Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus, nuteistojo V. B. ir nuteistojo A. L. gynėjo advokato J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu keturiasdešimt penkioms paroms;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. L. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl psichotropinių medžiagų laikymo ir pardavimo) – laisvės atėmimu dešimčiai metų;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl psichotropinių medžiagų laikymo bute ir garaže) – laisvės atėmimu dešimčiai metų;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. B. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. K., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. ir A. L. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ir pardavė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

1.1. V. B. ir A. L. 2015 m. spalio mėnesio viduryje Jonavoje pardavė A. K. apie 41,867 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,358 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei 244 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo 17,424 g psichotropinės medžiagos – MDMA.

V. B. ir A. L. šiame epizode buvo kaltinami tuo, kad šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė.

1.2. Taip pat V. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. spalio 21 d. neteisėtai laikė ir Stabintiškių gyvenvietėje, Kaišiadorių rajone, pardavė A. K. apie 292,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

A. L. šiame epizode buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su V. B. ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ne mažiau 292,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos 2015 m. spalio 21 d. apie 18 val. prie kapinių, esančių Stabintiškių g. 8, Stabintiškėse, Žaslių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, į skolą už 1 800 Eur pardavė A. K..

1.3. Taip pat V. B. ir A. L., turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. lapkričio 4 d. neteisėtai laikė ir Stabintiškių gyvenvietėje, Kaišiadorių rajone, pardavė A. K. 194,646 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 43,042 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

1.4. Taip pat V. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. lapkričio 12 d. neteisėtai laikė ir kartu su A. L. prie kavinės ,,Aušrinė“, esančios Ruklos g. 12, Jonavoje, pardavė A. K. 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

A. L. šiame epizode buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su V. B. ir turėdamas tikslą parduoti, 2015 m. lapkričio 12 d. neteisėtai laikė 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

1.5. V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 12 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 565,41 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 101,23 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 32,431 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,841 g tos pačios psichotropinės medžiagos.

A. L. šiame epizode buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su V. B. ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 105,071 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuri buvo rasta V. B. priklausančiose patalpose, t. y. bute ir garaže.

1.6. V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos: t. y. 2015 m. lapkričio 12 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė vieną tabletę, kurioje buvo 0,002 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo.

1.7. A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos: t. y. 2015 m. lapkričio 12 d. automobilyje ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Taurastos g., Jonavoje, laikė dvi tabletes, kuriose buvo 0,002 g psichotropinės medžiagos – alprozalamo.

V. B. pripažinti kaltu:

Šias bausmes subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų.

Kitos skundžiamojo nuosprendžio dalies nekeisti.

7.2. Pažymėtina, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamajame įstatyme įtvirtinto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką reglamentuojami BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamojo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis. Taip pat pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014).

7.4. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, taip pat ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliantų išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme, savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl 7,358 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino

ir 17,424 g psichotropinės medžiagos – MDMA platinimo 2015 m. spalio mėnesio viduryje

9. Nuteistojo V. B. ir nuteistojo A. L. gynėjo apeliaciniuose skunduose neigiama nuteistųjų kaltė ir nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistųjų dalyvavimą šios nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai V. B. ir A. L. pripažino kaltais dėl 2015 m. spalio mėnesio viduryje psichotropinių medžiagų pardavimo A. K..

9.4. Pažymėtina, kad nuteistųjų kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo iš dalies patvirtinta ir A. L. bei V. B. parodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, A. L. pripažino savo kaltę dėl 2015 m. spalio mėnesio viduryje padarytos nusikalstamos veikos, t. y. patvirtino, kad nurodytu metu pardavė A. K. metamfetaminą (3 t., 70-71 b. l.). Teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti teismo posėdžio protokole užfiksuotais duomenimis, todėl A. L. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad jis šios aplinkybės nenurodė, laikytini nepagrįstais. Be to, nors V. B. viso proceso metu savo kaltę dėl psichotropinių medžiagų pardavimo 2015 m. spalio mėnesio viduryje neigė, tačiau pirmosios instancijos teisme pripažino aplinkybę, kad nurodytu metu buvo susitikęs su A. K., su kuriuo susitarė dėl psichotropinės medžiagos platinimo. Pagal V. B. parodymus šiame susitikime dalyvavo ir A. L. (5 t., 85-87 b. l.). Šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino ir A. L. (5 t., 91-94 b. l.).

