Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „B2 Kapital“ atstovui Erikui Bartaševičiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nemokumo administratoriaus Sigito Luščinsko prašymą dėl D. A. (dabartinė pavardė M.) mokumo atkūrimo plano tikslinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. (dabartinė pavardė M.) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „B2Kapital“, antstolis Irmantas Gaidelis, J. A., K. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo planas dėl būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų padidinimo buvo pateiktas svarstyti 2021 m. liepos 9 d. vykusiam kreditorių susirinkimui, kurio metu patikslintam fizinio asmens mokumo atkūrimo planui nebuvo pritarta. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorius dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo kreipėsi į teismą.

4. Nemokumo administratorius pareiškime taip pat paaiškino, kad būdama teisiškai neišprususi, bankrutuojanti D. M. nesugebėjo suvokti bankroto bylos esmės ir mokumo atkūrimo plano laikymosi svarbos. Ji neinformavo bankroto administratoriaus apie padidėjusias pajamas ir tikimybę viršyti plane nustatytas išlaidų sumas. Jei ji būtų laiku kreipusis, teismas neabejotinai būtų patvirtinęs dėl visuotinio kainų augimo faktiškai išaugusias pragyvenimo būtinąsias išlaidas. Bankroto administratoriaus teigimu, bankroto bylos nutraukimas dėl nežinojimo padarytų klaidų, būtų neproporcingai didelė bausmė bankrutuojančiam asmeniui.

6. Teismo posėdžio metu bankrutuojančios D. A. (dabartinė pavardė M.) atstovė nurodė, kad bankrutuojantis asmuo viso bankroto proceso metu buvo sąžiningas. Visos pajamos ir išlaidos buvo žinomos nemokumo administratoriui. Jokių duomenų, jog gautos piniginės lėšos buvo išvaistytos, byloje nėra. Pareiškėja sunkiai sirgo. Viena išlaikė nepilnametį vaiką. Visos lėšos buvo išleistos pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo netikslinti sąžiningo asmens mokumo atkūrimo plano. Atstovės teigimu, būtų neteisinga ir nesąžininga vien dėl formalaus procesinio pažeidimo netikslinti bankrutuojančios D. A. (dabartinė pavardė M.) mokumo atkūrimo plano. Be to, tik keliant bankroto bylą bankrutuojantis asmuo naudojosi profesionalia teisininko pagalba, todėl dėl teisinių žinių trūkumo D. M. nesuprato, jog turėjo kreiptis dėl teismo patvirtinto plano tikslinimo. Atstovė pažymėjo, jog net jei ir laiku būtų patikslintas nemokumo atkūrimo planas, kreditorius vis tiek nebūtų gavęs daugiau pajamų. Be to, ankstesni kreditoriai jokių pretenzijų dėl to bankrutuojančiam asmeniui neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nemokumo administratoriaus prašymas atmestinas

9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla. 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens antros eilės kreditoriaus AB DNB banko reikalavimas 181164, 61 Eur sumai, kuris vėliau pakeistas naujuoju kreditoriumi UAB „B2Kapital“.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi, nutarta patvirtinti teismui pateiktą fizinio asmens D. A., 2017 m. gegužės 17 d. mokumo atkūrimo planą. Be kita, ko plano 7 punkte nustatyta, kad bankrutuojančio fizinio būtiniesiems asmens poreikiams tenkinti reikalinga 269 Eur suma, o auginamo vaiko poreikiams 100 Eur. Šiam punkte, taip pat nustatyta, kad minimalių poreikių tenkinimui numatytas sumas sumažinti mažiau nei iki 319 Eur per mėnesį neteisinga ir nesąžininga, nes būtų atimta galimybė išlaikyti bent minimalų žmogaus orumą ir tvarkingumą, aprūpinti vaiką minimaliu maitinimu, higiena ir ugdymo sąlygų sudarymu. Taip pat, nurodyta, kad pajamų dalis, kuris viršys 319 Eur, bus skiriama kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Taigi, pagal aptariamo mokumo atkūrimo plano nuostatas seka, kad būtinųjų poreikių tenkinimui turėjo būti skiriama ne daugiau kaip 319 Eur pajamų, o likusi dalis turėjo būti skiriama kreditorių reikalavimų patenkinimui.

11. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje fizinio asmens bankroto byloje nemokumo administratorius jau buvo pateikęs prašymą dėl plano 7 punkto patikslinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-11994-1134/2021, nemokumo administratoriaus prašymą tenkino ir patvirtino teismui pateiktą fizinio asmens D. A. (dabartinė pavardė M.), patikslintą mokumo atkūrimo planą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi aukščiau minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį panaikino ir bankroto administratoriaus Sigito Luščinsko prašymą dėl bankrutuojančio asmens D. A. (dabartinė pavardė M.) mokumo atkūrimo plano tikslinimo, paliko nenagrinėtą, kadangi patikslinto plano neapsvarsčius kreditorių susirinkime, nemokumo administratorius negalėjo kreiptis į teismą dėl patikslinto plano patvirtinimo.

12. 2021 m. liepos 9 d. vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo pritarta bankrutuojančio asmens D. A. (dabartinė pavardė M.) patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui (dėl būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų padidinimo). Nemokumo administratorius pateikė teismui spręsti klausimą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo.

13. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vienintelė bankrutuojančios D. A. (dabartinė pavardė M.) kreditorė UAB „B2Kapital“ nepritardama mokumo atkūrimo plano tikslinimui, nurodė, jog prašymas dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo pateiktas tuo metu, kai jau yra pasibaigęs mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas, t. y. suėjo 36 mėnesiai nuo nutarties, kuria buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Kreditorės vertinimu, toks prašymas prieštarauja teisingumo, protingumo, bei skolininko ir jo kreditorių interesų derinimo principams. Bankroto procesu siekiama suderinti iš esmės priešingus bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesus, todėl jo dalyvių teisės ir pareigos sureguliuotos teisės normų ir griežtas jų laikymasis padeda užtikrinti priešingų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kreditorės teigimu, vien teorinė galimybė pasibaigus mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiui koreguoti būtinųjų poreikių tenkinimui ir kreditoriams skirtas sumas, pažeis bankroto bylos dalyvių teisėtus lūkesčius, neužtikrins jo dalyvių teisių, o bandymas pakeisti mokumo atkūrimo planą po jo vykdymo termino pabaigos sudaro prielaidas piktnaudžiauti bankroto procesu suteiktomis teisėmis neįdedant pastangų atkurti mokumą, be jokių ar su minimaliais mokėjimais kreditoriams, nurašant didžiąją skolos dalį. Dėl minėtų priežasčių mokumo atkūrimo plano tikslinimas pasibaigus jo vykdymo laikotarpiui nėra galimas ir prieštarauja ne tik imperatyvioms įstatymų normoms bet ir pamatiniams civilinės teisės ir civilinio proceso principams.

14. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis savo ir kreditorių interesų suderinimu (LAT 2016 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).

15. Taigi FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.

16. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).

17. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra ir (ar) nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui.

18. Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Pagal FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimą, 3 dalies nuostatas, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

19. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nesistengia taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019). Fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

20. Pagal FABĮ 16 straipsnį, pasikeitus finansinei būklei fizinis asmuo privalo ne vėliau kaip per 10 dienų informuoti nemokumo administratorių, o nemokumo administratorius, vadovaujantis FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktu privalo sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto nutraukimo. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamoje bankroto byloje nei bankrutuojantis fizinis asmuo, nei nemokumo administratorius šiuo įstatymų leidėjo nustatytu mechanizmu nepasinaudojo. Prašymas dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo pateiktas tuo metu, kai jau yra pasibaigęs mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas, t. y. suėjo 36 mėnesiai nuo nutarties, kuria buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas.

21. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 7 straipsnio 5 dalį plano įgyvendinimo trukmė yra treji metai. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad trejų metų terminas mokumo atkūrimo plane ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti, įskaitant mokėjimus kreditoriams, yra mokumo atkūrimo plano sąlygos, sudarytos kaip susitarimo su kreditoriais išraiška. Dėl to, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kitais atvejais, kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet atsiranda poreikis pakeisti plano dalį, t .y. keisti tam tikras plano sąlygas, šiuo tikslu gali būti pateikiamas teismui prašymas pakeisti planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018). Taigi įstatymas nustato, kad jei bankroto proceso metu atsirado aplinkybių, kuriuos sunkina plano, juo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, bankrutuojantis asmuo turi teisę parengti ir pateikti nemokumo administratoriui plano patikslinimą. Įstatyme įtvirtintas trejų metų plano įgyvendinimo terminas yra imperatyvus ir jo privalu laikytis, tam tikrais išskirtiniais atvejais teismas gali šį terminą pratęsti (FABĮ 7 straipsnio 5 dalis). Bankroto procese įtvirtinti terminai nėra savitiksliai, jie skirti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrai išlaikyti ir stabilumui užtikrinti, bankroto procesas negali tęstis neapibrėžtą terminą, tai neatitiktų bankroto teisės normų keliamų tikslų.

22. Fizinio asmens pareiga pagrįsti gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas išlieka viso mokumo atkūrimo plano vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Susidaręs galimai didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas leidžia patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį, pervedant šią sumą į depozitinę sąskaitą. Dėl pakitusio pajamų ir išlaidų skirtumo susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Minėta, jog mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos.

23. Nagrinėjamu atveju per visą bankroto proceso laikotarpį bankrutuojantis asmuo D. M. uždirbo dvigubai daugiau pajamų, nei buvo numatyta pirminiame teismo patvirtintame ir šiuo metu vis dar galiojančiame mokumo atkūrimo plane. Per visą bankroto proceso laikotarpį kreditorių reikalavimų tenkinimui bankrutuojantis asmuo skyrė tą pačią minimalią sumą, kuri buvo patvirtinta mokumo atkūrimo plane. Visas padidėjusias pajamas bankrutuojantis asmuo skyrė tik asmeninių poreikių tenkinimui, ir visiškai jokia dalimi nepadidino kreditorių reikalavimų tenkinimui skirtos sumos, nors pajamos per visą laikotarpį padvigubėjo, o pasibaigus bankroto procesui, kreipėsi į teismą su prašymu tikslinti mokumo atkūrimo planą atbuline tvarka už visą praėjusį bankroto laikotarpį ir visas lėšas skirti išskirtinai asmeninių bankrutuojančio asmens poreikių tenkinimui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju patvirtinus patikslintą mokumo atkūrimo planą atbuline tvarka už visą 36 mėnesių mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį be jokių pasekmių bankrutuojančiam asmeniui, būtų paneigtas teisinio tikrumo principas, paneigtas teismų praktikoje suformuotas principas, jog bankrutuojantis asmuo turi siekti kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, bei būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti bankroto procesu nesąžiningiems fiziniams asmenims, kurie sąmoningai bankroto pradžioje gali nusistatyti per mažą būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą, o pasibaigus bankroto procesui, atbuline tvarka pakeisti mokumo atkūrimo planą už visą laikotarpį padidinant būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą motyvuojant tuo, jog bankroto proceso pradžioje buvo nustatyta per maža būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma. Tenkinus tokį prašymą būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti bankroto procesu, kuris būtų naudojamas tiesiog skolų nurašymui, paneigiant FABĮ 1 straipsnyje įtvirtintą principą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Juolab, kaip minėta, pačiame FABĮ nėra numatyta galimybė pasibaigus mokumo atkūrimo plano vykdymo terminui tikslinti mokumo atkūrimo planą atbuline tvarka už visą 36 mėnesių mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį.

