nurodė šiuo laikotarpiu psichotropines medžiagas įsigyti iš V. B.. To paties susitikimo metu A. K. iš A. L. ir V. B. įsigijo apie 300 g metamfetamino ir ne mažiau nei 250 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga (2 t., 146-147, 154 b. l.). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. K. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes (2 t., 176-179 b. l.). Be to, A. K. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių išliko nuoseklūs tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose (5 t., 82-85, 215-217 b. l.).
9.1.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, jog buvo susitaręs su A. L. ir V. B. dėl slapto bendravimo SMS žinutėmis, t. y. kad minimalus įgyjamos psichotropinės medžiagos kiekis yra 200 g, o jei A. K. prieš susitikimą SMS žinute atsiunčia vieną simbolį – besišypsantį veiduką, tai reiškia, kad jis nori įsigyti 300 g metamfetamino. Dėl didesnio nei 300 g kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo jie susitarė bendrauti telefonu. Tačiau apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose A. K. dėl šios aplinkybės davė skirtingus parodymus, t. y. kad SMS žinute atsiųstas vienas simbolis – besišypsantis veidukas – reiškė ne 300 g, o 100 g įgyjamos psichotropinės medžiagos kiekį. Be to, pagal susitarimą A. K. kiekvieną kartą įsigydavo ne mažiau kaip 50 g arba 100 g metamfetamino. Teisėjų kolegija sutinka, kad A. K. parodymai šioje dalyje buvo nenuoseklūs, tačiau tai nesudaro pagrindo visus nuteistojo parodymus vertinti kaip nepatikimus ir jais nesiremti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme A. K. buvo apklaustas praėjus metams po ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. galėjo sąžiningai klysti, nurodydamas susitarimo dėl įgyjamų psichotropinių medžiagų kiekių aplinkybes. Be to, iš V. B. parodymų matyti, kad jie buvo susitarę, jog A. K. kiekvieną kartą įsigys ne mažiau nei 200 g arba 300 g psichotropinės medžiagos (5 t., 86 b. l.). Todėl teisėjų kolegija remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais A. K. parodymais dėl šių aplinkybių. Kaip paminėta aukščiau, A. K. parodymai dėl kitų esminių aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu. Todėl, priešingai nei mano V. B. ir A. L. gynėjas, nėra pagrindo abejoti jo parodymais. Aplinkybės, kad A. K. praeityje teistas ir kad jam šiuo skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, buvo paskirta švelnesnė nei kitiems nuteistiesiems, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jis davė melagingus parodymus. Be to, A. K. parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, t. y. liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kratos protokolas, specialisto išvada, taip pat SMS žinučių ir iš dalies – 2015 m. lapkričio 12 d. telefoninio pokalbio turinys (1 t., 50-52, 75-77, 184-185 b. l.; 2 t., 112-113, 115-118, 161-164, 165-167 b. l.; 3 t., 149-160 b. l.).
9.2. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad nuo 2015 m. pradžios jis kartu su A. K. įsigydavo psichotropines medžiagas iš asmens, kurį vadino Augiu (2 t., 112-113 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas nurodė, kad šis asmuo yra A. L. (2 t., 115-118 b. l.). A. L. gynėjo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas V. K. pakeitė savo parodymus ir tvirtino, jog nei jis, nei A. K. nėra pirkęs iš A. L. psichotropinių medžiagų, o asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nenurodė aplinkybės dėl šių medžiagų įgijimo iš A. L. (5 t., 81-82 b. l.).
9.2.1. Tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi, teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2008, Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-200/2009 ir kt.). Be to, kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus bei teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
9.2.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. K. parodymus, šių nuostatų nepažeidė ir pagrįstai rėmėsi jais tokia apimtimi, kurią patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausa ir asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką buvo vykdomi, pažeidžiant BPK normas. Be to, liudytojas V. K. perskaitė tiek apklausos, tiek asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą ir savo parašu patvirtino, kad šie protokolai buvo surašyti teisingai. Todėl liudytojo parodymai pirmosios instancijos teisme, t. y. kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jam liepė duoti tokius parodymus, kokius davė A. K., ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksavo neteisingus duomenis, vertinami kritiškai. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas siekė padėti A. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į A. K. parodymus, t. y. kad nuteistojo manymu, V. K. bijojo duoti parodymus pirmosios instancijos teisme, nes tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (5 t., 84 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas buvo nenuoseklus, t. y. nors nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas dėl konkrečių parodymų davimo, tačiau tuo pačiu tvirtino, kad nebuvo verčiamas duoti neteisingus parodymus (5 t., 82 b. l.).
