Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-02-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-73-557/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-468-718/2018Nutartis · 2018-12-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-73-557/2019Nutartis · 2019-02-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
AN2-73-557/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01459-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Pažeidėjas
M. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-73-557/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01459-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15.; 21.11.8.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-18 nutarties, kuria netenkintas M. J. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau ir – Klaipėdos AVPK KPT, Institucija) 2018-09-21 nutarimas, kuriuo M. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį 225 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2018-08-17 Klaipėdos AVPK KPT specialistė surašė administracinio nusižengimo protokolą M. J. už tai, kad jis, būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nepranešė duomenų apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2018-05-15 22.54 val. kelyje Klaipėda–Kretinga naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. J. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje, todėl jo veika kvalifikuota pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

2. Klaipėdos AVPK KPT 2018-09-21 nutarimu Nr. 30-ANR_N-12979-2018 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, M. J. paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur bauda.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su Institucijos 2018-09-21 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-12-18 nutartimi M. J. skundo netenkinto ir paliko nepakeistą Klaipėdos AVPK KPT 2018-09-21 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12979-2018.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. prašo nutraukti administracinę teiseną, nenustačius pagrindų ir sąlygų administracinei teisenai nutraukti, panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo tam, kad visi tyrimai būtų sujungti į vieną bylą ir paskirta viena subendrinta nuobauda.

5.1. Apelianto teigimu, nebuvo išaiškintos visos faktinės aplinkybės, dėl kurių administracinės atsakomybės taikymas taptų pagrįstu, taip pat netinkamai išnagrinėta ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

5.2. M. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo išsamiai išnagrinėti kaip rašytiniai įrodymai visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikti raštai: 2018-05-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas „Dėl administracinių nusižengimų už kelių eismo taisyklių pažeidimus informacijos pateikimo“ (žinoma apie 15 greičio viršijimo atvejų bei prašoma policijos pateikti duomenis apie juos), 2018-06-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl 2018-05-21 pateikto prašymo išnagrinėjimo pateikimo“ (pakartotinis prašymas dėl duomenų pateikimo už 15 greičio viršijimo atvejų), 2018-06-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl užfiksuotų greičio viršijimo atvejų“ (patvirtinama, kad gauti duomenys iš policijos ir dėl sudėtingo kaltininko nustatymo prašoma duomenis pateikti iki 2018-07-14 bei prašoma fotonuotraukų), 2018-06-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl paskirtų administracinių nurodymų teisėtumo“ (klausiama, kodėl neatsižvelgta į prašymą, kodėl baudžiama kelis kartus už tą patį), 2018-08-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (pateikiami duomenys policijai, ką pavyko nustatyti bei nurodyti vairavę asmenys).

5.3. Apelianto teigimu, 2018-05-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas „Dėl administracinių nusižengimo už kelių eismo taisykles pažeidimus informacijos pateikimo“ bei 2018-06-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl 2018-05-21 pateikto prašymo išnagrinėjimo pateikimo“ įrodo, kad jam – už transportą atsakingam asmeniui – žinomi 15 greičio viršijimo atvejų, nustatyti konkrečioje vietoje: 14,39 km kelio Klaipėda–Kretinga ruože, užfiksuotų stacionariu greičio matuokliu, tačiau nežinomos įvykių detalės: datos, laikas ir pan., tai leistų surasti vairavusį asmenį, o proceso greitumui buvo prašoma visus pažeidimus sujungti, paskiriant vieną policijos tyrėją. Policija duomenis pateikti delsė, pažeidimų nesujungė, vieno policijos tyrėjo nepaskyrė.

5.4. Prašomą informaciją apie 14 pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 2018-06-20 (policijos raštas Nr. 30-S-16595(4.68). M. J. tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu „Dėl užfiksuotų greičio viršijimo atvejų“ iš policijos prašė papildomų duomenų – fotonuotraukų, kas palengvintų vairavusių asmenų nustatymą, bei prašė leisti pateikti atsakymą iki 2018-07-16, nurodydamas objektyvią priežastį – automobilis priskirtas visiems įmonės darbuotojams, juos apklausti ir išsiaiškinti nebus paprasta. Tačiau policija, demonstruodama norą kuo greičiau nubausti, nuo 2018-06-25 pradėjo rašyti pirmuosius administracinio nusižengimo protokolus, o į pateiktą prašymą „Dėl užfiksuotų greičio viršijimo atvejų“ atsakė tik 2018-06-27 raštu Nr. 30-S-16595(4.68), kuriame nurodyta, kad pratęsti atsakymo pateikimą bei sujungti nustatytus pažeidimus, taikant bendrą atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, nenumato ANK nuostatos. Taip buvo apribota galimybė pateikti prašomus duomenis laiku, o tai pažeidžia ANK 577 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į prašymų bei reikšmingų dokumentų (policijos prašomų duomenų) pateikimą.

5.5. Penkioliktąjį pranešimą apie pažeidimą, padarytą 2018-05-15 22.54 val. (ROIK: 18085201012) policija pateikė tik 2018-08-02, nors administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu (Nr. 30-ANR_P-24898-2018 (ROIK:18087879153) jau buvo surašytas 2018-06-26. Vėliau protokolas Nr. 30-ANR_P-24898-2018 panaikintas ir 2018-08-17 surašytas naujas protokolas Nr. 30-ANR_P-34328-2018 (ROIK:18087879153), nors M. J. dar 2018-08-14 rašte Nr. 2018/08/14 nurodė policijos prašomus duomenis apie visus 15 pažeidimų. Tai įrodo, kad su policija buvo nuolat aktyviai bendradarbiaujama, siekiant nustatyti vairavusį asmenį. Klaipėdos apylinkės teismas tinkamai nesusipažino su byloje esančiais „(duomenys neskelbtini)“ raštais, surašytais protokolais ir nutarimais bei žodinio proceso metu neteisingai išanalizavo informaciją ir skundžiamoje nutartyje neteisingai konstatavo kaltės buvimą M. J. veiksmuose pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

5.6. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu M. J. prašė Klaipėdos apylinkės teismo panaikinti Institucijos nutarimą tam, kad policijoje už visus pažeidimus paskirtų vieną subendrintą nuobaudą vienoje sujungtoje byloje, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas tai suprato neteisingai ir teismo nutartyje perrašė policijos rašto nuostatą dėl bylų sujungimo pagal ANK 416 straipsnį, skundžiamoje nutartyje nurodydamas: „Neturint duomenų apie konkretų asmenį ar asmenis, kurie padarė pažeidimus, numatytus ANK 416 str., policijos pareigūnai neturėjo galimybės spręsti šių bylų sujungimo klausimo, todėl pagrįstai nustačius konkretų administracinio nusižengimo faktą kiekvienu atveju buvo kreipiamasi į transporto priemonės savininką (valdytoją) dėl reikiamų duomenų pateikimo.“

5.7. Akivaizdu, kad remtis ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ nuostatomis yra klaidinga, nes tai nesusiję su nagrinėjamo ANK 431 straipsnio „Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas“ taikymu.

5.8. Klaipėdos apylinkės teismas nenorėjo vertinti visos įrodomosios medžiagos, kuri patvirtina policijos siekį bausti už tą pačią veiką keliolika kartų, paminant dvigubo baudžiamumo negalimumo, sveiko proto, teisingumo, sąžiningumo, in dubio pro reo principus.

5.9. Žodinio proceso metu teisėja L. Venskuvienė kategoriškai nesutiko nagrinėti visų greičio atvejų bendrai kaip vienos veikos (tai patvirtina žodinio posėdžio garso įrašas), nors visos faktinės aplinkybės visų 15 pažeidimų (jie išvardyti pirminiame skunde) yra tos pačios ir tai patvirtina įrodomoji medžiaga. Tai parodė teisėjos šališkumą ir nenorą gilintis į bylos esmę. Kaip buvo nurodyta skunde bei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, yra viena veika – vienąkart galbūt neįvykdyta iki galo pareiga pagal ANK 611 straipsnio 2 dalį, bet ne penkiolika pareigų. Pažymėtina, kad tęstinė veika ar trunkamasis administracinis nusižengimas yra nagrinėtas ir Kauno apygardos teismo 2018-04-27 nutartyje Nr. AN2-193-290/2018, kurioje nurodyta: „tai būsena kuomet pažeidėjas yra nuolatinėje, nepertraukiamoje administracinio nusižengimo darymo būsenoje, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą.“