9.5. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamojo nuosprendžio motyvais, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. L. ir V. B. neteisėtai laikė 2015 m. spalio mėnesio viduryje A. K. parduotas psichotropines medžiagas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino.

Dėl neteisėto disponavimo 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino

10.2. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad A. K. parodymai apie šios nusikalstamos veikos faktines aplinkybes buvo nuoseklūs ir nesikeitė viso proceso metu. Be to, jie sutampa su V. B. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, ir kita bylos medžiaga. Vien aplinkybė, kad A. K. po šios nusikalstamos veikos padarymo bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir padėjo atskleisti nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo abejoti jo parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. parodymai sudaro vieningą loginę įrodymų grandinę, todėl V. B. apeliacinio skundo argumentai dėl A. K. parodymų nepagrįstumo yra atmetami.

10.4. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė tikslaus šios nusikalstamos veikos padarymo laiko ir vietos, nors šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nustatytos. Todėl teisėjų kolegija patikslina ir konstatuoja, kad V. B. 292,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, A. K. pardavė 2015 m. spalio 21 d. apie 18 val. prie kapinių, esančių Stabintiškių g. 8, Stabintiškėse, Žąslių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone.

10.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog A. L. kartu su V. B. 2015 m. spalio 21 d. neteisėtai laikė ir pardavė A. K. ne mažiau 292,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Tačiau prokuroras apeliaciniame skunde prašo A. L. pripažinti kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nors tai patvirtinančių argumentų nenurodo. Remiantis nuteistųjų A. L., V. B. ir A. K. parodymais nustatyta, kad 2015 m. spalio 21 d. A. L. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, todėl nedalyvavo aukščiau paminėtos nusikalstamos veikos padaryme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nuteistųjų parodymais, o pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad A. L. 2015 m. spalio 21 d. neteisėtai laikė ir pardavė A. K. metamfetaminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. L. nepadarė šios nusikalstamos veikos, yra pagrįsta.

Dėl neteisėto disponavimo 43,042 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino

2015 m. lapkričio 4 d.

11. Teisėjų kolegija išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei apeliacinių skundų argumentus dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga 2015 m. lapkričio 4 d., sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog V. B. ir A. L., turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. lapkričio 4 d. neteisėtai laikė ir Stabintiškių gyvenvietėje, Kaišiadorių rajone, pardavė A. K. 194,646 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 43,042 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

11.1. Pažymėtina, kad 2015 m. lapkričio 4 d. buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Teisėjų kolegijos vertinimu, sankcionuojant šiuos veiksmus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti, neturint patikimų duomenų apie asmens daromą nusikalstamą veiką. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, sulaikius ir apklausus A. K., buvo gauta duomenų apie tai, jog A. L. ir V. B. platina psichotropines medžiagas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendžiant nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo klausimą, buvo remiamasi nepatikrinta informacija. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 159 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš A. L. ir V. B. (2 t., 18-19, 22-23 b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimis buvo leista A. K. atlikti prieš A. L. ir V. B. nusikalstamas veikas, nurodytas BK 259 straipsnyje ir BK 260 straipsnyje, imituojančius veiksmus (2 t., 20-21, 24-25 b. l.).

11.1.1. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus teisėtais daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Net ir esant BPK 159 straipsnyje nurodytiems pagrindams, taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamą veiką (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir įtakojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2012, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-434/2013, Nr. 2K-238-139/2015).