24. Kaip patvirtina bylos medžiaga, bankrutuojantis asmuo D. M., manydama, kad mokumo atkūrimo plane nustatytos sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti jai nepakanka, nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, neparengė ir nepateikė nemokumo administratoriui plano patikslinimo. Vien ta aplinkybė, jog bankroto proceso bankrutuojantis asmuo nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl dėl teisinių žinių trūkumo nesuprato, jog turėjo kreiptis dėl teismo patvirtino plano patikslinimo, o nemokumo administratorius neteikė siūlymo svarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl plano patikslinimo, nepaneigia byloje teismo padarytos išvados, jog patvirtinus patikslintą mokumo atkūrimo planą atbuline tvarka už visą 36 mėnesių mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį be jokių pasekmių bankrutuojančiam asmeniui, būtų paneigtas teisinio tikrumo principas ir sudarytos sąlygos piktnaudžiauti bankroto procesu. Be to, ši aplinkybė nesudarė kliūties bankrutuojančiam asmeniui pasinaudoti savo teisėmis bankroto procese.

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017).

26. Remiantis FABĮ įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodoma fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį gautų lėšų suma, informacija, kaip šios lėšos paskirstytos, ir išsami informacija apie tai, kaip vykdomos plane numatytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos pajamų gavimo ir mokumo atkūrimo priemonės. Tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, nemokumo administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktas). Bankroto administratorius stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus ir ataskaitas kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

27. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamų atveju nemokumo administratorius nesilaikė mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos teikimo tiek teismui, tiek ir kreditoriui. Teismo nutartis patvirtinti mokumo atkūrimo planą buvo priimta 2017-07-14, o pirmoji nemokumo administratoriaus pažyma teismui apie mokumo atkūrimo plano vykdymą buvo pateikta 2019-04-08, t. y. praėjus beveik dvejiems metams. Taip pat, minėtoje pažymoje nebuvo pateikta informacija apie gautų ir panaudotų lėšų apskaitą, bei kita aktuali informacija. Pažymoje buvo nurodyta, kad mokumo atkūrimo planas vykdomas tinkamai. Be to, 2020-01-06 kreditoriui pasiteiravus nemokumo administratoriaus, kodėl nėra šaukiami kreditorių susirinkimai ir nėra teikiama ataskaita apie bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymą, 2020-01-16 buvo gautas atsakymas, jog kreditorių susirinkimų sušaukimui nėra pagrindo, kadangi nebuvo jokių spręstinų klausimų ir taip pat buvo paaiškinta, jog jeigu kreditorius ieško galimybių padidinti atsiskaitymo naštą skolininkei, tai tam nėra atsiradusių jokių naujų aplinkybių, nors iš bankrutuojančio asmens D. M. sąskaitos išrašo buvo nustatyta, jog ji per bankroto procesą uždirbo dvigubai daugiau pajamų, nei buvo nustatyta.

28. Taigi toks nemokumo administratoriaus ir bankrutuojančio asmens neveikimas, teismo vertinimu, sudarė sąlygas nukrypti nuo mokumo atkūrimo plano tikslinimo pasikeitus pajamoms bei lėšoms būtiniesiems poreikiams tenkinti.

29. Įvertinus šias aukščiau nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgus į tai, kad FABĮ nėra numatyta galimybė pasibaigus mokumo atkūrimo plano vykdymo terminui tikslinti mokumo atkūrimo planą atbuline tvarka už visą 36 mėnesių mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį, nemokumo administratoriaus prašymas patvirtinti fizinio asmens D. A. (dabartinė pavardė M.), patikslintą mokumo atkūrimo planą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nemokumo administratoriaus Sigito Luščinsko prašymą dėl bankrutuojančio asmens D. A. (dabartinė pavardė M.) mokumo atkūrimo plano patikslinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.