9.2.3. Pažymėtina, kad A. K. parodymus taip pat patvirtina kratos protokole ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog A. K. gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta 7,358 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 244 vienetai tablečių, kurių sudėtyje – 17,424 g psichotropinės medžiagos – MDMA (1 t., 50-52, 75-77 b. l.). Be to, A. K. parodė, kad 2015 m. spalio mėnesio viduryje iš A. L. ir V. B. įsigytą metamfetaminą bei tabletes jis (A. K.) laikė būtent tame bute, kuriame šios medžiagos ir buvo rastos (2 t., 176-179 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas psichotropinių medžiagų, kuriomis nuteistieji neteisėtai disponavo, kiekį, įvertino šių įrodymų visumą. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pas A. K. rastų psichotropinių medžiagų kiekiai neatitinka pirmosios instancijos teismo nustatytų šių medžiagų kiekių, atmetamas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Nors, kaip teisingai pažymima A. L. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepateikė detalios SMS žinučių tarp nuteistųjų turinio analizės, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina tiek V. B., tiek A. L. kaltę dėl 2015 m. spalio mėnesio viduryje padarytos nusikalstamos veikos. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad apžiūrėjus mobilaus ryšio telefoną, paimtą V. B. asmens kratos metu, nustatyta, jog nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. spalio 17 d. A. K. siuntė SMS žinutes į šį mobilaus ryšio telefono numerį (3 t., 143-148, 149-160 b. l.). Nors šis telefonas (Nr. 867584556) buvo rastas pas V. B., tačiau A. K. parodė, kad iki maždaug 2015 m. spalio mėnesio vidurio šiuo telefonu naudojosi A. L., kuris vėliau jį perdavė V. B. (2 t., 146-147 b. l.). Iš V. B. parodymų matyti, kad šį mobilaus ryšio telefoną jam davė A. K., tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra (5 t., 85 b. l.). Todėl nuteistojo A. L. gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad byloje nėra duomenų apie A. L. ir A. K. bendravimą SMS žinutėmis 2015 m. spalio mėnesio viduryje ar iki šio laikotarpio. Iš SMS žinučių turinio matyti, kad nuteistieji tarėsi dėl susitikimų, jų vietos ir laiko, o susitikimai įvyko 2015 m. spalio 10 d. ir 2015 m. spalio 17 d. (3 t., 155-156 b. l.). Nors nuteistieji tarpusavyje apie psichotropines medžiagas bendravo užmaskuotai, nenaudojant psichotropinių medžiagų tikrųjų pavadinimų, neatskleidžiant susitikimų tikslų, tačiau išanalizavus šių žinučių turinį ir įvertinus A. K. parodymus, galima spręsti, kad 2015 m. spalio 10 d. susitikimo metu buvo įgytos psichotropinės medžiagos (kitą dieną, t. y. 2015 m. spalio 11 d. 12 val. 25 min., A. K. SMS žinutėje užmaskuotai rašė, kad įsigijo 200 g psichotropinės medžiagos, tačiau per klaidą sumokėjo daugiau). Dėl 2015 m. spalio 17 d. siųstų SMS žinučių pažymėtina, kad susitikimas įvyko toje pačioje vietoje, kur praeitą kartą, t. y. prie kapinių. Apklausų metu A. K. patvirtino, kad psichotropines medžiagas iš A. L. jis įsigydavo būtent prie kapinių, netoli Jonavos, o su A. L. bei V. B. bendravo tik dėl psichotropinių medžiagų įgijimo (2 t., 146-147, 148-149, 176-179 b. l.; 5 t., 82-85 b. l.).
9.3.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra galimybių objektyviai nustatyti, ar vieno iš šių susitikimų metu A. K. iš A. L. ir V. B. įsigijo būtent 7,358 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 244 vienetus tablečių su 17,424 g psichotropinės medžiagos – MDMA, tačiau aukščiau paminėtų SMS žinučių turinys patvirtina A. K. parodymus apie nuteistųjų susitarimą neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuoseklius A. K. parodymus, teisingai nustatė, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta 2015 m. spalio mėnesio viduryje. Be to, 2015 m. lapkričio 12 d. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp V. B. ir A. L. patvirtina A. K. nurodytą aplinkybę, kad V. B. ir A. L. buvo susitarę ir kartu platino psichotropines medžiagas A. K. (1 t., 184-185 b. l.). Tai, kad byloje nėra jokių telefoninių pokalbių, užfiksuotų aptariamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, nepaneigia nuteistųjų kaltės.