11.1.2. Todėl apeliacinių skundų argumentai, kad A. K. išprovokavo A. L. ir V. B. padaryti jiems inkriminuotą nusikaltimą, atmetami kaip nepagrįsti. Išanalizavus A. K. parodymus ir kitus bylos duomenis, darytina išvada, kad A. K. veiksmuose bendraujant su A. L. ir V. B. nebuvo provokacijos požymių. Iš A. K. parodymų matyti, kad A. L. ir V. B. savarankiškai, o ne provokuojami, darė nusikalstamą veiką, t. y. 2015 m. lapkričio 4 d. platino psichotropinę medžiagą A. K. (2 t., 148-149, 151-152 b. l.; 5 t., 82-85 b. l.). Apklaustas A. K. parodė, kad jis ir anksčiau, t. y. iki 2015 m. lapkričio 4 d. atliktų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, įsigijo psichotropinės medžiagos iš A. L. ir V. B.. A. L. gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai, nepateikiant konkrečių argumentų, nurodoma, kad šie ankstesni psichotropinių medžiagų platinimo atvejai byloje neįrodyti. V. B. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad A. K. jam pasiūlė pirkti iš jo metamfetaminą už didesnę kainą, taip pat neatitinka byloje esančių duomenų. Priešingai, byloje nustatyta, kad dėl psichotropinės medžiagos pardavimo kainos ir kitų aplinkybių A. K. susitarė su A. L., o ne V. B., kuris šias medžiagas platino tokiomis pat sąlygomis.

11.1.3. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumą patvirtina ir šių veiksmų metu gauti duomenys – apžiūrų, daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija. 2015 m. lapkričio 4 d., prieš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą, A. K. buvo apžiūrėtas, o apžiūros metu nebuvo rasta jokių draudžiamų daiktų (2 t., 45-46 b. l.). Taip pat nuteistajam A. K. buvo pateikti pažymėti banknotai (2 t., 41, 42-44 b. l.). Po nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo A. K. pareigūnams pateikė iš A. L. ir V. B. nupirktą psichotropinę medžiagą, o atlikus asmens apžiūrą, pas jį kitų daiktų nerasta (2 t., 47-48, 49-50 b. l.). Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad priešingai nei mano apeliantai, aplinkybių, kurios leistų pripažinti A. K. veiksmus provokuojančiais A. L. ir V. B. daryti nusikaltimą, byloje nenustatyta.

11.1.4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. patvirtino, jog savo noru sutiko bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Be to, pats pranešė jiems apie susitarimą su V. B. dėl psichotropinės medžiagos pardavimo 2015 m. lapkričio 4 d. Pažymėtina, kad nuteistieji dėl to susitarė ankstesnio pirkimo metu, t. y. 2015 m. spalio 21 d., nes A. K. už įsigytą psichotropinę medžiagą visada atsiskaitydavo tik tada, kai šią medžiagą parduodavo (2 t., 148-149 b. l.). Liudytojas R. P. taip pat patvirtino šias A. K. nurodytas aplinkybes (1 t., 44-45 b. l.; 5 t.,39-43 b. l.). Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad A. K. buvo priverstas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog nuteistieji buvo išprovokuoti padaryti šią nusikalstamą veiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo A. K. parodymais bei juos patvirtinančiais kitais byloje esančiais įrodymais.

11.2. Remiantis A. K. parodymais byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 4 d. A. K. iš V. B. ir A. L. įsigijo skundžiamajame nuosprendyje nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Nors A. K. dėl susitikimo SMS žinutėmis tarėsi su V. B., tačiau į susitikimą atvyko ir A. L. (1 t., 69-71, 181-183 b. l.; 2 t., 148-149, 151-152 b. l.; 5 t., 82-85 b. l.; 5 t., 216-217 b. l.). Tiek A. L., tiek V. B. taip pat patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, nurodytoje vietoje buvo susitikę su A. K., tačiau teigė, jog psichotropinę medžiagą jam pardavė V. B., o A. L. apie tai nežinojo (5 t., 85-87, 91-94 b. l.). Šiuos nuteistųjų parodymus paneigia A. K. nurodytos aplinkybės apie nuteistųjų bendrus veiksmus, t. y. kad automobilyje jis pinigus perdavė A. L., o metamfetaminą gavo iš V. B. (5 t., 94 b. l.). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į A. K. parodymus apie nuteistųjų susitarimą dėl psichotropinės medžiagos platinimo, kurie patvirtina, kad A. L. žinojo apie psichotropinės medžiagos perdavimą ir buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas. Be to, iš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto nuteistųjų pokalbio automobilyje matyti, kad jie kalbėjo apie prekybą psichotropinėmis medžiagomis, Klaipėdoje (A. L. sakė: „<...> atveš „šaibas“, paskui gaus tada tą <...>, nes toks kiekis, tai čia reikia atsargiai <...>“), taip pat apie A. K. ir kito asmens skolas (2 t., 31-34 b. l.). A. K. apklausos metu nurodė, kad buvo kalbama apie skolas būtent už psichotropines medžiagas (5 t., 93 b. l.). Iš šių duomenų teisėjų kolegija sprendžia, kad A. L. vaidmuo, padarant šią nusikalstamą veiką, buvo aktyvus. Be to, A. K. nepatvirtino A. L. nurodytos aplinkybės, kad jis (A. L.) į susitikimą atvyko tik dėl to, kad to prašė A. K..

11.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nenurodė tikslaus šios nusikalstamos veikos padarymo laiko ir vietos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija patikslina, kad V. B. ir A. L. 194,646 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 43,042 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, A. K. pardavė 2015 m. lapkričio 4 d. apie 13 val. prie kapinių, esančių Stabintiškių g. 8, Stabintiškėse, Žąslių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone.

Dėl neteisėto disponavimo 153,666 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino 2015 m. lapkričio 12 d.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2015 m. lapkričio 12 d. neteisėtai laikė: 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; 565,41 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 101,23 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (garaže, esančiame (duomenys neskelbtini)); 32,431 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,841 g tos pačios psichotropinės medžiagos (bute, esančiame (duomenys neskelbtini)). Be to, skundžiamajame nuosprendyje konstatuota, kad dalį šios V. B. neteisėtai laikytos psichotropinės medžiagos, t. y. 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jis kartu su A. L. 2015 m. lapkričio 12 d. prie kavinės ,,Aušrinė“, esančios Ruklos g. 12, Jonavoje, pardavė A. K..

12.1. Nors A. L. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. L. neplatino A. K. 48,595 g metamfetamino, tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis nesutinka, neatsižvelgdamas į kitų aplinkybių visumą bei nenurodydamas įtikinamų, konkrečių argumentų, kurie paneigtų A. L. kaltę.

