Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Kamilei Trainei, Mildai Gailiūtei, Viktorijai Kalasūnei, Gabrielei Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atstovei advokatei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ patikslintą ieškinį atsakovėms N. G. ir R. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kauno vandenys“ kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti ieškovei dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus įpėdinei, priėmusiai palikimą po skolininko B. G. mirties (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovei iš atsakovės N. G. 124,39 Eur skolą; 3) priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 24,07 Eur išlaidos už teisines paslaugas (1 t., e. b. l. 26–28).

2. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad teikia vandens tiekimo paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Minėtame bute nuomininko teisėmis gyveno B. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. B. G. palikimą priėmė jo dukra atsakovė N. G.. Už ieškovės suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. birželio mėn. susidarė 124,39 Eur įsiskolinimas, kurį privalo atlyginti palikėjo įpėdinė N. G.. Ieškovė taip pat prašo atnaujinti trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nes terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė šiuo klausimu nurodė, jog ieškovė nebuvo informuota apie B. G. mirtį. Be to, ieškovė aptarnauja didelį vartotojų skaičių ir neturi galimybių patikrinti kiekvieno vartotojo, todėl viešų registrų duomenis tikrina tik pasikeitus vartotojų duomenims ar rengiant dokumentus teismui. Ieškovė taip pat nurodė, kad apie tai, jog atsakovė N. G. priėmė tėvo palikimą, sužinojo tik gavusi 2018 m. kovo 14 d. Testamentų registro išrašą. Ieškovė taip pat rėmėsi aplinkybe, kad kiekvieną mėnesį adresu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose buvo nurodytas skolos dydis, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovė buvo tinkamai informuota apie susidariusį įsiskolinimą.

3. Ieškovė UAB „Kauno vandenys“ 2019 m. sausio 21 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) atnaujinti ieškovei dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus įpėdinei, priėmusiai palikimą po skolininko B. G. mirties (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių N. G. ir R. G. 124,39 Eur skolą; 3) priteisti solidariai iš atsakovių 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 24,07 Eur už teisines paslaugas (1 t., e. b. l. 139–142).

4. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1992 m. vasario 4 d. sprendimu atsakovė R. G. buvo pripažinta B. G. šeimos nare ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė N. G. priėmė tėvo palikimą, o atsakovė R. G. minėtame bute gyveno, kaip faktinė nuomininkė, todėl susidaręs 124,39 Eur įsiskolinimas iš atsakovių turėtų būti priteistas solidariai.

5. Ieškovės atstovė advokatė I. K. 2019 m. balandžio 4 d. vykusiame teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį patenkinti.

II. Atsakovių argumentai

8. Atsakovė N. G. į 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą bei laiką jai pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovei N. G. nedalyvaujant.

9. Atsakovei R. G. patikslintas ieškinys bei šaukimas į 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdį buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė ir į 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdį neatvyko. Atsakovei apie posėdžio vietą bei laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovei R. G. nedalyvaujant.

10. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė teismo nustatytu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė ir į 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdį neatvyko. Trečiajam asmeniui apie posėdžio vietą bei laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (1 t., e. b. l. 5). B. G., miręs (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą nuo 2001 m. sausio 29 d. buvo deklaravęs nurodytame bute (1 t., e. b. l. 7). B. G. palikimą pagal apyrašą priėmė atsakovė N. G. (1 t., e. b. l. 8, 82; 2 t., e. b. l. 5). Ieškovė už butui teiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. birželio mėn. apskaičiavo 124,39 Eur skolą (1 t., e. b. l. 9–11). UAB „Kauno butų ūkis“ 2017 m. gegužės 15 d. surašė buto ((duomenys neskelbtini)) apžiūros aktą (1 t., e. b. l. 12–13). Byloje yra pateiktos sąskaitos už butui teiktas paslaugas (1 t., e. b. l. 74–76).

12. Atsakovė N. G. nuo 2014 m. kovo 4 d. yra deklaravusi išvykimą į Airiją (1 t., e. b. l. 14). Atsakovė R. G. nuo 2018 m. gegužės 10 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno miesto savivaldybėje (1 t., e. b. l. 143). Atsakovė R. G. niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, jos atžvilgiu antstolių kontorose yra vykdomi išieškojimai AB „Kauno energija“, UAB „Julianus Inkaso“, Kauno miesto savivaldybės naudai (2 t., e. b. l. 24–47, 50–51).

13. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1379-214/2015 priteisė iš B. G. skolą už AB „Kauno energija“ suteiktas paslaugas butui adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 124–125). Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. A2-1409-615/2016 panaikino 2015 m. liepos 8 d. sprendimą už akių ir skolą AB „Kauno energija“ priteisė solidariai iš N. G. bei R. G. (1 t., e. b. l. 126–128). Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-254-713/2017 AB „Kauno energija“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš N. G. bei R. G. įsiskolinimą, susidariusį už butui adresu (duomenys neskelbtini) teiktas paslaugas (1 t., e. b. l. 129–134). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1242-480/2017 Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Galutinai šis ginčas buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-20983-924/2017, kuriuo teismas priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ solidariai iš atsakovių N. G. (atsakovė atsako tik paveldėto pagal apyrašą turto ribose) ir R. G. skolą už šildymą ir sistemų aptarnavimą. Šiame teismo sprendime, įsiteisėjusiame 2018 m. sausio 3 d., buvo konstatuota, kad „minėtus mokesčius privalėjo mokėti ir atsakovė R. G., kuri bute gyveno šeimos nario teisėmis, yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą bute kartu su B. G. nuo 1992-04-27, o mirus pagrindiniam nuomininkui, tapo faktine buto nuomininke. Pažymėtina, jog atsakovė Kauno apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1720-713/2016 buvo iškeldinta iš buto (duomenys neskelbtini), iš jos Kauno miesto savivaldybei priteistas įsiskolinimas už buto nuomą“.

14. A. R. B. AB „Kauno energija“ naudai areštavo atsakovei N. G. priklausantį (paveldėtą pagal apyrašą) turtą (2 t., e. b. l. 6). A. R. B. 2018 m. lapkričio 2 d. iš varžytynių pardavė atsakovei N. G. priklausantį garažą (2 t., e. b. l. 7). A. R. B. 2018 m. lapkričio 7 d. priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir išieškotų lėšų paskirstymo (2 t., e. b. l. 9–10). Atsakovė N. G. antstoliui R. B. yra pervedusi 152,73 Eur sumą (2 t., e. b. l. 3–4).

Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo

15. Ieškovė prašo atnaujinti trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Ieškovė šį prašymą argumentuoja aplinkybe, kad viešųjų registrų duomenis bendrovė tikrina tik tuo atveju, jei pasikeičia vartotojų duomenys arba yra rengiami dokumentai į teismą. Ieškovė nebuvo informuota apie B. G. mirtį, o aptarnaudama didelį vartotojų skaičių ieškovė objektyviai neturi galimybių patikrinti duomenų apie kiekvieną vartotoją atskirai. Atsakovė su šiuo prašymu nesutiko, nurodė, kad ieškovė praleido terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir pagrindo atnaujinti šį terminą nėra.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

17. Byloje nustatyta, kad B. G. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 7), terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2015 m. rugsėjo 18 d., o naikinamasis trejų metų terminas – 2018 m. birželio 18 d. Ieškovė pradinį ieškinį teismui pareiškė 2018 m. balandžio 13 d., kuris, pašalinus trūkumus, buvo priimtas 2018 m. balandžio 27 d. Taigi ieškovė teisme ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės N. G. pareiškė, praleidusi trijų mėnesių terminą, tačiau nepraleidusi trejų metų naikinamojo termino, todėl yra pagrindas spręsti dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

18. Teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinimui, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė teikia vandens tiekimo paslaugas butui adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Dėl šio buto B. G. su Kauno miesto savivaldybe 2001 m. vasario 15 d. sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį. Šią aplinkybę patvirtina 2015 m. balandžio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštas (1 t., e. b. l. 6). B. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Jo palikimą 2015 m. birželio 23 d. priėmė dukra N. G. (1 t., e. b. l. 8). Ieškovė prašo priteisti iš įpėdinės 124,39 Eur skolą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. birželio mėn. Teismas pažymi, kad komunalines paslaugas teikianti įmonė kiekvieną mėnesį vartotojams pateikia sąskaitas, todėl jai yra žinoma, ar sąskaitos apmokamos laiku ir kas yra jų skolininkai. Ieškovei, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl ieškovė turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtųsi priemonių skolai atgauti arba prisiimtų riziką dėl skolos neišieškojimo (Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2406-324/2015, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1590-577/2018). Pažymima, kad buto nuomininkas už vandenį nemokėjo beveik šešis metus (2009 m. rugsėjo mėn.–2015 m. birželio mėn.), tačiau ieškovė visą tą laiką elgėsi pasyviai, netikrino ir nekontroliavo, kodėl neatsiskaitoma už suteiktas paslaugas ir nesiėmė veiksmų skolai išieškoti. Tokių veiksmų atlikimas išimtinai priklausė nuo ieškovės valios ir galėjo būti jos kontroliuojamas. Nors ieškovė nurodė, kad ji aptarnauja didelį vartotojų skaičių, todėl neturi galimybių patikrinti kiekvieno vartotojo, tačiau skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis patikrinti periodiškai. Teismas pažymi, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 27 d. Gyventojų registro bei 2018 m. kovo 14 d. Testamentų registro išrašus, iš kurių matyti B. G. mirties data, deklaruota gyvenamoji vieta bei palikimą priėmęs asmuo. Taigi ieškovė, turėdama galimybę iš valstybės registrų gauti duomenis apie savo skolininkus, objektyviai galėjo ir privalėjo, būdama viešųjų paslaugų tiekėja, sužinoti, kada mirė buto nuomininkas ir kas priėmė jo palikimą. Šiuo atveju ieškovė nepaaiškino, kodėl ilgą laiką nemokant už teikiamas paslaugas ji nesiėmė veiksmų išsiaiškinti skolos nemokėjimo priežastis, skolininko statusą.

21. Ieškovė taip pat nurodė, kad kiekvieną mėnesį adresu (duomenys neskelbtini) siuntė mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodytas skolos dydis, todėl, ieškovės teigimu, atsakovė N. G. buvo tinkamai informuota apie susidariusį įsiskolinimą.

22. Pagal CK 5.63 straipsnį reikalaujama pareikšti reikalavimus įpėdiniui, todėl, nesant duomenų, kad įpėdinis gavo nurodytas sąskaitas (pvz., įpėdinis gali gyventi kitu adresu, būti išvykęs į užsienį), vien tik sąskaitų siuntimo palikėjo nuomojamo buto adresu faktas nepatvirtina, kad kreditorė tinkamai pranešė įpėdinei apie palikėjo skolas. Šiuo atveju kreditorei tenka pareiga įrodyti, kad įpėdinė nurodytas sąskaitas gavo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Tokia teisės aiškinimo praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017. Iš byloje esančių sąskaitų (1 t., e. b. l. 74–76) matyti, kad jos adresuotos B. G., sąskaitose nurodyta skolos suma, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovei N. G. sąskaitos buvo įteiktos ar ji kitaip buvo informuota apie palikėjo skolas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Be to, Gyventojų registro išrašo duomenimis, N. G. nuo 2014 m. kovo 4 d. yra deklaravusi išvykimą į Airiją (1 t., e. b. l. 14). Tai, kad atsakovė gyvena užsienyje patvirtina ir teismui pateikti jos procesiniai dokumentai, kuriuose nurodytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas užsienyje. Atsakovė po B. G. mirties adresu (duomenys neskelbtini) negyveno, todėl ji negalėjo žinoti apie susidariusią skolą. Taigi ieškovė negali remtis sąskaitų už vandens paslaugas siuntimo faktu, kaip tinkamu pranešimu įpėdinei apie palikėjo skolas per nustatytą trijų mėnesių terminą.

23. Įvertinus tai, kad ieškovė dėl skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. birželio mėn., kreipėsi į teismą tik 2018 metais, nenurodė jokių objektyvių ir svarbiomis pripažintinų termino praleidimo priežasčių, teismas konstatuoja, jog terminas buvo praleistas dėl pačios ieškovės pasyvaus elgesio, todėl prašymas dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo atmetamas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

24. Atmetus ieškovės prašymą atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, ieškinys atsakovės N. G. atžvilgiu taip pat atmetamas.

Dėl skolos priteisimo iš atsakovės R. G.

25. Ieškovė 124,39 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. birželio mėn., taip pat prašo priteisti iš atsakovės R. G., kadangi ji 1992 m. vasario 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta B. G. šeimos nare ir adresu (duomenys neskelbtini) iki iškeldinimo 2016 m. gyveno kaip faktinė buto nuomininkė.

26. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

27. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1720-713/2016 nustatyta, kad B. G. su Kauno miesto savivaldybe 2001 m. vasario 15 d. sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį. Kauno miesto teismo 1992 m. vasario 4 d. sprendimu atsakovė R. G. pripažinta B. G. šeimos nare ir jai pripažinta teisė naudotis butu adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė nuo 1992 m. balandžio 27 d. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pagal gyvenamųjų patalpų apžiūros aktą atsakovė sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1720-713/2016 priėmimo metu gyveno ginčo bute. Teismas pažymi, kad minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, atsakovė R. G. jo neskundė.

28. CK 6.589 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuomininko šeimos nariai (buvę šeimos nariai) turi teisę naudoti ir valdyti gyvenamąją patalpą, pareigą mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Tai reiškia, kad nuomininko šeimos narių (buvusių šeimos narių) teisės ir pareigos yra lygiai vienodos, nedalijamos ir neatskiriamos. Nuomos sutartimi nuomininkui ir jo šeimos nariams suteikta teisė valdyti ir naudoti visą gyvenamąją patalpą, t. y. visą butą, o ne atskiras jo dalis, todėl pareiga mokėti mokesčius yra nedalijama nei pagal subjektus, nei pagal objektą. Ji siejama su visu butu, o ne buto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.588, 6.589 straipsnius, reglamentuojančius nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, nurodė, kad pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams, t. y. atsiranda skolininkų daugetas prievolėje, jiems kyla solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

30. Atsakovė R. G. rašytinės sutarties dėl atsiskaitymo už butui pateiktą vandenį su ieškove nesudarė, tačiau skolos susidarymo laikotarpiu buvo faktinė buto nuomininkė ir faktiškai naudojosi teikiamomis paslaugomis. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir prieštaravimų dėl reikalavimo priteisti iš jos 124,39 Eur skolą ar įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas apmokėtas, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovės R. G. priteisti skolą, susidariusią už butui (adresu (duomenys neskelbtini)) teiktas vandens tiekimo paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. birželio mėn. (bylos duomenimis, butas buvo atlaisvintas tik 2017 m. gegužės 15 d.). Skolos dydį (124,39 Eur) patvirtina byloje pateikta skolos susidarymo ataskaita. Taigi, įvertinus priskaitymų apmokėjimų žiniaraštyje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti 124,39 Eur skolos suma už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. birželio mėn. yra pagrįsta. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti šią skolą iš atsakovės R. G., kaip faktinės buto nuomininkės, kuri naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, yra tenkinamas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.383 straipsnis, 6.385 straipsnis, 6.391 straipsnis).

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jei prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės R. G. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Ieškovė už patikslintą ieškinį byloje sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį (1 t., e. b. l. 4), taip pat turėjo 24,07 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės R. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ prašymą atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 124,39 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 39 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (124,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, 24,07 Eur (dvidešimt keturių Eur 07 ct) išlaidas už teisines paslaugas.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovės N. G. atžvilgiu atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.