Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 227,11 Eur skolos, 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (227,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Gelvora“ naudai. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmos Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovas negeba veiksmingai įgyvendinti procesinių teisių, negali pats tinkamai vesti savo bylos teisme, todėl savo dukrai J. L. suteikė įgaliojimą jį atstovauti, nors pastaroji nėra laikytina tinkama atstove, bet atsakovas nebuvo apie tai tinkamai informuotas; teismui nenagrinėjus atsakovo per jo įgaliotą asmenį pateiktų prašymų, buvo pažeistos proceso teisės normos, užtikrinančios atsakovui teisę į teisingą bylos procesą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla; apeliacinės instancijos teismas nepašalino nurodyto proceso teisės pažeidimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Birutė Strimaitytė prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti.

Ieškovė teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad ieškinį palaiko jame išdėstytais motyvais ir pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo ir pirminio kreditoriaus „Tele2“ 2003 m. liepos 28 d. buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarytos sutarties pagrindu, pirminis kreditorius „Tele2“ įsipareigojo suteikti atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas (Sutarties 1 punktas), o atsakovas įsipareigojo sumokėti už minėtas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 3.1. punktas). Pirminis kreditorius „Tele2“ už suteiktas mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugas 2005 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą - Serija M Nr. 9814157 – 784,17 Lt (227,11 Eur). 2009 m. kovo 31 d. ieškovė su „Tele 2“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, kuria „Tele2“ atlygintinai perleido ieškovės naudai visas reikalavimo teises pagal atsakovui išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą. Pranešimas apie reikalavimo perleidimo sutartį atsakovui siųstas 2009 m. gegužės 4 d. adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 22 d. ekspertizės akte Nr. 11-1784(19) nustatyta, kad 2003 m. liepos 28 d. sutartį pasirašė atsakovas A. T..

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 (22 punktas); 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 (44 punkas) ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties termino eiga prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad reikalavimui dėl skolos priteisimo taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutartis, kurios pagrindu atsirado atsakovo prievolė, buvo sudaryta 2003 m. liepos 28 d. Sąskaita už suteiktas paslaugas, kurios pagrindu ieškovė iš atsakovo reikalauja skolos priteisimo, išrašyta 2005 m. birželio 30 d. ir turėjo būti apmokėta iki 2005 m. liepos 28 d. Taigi, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo minėtos datos (2005-07-28).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą, nes nenustatytos aplinkybės, kurias teismas pripažintų svarbiomis praleistam senaties terminui atnaujinti. Kadangi kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018), konkrečiu atveju nenustačius aplinkybių, objektyviai sutrukdžiusių ieškovei per 10 (dešimt) metų nuo prievolės įvykdymo termino pažeidimo (2005-07-28) pareikalauti, kad atsakovas sumokėtų Sutarties pagrindu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, ieškovės prašymas atneujinti ieškinio senaties terminą yra netenkinamas. Konkrečiu atveju aplinkybė, kad ieškovė su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ Reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2009 m kovo 31 d., nesudaro pagrindo ieškinio senatį skaičiuoti nuo šios sutarties sudarymo dienos, nes jau jos sudarymo metu ieškovei buvo žinoma apie atsakovo skolą, atsiradusią dar 2005 metais (pagal 2005-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą). Pažymetina, kad pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo nedelsdamas dėtų visas pastangas surinkti visą informaciją, reikalingą savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti ir ją surinkęs bei išsamiai įvertinęs, pasispręstų dėl savo teisių gynimo galimybių procedūriniu aspektu, įskaitant ir galimybę pasinaudoti CPK įtvirtintais proceso teisės institutais (pvz., CPK 199, 221–224 straipsniuose nustatytais institutais ir pan.). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažtmėti, kad tokio elgesio yra tikimasi iš profesionalaus rinkos dalyvio - ieškovės, kuri ne kartą yra dalyvavusi teisminiuose procesuose dėl skolos išieškojimo.

Apibendindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas konstatuojant, kad ieškinio senatis praleista, ieškovės ieškinys yra atmetamas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, nagrinėjamojebyloje teismas dėl kitų šalių argumentų byloje, papildomai nepasisako, nes jie nedaro įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. T. patyrė 1635,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurios neperžengia CPK 98 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžio nustatytų ribų. Atmetus ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios įstatymų numatytos sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1635,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.