12.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo A. K., liudytojo R. P. parodymais, specialisto išvada, slapto sekimo protokolu, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis ir kitais byloje esančiais įrodymais (1 t., 44-45 b. l.; 2 t., 10-11, 35-38, 79-80, 151-152 b. l.; 5 t., 39-43 b. l.). Iš šių įrodymų matyti, kad 2015 m. lapkričio 12 d. vykusiame susitikime prie kavinės „Aušrinė“ dalyvavo ne tik V. B., A. K., bet ir A. L.. Psichotropinės medžiagos ir pinigų perdavimas įvyko A. L. automobilyje. Priešingai nei parodė V. B. ir A. L., byloje nustatyta, kad A. K. pinigus perdavė A. L., kuris juos perskaičiavo. Be to, A. L. nurodė A. K., kad neparduos tokio kiekio, kurio jis (A. K.) prašė, t. y. 600 g psichotropinės medžiagos, nes jie kartu su V. B. negali įsigyti šio kiekio psichotropinės medžiagos, nesumokėjus tiekėjui ar tiekėjams pinigų iš anksto („<...> aš nebegaliu jau imti iš jo be pinigų daug <...>“). A. L. taip pat nurodė, kad šį kiekį A. K. turės įsigyti per du kartus, ir liepė V. B. nuvažiuoti paimti psichotropinę medžiagą, kuriam perdavė A. K. duotus pinigus. Tuo metu, kai A. L. ir A. K. laukė automobilyje, jie kalbėjo apie A. L. veiklą užsienyje, apie tai, kad Lietuvoje jį (A. L.) seka policijos pareigūnai, taip pat apie likusios dalies psichotropinės medžiagos pardavimą (A. K. atsakė: „<...> aš pasirodysiu kaip visada <...>“) ir prekybą psichotropinėmis medžiagomis. Grįžęs V. B. perdavė A. K. psichotropinę medžiagą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių duomenų visumą, nuteistųjų V. B. ir A. L. parodymus, t. y. kad A. L. nedalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme, atmeta kaip nepagrįstus (5 t., 85-87, 91-94 b. l.). Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pas A. L. nebuvo rasta psichotropinių medžiagų, pinigų ar kitų daiktų, taip pat nesudaro pagrindo jį išteisinti.

12.3. Nuteistojo A. L. kaltę dėl 48,595 g metamfetamino platinimo A. K. taip pat patvirtina Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas A. L. ir V. B. 2015 m. lapkričio 12 d. telefoninis pokalbis (1 t., 184-185 b. l.). Iš šio pokalbio turinio matyti, kad V. B., gavęs SMS žinutę iš A. K., t. y. kad jis norės įsigyti 600 g metamfetamino, apie tai pranešė A. L. ir jie kartu tarėsi dėl susitikimo vietos (1 t., 181-183 b. l.). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. L. nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką.

12.4. A. L. gynėjo ir V. B. manymu, 2015 m. lapkričio 12 d. atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai yra neteisėti, nes nuteistieji buvo skatinami padaryti dar vieną nusikalstamą veiką. Tačiau šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.

12.4.1. Pažymėtina, kad BPK nereglamentuoja, kiek laiko valstybės institucijos gali imituoti nusikalstamus veiksmus ar atlikti kitus slaptus veiksmus. Todėl pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ar jas darantiems asmenims išaiškinti. Tačiau pabrėžtina ir tai, kad tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia pilnai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Be to, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai negali būti naudojami tam, kad pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., tęsti veiksmus iki tol, kol kaltininkas padarys daugiau nusikaltimų ar išplatins didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249-788/2015, Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-8-788/2017).

12.4.2. Tačiau tokių aplinkybių bylos medžiagoje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino įrodymus apie nuteistųjų A. L. ir V. B. elgesį prieš šių specialių veiksmų sankcionavimą (A. K. parodymus, trumpųjų SMS žinučių išklotines ir kitus įrodymus), kurie patvirtina, kad iki nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2015 m. lapkričio 12 d. jie platino psichotropines medžiagas A. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, sankcionuojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų taip pat nenustatyta. Siekiant išaiškinti nuteistųjų neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, faktines aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimis buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš A. L. ir V. B. (2 t., 24-25, 29-30 b. l.). Liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas R. P. patvirtino, kad antrą kartą atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo siekiama nustatyti nusikalstamos veikos schemą bei kitas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes (5 t., 39-43 b. l.). Be to, nusikalstamų veiksmų imitavimu buvo tik prisijungta prie daromo nusikaltimo, o provokavimo požymių nenustatyta. Iš A. K. parodymų ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu gautų duomenų matyti, kad nuteistieji veikė pagal išankstinį susitarimą tiekti psichotropines medžiagas ir savarankiškai tęsė nusikalstamus veiksmus (2 t., 35-38, 63-68, 69-70, 71-74, 75-76 b. l.). 2015 m. lapkričio 12 d., prieš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą, A. K. buvo apžiūrėtas, jo drabužiuose nebuvo rasta draudžiamų daiktų ar pinigų. Taip pat A. K. buvo duoti pinigai, kuriuos jis perdavė nuteistiesiems. Po nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo A. K. pareigūnams pateikė įsigytą metamfetaminą, o atlikus asmens apžiūrą, pas jį kitų daiktų nerasta. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad aplinkybių, kurios leistų pripažinti A. K. veiksmus provokuojančiais, byloje nenustatyta.

12.3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo A. L. pripažinti kaltu už 153,666 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino neteisėtą laikymą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino šias aplinkybes. Šis prokuroro prašymas tenkinamas iš dalies. Byloje nustatyta, kad A. L. nurodė V. B. atvežti psichotropinę medžiagą ir ją perduoti A. K.. Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad V. B. psichotropines medžiagas paėmė iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., 10-11 b. l.). Be to, V. B. išvykus, A. L. pasakė, kad jis ilgai neužtruks, o tai leidžia daryti išvadą, jog jis žinojo apie psichotropinių medžiagų laikymo vietą (2 t., 35-38 b. l.). Įvertinusi šias aplinkybes ir bylos duomenis, patvirtinančius apie V. B. bei A. L. susitarimą kartu platinti psichotropines medžiagas ir jų bendrus veiksmus, teisėjų kolegija nustato, kad A. L. ne tik pardavė A. K. 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bet šią medžiagą 2015 m. lapkričio 12 d., veikdamas kartu su V. B., neteisėtai laikė. Be to, A. L., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas kartu su V. B., 2015 m. lapkričio 12 d. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 565,41 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 101,23 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (1 t., 132-136, 143-144 b. l.). Vien aplinkybė, kad šį garažą nuomojosi V. B., nepaneigia A. L. kaltės.

12.3.1. Tačiau, priešingai nei nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad A. L., veikdamas kartu su V. B., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 32,431 g miltelių, kurių sudėtyje yra 3,841 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bylos duomenis šiame bute gyveno V. B.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aukščiau paminėtą kiekį bute neteisėtai laikė tik V. B. (1 t., 103-106, 115-117 b. l.). Įvertinusi bute rastos psichotropinės medžiagos kiekį ir aplinkybę, kad V. B. šią medžiagą platino A. K., teisėjų kolegija nustato, kad V. B. šią psichotropinę medžiagą laikė, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti.

12.4. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nustato, kad V. B. ir A. L., veikdami kartu, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 860,014 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 149,825 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurių dalį, t. y. 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje yra 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2015 m. lapkričio 12 d. apie 14 val. prie kavinės „Aušrinė“, esančios Ruklos g. 12, Jonavoje, automobilyje „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. K., atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o kitą dalį, t. y. 565,41 g miltelių, kurių sudėtyje yra 101,23 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai laikė garaže (bokse), esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. lapkričio 12 d. 14 val. 50 min. atliktos kratos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustato, kad V. B., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 32,431 g miltelių, kurių sudėtyje yra 3,841 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iki 2015 m. lapkričio 12 d. 15 val. 30 min. atliktos kratos.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

13. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas A. L. ir V. B. neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis 2015 m. spalio mėn. viduryje (7,358 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 17,424 g psichotropinės medžiagos – MDMA), 2015 m. lapkričio 4 d. (43,042 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino) ir 2015 m. lapkričio 12 d. (48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino) pripažino tęstine nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad 2015 m. spalio 21 d. V. B. padaryta nusikalstama veika, t. y. 53,034 g psichotropinės medžiagos pardavimas A. K., yra tęstinio nusikaltimo dalis, todėl atskirai šios nusikalstamos veikos nekvalifikavo. Tačiau prokuroras apeliaciniame skunde prašo šias nusikalstamas veikas kvalifikuoti atskirai, t. y. atitinkamai pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo patenkinti šį prokuroro apeliacinio skundo prašymą.