9.4. Pažymėtina, kad nuteistųjų kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo iš dalies patvirtinta ir A. L. bei V. B. parodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, A. L. pripažino savo kaltę dėl 2015 m. spalio mėnesio viduryje padarytos nusikalstamos veikos, t. y. patvirtino, kad nurodytu metu pardavė A. K. metamfetaminą (3 t., 70-71 b. l.). Teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti teismo posėdžio protokole užfiksuotais duomenimis, todėl A. L. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad jis šios aplinkybės nenurodė, laikytini nepagrįstais. Be to, nors V. B. viso proceso metu savo kaltę dėl psichotropinių medžiagų pardavimo 2015 m. spalio mėnesio viduryje neigė, tačiau pirmosios instancijos teisme pripažino aplinkybę, kad nurodytu metu buvo susitikęs su A. K., su kuriuo susitarė dėl psichotropinės medžiagos platinimo. Pagal V. B. parodymus šiame susitikime dalyvavo ir A. L. (5 t., 85-87 b. l.). Šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino ir A. L. (5 t., 91-94 b. l.).
9.5. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamojo nuosprendžio motyvais, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. L. ir V. B. neteisėtai laikė 2015 m. spalio mėnesio viduryje A. K. parduotas psichotropines medžiagas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino.
Dėl neteisėto disponavimo 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino
2015 m. spalio 21 d.
10. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad V. B. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. spalio 21 d. neteisėtai laikė ir Stabintiškių gyvenvietėje, Kaišiadorių rajone, pardavė A. K. apie 292,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
10.1. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau konkrečių argumentų nenurodo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme V. B. pripažino savo kaltę ir patvirtino, jog 2015 m. spalio 21 d. pardavė A. K. apie 300 g psichotropinės medžiagos (5 t., 85-87 b. l.). Įvertinus byloje esančius įrodymus, matyti, kad V. B. kaltę taip pat patvirtina nuteistojo A. K., liudytojo R. P. parodymai, asmens kratos protokolas, specialisto išvada ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas nuteistųjų bendravimas SMS žinutėmis 2015 m. spalio 20 d. (1 t., 44-45 b. l.; 2 t., 120-122, 131-133, 146-147, 148-149, 176-179 b. l.; 3 t., 149-160 b. l.; 5 t., 39-43, 82-85 b. l.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamojo nuosprendžio išvada, kad šių įrodymų visumos pakanka nuteistojo V. B. kaltei pagrįsti dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.
10.2. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad A. K. parodymai apie šios nusikalstamos veikos faktines aplinkybes buvo nuoseklūs ir nesikeitė viso proceso metu. Be to, jie sutampa su V. B. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, ir kita bylos medžiaga. Vien aplinkybė, kad A. K. po šios nusikalstamos veikos padarymo bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir padėjo atskleisti nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo abejoti jo parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. parodymai sudaro vieningą loginę įrodymų grandinę, todėl V. B. apeliacinio skundo argumentai dėl A. K. parodymų nepagrįstumo yra atmetami.
10.3. V. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pas A. K. buvo rasta tik apie 50 g psichotropinės medžiagos. Šį apeliacinio skundo teiginį paneigia specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad asmens kratos metu pas A. K. buvo rasta ir paimta iš viso 292,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. A. K. ir V. B. patvirtino, kad 2015 m. spalio 21 d. A. K. buvo parduota apie 300 g psichotropinės medžiagos. Be to, iš A. K. parodymų matyti, kad asmens kratos metu pas jį buvo rasta būtent ta psichotropinė medžiaga, kurią jis tą pačią dieną, t. y. 2015 m. spalio 21 d., įsigijo iš V. B.. Todėl teigti, kad skundžiamajame nuosprendyje nustatytas psichotropinės medžiagos kiekis neatitinka byloje esančių duomenų, nėra jokio pagrindo.
10.4. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė tikslaus šios nusikalstamos veikos padarymo laiko ir vietos, nors šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nustatytos. Todėl teisėjų kolegija patikslina ir konstatuoja, kad V. B. 292,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, A. K. pardavė 2015 m. spalio 21 d. apie 18 val. prie kapinių, esančių Stabintiškių g. 8, Stabintiškėse, Žąslių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone.
10.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog A. L. kartu su V. B. 2015 m. spalio 21 d. neteisėtai laikė ir pardavė A. K. ne mažiau 292,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Tačiau prokuroras apeliaciniame skunde prašo A. L. pripažinti kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nors tai patvirtinančių argumentų nenurodo. Remiantis nuteistųjų A. L., V. B. ir A. K. parodymais nustatyta, kad 2015 m. spalio 21 d. A. L. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, todėl nedalyvavo aukščiau paminėtos nusikalstamos veikos padaryme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nuteistųjų parodymais, o pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad A. L. 2015 m. spalio 21 d. neteisėtai laikė ir pardavė A. K. metamfetaminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. L. nepadarė šios nusikalstamos veikos, yra pagrįsta.
Dėl neteisėto disponavimo 43,042 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino
2015 m. lapkričio 4 d.
