- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2FB-11994-1134/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43907-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Pareiškėjas
- D. A.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „B2Kapital“
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bankroto administratoriaus Sigito Luščinsko prašymą dėl D. A. (dabartinė pavardė M.) mokumo atkūrimo plano tikslinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. (dabartinė pavardė M.) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „B2Kapital“, antstolis Irmantas Gaidelis, J. A., K. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti bankrutuojančios D. A. (dabartinė pavardė M.) mokumo atkūrimo plano 7 dalį, t. y. padidinti būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas.
2. Prašyme bankroto administratorius nurodė, kad bankrutuojanti D. A. (dabartinė pavardė M.) jokių santaupų ir turto neturi. Pagal teismo 2017 m. nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą bankrutuojanti D. A. (dabartinė pavardė M.) būtinųjų poreikių tenkinimui galėjo panaudoti tik 369 EUR per mėnesį sumą. Tačiau minėta suma buvo per maža. Bankrutuojanti D. A. (dabartinė pavardė M.) pateikė pragyvenimui būtinųjų išlaidų sąrašą (t. y. būsto komunalinės paslaugos, ryšio paslaugos, kelionių bilietai, higienos prekės ir švaros priemonės, kirpėjo paslaugos, apranga, avalynė, galanterija, namų apyvokos daiktai, maistas, vaistai, maisto papildai, odontologo, okulisto ir kt. gydytojų paslaugos) ir turi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, be kurių negalėjo minimaliai oriai gyventi.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja iš esmės palaikė prašyme nurodytas aplinkybes, prašė patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo plano 7 dalį, t. y. padidinti būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas.
4. Bankroto administratorius iš esmės palaikė prašyme nurodytas aplinkybes, prašė patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Papildomai paaiškino, kad formalūs procedūriniai aspektai neturėtų būti priežastis neatleisti sąžiningos skolininkės D. M. nuo nepakeliamos skolų naštos.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2021 m. balandžio 19 d. teisme buvo gauti bankrutuojančios D. A. (dabartinė pavardė M.) gautas pajamas ir pragyvenimui būtinąsias išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
6. 2021 m. balandžio 20 d. teisme buvo gauti kreditorės UAB „B2Kapital“ rašytiniai paaiškinimai. Kreditorė nurodė, kad prašymas dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo yra pateiktas 2021-02-09, o mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpis pasibaigė 2020-07-24, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams. Taigi tiek bankroto administratorius, tiek ir bankrutuojantis asmuo nevykdė jiems LR Fizinių asmenų bankroto įstatymu nustatytų reikalavimų. Tenkinus tokį prašymą būtų paneigtas teisinio tikrumo principas, LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas – atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditoriaus reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, kadangi bankrutuojantys asmenys bankroto proceso metu galėtų visiškai nesilaikyti teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano, o pasibaigus jo įgyvendinimo laikotarpiui, prašyti jį pakeisti ir be jokių įsipareigojimų nurašyti skolas ir visą finansinę naštą perkelt tik kreditoriams.
7. Dėl į bylą pateiktų bankrutuojančios D. A. (dabartinė pavardė M.) gautas pajamas ir pragyvenimui būtinąsias išlaidas pagrindžiančių įrodymų kreditorė paaiškino, kad bankrutuojantis asmuo savo bankroto proceso metu suorganizavo turistinę kelionę sau ir trečiajam asmeniui ir už ją apmokėjo savo lėšomis. Kreditorės teigimu, šios lėšos negali būti priskiriamos būtinųjų poreikių tenkinimui skirtoms lėšoms, todėl turi būti grąžintos į depozitinę sąskaitą ir skirstomos kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Bankroto administratoriaus prašymas tenkintinas, patikslintas mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).
9. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra ir (ar) nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui.
10. Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Pagal FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimą, 3 dalies nuostatas, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
11. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nesistengia taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019). Fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo parengtas pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo plano projektas (dėl būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų padidinimo), kuriam 2021 m. kovo 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo pritarta. Bankroto administratorius pateikė teismui spręsti klausimą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo.
