- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- e2-9216-880/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00418-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- S. V.
- Trečiasis asmuo
- V. K., A. K.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas, Arnas Paliukėnas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui S. V. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. K. ir A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1160 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal išankstinį susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo pastarasis sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo tėvams V. K. ir A. K. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko šachtinio vandens šulinio statybos darbus. Tam tikslui buvo nupirkta 11 betoninių 1000 mm diametro žiedų, kurių kiekvieno kaina – 35 Eur. Visi 11 šulinio žiedų buvo suleisti į atsakovo iškastą šulinio duobę. Šulinio statybos darbai buvo atlikti 2018 m. liepos mėnesį. Pagal susitarimą tarp ieškovo ir atsakovo pastarajam už darbą buvo sumokėta grynais pinigais 800 Eur. Baigus šachtinio vandens šulinio statybos darbus, buvo pastebėtas statybos darbų brokas, dėl kurio atsakovo įrengtas šachtinis šulinys negali būti eksploatuojamas pagal paskirtį, kadangi jis neatitinka esminių šachtinių vandens šulinių įrengimo reikalavimų. Esant tokiai situacijai, ieškovas priverstas įrengti naują šulinį kitoje vietoje. Ieškovas apie susidariusią situaciją informavo atsakovą ir reikalavo įrengti naują šulinį, kadangi ištaisyti įrengto šulinio statybos broko nėra galimybių. Pasitarus su specialistais, ieškovas sužinojo, kad iš esamo nekokybiškai įrengto šachtinio šulinio yra techninės galimybės ištraukti 5 žiedus, o likusius 6 žiedus reikia užkasti užpilant šulinio duobę žemėmis. Ieškovo patirta turtinė žala yra 1160 Eur, ją sudaro 800 Eur atsakovui sumokėti už darbą, 210 Eur kainuoja 6 gelžbetoniniai žiedai (po 35 Eur kiekvienas), kurie lieka žemėje, nes nėra techninių galimybių jų ištraukti iš šulinio duobės ir 150 Eur kainuoja žiedų ištraukimo iš šulinio duobės darbai. Ieškovas ieškojo kompromisų ir tarėsi su atsakovu dėl galimybės pastatyti naują šulinį, tačiau atsakovas statyti naujo šulinio arba atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą atsisakė.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad ieškovas ir atsakovas tarpusavyje nebuvo sudarę rašytinės sutarties dėl darbų atlikimo. Byloje nesant rašytinės sutarties arba šiai sutarčiai esant prarastai, arba šalims sudarius žodinę sutartį, šalių sutartiniai santykiai patvirtinami sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais. Šalys nebuvo sutarusios, jog atsakovas atliks statybos darbus, o priešingai, ieškovas paprašė atsakovo atlikti tik pagalbinius darbus. Ieškovas pats pirko ir apmokėjo visas šulinio įrengimui reikalingas medžiagas bei stebėjo visą darbo procesą, davė atsakovui konkrečius nurodymus, kokį pagalbinį fizinį darbą atlikti, o atsakovas, iš savo pusės, naudojo tik savo fizinę jėgą ir naudojo ją klausydamasis konkrečių ieškovo nurodymų. Šie ieškovo veiksmai patvirtina, jog už šulinio įrengimo kokybę buvo atsakingas pats ieškovas. Pats ieškovas ieškinyje nurodo ir patvirtina, jog atsakovas atliko tik fizinį pagalbinį darbą - „visi 11 šulinio žiedų buvo suleista į atsakovo iškastą šulinio duobę“. Daugiau jokių darbų, ką konkrečiai padarė atsakovas, ieškovas nenurodo. Atsakovas negali būti atsakingas už šachtinio šulinio, kaip statinio kokybę, kai jo buvo paprašyta atlikti tik pagalbinius darbus, tokius kaip iškasti šulinio duobę. Atsakovas iš ieškovo gavo tik simbolinį 200 Eur mokestį už atliktą pagalbinį fizinį darbą, o ne 800 Eur kaip nurodo ieškovas. Ieškovas, ieškinyje dėstydamas faktines aplinkybes, klaidina teismą, yra nesąžiningas, pažeidžia pamatinius teisės principus, todėl galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas neatlikinėjo statybos darbų, todėl negali būti atsakingas už atliktų statybos darbų kokybę ir atitikimą teisės aktų bei techniniams reikalavimams, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo neva ieškovo patirtą 1160 Eur turtinę žalą. Galiausia, atsakovas dėl neva ieškovo netinkamai atliktų darbų į teismą kreipėsi tik po daugiau nei vienerių metų laiko, kai tuo tarpu CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju matoma, jog praleistas vienerių metų senaties terminas, todėl prašoma taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl žalos atlyginimo.
Bylos šalių parodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2018 metų birželio mėnesį susitarė, jog atsakovas ieškovo tėvams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iškas šachtinį vandens šulinį. Rašytinė sutartis dėl šulinio kasimo sudaryta nebuvo. Byloje šalių parodymais taip pat nustatyta, kad ieškovas davė atsakovui 500 eurų, už kuriuos atsakovas užsakė ir nupirko 12 betoninių šulinio žiedų, kurie kainavo po 35 eurus už 1 vnt., o grąžą atidavė ieškovui. 2018 m. liepos mėnesį atsakovas su pagalbiniu žmogumi iškasė ieškovui šachtinį šulinį. Tiek ieškovas ir tretieji asmenys bei pats atsakovas (priešingai nei jis nurodė atsiliepime) teismo posėdžio metu patvirtino, kad šulinį atsakovas kasė savarankiškai neprižiūrimas ieškovo ar jo tėvų, o ieškovas šulinį apžiūrėjo tik visiškai jį iškasus.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pasirūpino medžiagų šulinio kasimui užsakymu ir atvežimu ir kasė šulinį savarankiškai su jo pasirinktu pagalbiniu žmogumi nekontroliuojant ieškovui, į teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, jog atsakovas šulinių kasimo darbus atlieka apie 20 metų ir jiems taip pat yra iškasęs šulinius bei visais atvejais nebuvo sudarytos raštiškos darbų atlikimo sutartys, teismas sprendžia, kad, nepagrįstas atsakovo teiginys, jog jis atliko tik pagalbinius darbus, o tarp šalių susiklosčiusius santykius teismas vertina kaip statybos rangos (CK 6.681 straipsnis).