11. Teisėjų kolegija išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei apeliacinių skundų argumentus dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga 2015 m. lapkričio 4 d., sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog V. B. ir A. L., turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. lapkričio 4 d. neteisėtai laikė ir Stabintiškių gyvenvietėje, Kaišiadorių rajone, pardavė A. K. 194,646 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 43,042 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
11.1. Pažymėtina, kad 2015 m. lapkričio 4 d. buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Teisėjų kolegijos vertinimu, sankcionuojant šiuos veiksmus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti, neturint patikimų duomenų apie asmens daromą nusikalstamą veiką. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, sulaikius ir apklausus A. K., buvo gauta duomenų apie tai, jog A. L. ir V. B. platina psichotropines medžiagas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendžiant nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo klausimą, buvo remiamasi nepatikrinta informacija. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 159 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš A. L. ir V. B. (2 t., 18-19, 22-23 b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimis buvo leista A. K. atlikti prieš A. L. ir V. B. nusikalstamas veikas, nurodytas BK 259 straipsnyje ir BK 260 straipsnyje, imituojančius veiksmus (2 t., 20-21, 24-25 b. l.).
11.1.1. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus teisėtais daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Net ir esant BPK 159 straipsnyje nurodytiems pagrindams, taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamą veiką (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir įtakojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2012, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-434/2013, Nr. 2K-238-139/2015).
11.1.2. Todėl apeliacinių skundų argumentai, kad A. K. išprovokavo A. L. ir V. B. padaryti jiems inkriminuotą nusikaltimą, atmetami kaip nepagrįsti. Išanalizavus A. K. parodymus ir kitus bylos duomenis, darytina išvada, kad A. K. veiksmuose bendraujant su A. L. ir V. B. nebuvo provokacijos požymių. Iš A. K. parodymų matyti, kad A. L. ir V. B. savarankiškai, o ne provokuojami, darė nusikalstamą veiką, t. y. 2015 m. lapkričio 4 d. platino psichotropinę medžiagą A. K. (2 t., 148-149, 151-152 b. l.; 5 t., 82-85 b. l.). Apklaustas A. K. parodė, kad jis ir anksčiau, t. y. iki 2015 m. lapkričio 4 d. atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, įsigijo psichotropinės medžiagos iš A. L. ir V. B.. A. L. gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai, nepateikiant konkrečių argumentų, nurodoma, kad šie ankstesni psichotropinių medžiagų platinimo atvejai byloje neįrodyti. V. B. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad A. K. jam pasiūlė pirkti iš jo metamfetaminą už didesnę kainą, taip pat neatitinka byloje esančių duomenų. Priešingai, byloje nustatyta, kad dėl psichotropinės medžiagos pardavimo kainos ir kitų aplinkybių A. K. susitarė su A. L., o ne V. B., kuris šias medžiagas platino tokiomis pat sąlygomis.
11.1.3. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumą patvirtina ir šių veiksmų metu gauti duomenys – apžiūrų, daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija. 2015 m. lapkričio 4 d., prieš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą, A. K. buvo apžiūrėtas, o apžiūros metu nebuvo rasta jokių draudžiamų daiktų (2 t., 45-46 b. l.). Taip pat nuteistajam A. K. buvo pateikti pažymėti banknotai (2 t., 41, 42-44 b. l.). Po nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo A. K. pareigūnams pateikė iš A. L. ir V. B. nupirktą psichotropinę medžiagą, o atlikus asmens apžiūrą, pas jį kitų daiktų nerasta (2 t., 47-48, 49-50 b. l.). Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad priešingai nei mano apeliantai, aplinkybių, kurios leistų pripažinti A. K. veiksmus provokuojančiais A. L. ir V. B. daryti nusikaltimą, byloje nenustatyta.
11.1.4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. patvirtino, jog savo noru sutiko bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Be to, pats pranešė jiems apie susitarimą su V. B. dėl psichotropinės medžiagos pardavimo 2015 m. lapkričio 4 d. Pažymėtina, kad nuteistieji dėl to susitarė ankstesnio pirkimo metu, t. y. 2015 m. spalio 21 d., nes A. K. už įsigytą psichotropinę medžiagą visada atsiskaitydavo tik tada, kai šią medžiagą parduodavo (2 t., 148-149 b. l.). Liudytojas R. P. taip pat patvirtino šias A. K. nurodytas aplinkybes (1 t., 44-45 b. l.; 5 t.,39-43 b. l.). Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad A. K. buvo priverstas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog nuteistieji buvo išprovokuoti padaryti šią nusikalstamą veiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo A. K. parodymais bei juos patvirtinančiais kitais byloje esančiais įrodymais.