13.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-650/2010, Nr. 2K-258-677/2016). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-258-677/2016). Tačiau, jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-258-677/2016). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Teismų praktikoje pripažinta, kad keli narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo epizodai, kuriuos lėmė sumanymas išplatinti kuo didesnį šios medžiagos kiekį, siekiant kuo daugiau uždirbti, gali būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevienkartinis platinimas asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmų, teismų praktikoje taip pat paprastai kvalifikuojamas kaip tęstinis nusikaltimas (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-499/2014, Nr. 2K-303-699/2015, Nr. 2K–249-788/2015 ir kt.).

13.2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. B. ir A. L. inkriminuoti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį A. L. ir A. K. susitarė dėl psichotropinių medžiagų tiekimo. 2015 m. spalio mėnesio viduryje prie šios veiklos prisijungė ir V. B.. A. L. ir V. B. psichotropines medžiagas platino pagal tą pačią schemą: A. K. SMS žinute pranešdavo, kai parduodavo anksčiau iš nuteistųjų įsigytą psichotropinę medžiagą, taip nuteistieji susitardavo dėl susitikimo, kurio metu A. K. sumokėdavo už parduotą psichotropinę medžiagą ir įsigydavo reikiamą kiekį naujos psichotropinės medžiagos. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, nuteistųjų susitikimai vyko reguliariai, be to, nuteistieji buvo susitarę dėl minimalaus įgyjamos psichotropinės medžiagos kiekio ir dėl to atskirai tarėsi tik tuo atveju, jei reikėjo didesnio šios medžiagos kiekio. Pažymėtina, kad visais atvejais V. B. ir A. L. psichotropines medžiagas pardavė tam pačiam asmeniui, t. y. A. K.. Šios bylos aplinkybės rodo, kad atskiri psichotropinių medžiagų platinimo veiksmai buvo jungiami vieningos V. B. ir A. L. tyčios platinti psichotropines medžiagas A. K.. Todėl nuteistųjų veika kvalifikuojama kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nurodyta BK 260 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. 2015 m. lapkričio 12 d., veikdamas kartu su V. B., ne tik pardavė A. K. skundžiamajame nuosprendyje nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos, bet taip pat šios ir garaže, esančiame Lietavos g. 4A – 28, Jonavoje, rastos psichotropinės medžiagos kiekį neteisėtai laikė, darytina išvada, kad šie veiksmai taip pat vertintini kaip tęstinės nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, dalis.

13.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo V. B. vienasmeniškai padarytus nusikalstamus veiksmus, t. y. 2015 m. spalio 21 d. psichotropinės medžiagos pardavimą A. K. ir psichotropinės medžiagos neteisėtą laikymą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kvalifikuoti kaip atskirus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas V. B. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2015 m. spalio mėnesio viduryje, 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis) ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl psichotropinės medžiagos neteisėto laikymo garaže ir bute), pasunkino nuteistojo teisinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. kaltinamajame akte buvo kaltinamas padaręs keturias atskiras nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir vieną nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu V. B. neįspėjo dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso ir nustato, kad nuteistojo V. B. visos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip tęstinės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl 0,002 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo neteisėto laikymo

14. Byloje nustatyta, kad atlikus kratą V. B. gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta tabletė, kurioje buvo 0,002 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo (1 t. 103-106, 115-117 b. l.).

14.1. Nors V. B. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, tačiau jokių argumentų, paneigiančių jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nenurodo. Pažymėtina, kad V. B. neneigė aplinkybės dėl aukščiau paminėtos tabletės laikymo, tačiau tvirtino nežinojęs apie jos sudėtį, t. y. kad joje yra psichotropinės medžiagos (5 t., 87 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip teisingai nustatyta skundžiamajame nuosprendyje, V. B. patvirtino, kad tabletę jis laikė savo reikmėms (jį kankino nemiga po kelionės į Angliją). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagal bylos duomenis V. B. platino psichotropines medžiagas.

