- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-223-491/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31146-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- V. V.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Danutės Švitinienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas :
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 30 MGL (1140 Eur) bauda;
- pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – 5 MGL (190 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos jas apimant ir jam skirta subendrinta bausmė – 30 MGL (1140 Eur) bauda.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 20 MGL (760 Eur) baudos.
Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. birželio 23 d. ir nustatyta, jog neatliktoji bausmės dalis sudaro 18 MGL (684 Eur) dydžio baudą.
Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalį, 68 straipsnį, jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 22 d. apie 11.50 val., Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 3,09 promilės etilo alkoholio.Be to, jis buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 22 d. apie 13.20 val., Anykščiuose, netoli (duomenys neskelbtini), namo, tarnybiniame automobilyje „Škoda Yetis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnui A. Z. tiesiogiai pasiūlė 20 Eur kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus – kad pareigūnas nusižengtų savo pareigoms ir nebaustų už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Mačerauskas prašo : nuteistajam V. V. paskirtų ir vienu trečdaliu sumažintų baudų dydžius perskaičiuoti pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ numatytą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį; pagal BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalis, konfiskuoti V. V. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nekonfiskuoti nuteistajam V. V. priklausančio automobilio „Opel Vectra“ ir nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog automobilis šiuo atveju yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, o ne nusikalstamos veikos padarymo priemonė kaip konfiskuotinas turtas. Nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. V. V. vairuotas automobilis „Opel Vectra“ atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik jau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu prokuroras skunde pažymi, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. V. nusikalstamumui, automobilis turi būti konfiskuojamas.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo V. V. paskirtų ir vienu trečdaliu sumažintų baudų dydžius, 1 MGL prilygindamas 38 Eur, nes pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas teismo nuosprendis keistinas, V. V. paskirtas bei vienu trečdaliu sumažintas baudas perskaičiuojant pagal minėtą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį.Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis V. V. ir jo gynėja prašė prokuroro skundo dalies dėl jo automobilio konfiskavimo netenkinti. Apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamą teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde.Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ar veikos kvalifikavimo, todėl šių klausimų teisėjų kolegija išsamiau netikrina. Prokuroras skunde kelia tik nepagrįstai netaikyto nuteistojo V. V. automobilio konfiskavimo (BK 72 straipsnis) bei neteisingai jam paskaičiuotų baudų dydžių klausimus. Todėl, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tik šioje dalyje.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas sprendimą netaikyti nuteistojo automobilio konfiskavimo motyvavo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju jis nėra nusikaltimo priemonė, nes pagal BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją šis nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra priemonė, pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas nėra palengvinantis nusikalstamos veikos padarymą. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, visiškai pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams dėl V. V. priklausančio automobilio konfiskavimo būtinumo bei jų nekartoja.Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, tokia priemone yra pripažįstamas ir specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės (tokia teismų praktika dažna, pavyzdžiui, kontrabandos nusikaltimų bylose). Tačiau, teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. O nagrinėjamu atveju yra tokia situacija, kuomet nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Todėl, sąmoningas transporto priemonės vairavimas darant šioje teisės normoje numatytą nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti šią nusikalstamą veiką. Beje, teisėjų kolegija nors ir sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis, tačiau negali sutikti su tuo, jog dėl to automobilis šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemone ir dėl to jis neturėtų būti konfiskuojamas. Kad transporto priemonė, numatyta šio BK straipsnio dispozicijoje, yra nusikalstamos veikos priemonė, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-267-478/2017, 1A-389-493/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-255/2017 ir kt.).Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. vairavo savo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 3,09 promilės etilo alkoholio, todėl ši transporto priemonė atitinka visus šios nusikalstamos veikos padarymo priemonei reikalingus požymius. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonės, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji privalėjo būti taikoma. Atsižvelgiant į išdėstytą, prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas skirti V. V. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę tenkinamas ir nusikaltimo padarymo priemonė – nuteistojo V. V. automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas. Ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio 2 , 3 dalies taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka ir su kitu prokuroro apeliacinio skundo reikalavimu – pakeisti nuteistajam V. V. neteisingai paskaičiuotų baudų dydžius pinigine išraiška. Prokuroras skunde pagristai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai V. V. paskaičiavo paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos baudos dydžius, 1 MGL prilygindamas 38 Eur. Tai yra neteisinga dėl to, kad pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Dėl nurodytų aplinkybių teismo nuosprendis keičiamas V. V. paskirtą bei vienu trečdaliu sumažintą baudą perskaičiuojant pagal minėtą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl netinkamo MGL prilyginimo 38 Eur dydžiui taip pat keičiamas nuosprendis dalyje dėl likusios neatliktos bausmės dalies nustatymo, įskaičius į paskirtą bausmę vieną laikino sulaikymo dieną (BK 66 straipsnio 2 dalis).Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, nuteistajam paskirtas bausmes pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį subendrino jas apimant nustatęs, jog veikos atitinka idealiąją veikų sutaptį. Nuteistojo V. V. padaryti du nusikaltimai įvykdyti skirtingu laiku, skirtingose vietose bei atskirais, o ne tapačiais nuteistojo veiksmais. Tačiau, kadangi šios veikos priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, jas bendrinti apėmimo būdu galima, tik kitu pagrindu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kadangi patikslinus bausmes už atskiras veikas yra būtina iš naujo bausmes subendrinti, teismo nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo keičiamas ir šioje dalyje tikslinant bausmių subendrinimo pagrindą (BPK 328 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti :
Nustatyti, kad V. V., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 7 dalį ir 227 straipsnio 4 dalį, yra paskirta :
- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 30 MGL (1129,80 Eur) bauda;
- pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – 5 MGL (188,30 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinus jas apimant, V. V. skirti subendrintą bausmę – 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.
Pagal BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. V. skirti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) baudą.
Į paskirtą bausmę įskaičius V. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. birželio 23 d., nustatyti, kad likusi neatlikta jo bausmės dalis yra 18 MGL (677,88 Eur) bauda.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalis, konfiskuoti V. V. automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.