11.2. Remiantis A. K. parodymais byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 4 d. A. K. iš V. B. ir A. L. įsigijo skundžiamajame nuosprendyje nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Nors A. K. dėl susitikimo SMS žinutėmis tarėsi su V. B., tačiau į susitikimą atvyko ir A. L. (1 t., 69-71, 181-183 b. l.; 2 t., 148-149, 151-152 b. l.; 5 t., 82-85 b. l.; 5 t., 216-217 b. l.). Tiek A. L., tiek V. B. taip pat patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, nurodytoje vietoje buvo susitikę su A. K., tačiau teigė, jog psichotropinę medžiagą jam pardavė V. B., o A. L. apie tai nežinojo (5 t., 85-87, 91-94 b. l.). Šiuos nuteistųjų parodymus paneigia A. K. nurodytos aplinkybės apie nuteistųjų bendrus veiksmus, t. y. kad automobilyje jis pinigus perdavė A. L., o metamfetaminą gavo iš V. B. (5 t., 94 b. l.). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į A. K. parodymus apie nuteistųjų susitarimą dėl psichotropinės medžiagos platinimo, kurie patvirtina, kad A. L. žinojo apie psichotropinės medžiagos perdavimą ir buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas. Be to, iš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto nuteistųjų pokalbio automobilyje matyti, kad jie kalbėjo apie prekybą psichotropinėmis medžiagomis, Klaipėdoje (A. L. sakė: „<...> atveš „šaibas“, paskui gaus tada tą <...>, nes toks kiekis, tai čia reikia atsargiai <...>“), taip pat apie A. K. ir kito asmens skolas (2 t., 31-34 b. l.). A. K. apklausos metu nurodė, kad buvo kalbama apie skolas būtent už psichotropines medžiagas (5 t., 93 b. l.). Iš šių duomenų teisėjų kolegija sprendžia, kad A. L. vaidmuo, padarant šią nusikalstamą veiką, buvo aktyvus. Be to, A. K. nepatvirtino A. L. nurodytos aplinkybės, kad jis (A. L.) į susitikimą atvyko tik dėl to, kad to prašė A. K..
11.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nenurodė tikslaus šios nusikalstamos veikos padarymo laiko ir vietos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija patikslina, kad V. B. ir A. L. 194,646 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 43,042 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, A. K. pardavė 2015 m. lapkričio 4 d. apie 13 val. prie kapinių, esančių Stabintiškių g. 8, Stabintiškėse, Žąslių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone.
Dėl neteisėto disponavimo 153,666 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino 2015 m. lapkričio 12 d.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. lapkričio 12 d. neteisėtai laikė: 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; 565,41 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 101,23 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (garaže, esančiame (duomenys neskelbtini)); 32,431 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,841 g tos pačios psichotropinės medžiagos (bute, esančiame (duomenys neskelbtini)). Be to, skundžiamajame nuosprendyje konstatuota, kad dalį šios V. B. neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos, t. y. 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jis kartu su A. L. 2015 m. lapkričio 12 d. prie kavinės ,,Aušrinė“, esančios Ruklos g. 12, Jonavoje, pardavė A. K..
12.1. Nors A. L. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. L. neplatino A. K. 48,595 g metamfetamino, tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis nesutinka, neatsižvelgdamas į kitų aplinkybių visumą bei nenurodydamas įtikinamų, konkrečių argumentų, kurie paneigtų A. L. kaltę.
12.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo A. K., liudytojo R. P. parodymais, specialisto išvada, slapto sekimo protokolu, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis ir kitais byloje esančiais įrodymais (1 t., 44-45 b. l.; 2 t., 10-11, 35-38, 79-80, 151-152 b. l.; 5 t., 39-43 b. l.). Iš šių įrodymų matyti, kad 2015 m. lapkričio 12 d. vykusiame susitikime prie kavinės „Aušrinė“ dalyvavo ne tik V. B., A. K., bet ir A. L.. Psichotropinės medžiagos ir pinigų perdavimas įvyko A. L. automobilyje. Priešingai nei parodė V. B. ir A. L., byloje nustatyta, kad A. K. pinigus perdavė A. L., kuris juos perskaičiavo. Be to, A. L. nurodė A. K., kad neparduos tokio kiekio, kurio jis (A. K.) prašė, t. y. 600 g psichotropinės medžiagos, nes jie kartu su V. B. negali įsigyti šio kiekio psichotropinės medžiagos, nesumokėjus tiekėjui ar tiekėjams pinigų iš anksto („<...> aš nebegaliu jau imti iš jo be pinigų daug <...>“). A. L. taip pat nurodė, kad šį kiekį A. K. turės įsigyti per du kartus, ir liepė V. B. nuvažiuoti paimti psichotropinę medžiagą, kuriam perdavė A. K. duotus pinigus. Tuo metu, kai A. L. ir A. K. laukė automobilyje, jie kalbėjo apie A. L. veiklą užsienyje, apie tai, kad Lietuvoje jį (A. L.) seka policijos pareigūnai, taip pat apie likusios dalies psichotropinės medžiagos pardavimą (A. K. atsakė: „<...> aš pasirodysiu kaip visada <...>“) ir prekybą psichotropinėmis medžiagomis. Grįžęs V. B. perdavė A. K. psichotropinę medžiagą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių duomenų visumą, nuteistųjų V. B. ir A. L. parodymus, t. y. kad A. L. nedalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme, atmeta kaip nepagrįstus (5 t., 85-87, 91-94 b. l.). Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pas A. L. nebuvo rasta psichotropinių medžiagų, pinigų ar kitų daiktų, taip pat nesudaro pagrindo jį išteisinti.
12.3. Nuteistojo A. L. kaltę dėl 48,595 g metamfetamino platinimo A. K. taip pat patvirtina Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas A. L. ir V. B. 2015 m. lapkričio 12 d. telefoninis pokalbis (1 t., 184-185 b. l.). Iš šio pokalbio turinio matyti, kad V. B., gavęs SMS žinutę iš A. K., t. y. kad jis norės įsigyti 600 g metamfetamino, apie tai pranešė A. L. ir jie kartu tarėsi dėl susitikimo vietos (1 t., 181-183 b. l.). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. L. nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką.
12.4. A. L. gynėjo ir V. B. manymu, 2015 m. lapkričio 12 d. atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai yra neteisėti, nes nuteistieji buvo skatinami padaryti dar vieną nusikalstamą veiką. Tačiau šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.
12.4.1. Pažymėtina, kad BPK nereglamentuoja, kiek laiko valstybės institucijos gali imituoti nusikalstamus veiksmus ar atlikti kitus slaptus veiksmus. Todėl pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ar jas darantiems asmenims išaiškinti. Tačiau pabrėžtina ir tai, kad tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Be to, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., tęsti veiksmus iki tol, kol kaltininkas padarys daugiau nusikaltimų ar išplatins didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249-788/2015, Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-8-788/2017).
12.4.2. Tačiau tokių aplinkybių bylos medžiagoje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino įrodymus apie nuteistųjų A. L. ir V. B. elgesį prieš šių specialių veiksmų sankcionavimą (A. K. parodymus, trumpųjų SMS žinučių išklotines ir kitus įrodymus), kurie patvirtina, kad iki nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2015 m. lapkričio 12 d. jie platino psichotropines medžiagas A. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, sankcionuojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų taip pat nenustatyta. Siekiant išaiškinti nuteistųjų neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, faktines aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimis buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš A. L. ir V. B. (2 t., 24-25, 29-30 b. l.). Liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas R. P. patvirtino, kad antrą kartą atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo siekiama nustatyti nusikalstamos veikos schemą bei kitas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes (5 t., 39-43 b. l.). Be to, nusikalstamų veiksmų imitavimu buvo tik prisijungta prie daromo nusikaltimo, o provokavimo požymių nenustatyta. Iš A. K. parodymų ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu gautų duomenų matyti, kad nuteistieji veikė pagal išankstinį susitarimą tiekti psichotropines medžiagas ir savarankiškai tęsė nusikalstamus veiksmus (2 t., 35-38, 63-68, 69-70, 71-74, 75-76 b. l.). 2015 m. lapkričio 12 d., prieš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą, A. K. buvo apžiūrėtas, jo drabužiuose nebuvo rasta draudžiamų daiktų ar pinigų. Taip pat A. K. buvo duoti pinigai, kuriuos jis perdavė nuteistiesiems. Po nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo A. K. pareigūnams pateikė įsigytą metamfetaminą, o atlikus asmens apžiūrą, pas jį kitų daiktų nerasta. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad aplinkybių, kurios leistų pripažinti A. K. veiksmus provokuojančiais, byloje nenustatyta.
12.3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo A. L. pripažinti kaltu už 153,666 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino neteisėtą laikymą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino šias aplinkybes. Šis prokuroro prašymas tenkinamas iš dalies. Byloje nustatyta, kad A. L. nurodė V. B. atvežti psichotropinę medžiagą ir ją perduoti A. K.. Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad V. B. psichotropines medžiagas paėmė iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., 10-11 b. l.). Be to, V. B. išvykus, A. L. pasakė, kad jis ilgai neužtruks, o tai leidžia daryti išvadą, jog jis žinojo apie psichotropinių medžiagų laikymo vietą (2 t., 35-38 b. l.). Įvertinusi šias aplinkybes ir bylos duomenis, patvirtinančius apie V. B. bei A. L. susitarimą kartu platinti psichotropines medžiagas ir jų bendrus veiksmus, teisėjų kolegija nustato, kad A. L. ne tik pardavė A. K. 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bet šią medžiagą 2015 m. lapkričio 12 d., veikdamas kartu su V. B., neteisėtai laikė. Be to, A. L., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas kartu su V. B., 2015 m. lapkričio 12 d. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 565,41 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 101,23 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (1 t., 132-136, 143-144 b. l.). Vien aplinkybė, kad šį garažą nuomojosi V. B., nepaneigia A. L. kaltės.