13. Vienintelė bankrutuojančios D. A. (dabartinė pavardė M.) kreditorė UAB „B2Kapital“ nepritardama mokumo atkūrimo plano tikslinimui, nurodė, jog prašymas dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo pateiktas tuo metu, kai faktiškai jau yra pasibaigęs mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas, t. y. suėjo 36 mėnesiai nuo nutarties, kuria buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Kreditorės vertinimu, toks prašymas prieštarauja teisingumo, protingumo, bei skolininko ir jo kreditorių interesų derinimo principams. Bankroto procesu siekiama suderinti iš esmės priešingus bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesus, todėl jo dalyvių teisės ir pareigos sureguliuotos teisės normų ir griežtas jų laikymasis padeda užtikrinti priešingų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kreditorės teigimu, vien teorinė galimybė pasibaigus mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiui koreguoti būtinųjų poreikių tenkinimui ir kreditoriams skirtas sumas, pažeis bankroto bylos dalyvių teisėtus lūkesčius, neužtikrins jo dalyvių teisių, o bandymas pakeisti mokumo atkūrimo planą po jo vykdymo termino pabaigos sudaro prielaidas piktnaudžiauti bankroto procesu suteiktomis teisėmis neįdedant pastangų atkurti mokumą, be jokių ar su minimaliais mokėjimais kreditoriams, nurašant didžiąją skolos dalį. Dėl minėtų priežasčių mokumo atkūrimo plano tikslinimas pasibaigus jo vykdymo laikotarpiui nėra galimas ir prieštarauja ne tik imperatyvioms įstatymų normoms bet ir pamatiniams civilinės teisės ir civilinio proceso principams.
14. Viena vertus, teismas sutinka su kreditorės pozicija, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus. Siekiant apsaugoti bankrutuojančio asmens interesus ir užtikrinti skolininko ir kreditorių pusiausvyrą, įstatymų leidėjas numatė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau - FABĮ) galimybę kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo pasikeitus finansinei padėčiai. Pagal FABĮ 16 straipsnį, pasikeitus finansinei būklei fizinis asmuo privalo ne vėliau kaip per 10 dienų informuoti nemokumo administratorių, o nemokumo administratorius, vadovaujantis FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktu privalo sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto nutraukimo. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamoje bankroto byloje nei bankrutuojantis fizinis asmuo nei nemokumo administratorius šiuo įstatymų leidėjo nustatytu mechanizmu nepasinaudojo. Prašymas dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo pateiktas tuo metu, kai faktiškai jau yra pasibaigęs mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas, t. y. suėjo 36 mėnesiai nuo nutarties, kuria buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
15. Kita vertus, teismas spręsdamas fizinio asmens bankroto byloje klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo/patikslinimo, privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pagal teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą bankrutuojanti D. M. būtinųjų poreikių tenkinimui galėjo panaudoti 369,00 EUR sumą per mėnesį. Tačiau iš bankrutuojančios D. A. (dabartinė pavardė M.) pateikto pragyvenimui būtinųjų išlaidų sąrašo (t. y. būsto komunalinės paslaugos, ryšio paslaugos, kelionių bilietai, higienos prekės ir švaros priemonės, kirpėjo paslaugos, apranga, avalynė, galanterija, namų apyvokos daiktai, maistas, vaistai, maisto papildai, odontologo, okulisto ir kt. gydytojų paslaugos) ir šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų matyti, jog 369 EUR suma per mėnesį iš tikrųjų nepatenkino būtiniausių bankrutuojančio asmens poreikių.
16. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
17. Pažymėtina, jog 2017 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtinus bankrutuojančios D. M. mokumo atkūrimo planą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius, buvo 380 EUR. Nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga buvo 400 EUR, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 555 EUR, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 EUR. Taigi 2017 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtinus bankrutuojančios D. M. mokumo atkūrimo planą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius, nuo 2018 m. sausio 1 d. ženkliai padidėjo, t. y. nuo 380 EUR iki 607 EUR. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bankrutuojantis asmuo turėjo išlaikomą vaiką, turintį sveikatos sutrikimų, todėl akivaizdu, jog 369 EUR suma per mėnesį buvo ženklai per maža ir neatitiko protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
18. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjos (bankrutuojančio fizinio asmens) elgesį siekiant tenkinti savo poreikius bei vengti atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, bankrutuojanti D. M. yra į bylą pateikusi išsamius duomenis ir tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kodėl ji išleido didesnę sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane. Pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja be šių pragyvenimui būtinųjų išlaidų negalėjo minimaliai oriai išgyventi (būsto komunalinės paslaugos, ryšio paslaugos, kelionių bilietai, higienos prekės ir švaros priemonės, kirpėjo paslaugos, apranga, avalynė, galanterija, namų apyvokos daiktai, maistas, vaistai, maisto papildai, odontologo, okulisto ir kt. gydytojų paslaugos). Pateikti duomenys, be kita ko, patvirtina, jog pareiškėja D. M. sąžingai pervedė 700 EUR sumą kreditorių reikalavimams tenkinti, kaip ir buvo numatyta plane.