Iš specialisto K. M., kuris turi specialiųjų žinių ir statinių vadovo ir techninio prižiūrėtojo kvalifikaciją, atlikto Šachtinio šulinio apžiūros akto matyti, kad atsakovo iškastas šulinys yra iškastas nekokybiškai, nes žiedai pastatyti netaisyklingai, pasislinkę vienas ant kito, nes vertikalės nuokrypis nuo 1 iki 11 žiedo yra apie 15-16 cm, tarpai tarp žiedų neužtaisyti (el.b.l. 9-10). Iš byloje patiektos nuotraukos (el.b.l. 15) ir ieškovo bei trečiųjų asmenų parodymais nustatyta, jog iš žiedų tarpų sunkiasi paviršinis vanduo su gruntu, todėl vanduo netinkamas naudoti. Remdamasis šiais įrodymais teismas sprendžia, kad šulinio kasimo darbai buvo atlikti nekokybiškai ir šulinys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, atsakovas kaip rangovas privalo atlyginti ieškovui patirtą žalą (ištaisyti trūkumus jis atsisakė).
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1160 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 800 Eur sumokėta darbų kaina, 210 Eur 6 gelžbetoniniai žiedai, kurių iš žemės neįmanoma ištraukti, ir 150 Eur likusių žiedų ištraukimo kranu iš šulinio darbų kaina. Byloje šalys neginčijo, nei žiedų kainos, nei tai, kad visų žiedų iš žemės ištraukti neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kad šulinio negalima naudoti pagal paskirtį ir būtina kasti kitą šulinį, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinio dalis dėl 360 Eur žalos už medžiagas ir krano darbus pagrįsta ir priteistina iš atsakingo asmens – atsakovo (CK 6.695 straipsnis).
Byloje taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 800 Eur sumokėtų už šulinio kasimą, o atsakovas teigia, kad už kasimą, atsižvelgiant į tai, kad darbas buvo atliktas netinkamai, gavo tik 200 Eur. Jokių rašytinių pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų nėra, o 800 Eur pinigų perdavimo faktą ieškovas grindžia savo ir tėvų parodymais.
CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
Šiuo atveju, nesant rašytinių įrodymų, o tretiesiems asmenimis būnant suinteresuotiems bylos baigtimi bei atsakovui neigiant visos sumos gavimą, teismas atsižvelgęs į bylos aplinkybes sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas perdavė 800 Eur ir labiau tikėtina, kad atsakovui buvo tik sumokėta 200 Eur, nes remiantis logika apdairus žmogus analogiškoje situacijoje nemokėtų visos darbų kainos, matydamas, jog darbai atlikti netinkamai ir šulinį reikia iš esmės taisyti arba kasti naują. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistina 200 Eur sumokėtų už atliktus darbus.
Dėl ieškinio senaties.
Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas dėl netinkamai atliktų darbų į teismą kreipėsi tik po daugiau nei vienerių metų.
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Šiuo atveju ieškovas pareiškė reikalavimus rangovui dėl darbų rezultatų trūkumų per garantinį terminą (CK 6.666, 6.698 straipsniai), t. y. grįžęs iš Norvegijos 2019 m. kovo mėnesį, kuomet pamatė, jog per betoninių žiedų siūles bėga gruntinis vanduo su gruntu, o atsakovas 2019 m. balandžio mėnesį žadėjo trūkumus pašalinti (įleidžiant į vidų mažesnio diametro žiedus), tačiau vėliau atsisakė tai daryti. Todėl vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia šiuo atveju laikoma pretenzijos apie trūkumus pareiškimo data, t. y. 2019 m. kovo mėnuo. Ieškinys teisme pareikštas 2019 m. rugpjūčio 20 d., todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju laikytinas praleistu.
Šiuo atveju nelaikytina ieškinio senaties termino pradžia šulinio apžiūrėjimo ir pamatymo, kad jis nėra tiesiai sumontuotas data, nes kaip ieškovas nurodė, šulinio apžiūrėjimo metu atsakovas jį patikino, kad jis siūles užlipdė ir per jas netekės, todėl tik vėliau ieškovas pamatė esminius darbų trūkumus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 27 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus ir patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tuo tarpu atsakovas patyrė 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos).
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, t. y. kad parengtas atsiliepimas į ieškinį, dalyvauta tik viename teismo posėdyje, byla nėra sudėtinga, joje nėra nagrinėjami nauji teisės aiškinimo klausimai, sprendžia, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydis nors ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į ginčo sumą, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais yra per didelis, todėl mažintinas iki 500 Eur.
Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies (48,27 proc.), jam iš atsakovo priteisiama 13,03 Eur žyminio mokesčio ir 144,81 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atitinkamai atsakovui iš ieškovo – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 258,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Įskaičius tarpusavyje mokėtinas sumas už advokato pagalbą ir žyminį mokestį, atsakovui iš ieškovo priteisiama 100,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259, 270, 306 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 560 Eur turtinę žalą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 100,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.