12.3.1. Tačiau, priešingai nei nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad A. L., veikdamas kartu su V. B., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 32,431 g miltelių, kurių sudėtyje yra 3,841 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bylos duomenis šiame bute gyveno V. B.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aukščiau paminėtą kiekį bute neteisėtai laikė tik V. B. (1 t., 103-106, 115-117 b. l.). Įvertinusi bute rastos psichotropinės medžiagos kiekį ir aplinkybę, kad V. B. šią medžiagą platino A. K., teisėjų kolegija nustato, kad V. B. šią psichotropinę medžiagą laikė, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti.
12.4. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nustato, kad V. B. ir A. L., veikdami kartu, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 860,014 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 149,825 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurių dalį, t. y. 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje yra 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2015 m. lapkričio 12 d. apie 14 val. prie kavinės „Aušrinė“, esančios Ruklos g. 12, Jonavoje, automobilyje „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. K., atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o kitą dalį, t. y. 565,41 g miltelių, kurių sudėtyje yra 101,23 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai laikė garaže (bokse), esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. lapkričio 12 d. 14 val. 50 min. atliktos kratos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustato, kad V. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 32,431 g miltelių, kurių sudėtyje yra 3,841 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iki 2015 m. lapkričio 12 d. 15 val. 30 min. atliktos kratos.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
13. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas A. L. ir V. B. neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. spalio mėn. viduryje (7,358 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 17,424 g psichotropinės medžiagos – MDMA), 2015 m. lapkričio 4 d. (43,042 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino) ir 2015 m. lapkričio 12 d. (48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino) pripažino tęstine nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad 2015 m. spalio 21 d. V. B. padaryta nusikalstama veika, t. y. 53,034 g psichotropinės medžiagos pardavimas A. K., yra tęstinio nusikaltimo dalis, todėl atskirai šios nusikalstamos veikos nekvalifikavo. Tačiau prokuroras apeliaciniame skunde prašo šias nusikalstamas veikas kvalifikuoti atskirai, t. y. atitinkamai pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo patenkinti šį prokuroro apeliacinio skundo prašymą.
13.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-650/2010, Nr. 2K-258-677/2016). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-258-677/2016). Tačiau, jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-258-677/2016). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Teismų praktikoje pripažinta, kad keli narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo epizodai, kuriuos lėmė sumanymas išplatinti kuo didesnį šios medžiagos kiekį, siekiant kuo daugiau uždirbti, gali būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevienkartinis platinimas asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmų, teismų praktikoje taip pat paprastai kvalifikuojamas kaip tęstinis nusikaltimas (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-499/2014, Nr. 2K-303-699/2015, Nr. 2K–249-788/2015 ir kt.).
13.2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. B. ir A. L. inkriminuoti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį A. L. ir A. K. susitarė dėl psichotropinių medžiagų tiekimo. 2015 m. spalio mėnesio viduryje prie šios veiklos prisijungė ir V. B.. A. L. ir V. B. psichotropines medžiagas platino pagal tą pačią schemą: A. K. SMS žinute pranešdavo, kai parduodavo anksčiau iš nuteistųjų įsigytą psichotropinę medžiagą, taip nuteistieji susitardavo dėl susitikimo, kurio metu A. K. sumokėdavo už parduotą psichotropinę medžiagą ir įsigydavo reikiamą kiekį naujos psichotropinės medžiagos. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, nuteistųjų susitikimai vyko reguliariai, be to, nuteistieji buvo susitarę dėl minimalaus įgyjamos psichotropinės medžiagos kiekio ir dėl to atskirai tarėsi tik tuo atveju, jei reikėjo didesnio šios medžiagos kiekio. Pažymėtina, kad visais atvejais V. B. ir A. L. psichotropines medžiagas pardavė tam pačiam asmeniui, t. y. A. K.. Šios bylos aplinkybės rodo, kad atskiri psichotropinių medžiagų platinimo veiksmai buvo jungiami vieningos V. B. ir A. L. tyčios platinti psichotropines medžiagas A. K.. Todėl nuteistųjų veika kvalifikuojama kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nurodyta BK 260 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. 2015 m. lapkričio 12 d., veikdamas kartu su V. B., ne tik pardavė A. K. skundžiamajame nuosprendyje nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos, bet taip pat šios ir garaže, esančiame Lietavos g. 4A – 28, Jonavoje, rastos psichotropinės medžiagos kiekį neteisėtai laikė, darytina išvada, kad šie veiksmai taip pat vertintini kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, dalis.
