Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas Vaidas Lukšas 2018 m. rugsėjo 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. J. už tai, kad jis, būdamas transporto priemonės valdytoju, policijos pareigūnui pareikalavus, siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, nepranešė duomenų apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2018 m. balandžio 5 d. 10.33 val. kelyje Klaipėda–Kretinga, 14,39 km, naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. J. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje, todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-13345-2018 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, M. J. paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju visi M. J. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 431 straipsnio 1 dalyje, turėjo būti sujungti ir nagrinėjami vienoje byloje.

Taigi apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutarime padarytai išvadai, kad skundą pateikęs M. J. turėjo pakankamai informacijos identifikuoti, kokia transporto priemone galbūt buvo padarytas pažeidimas ir kas pažeidimą padarė. Tai, kad UAB „E.“ nevykdė apskaitos, koks darbuotojas vairavo automobilį konkrečią dieną, M. J. kaltės nepašalina. Pirmosios instancijos teismas nutarime teisingai pažymėjo, kad net ir gavęs prašomą informaciją iš policijos įstaigos, M. J. duomenų apie pažeidimo dieną automobilį vairavusį asmenį nepateikė. Iš 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. 2018/08/14 matyti, kad M. J. išvardijo asmenų, kurie galbūt nurodytu metu galėjo vairuoti automobilį, pavardes, tačiau nenurodė, kas konkrečiai vairavo automobilį, kai 2018 m. balandžio 5 d. 10.33 val. buvo padarytas pažeidimas (b. l. 83–84). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad byloje esantys duomenys prieštarauja M. J. pozicijai ir yra pakankami konstatuoti jo veikoje esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, požymius. M. J. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.

Dėl pagrindinio apeliacinio skundo argumento M. J. yra pažymėjęs, kad vienas iš jo prašymų, nurodytų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams adresuotame skunde, buvo naikinti policijos nutarimą tam, kad policijoje už visus nusižengimus būtų galima paskirti vieną subendrintą nuobaudą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai tai suprato neteisingai ir teismo nutartyje perrašė policijos rašto nuostatą dėl bylų sujungimo pagal ANK 416 straipsnį. Visų pirma būtina pažymėti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. birželio 27 d. rašte Nr. 30-S-16595(4.68) „Dėl paskirtų administracinių nurodymų“, skirtingai nei nurodo apeliantas, yra teisingai informuota, jog M. J. taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnį, o ne pagal ANK 416 straipsnį, o ANK 612 straipsnio 2 dalis taikoma dėl asmens padarytų dviejų ar daugiau stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotų su transporto eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, kai gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 55). Akivaizdu, jog kadangi M. J. policijos pareigūnams nepateikė informacijos apie asmenį ar asmenis, vairavusius transporto priemonę „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), administracinių nusižengimų padarymo metu, tam asmeniui negalėjo už visus padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnyje, būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas.

Būtent tokie faktiniai duomenys buvo konstatuoti ir pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarime, pasisakant, kad, neturint duomenų apie konkrečius asmenis, kurie padarė pažeidimus, numatytus ANK 416 straipsnyje, policijos pareigūnai neturėjo galimybės spręsti šių bylų sujungimo klausimo, todėl pagrįstai, nustačius konkretų administracinio nusižengimo faktą, kiekvienu atveju buvo kreipiamasi į transporto priemonės savininką (valdytoją) dėl reikiamų duomenų pateikimo (b. l. 64). Atsižvelgdamas į aptartą pirmosios instancijos teismo išvadą ir apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad M. J. neteisingai suprato tiek policijos komisariato rašto, tiek pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus. Tiesa, kad M. J. administracinė atsakomybė kyla ne pagal ANK 416 straipsnį už nustatyto greičio viršijimą, o pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymą, taigi bendru atveju administracinio nusižengimo protokolo surašymo klausimas, padarius kelis administracinius nusižengimus, neturėtų būti sprendžiamas pagal ANK 612 straipsnio 2 dalį (įstatymo norma, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.). Vis dėlto nagrinėjamu atveju susidaro ypatinga situacija. Nenustačius asmens, kuris vairavo transporto priemonę „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir, viršydamas nustatytą greitį, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnyje, nebuvo galima surašyti vieno administracinio nusižengimo protokolo, todėl dėl kiekvieno atvejo, kai buvo padarytas administracinis nusižengimas, buvo surašyti atskiri pranešimai dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 108–121). Pagal kiekvieną iš šių pranešimų, nepriklausomai nuo to, kad jie visi surašyti 2018 m. birželio 13 d., UAB „E.“ kilo pareiga pranešti policijos komisariatui per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Neįvykdžius šios pareigos pagal kiekvieną iš šių pranešimų M. J. kilo administracinė atsakomybė, numatyta normos, įtvirtintos ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje. Taigi policijos komisariatas, galbūt ir nevisiškai išsamiai motyvuodamas, tačiau teisėtai ir pagrįstai nusprendė surašyti M. J. ne vieną administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, o kelis dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos neįvykdymo pagal visus UAB „E.“ išsiųstus pranešimus.

Kadangi M. J. UAB „E.“ direktorės 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. EKO18-01T „Dėl transporto atsakingo asmens skyrimo“ (b. 1. 45) yra paskirtas atsakingu asmeniu už UAB „E.“ transporto paskirstymą darbuotojams ir jų kontrolę bei transporto apskaitos dokumentų pildymą, todėl pareigą pateikti duomenis apie asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, turėjo būtent M. J. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, Institucijos pareigūnai neturėjo jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo už 15 atskirų administracinių nusižengimų (greičio viršijimo atvejų), padarytų galbūt skirtingų asmenų, surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą, nėra pagrindo išvadai, jog Institucijos pareigūnai turėjo pareigą visų minėtų greičio viršijimo atvejų tyrimą sujungti į vieną bylą. Taigi konstatuotina, jog Institucijos pareigūnai pagrįstai kiekvieną greičio viršijimo atvejį tyrė atskirai bei UAB „E.“ siuntė atskirus pranešimus dėl duomenų apie asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, pateikimo, o M. J. po kiekvieno reikalavimo atsirado pareiga reikalaujamus duomenis pateikti per tris darbo dienas (ANK 611 straipsnio 2 dalis). Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog M. J. nepateikus duomenų apie kiekvieną asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, jis kiekvienu duomenų nepateikimo atveju pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą bei tokiu neveikimu (duomenų per nustatytą terminą nepateikimu) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

Apygardos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog atskirai administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas. Pažymėtina, jog ANK 576 straipsnio 2 dalis numato, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Teisėjo nušalinimo pagrindai numatyti BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nors, kaip minėta, M. J. nurodo, jog administracinio nusižengimo bylą pirmojoje instancijoje nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, tačiau be to, jog išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą atskirai, daugiau nenurodo jokių BPK 58 straipsnyje numatytų teisėjo šališkumo pagrindų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK nuostatos taip pat numato ir bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo galimybę, tačiau nors M. J. ir teigia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, BPK numatyta teisėjo nušalinimo teise nesinaudojo. Pasibaigus procesui pirmosios instancijos teisme, apygardos teismas M. J. teiginius apie galimą pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumą vertina kaip deklaratyvius. Pažymėtina, jog ne tokio, kokio tikėjosi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, procesinio sprendimo priėmimas negali būti teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

Papildomai pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams buvo pateiktas prašymas dėl bylos sujungimo su analogiškomis bylomis, nagrinėjamomis kitų teisėjų. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog žodinio proceso pirmosios instancijos teisme (posėdžio garso įrašas) metu buvo pateiktas prašymas nagrinėti klausimą dėl bylų sujungimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui, buvo nurodytas tik prašymas grąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, siekiant sujungti padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 431 straipsnio 1 dalyje, tyrimus į vieną. Šioje konkrečioje byloje teisėja išnagrinėjo skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-13345-2018 iš esmės bei priėmė skundžiamą 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą, kurio pagrįstumą ir teisėtumą, esant apeliaciniam skundui, tikrina apygardos teismas (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip užfiksuota apylinkės teisme vykusio posėdžio garso įraše, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J., prasidėjus teismo posėdžiui bei teisėjai pasiteiravus, ar yra prašymų, pareiškė prašymą dėl bylų sujungimo (b. l. 58–59). Posėdžio garso įraše yra užfiksuota, jog teisėja nurodė, kad analogiškas prašymas yra pateiktas kitoje byloje, be to, bylų sujungimo galimybės nenumato Administracinių nusižengimų kodeksas. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl M. J. skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui, pateikto prašymo grąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, kad ši spręstų klausimą dėl tyrimų sujungimo, teisėja pasisakė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. skundžiamame nutarime.

Apeliaciniame skunde yra padaryta išvada, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarime yra nurodytas netinkamas nusižengimo registracijos numeris ROIK: (duomenys neskelbtini), be to, nutarime minima, kad pažeidimas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį padarytas 2018 m. rugsėjo 18 d. 14.35 val. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas sutinka, tačiau pažymi, kad rašymo apsirikimai ir aritmetinės klaidos savaime nedaro pirmosios instancijos priimto nutarimo neteisėto ar nepagrįsto. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarime yra teisingai nurodytas apskųsto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimo numeris (Nr. 30-ANR_N-13345-2018), o nusižengimo padarymo laikas (2018 m. rugsėjo 18 d. 14.35 val.) nurodytas netikslus, nes suklysta jį perrašant nuo nutarimo ir administracinio nusižengimo protokolo, t. y. tai laikytina M. J. padaryto nusižengimo padarymo laiku, o ne laiku, kada buvo viršytas greitis. Taigi M. J. pažeidimo, dėl kurio traukiamas administracinėn atsakomybėn, esmė buvo aiški, ji buvo teisingai ir išsamiai nurodyta tiek 2018 m. rugsėjo 18 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 30-ANR_P-40539-2018, tiek 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarime Nr. 30-ANR_N-13345-2018. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo padaryti rašymo apsirikimai, priimant 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą, nesutrukdė administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti visapusiškai ir teisingai, o rezoliucinėje dalyje buvo pasisakyta būtent dėl apskųsto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-13345-2018, t. y. padaryti rašymo apsirikimai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimo, nes nelaikytini esminiu proceso pažeidimu, kadangi nekeičia skundžiamo nutarimo esmės.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.