5.10. Remiantis tuo kas išdėstyta, galima teigti, kad Klaipėdos apylinkės teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, dėl to neteisingai pagal ANK 641 straipsnį įvertino Institucijos priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, neišnagrinėjo visos įrodomosios medžiagos, nekreipė dėmesio į policijos piktnaudžiavimą procesu, darbo pažeidimus, susijusius su ANK 563 straipsnyje reglamentuotos administracinės teisenos paskirties nesilaikymu, ANK 577 straipsnyje įtvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių nepaisymu, visiškai nenagrinėjo galimybės grąžinti bylą į policiją vienos baudos skyrimui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. M. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nesutiko nagrinėti visų greičio viršijimo atvejų bendrai kaip vienos veikos, nors, apelianto teigimu, visos faktinės aplinkybės visų 15 pažeidimų, išvardytų pirminiame skunde, yra tos pačios, tai, anot apelianto, rodo teisėjos šališkumą ir nenorą gilintis į bylos esmę. Nesutikdamas su šiuo apelianto skundo argumentu apygardos teismas pažymi, kad proceso dalyvių prašymų atmetimas savaime nerodo teismo šališkumo. ANK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja administracinės atsakomybės taikymą tais atvejais, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis. Nagrinėjamu atveju greičio viršijimai užfiksuoti ne vienu metu, o skirtingu laiku, be to, įvertinus M. J. 2018-08-14 rašte Nr. 2018/08/14 pateiktus duomenis, jog pranešimuose nurodytomis pažeidimo datomis automobilį ŠKODA FABIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo keletas įmonės darbuotojų: D. D., A. G., P. L., G. B., S. B., darytina išvada, jog užfiksuoti greičio viršijimo atvejai galėjo būti padaryti ir ne vieno asmens. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, Institucija neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo už 15 atskirų administracinių nusižengimų (greičio viršijimo atvejų) surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą ir pareigos visų minėtų greičio viršijimo atvejų tyrimą sujungti į vieną bylą, todėl konstatuotina, jog Institucijos pareigūnai pagrįstai kiekvieną greičio viršijimo atvejį tyrė atskirai. Pažymėtina, kad M. J. po kiekvieno Institucijos reikalavimo atsirado pareiga reikalaujamus duomenis pateikti per tris darbo dienas, kaip tai numatyta ANK 611 straipsnio 2 dalyje, o nepateikus duomenų apie konkretų asmenį, kuris nusižengimo padarymo (užfiksuoto konkretaus greičio viršijimo atvejo) metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui – juridiniam asmeniui – priklausančia transporto priemone, jis kiekvienu duomenų nepateikimo atveju pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą ir tokia savo veika, t. y. neveikimu (duomenų per nustatytą terminą nepateikimu) padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 431 straipsnio 1 dalyje. Todėl pagrįstai kiekvienas konkretus atvejis Institucijos buvo nagrinėjamas ir dėl kiekvieno iš nustatytų greičio viršijimo atvejų buvo priimtas atskiras procesinis sprendimas. Pirmosios instancijos teismo kompetencijoje yra nagrinėti skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas, nepažeisdamas procesinių ANK reikalavimų, ir išnagrinėjo skundą dėl konkretaus Institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo.

9. Apeliaciniame skunde M. J. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad jis, siekdamas išsiaiškinti įmonės automobilį vairavusį asmenį, nuolat aktyviai bendradarbiavo su policija bei prašė pateikti papildomą informaciją. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje apeliantui administracinė atsakomybė taikoma ne už administracinius nusižengimus, padarytus viršijus greitį, tačiau dėl duomenų nepateikimo apie bendrovei priklausančia transporto priemone viršijusius greitį vairuotojus turint pareigą tokius duomenis pateikti (ANK 431 straipsnio 1 dalis).

11. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, neatlikimą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. (...) Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. To nepadarius, atsakingas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Taigi, kaip matyti, Lietuvos Respublikos saugaus saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė, priešingai nei teigia apeliantas, suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti.

12. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. M. 2018-01-02 įsakymo Nr. EKO18-01T (b. l. 9) nustatyta, kad M. J., statybų brigados vadovas, paskirtas atsakingu asmeniu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto paskirstymą darbuotojams ir jų kontrolę, transporto apskaitos dokumentų pildymą ir kt. Kaip nustatyta iš Klaipėdos AVPK apylinkės teismui pateikto pranešimo Nr. 30-S-28205 (b. l. 97), 2018-08-02 08.34 val. į Klaipėdos AVPK KPT atvykusiam M. J. vyriausiasis specialistas V. L. suformavo bei įteikė ROIK: 18085201012 panešimą dėl 2018-05-15 22.54 val. kelyje Klaipėda–Kretinga užfiksuoto KET pažeidimo, tačiau pagal šį pranešimą M. J. nepateikė duomenų apie asmenį, kuris naudojosi transporto priemone, dėl to jam 2018-08-17 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ROIK: 18087879153 (b. l. 97).

13. Apelianto M. J. skundo teiginiai, kad jis neturėjo pakankamai duomenų tam, kad išsiaiškintų, kuris bendrovės darbuotojas konkrečią dieną ir konkrečiu laiku vairavo automobilį ir viršijo nustatytą greitį, nepagrįsti. Kaip jau minėta, M. J. 2018-08-02 policijos pareigūno buvo informuotas apie užfiksuoto nusižengimo padarymo vietą, datą ir laiką, t. y. kad 2018-05-15 22.54 val. kelyje Klaipėda–Kretinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytas KET pažeidimas. Tačiau policijos pareigūnui 2018-08-02 pareikalavus teisės pažeidimo išsiaiškinimo tikslu nurodyti, kas naudojosi automobiliu nusižengimo padarymo metu, M. J. 2018-08-14 pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 2018-08-14 (b. l. 64–65) nurodė, jog minėtame policijos pranešime ROIK: 18085201012 ir kituose 14 policijos pranešimų nurodytomis pažeidimų datomis įmonės automobiliu naudojasi keletas įmonės darbuotojų: D. D., A. G., P. L., G. B., S. B. (b. l. 64–65). Taigi kaip matyti, M. J. konkretaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo ir jo duomenų, kaip numatyta ANK 611 straipsnio 2 dalyje, kuris būtent 2018-05-15 22.54 val. kelyje Klaipėda–Kretinga vairavo automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuojant buvo užfiksuotas leistinas greičio viršijimas, nenurodė.

14. Pažymėtina, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis.

15. Kaip jau minėta anksčiau, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. M. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2018-01-02 įsakymu Nr. EKO18-01T paskirtas atsakingu asmeniu būtent už įmonės transporto paskirstymą darbuotojams ir jų kontrolę, įpareigotas pildyti transporto apskaitos dokumentus (todėl nėra abejonių, kad M. J. turėjo elgtis taip, jog kiekvienu konkrečiu atveju būtų iš karto galima nustatyti, kuris asmuo konkrečią dieną ir valandą naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu), įstatyme numatytos pareigos neįvykdė, nes, kaip jau minėta, konkretaus asmens (įmonės darbuotojo) 2018-05-15 22.54 val. kelyje Klaipėda–Kretinga vairavusio automobilį „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė. Aplinkybė, kad apeliantas neregistravo darbuotojų, kurie konkrečiu laiku naudojosi bendrovės automobiliu, todėl tokių duomenų per įstatyme numatytą terminą negalėjo pateikti policijos pareigūnams, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo. Nepateikus prašomų duomenų, 2018-08-17 M. J. pagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalį.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apylinkės teismas nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn partraukto asmens M. J. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog skundžiamu Institucijos nutarimu M. J. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas pagrįstai. M. J. apeliacinio skundo argumentai, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas jo, kaip transporto priemonės savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens, veiksmus – informaciją, kad nusižengimo užfiksavimo metu įmonės automobiliu galėjo naudotis vienas iš penkių įmonės darbuotojų – neteisingai įvertino kaip netinkamą pareigos, nustatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, atlikimą, paneigia anksčiau aptarti duomenys ir prieštarauja teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose (kasacinė nutartis Nr. 2AT-38-2013; Klaipėdos apygardos teismo nutartys analogiškose M. J. administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-44-458/2019, Nr. AN2-57-382/2019, AN2-58-361/2019 ir kt.). Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai M. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl M. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Priešingai apelianto tvirtinimui, Klaipėdos apylinės teismas, pripažindamas, kad M. J. veiksmuose yra ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, esminio materialiosios teisės pažeidimo nepadarė.

17. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos 2018-09-21 nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2018-12-18 nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos M. J. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-18 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas