Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-468-718/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-468-718/2018Nutartis · 2018-12-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-73-557/2019Nutartis · 2019-02-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-18
Bylos Nr.
II-468-718/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01459-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Pažeidėjas
M. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-468-718/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01459-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15.; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12979-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistė V. T. 2018-08-17 surašė administracinio nusižengimo protokolą M. J. už tai, kad jis, būdamas juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nepranešė duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2018-05-15, 22.54 val., kelyje (duomenys neskelbtini) naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone S. F., valst Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. J. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str., todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį (b.l. 59-60).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-09-21 nutarimu Nr. 30-ANR_N-12979-2018 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur bauda (b.l. 57-58).

2018-11-12 teisme gautas administracine tvarka nubausto M. J. skundas, kuriame prašoma Kelių policijos tarnybos 2018-09-21 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad 2018 m. gegužės mėn. UAB (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos gavo du atskirus pranešimus dėl užfiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (2018-04-04, 18,.10 val., ir 2018-04-05, 10.33 val.), padarytų įmonei priklausančiu automobiliu S. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paskambinus pranešimuose nurodytu tel. numeriu, paaiškėjo, kad minėtu automobiliu padaryta 15 greičio viršijimo pažeidimų vienoje vietoje Klaipėdos r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini), 14,39 km, pažeidimai užfiksuoti stacionariu greičio matuokliu. Atliekami tyrimai dėl minėtų pažeidimų sujungti nebuvo, siekiant nubausti atsakingą asmenį kuo daugiau kartų. Jis, M. J., nuo pat pradžių su policija bendradarbiavo, siekdamas proceso greitumo, ekonomiškumo. Pažymi, kad automobiliu S. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gali naudotis daug įmonės darbuotojų. Jis, M. J., 2018-05-21 pateikė policijos įstaigai prašymą pateikti visų (15) užfiksuotų pažeidimų pranešimus su užfiksuotomis pažeidimų detalėmis, o dėl greitesnio proceso sujungti užfiksuotus pažeidimus į vieną administracinio nusižengimo bylą. Policija prašomų duomenų nepateikė, todėl 2018-06-08 buvo pakartotinai kreiptasi su analogišku prašymu. Tada buvo atsiųsti trys nauji pranešimai apie 2018-04-19, 2018-03-27 ir 2018-03-28 padarytus pažeidimus. Prašomus duomenis policija pateikė tik 2018-06-20, o penkioliktąjį pranešimą ROIK: 18085201012 policija pateikė tik 2018-08-02, kurio pagrindu priimtas nutarimas Nr. 30-ANR_N-12979-2018, ROIK: 18087879153. Pagal gautus iš policijos duomenis buvo sudėtinga nustatyti automobilį vairavusį asmenį, kadangi automobilis yra priskirtas visiems įmonės darbuotojams, turintiems vairuotojo pažymėjimą. Įmonės darbuotojai būna išvykę į skirtingus darbo objektus ir juos apklausti per 3 dienas buvo neįmanoma. Todėl 2018-06-20 jis, M. J., policijos įstaigai pateikė prašymą papildomai pateikti stacionariu greičio matuokliu užfiksuotas automobilio S. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukas bei leisti pateikti prašomą informaciją iki liepos mėn. Policija 2018-07-04 raštu pranešė, kad automobilis S. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas nuvažiuojantis ir nuotraukų nepateikė. Jis, M. J., 2018-08-14 raštu policijos įstaigai pateikė automobilį vairavusių asmenų duomenis. Jis nurodė asmenis, kurie pripažino vairavę nustatytomis pažeidimų datomis pagal 15 pranešimų, tačiau negalėjo patvirtinti, kas vairavo būtent užfiksuotų pažeidimų valandomis. Jis, M. J., bendradarbiavo su policija bei stengėsi aktyviai nustatyti automobilį vairavusį asmenį. Jis nurodė asmenis, penkiolikos greičio viršijimo metu vairavusius automobilį, tačiau objektyviai dėl policijos delsimo negalėjo nustatyti, kuris konkrečiai vairuotojas vairavo. Jis, kaip atsakingas už transportą asmuo, vykdė transporto priemonės valdytojo pareigas, numatytas LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje, nebandė vengti atsakomybės (b.l. 3-7).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog M. J. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje. Įrodymai, kad M. J. padarė jam inkriminuotą veiką, surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje. Mano, kad M. J. skundas yra nepagrįstas, todėl prašo palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-09-21 nutarimą Nr. 30-ANR_N-12979-2018( b.l. 90-91).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. į skundo nagrinėjimą atvyko, prašė skundą tenkinti, nurodė, kad policija išskaidė veikas į 15 veikų, kas yra neteisėta. Mano, kad padaryta tęstinė veika, todėl visi pažeidimai turėjo būti sujungti. Jis negalėjo nurodyti, kas 2018-05-15, 22.54 val., kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę S. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes vaizdo įrašai saugomi mėnesį. Šiuo metu negali nurodyti asmens, vairavusio automobilį 2018-05-15, 22.54 val., nes minimą automobilį vairavo keli vairuotojai. Užklausimą iš policijos dėl šio įvykio gavo po 2018 m. birželio 20 d., 2018 m. rugpjūčio 8 d. parašė policijai, kad nežino kas vairavo. 2018-09-21 nutarimą gavo 2018-10-25 paštu. Pripažįsta, kad 2018-08-02 buvo atvykęs į Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybą, Kauno g. 6, pareigūnas V. L. įteikė jam pranešimą ROIK: 18085201012 dėl šio įvykio. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, bylą grąžinti papildomam tyrimui atlikti.

Iš 2018-01-02 įsakymo Nr.EKO18-01T (b.l. 9) bei 2018-02-05 įsakymo Nr.EKO18-02(V) (b.l. 10) matyti, kad atsakingu asmeniu už UAB (duomenys neskelbtini) transporto paskirstymą ir kontrolę yra M. J..

Iš 2018-05-21 UAB (duomenys neskelbtini) rašto, pasirašyto M. J. matyti, kad jam yra žinoma apie kelių eismo taisyklių pažeidimus (15 greičio viršijimo atvejų) (b.l.11).

Iš 2018-08-14 rašto Nr.2018/08/14 matyti, kad M. J. išvardijo asmenų, kurie galimai galėjo nurodytu metu vairuoti automobilį, pavardes, tačiau nenurodė, kas konkrečiai vairavo automobilį, kai buvo padarytas pažeidimas, kurio ROIK: 18085201012 (b.l. 15-16).

Iš 2018-12-05 Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos viršininko R. S. pranešimo nustatyta, kad 2018-08-02, 8.34 val., M. J. buvo atvykęs į Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybą, Kauno g. 6 (5 kab.). Ten dirbęs vyriausiasis specialistas V. L. suformavo ir įteikė M. J. ROIK: 18085201012 pranešimą transporto priemonės savininkui ar valdytojui. Pagal šį pranešimą M. J. nepateikė duomenų apie asmenį, kuris naudojosi transporto priemone, dėl ko jam 2018-08-17 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ROIK: 18087879153 (b.l. 97).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. J. skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

M. J. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t.y., jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį - automobilį.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. To nepadarius, atsakingas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

M. J. kaltės nepripažįsta, teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu S. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viso buvo padaryta 15 KET pažeidimų. Jis, M. J., kreipėsi į policiją, prašė pateikti papildomus pažeidimų duomenis, tačiau policija šių duomenų nepateikė. Prašomus duomenis policija pateikė tik 2018-06-20, o penkioliktąjį pranešimą ROIK: 18085201012 policija pateikė tik 2018-08-02, kurio pagrindu priimtas nutarimas Nr. 30-ANR_N-12979-2018, ROIK: 18087879153. Pagal gautus iš policijos duomenis buvo sudėtinga nustatyti automobilį vairavusį asmenį, kadangi automobilis yra priskirtas visiems įmonės darbuotojams, turintiems vairuotojo pažymėjimą. Įmonės darbuotojai būna išvykę į skirtingus darbo objektus ir juos apklausti per 3 dienas buvo neįmanoma. Policijos įstaigai duomenis apie asmenis, galimai vairavusius automobilį 2018-05-15, 22.54 val., pateikė 2018-08-14 (b.l. 15-16).

Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas (valdytojas) privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį - automobilį.

Bylos duomenimis, 2018-08-02, 8.34 val., Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos pareigūnas V. L. atvykusiam M. J. įteikė pranešimą ROIK: 18085201012 transporto priemonės savininkui ar valdytojui, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone S. F., kurios registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 2018-05-15, 22.54 val., buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pranešime aprašyta pažeidimo padarymo vieta, data ir laikas bei prašoma pateikti duomenis apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Policijos įstaiga pranešė, kad pagal šį pranešimą M. J. nepateikė duomenų apie asmenį, kuris naudojosi transporto priemone, dėl ko jam 2018-08-17 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 18087879153.

M. J. buvo pateikti pakankami duomenys (vieta, data, automobilio modelis ir valstybiniai numeriai), kad nustatyti kas šį pažeidimą padarė. Pažymėtina ir tai, kad skundą pateikęs M. J. teigia, kad policijos įstaiga ilgai nepateikė prašomos informacijos ir fotonuotraukų, galinčių padėti identifikuoti automobilį vairavusį asmenį. Tačiau jis pats galėjo atvykti į policijos įstaigą ir susipažinti su visų administracinių nusižengimų bylų medžiagomis. Ir nors 2018-08-14 M. J. raštu nurodė asmenų, kurie galimai galėjo nurodytu metu vairuoti automobilį, pavardes, tačiau jis nenurodė, kas konkrečiai vairavo automobilį, kuomet 2018-05-15 22.54 val. buvo padarytas pažeidimas, todėl šios informacijos pateikimas negali būti laikomas informacija apie galimą KET pažeidėją. Akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini), būdama transporto priemonių savininke, nevykdo apskaitos, kurios pagalba būtų nesudėtinga nustatyti koks vairuotojas vairavo šį automobilį nurodytą dieną, ir ši aplinkybė M. J. kaltės nepašalina. M. J. duomenų apie pažeidimo dieną automobilį vairavusį konkretų asmenį nepateikė, nenurodė jų ir teismui. Neturint duomenų apie konkretų asmenį ar asmenis, kurie padarė pažeidimus, numatytus ANK 416 str., policijos pareigūnai neturėjo galimybės spręsti šių bylų sujungimo klausimo, todėl pagrįstai nustačius konkretų administracinio nusižengimo faktą kiekvienu atveju buvo kreipiamasi į transporto priemonės savininką (valdytoją) dėl reikiamų duomenų pateikimo.

Kaip matyti, byloje esantys duomenys prieštarauja M. J. skunde išdėstytai pozicijai ir yra pakankami konstatuoti jo veikoje esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, požymius. M. J. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.

Skundą pateikęs M. J. skundžiamu nutarimu nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Konstatuotina ir tai, kad M. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 150 Eur iki 300 Eur. Už minėto nusižengimo padarymą M. J. paskirta sankcijos vidurkiui lygi 225 Eur bauda.

Kaip matyti, skiriant nuobaudą M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Byloje esanti pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad M. J. priimant skundžiamą nutarimą neturėjo galiojančių nuobaudų už analogišką nusižengimą.

Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje nepagrįstai buvo pripažinta M. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, todėl laikytina, kad M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo nuomone, net ir nustačius, jog skiriant nuobaudą M. J. nepagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau skiriant nuobaudą buvo vertinta visuma aplinkybių, reikšmingų administracinės nuobaudos skyrimui, siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus (ANK 34 straipsnis, 22 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog padarytas tyčinis nusižengimas, M. J. baustas administracine tvarka už kitus teisės pažeidimus, kaltės nepripažino, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nepaisant to, kad šioje administracinio nusižengimo byloje, priešingai nei skundžiamame nutarime, nenustatyta M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismo nuomone, sumažinti paskirtą sankcijoje numatytą baudą nėra pakankamo pagrindo. Įvertinus byloje esančius duomenis, yra daroma išvada, jog įvertinus visumą nuobaudai skirti reikšmingų aplinkybių, M. J. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, M. J. skundas atmestinas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-09-21 nutarimas Nr. 30-ANR_N-12979-2018 paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. J. skundo netenkinti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12979-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė