- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- AN2-44-458/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01259-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
- Pažeidėjas
- M. J.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyresnysis specialistas Vaidas Lukšas 2018 m. rugsėjo 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. J. už tai, kad jis, būdamas transporto priemonės valdytoju, policijos pareigūnui pareikalavus, siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, nepranešė duomenų apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2018 m. balandžio 4 d. 18.10 val. kelyje Klaipėda–Kretinga, 14,39 km, naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. J. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje, todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-12495-2018 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, M. J. paskirta administracinė nuobauda – 525 Eur bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu M. J. skundas tenkintas iš dalies. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-12495-2018 panaikintas. M. J. veika, kvalifikuota pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda. Kita M. J. skundo dalis atmesta.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimą ir tenkinti apylinkės teismui pateiktą skundą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas detaliai neišnagrinėjo visų UAB „E.“ vardu pateiktų raštų kaip skundo rašytinių įrodymų: 2018 m. gegužės 21 d. UAB „E.“ prašymo „Dėl administracinių nusižengimų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus informacijos pateikimo“, 2018 m. birželio 8 d. UAB „E.“ rašto „Dėl 2018 m. gegužės 21 d. pateikto prašymo išnagrinėjimo pateikimo“, 2018 m. birželio 20 d. UAB „E.“ rašto „Dėl užfiksuotų greičio viršijimo atvejų“, 2018 m. birželio 26 d. UAB „E.“ rašto „Dėl paskirtų administracinių nurodymų teisėtumo“. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, tinkamai nesusipažinę su byloje esančiais UAB „E.“ raštais bei žodinio proceso metu neteisingai išanalizavę informaciją, konstatavo, kad M. J. informaciją apie 2018 m. balandžio 4 d. 18.10 val. pažeidimą bei kitus 14 pažeidimų pateikė birželio pabaigoje, bei nurodė, jog „M. J. turėjo pakankamai informacijos identifikuoti, kokia transporto priemone galbūt buvo padarytas pažeidimas ir kas pažeidimą padarė.“.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog prašomą informaciją apie visus 15 pažeidimų UAB „E.“ gavo 2018 m. birželio 20 d. su policijos raštu Nr. 30-S-15495(4.68). M. J. tą pačią dieną UAB „E.“ raštu „Dėl užfiksuotų greičio viršijimo atvejų“ iš policijos paprašė papildomų duomenų – fotonuotraukų, kas palengvintų vairavusių asmenų nustatymą bei leistų pateikti atsakymą iki liepos 16 d. Taip pat apeliantas nurodė objektyvią priežastį, kodėl delsia pateikti duomenis, nes automobilis priskirtas visiems įmonės darbuotojams, kuriuos apklausti ir išsiaiškinti nebus paprasta. Nepaisant to, policijos pareigūnai jau nuo 2018 m. gegužės 25 d. pradėjo surašinėti administracinio nusižengimo protokolus (2018 m. balandžio 4 d. 18.10 val., padaryto pažeidimo administracinio nusižengimo protokolas apskritai nebuvo pateiktas), o į pateiktą prašymą atsakė tik Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. 30-S-16595(4.68). Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad tokiu būdu buvo apribota galimybė pateikti prašomus duomenis laiku, o tai pažeidžia ANK 577 straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punktuose įtvirtintą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į prašymų bei reikšmingų dokumentų pateikimą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. birželio 27 d. rašte Nr. 30-S-16595(4.68) nurodyta, kad galimybės pratęsti atsakymo pateikimą bei sujungti nustatytų pažeidimų tyrimus ir taikyti bendrą atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nenumato ANK. Anot apelianto, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai neįvertino to, kad taikomos administracinės atsakomybės už padarytus nusižengimus skaidymas prieštarauja ANK 563 straipsnyje įtvirtintai administracinės teisenos paskirčiai, t. y. greitam ir objektyviam administracinio nusižengimo tyrimui bei valstybės prievartos priemonių naudojimo mažinimui.
Apeliaciniame skunde pažymėta, kad duomenis apie minėto automobilio naudojimą visų 15 pažeidimų metu M. J. pateikė UAB „E.“ 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 2018/08/14, o visi kiti UAB „E.“ raštai įrodo, jog su policija buvo norima aktyviai bendradarbiauti, siekiant nustatyti transporto priemonę vairavusį asmenį, tai patvirtina ANK 431 straipsnio l dalyje numatyto nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės nebuvimą M. J. veiksmuose. Žodinio proceso metu teisėja L. Venckuvienė nesutiko nagrinėti visų atvejų bendrai kaip vienos veikos, o tai, anot apelianto, parodo teisėjo šališkumą ir nenorą gilintis į bylos esmę.
Vienas iš M. J. prašymų, nurodytų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams adresuotame skunde, buvo naikinti policijos nutarimą tam, kad policijoje už visus pažeidimus būtų galima paskirti vieną subendrintą nuobaudą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai tai suprato neteisingai ir teismo nutartyje perrašė policijos rašto nuostatą dėl bylų sujungimo pagal ANK 416 straipsnį. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad remtis ANK 416 straipsnio nuostatomis yra klaidinga, nes tai nesusiję su nagrinėjamu atveju padarytu pažeidimu, kurio sudėties požymiai yra įtvirtinti ANK 431 straipsnyje.
Šalies argumentai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams buvo pateiktas prašymas dėl bylos sujungimo su analogiškomis bylomis, nagrinėjamomis kitų teisėjų. Teisėja L. Venckuvienė, susipažinusi su prašymu, pareiškė, kad Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato, jog bylos dėl skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų būtų sujungiamos, todėl pateikto prašymo netenkino. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato tokių bylų sujungimo, bet ir nedraudžia. Siekdamas proceso greitumo, teismas turi teisę sujungti bylas ir vadovautis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, jei ANK kodeksas to nenumato. Teisėjos L. Venckuvienės sprendimas, anot apelianto, pažeidė jo teisę skųsti ir patikrinti tokios nutarties pagrįstumą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimą nepakeistą ir M. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju visi M. J. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 431 straipsnio 1 dalyje, turėjo būti sujungti ir nagrinėjami vienoje byloje.
M. J. administracinė nuobauda paskirta už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. To nepadarius, atsakingas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Papildomai galima pažymėti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. birželio 27 d. rašte Nr. 30-S-16595(4.68), skirtingai nei pažymėta apeliaciniame skunde, yra nurodyta, kad ANK 611 straipsnio 2 dalis nenumato duomenų pateikimo termino pratęsimo, tačiau minėtoji norma neaptaria galimybės sujungti tyrimus pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, matyti, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų nevykdymas ir buvo inkriminuotas skundą pateikusiam M. J. M. J. kaltės nepripažino, paaiškino, kad UAB „E.“ eina statybų brigados vadovo pareigas, yra atsakingas už įmonės transportą (b. l. 47, 48). 2018 m. gegužės mėn. UAB „E.“ iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos gavo du atskirus pranešimus dėl užfiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Paskambinęs pranešimuose nurodytu telefonu sužinojo, kad užfiksuota 15 greičio viršijimo atvejų. M. J. kreipėsi į policiją, prašė pateikti papildomus pažeidimų duomenis (b. l. 49, 50), tačiau policija šių duomenų nepateikė. Neturėdamas šių duomenų, negalėjo nustatyti, koks įmonės darbuotojas vairavo UAB „E.“ priklausantį automobilį „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 4 d. 18.10 val. Visą informaciją apie 14 pažeidimų iš policijos gavo tik 2018 m. birželio 20 d. (b. l. 55–56, 78–91). Keli įmonės darbuotojai pripažino vairavę automobilį, tačiau konkretus automobilį vairavęs asmuo iki šiol nenustatytas (b. l. 20–21).
Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas (valdytojas) privalo žinoti, kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį – automobilį. Kaip matyti iš bylos duomenų, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išsiuntė UAB „E.“ 2018 m. birželio 13 d. pranešimą (b. l. 88) dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad UAB „E.“ priklausančia transporto priemone „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 4 d. 18.10 val. buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pranešime aprašyta pažeidimo padarymo vieta, data ir laikas bei prašoma pateikti duomenis apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.
Taigi apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutarime padarytai išvadai, kad skundą pateikęs M. J. turėjo pakankamai informacijos identifikuoti, kokia transporto priemone galbūt buvo padarytas pažeidimas ir kas pažeidimą padarė. Tai, kad UAB „E.“ nevykdė apskaitos, koks darbuotojas vairavo automobilį konkrečią dieną, M. J. kaltės nepašalina. Pirmosios instancijos teismas nutarime teisingai pažymėjo, kad, net ir gavęs prašomą informaciją iš policijos įstaigos, M. J. duomenų apie pažeidimo dieną automobilį vairavusį asmenį nepateikė. Iš 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. 2018/08/14 matyti, kad M. J. išvardijo asmenų, kurie galbūt nurodytu metu galėjo vairuoti automobilį, pavardes, tačiau nenurodė, kas konkrečiai vairavo automobilį, kai 2018 m. balandžio 4 d. 18.10 val. buvo padarytas pažeidimas (b. l. 53–54). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad byloje esantys duomenys prieštarauja M. J. pozicijai ir yra pakankami konstatuoti jo veikoje esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, požymius. M. J. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.
Dėl pagrindinio apeliacinio skundo argumento M. J. yra pažymėjęs, kad vienas iš jo prašymų, nurodytų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams adresuotame skunde, buvo naikinti policijos nutarimą tam, kad policijoje už visus nusižengimus būtų galima paskirti vieną subendrintą nuobaudą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai tai suprato neteisingai ir teismo nutartyje perrašė policijos rašto nuostatą dėl bylų sujungimo pagal ANK 416 straipsnį. Visų pirma būtina pažymėti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. birželio 27 d. rašte Nr. 30-S-16595(4.68) „Dėl paskirtų administracinių nurodymų“, skirtingai nei nurodo apeliantas, yra teisingai informuota, jog M. J. taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnį, o ne pagal ANK 416 straipsnį, o ANK 612 straipsnio 2 dalis taikoma dėl asmens padarytų dviejų ar daugiau stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotų su transporto eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, kai gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 57). Akivaizdu, jog kadangi M. J. policijos pareigūnams nepateikė informacijos apie asmenį ar asmenis, vairavusius transporto priemonę „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), administracinių nusižengimų padarymo metu, tam asmeniui negalėjo už visus padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnyje, būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas.
Būtent tokie faktiniai duomenys buvo konstatuoti ir pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarime, pasisakant, kad, neturint duomenų apie konkrečius asmenis, kurie padarė pažeidimus, numatytus ANK 416 straipsnyje, policijos pareigūnai neturėjo galimybės spręsti šių bylų sujungimo klausimo, todėl pagrįstai, nustačius konkretų administracinio nusižengimo faktą, kiekvienu atveju buvo kreipiamasi į transporto priemonės savininką (valdytoją) dėl reikiamų duomenų pateikimo (b. l. 109). Atsižvelgdamas į aptartą pirmosios instancijos teismo išvadą ir apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad M. J. neteisingai suprato tiek policijos komisariato rašto, tiek pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus. Tiesa, kad M. J. administracinė atsakomybė kyla ne pagal ANK 416 straipsnį už nustatyto greičio viršijimą, o pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymą, taigi bendru atveju administracinio nusižengimo protokolo surašymo klausimas, padarius kelis administracinius nusižengimus, neturėtų būti sprendžiamas pagal ANK 612 straipsnio 2 dalį (įstatymo norma, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.). Vis dėlto nagrinėjamu atveju susidaro ypatinga situacija. Nenustačius asmens, kuris vairavo transporto priemonę „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir, viršydamas nustatytą greitį, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnyje, nebuvo galima surašyti vieno administracinio nusižengimo protokolo, todėl dėl kiekvieno atvejo, kai buvo padarytas administracinis nusižengimas, buvo surašyti atskiri pranešimai dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 78–91). Pagal kiekvieną iš šių pranešimų, nepriklausomai nuo to, kad jie visi surašyti 2018 m. birželio 13 d., UAB „E.“ kilo pareiga pranešti policijos komisariatui per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Neįvykdžius šios pareigos pagal kiekvieną iš šių pranešimų M. J. kilo administracinė atsakomybė, numatyta normos, įtvirtintos ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje. Taigi policijos komisariatas, galbūt ir nevisiškai išsamiai motyvuodamas, tačiau teisėtai ir pagrįstai nusprendė surašyti M. J. ne vieną administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, o kelis dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos neįvykdymo pagal visus UAB „E.“ išsiųstus pranešimus.
Papildomai pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams buvo pateiktas prašymas dėl bylos sujungimo su analogiškomis bylomis, nagrinėjamomis kitų teisėjų. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog nei skunde, adresuotame apylinkės teismui, nei žodinio proceso metu pirmosios instancijos teisme (posėdžio garso įrašas) nebuvo pateiktas prašymas, skirtingai nei nurodo pats apeliantas, nagrinėti klausimą dėl bylų sujungimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Kiekvienas teisėjas, kuriam priskirta konkreti administracinio nusižengimo byla, spręsdamas jos priėmimo klausimus, išsprendžia su bylos nagrinėjimu susijusius ir kitus klausimus, tačiau jau minėta, kad aptariamo pobūdžio prašymo dėl bylų sujungimo M. J. pateikta nebuvo. Skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui, tik buvo nurodytas prašymas grąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, siekiant sujungti padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 431 straipsnio 1 dalyje, tyrimus į vieną. Šioje konkrečioje byloje teisėja išnagrinėjo skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12495-2018 iš esmės bei priėmė skundžiamą 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimą, kurio pagrįstumą ir teisėtumą, esant apeliaciniam skundui, tikrina apygardos teismas (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip užfiksuota apylinkės teisme vykusio posėdžio garso įraše, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J., prasidėjus teismo posėdžiui bei teisėjai pasiteiravus, ar yra prašymų, jokių prašymų nebepareiškė. Posėdžio garso įraše yra užfiksuota, jog M. J. pareiškė, kad, jo nuomone, jis dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 431 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti baudžiamas vieną kartą, tačiau prašymas, jog teisėja spręstų klausimą dėl administracinio nusižengimo bylų sujungimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų, nebuvo įvardytas. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl M. J. skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui, pateikto prašymo grąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, kad ši spręstų klausimą dėl tyrimų sujungimo, teisėja pasisakė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. skundžiamame nutarime.
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.