19. Dėl kreditorės argumento, jog bankroto proceso metu bankrutuojančio asmens patirtos turistinės kelionės išlaidos (t. y. D. M. suorganizavo turistinę kelionę sau ir trečiajam asmeniui ir už ją apmokėjo savo lėšomis) negali būti priskiriamos būtinųjų poreikių tenkinimui skirtoms lėšoms, todėl turi būti grąžintos į depozitinę sąskaitą ir skirstomos kreditoriams, teismas, visų pirma, norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad byloje pateikti D. M. banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog tretysis asmuo R. S. 2019-04-16 pavedimu sumokėjo bankrutuojančiai D. M. 280 EUR sumą. Minėtame pavedime nurodyta, jog 280 EUR suma bankrutuojančiam asmeniui yra pervedama už kelionę. Taigi kreditorės teiginiai, jog D. M. savo lėšomis apmokėjo trečiajam asmeniui turistinę kelionę atmetami kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Visų antra, kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogos (LR Konstitucijos 48 straipsnis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog per trijų metų laikotarpį bankrutuojanti D. M. buvo suorganizavusi vieną poilsinę kelionę, kurios metu patyrė 278,12 EUR išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į poilsį ir laisvalaikį yra kiekvieno dirbančio asmens konstitucinė teisė, teismas vertina, jog minėtos išlaidos yra priskirtinos būtinųjų poreikių tenkinimui skirtoms lėšoms, todėl kreditorės argumentai šioje dalyje taip pat atmestini.
20. Taigi įvertinęs patikslinto mokumo atkūrimo plano nuostatas, teismas nustatė, jog pagrindinė patikslino mokumo atkūrimo plano rengimo priežastis – aiškiai per maža būtiniesiems poreikiams tenkinti mokumo atkūrimo plane, kuris buvo patvirtintas 2017 m. liepos 14 d., nurodyta suma (t. y. 369 EUR suma). Teismas sprendžia, jog įvertinus tai, kad mokumo atkūrimo planas iš esmės buvo rengiamas tik preliminariai nustatant atitinkamas pareiškėjos mėnesio išlaidas, teismo vertinimu, akivaizdu, jog realaus šio mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu šios išlaidos galėjo kisti ir atitinkamai sąlygoti būtinumą keisti atitinkamas mokumo atkūrimo plano nuostatas, įskaitant ir nuostatą dėl pareiškėjos būtiniausiems poreikiams tenkinti skirtinos sumos. Teismo teigimu, vien ta aplinkybė, prašymas dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo pateiktas tuo metu, kai faktiškai jau yra pasibaigęs mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas, t. y. suėjo 36 mėnesiai nuo nutarties, kuria buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, nelaikytina kreditorių interesų pažeidimu ir negali būti laikoma kliūtimi šį patikslintą mokumo atkūrimo planą patvirtinti. Teismo vertinimu, formalūs procedūriniai FABĮ pažeidimai, remiantis pamatiniais civilinės teisės ir civilinio proceso principais, nesudaro pagrindo šiuo konkrečiu atveju konstatuoti bankrutuojančio asmens piktnaudžiavimą bankroto proceso ir neturėtų būti priežastis neatleisti sąžiningos skolininkės nuo nepakeliamos skolų naštos. Kaip minėta, didesnių lėšų panaudojimą būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėja pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių kreditorė nepaneigė ir nenuginčijo, todėl vien formalūs FABĮ pažeidimai negali būti kliūtis patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą.
21. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančios D. M. patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, pateikta visa būtina informacija, patikslintas mokumo atkūrimo planas kreditorių teisių nepažeidžia, pagal FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalis pažeidimų nenustatyta.
22. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad bankroto administratoriaus pateiktas patikslintas D. M. mokumo atkūrimo plano turinys atitinka FABĮ 7 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, ko pasėkoje bus pasiektas pagrindinis bankroto proceso tikslas – atkurtas fizinio asmens mokumas, todėl tvirtintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patvirtinti teismui pateiktą fizinio asmens D. A. (dabartinė pavardė M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), patikslintą mokumo atkūrimo planą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.