13.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo V. B. vienasmeniškai padarytus nusikalstamus veiksmus, t. y. 2015 m. spalio 21 d. psichotropinės medžiagos pardavimą A. K. ir psichotropinės medžiagos neteisėtą laikymą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kvalifikuoti kaip atskirus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas V. B. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2015 m. spalio mėnesio viduryje, 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl psichotropinės medžiagos neteisėto laikymo garaže ir bute), pasunkino nuteistojo teisinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. kaltinamajame akte buvo kaltinamas padaręs keturias atskiras nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir vieną nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu V. B. neįspėjo dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso ir nustato, kad nuteistojo V. B. visos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip tęstinės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
Dėl 0,002 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo neteisėto laikymo
14. Byloje nustatyta, kad atlikus kratą V. B. gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta tabletė, kurioje buvo 0,002 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo (1 t. 103-106, 115-117 b. l.).
14.1. Nors V. B. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, tačiau jokių argumentų, paneigiančių jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nenurodo. Pažymėtina, kad V. B. neneigė aplinkybės dėl aukščiau paminėtos tabletės laikymo, tačiau tvirtino nežinojęs apie jos sudėtį, t. y. kad joje yra psichotropinės medžiagos (5 t., 87 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip teisingai nustatyta skundžiamajame nuosprendyje, V. B. patvirtino, kad tabletę jis laikė savo reikmėms (jį kankino nemiga po kelionės į Angliją). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagal bylos duomenis V. B. platino psichotropines medžiagas.
14.2. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. B. nesuprato, jog neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos. V. B. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Dėl 0,002 psichotropinės medžiagos – alprozalamo neteisėto laikymo
15. Iš nuteistojo A. L. gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad nenurodant konkrečių argumentų, prašoma A. L. išteisinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Tačiau byloje esantys duomenys, t. y. iš dalies nuteistojo A. L. parodymai, jo automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas ir specialisto išvada, patvirtina jo kaltę dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo (3 t., 31-32, 42-43 b. l.; 5 t., 94 b. l.).
15.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. L. parodymai, jog jis nežinojo, kad jo automobilyje rastose tabletėse yra psichotropinės medžiagos, vertinami kaip nepagrįsti, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Priešingai, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamojo nuosprendžio motyvais, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme pats patvirtino, jog šias tabletes būtų vartojęs depresijai malšinti. Todėl A. L. išteisinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nėra jokio pagrindo.
Dėl bausmių paskyrimo
16. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
16.1. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
16.2. Iš bylos duomenų matyti, kad nenustatyta nuteistųjų V. B. ir A. L. atsakomybę lengvinančių ar jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. B. ir A. L. tęstinę nusikalstamą veiką padarė veikdami kartu, tačiau to nepripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat neprašoma pripažinti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sunkinti nuteistųjų teisinės padėties.
16.3. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog A. L. 2015 m. lapkričio 12 d., veikdamas kartu su V. B., neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą garaže, esančiame Lietavos g. 4A – 28, Jonavoje, kurios dalį pardavė A. K., jam (A. L.) pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirtina griežtesnė bausmė, nei buvo paskirta. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. L. praeityje neteistas, bedarbis, nuteistas už tęstinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė griežtesnė nei sankcijoje nurodytas minimumas, tačiau nesiekianti sankcijos vidurkio.
16.4. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas V. B. nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nuteistajam taip pat skiria naują bausmę. V. B. praeityje neteistas, nedirba, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl įvertinus šias aplinkybes, taip pat V. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jo vaidmenį darant šią nusikalstamą veiką, darytina išvada, kad jam skirtina sankcijos vidurkio nesiekianti laisvės atėmimo bausmė.
16.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistiesiems V. B. ir A. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos arešto bausmės nėra aiškiai per griežtos ar neteisingos. Todėl nėra pagrindo šias bausmes sušvelninti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti:
V. B. inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2015 m. spalio mėnesio viduryje, 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. padarytų nusikalstamų veikų), pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl psichotropinės medžiagos neteisėto laikymo garaže ir bute) perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
A. L., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sugriežtinti iki vienuolikos metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Nustatyti, kad V. B. 2015 m. spalio 21 d. apie 18 val. prie kapinių, esančių Stabintiškių g. 8, Stabintiškėse, Žąslių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, pardavė A. K. 292,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
Nustatyti, kad V. B. ir A. L., veikdami kartu, 2015 m. lapkričio 4 d. apie 13 val. prie kapinių, esančių Stabintiškių g. 8, Stabintiškėse, Žąslių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, pardavė A. K. 194,646 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 43,042 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
Nustatyti, kad V. B. ir A. L., veikdami kartu, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 860,014 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 149,825 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurių dalį, t. y. 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje yra 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2015 m. lapkričio 12 d. apie 14 val. prie kavinės „Aušrinė“, esančios Ruklos g. 12, Jonavoje, automobilyje „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. K., atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o kitą dalį, t. y. 565,41 g miltelių, kurių sudėtyje yra 101,23 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai laikė garaže (bokse), esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. lapkričio 12 d. 14 val. 50 min. atliktos kratos.
Nuteistojo A. L. gynėjo advokato J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.