14.2. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. B. nesuprato, jog neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos. V. B. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl 0,002 psichotropinės medžiagos – alprozalamo neteisėto laikymo

15. Iš nuteistojo A. L. gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad nenurodant konkrečių argumentų, prašoma A. L. išteisinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Tačiau byloje esantys duomenys, t. y. iš dalies nuteistojo A. L. parodymai, jo automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas ir specialisto išvada, patvirtina jo kaltę dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo (3 t., 31-32, 42-43 b. l.; 5 t., 94 b. l.).

15.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. L. parodymai, jog jis nežinojo, kad jo automobilyje rastose tabletėse yra psichotropinės medžiagos, vertinami kaip nepagrįsti, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Priešingai, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamojo nuosprendžio motyvais, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme pats patvirtino, jog šias tabletes būtų vartojęs depresijai malšinti. Todėl A. L. išteisinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmių paskyrimo

16. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

16.1. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

16.2. Iš bylos duomenų matyti, kad nenustatyta nuteistųjų V. B. ir A. L. atsakomybę lengvinančių ar jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. B. ir A. L. tęstinę nusikalstamą veiką padarė veikdami kartu, tačiau to nepripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat neprašoma pripažinti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sunkinti nuteistųjų teisinės padėties.

16.3. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog A. L. 2015 m. lapkričio 12 d., veikdamas kartu su V. B., neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą garaže, esančiame Lietavos g. 4A – 28, Jonavoje, kurios dalį pardavė A. K., jam (A. L.) pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirtina griežtesnė bausmė, nei buvo paskirta. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. L. praeityje neteistas, bedarbis, nuteistas už tęstinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė griežtesnė nei sankcijoje nurodytas minimumas, tačiau nesiekianti sankcijos vidurkio.

16.4. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas V. B. nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nuteistajam taip pat skiria naują bausmę. V. B. praeityje neteistas, nedirba, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl įvertinus šias aplinkybes, taip pat V. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jo vaidmenį darant šią nusikalstamą veiką, darytina išvada, kad jam skirtina sankcijos vidurkio nesiekianti laisvės atėmimo bausmė.

16.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistiesiems V. B. ir A. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos arešto bausmės nėra aiškiai per griežtos ar neteisingos. Todėl nėra pagrindo šias bausmes sušvelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti:

V. B. inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 2015 m. spalio mėnesio viduryje, 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. padarytų nusikalstamų veikų), pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl psichotropinės medžiagos neteisėto laikymo garaže ir bute) perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

A. L., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sugriežtinti iki vienuolikos metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Nustatyti, kad V. B. 2015 m. spalio 21 d. apie 18 val. prie kapinių, esančių Stabintiškių g. 8, Stabintiškėse, Žąslių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, pardavė A. K. 292,16 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 53,034 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Nustatyti, kad V. B. ir A. L., veikdami kartu, 2015 m. lapkričio 4 d. apie 13 val. prie kapinių, esančių Stabintiškių g. 8, Stabintiškėse, Žąslių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, pardavė A. K. 194,646 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 43,042 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Nustatyti, kad V. B. ir A. L., veikdami kartu, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 860,014 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 149,825 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurių dalį, t. y. 294,604 g miltelių, kurių sudėtyje yra 48,595 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2015 m. lapkričio 12 d. apie 14 val. prie kavinės „Aušrinė“, esančios Ruklos g. 12, Jonavoje, automobilyje „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. K., atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o kitą dalį, t. y. 565,41 g miltelių, kurių sudėtyje yra 101,23 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai laikė garaže (bokse), esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. lapkričio 12 d. 14 val. 50 min. atliktos kratos.

Nuteistojo A. L. gynėjo advokato J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.