Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliaciniame skunde pareikštų prašymų

12. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų prašymų, pažymi, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Dalinė (ribota) apeliacija suprantama kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

13. Apeliantės prašymas išanalizuoti jos 2022 m. kovo 9 d. apsilankymo NVI tikslą ir gautą rezultatą, vertinant pateiktus mamogramos vaizdus, protokolus, yra susijęs su medicinos žinių poreikiu. Šioje byloje, siekiant išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių medicinos žinių, buvo atlikta deontologinė ekspertizė. Atsižvelgiant į tai, kad netenkinus aptariamo prašymo, apeliantė reikalauja paskirti papildomą deontologinę ekspertizę pagal jos suformuluotus klausimus, taip pat įvertinusi skundo argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, jog apeliantė nurodytais prašymais iš esmės siekia papildomos ekspertizės paskyrimo. CPK 219 straipsnis nustato, kad papildoma ekspertizė teismo gali būti paskirta tuo atveju, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami. Apeliantė skunde teigia, kad pateiktas ekspertizės aktas neatitinka CPK 216 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra nemotyvuotas.

14. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pateiktas į bylą ekspertizės aktas nėra išsamiai motyvuotas, kita vertus, atsižvelgtina į tai, jog šiuo atveju ekspertai vertino apeliantei jau suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumą pagal bylos medžiagą, taip pat apeliantės medicininius dokumentus, todėl atlikti atskirus tyrimus, tame tarpe ir juos smulkiai aprašyti, ekspertai neturėjo pagrindo. Tuo tarpu atsakymų į teismo iškeltus klausimus nedetalizavimas savaime nepatvirtina, kad ekspertų išvados yra neaiškios ar prieštaringos, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija. Tai, kad ekspertizę atlikusiems specialistams buvo užduoti ne išimtinai apeliantės pasiūlyti klausimai, taip pat nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akte pateiktų išvadų išsamumu. Dėl to apeliantės prašymas dėl papildomos ekspertizės atlikimo netenkinamas.

15. Apeliantė taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šį prašymą motyvuoja tuo, kad žodiniame teismo posėdyje galėtų atsakyti teismui į neaiškius klausimus, nes yra įgijusi krūties vėžio diagnostikos žinių.

16. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Taigi įstatymas nustato teismo diskrecijos teisę nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kuri gali būti ribojama tik išimtinais atvejais.

17. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Kaip jau minėta, apeliacinis procesas nėra skirtas pakartoti visos bylos nagrinėjimą iš naujo. Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko parengiamajame teismo posėdyje, apeliantė pateikė procesinius dokumentus ir įrodymus, kuriais grindė savo poziciją, byla išnagrinėta teismo posėdyje, todėl apeliantė turėjo teisę pateikti išsamius paaiškinimus dėl ginčo faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą teisėjų kolegija gali įvertinti remdamasis bylos medžiaga – tam nėra būtina pakartotinai išklausyti šalis apie tai, kaip turėtų būti vertinamos atitinkamos faktinės aplinkybės, įrodymai. Pažymėtina, kad specialios žinios, reikalingos šios bylos nagrinėjime, gali būti suteiktos tik atitinkamą kvalifikaciją turinčio asmens (CPK 219 straipsnio 2 dalis), todėl apeliantės įgytos žinios, atsižvelgiant į tai, jog ji yra suinteresuota bylos baigtimi, kad neturi medicininio išsilavinimo, negali būti vertinamos kaip duomenys, kurių pagrindu būtų galima atsakyti į specialių medicinos žinių reikalaujančius klausimus.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

19. Apeliantė su skundu pateikė naujus įrodymus – duomenų suvestinę apie privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas ir (ar) kainas paciento sveikatos priežiūrai per kalendorinius metus, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnybos 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą, Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. balandžio 14 d. raštą dėl informacijos pateikimo, 2024 m. balandžio 19 d. apeliantei išduotą pažymėjimą apie dalyvavimą konferencijoje „Vėžio gydymo toksiškumas, jo valdymas ir gydymas“, Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2024 m. sausio 31 d. raštą dėl skundo, tačiau prašymo dėl jų priėmimo šioje proceso stadijoje nesuformulavo ir nemotyvavo, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl CPK 314 straipsnio taikymo prielaidų ir grąžina pateiktus dokumentus apeliantei.

20. 2024 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės prašymas dėl naujo įrodymo – Komisijos 2024 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. Ž4-128, priėmimo. Apeliantė nurodo, kad šis dokumentas buvo gautas vėliau nei prasidėjo procesas pirmosios instancijos teisme ir yra svarbus bylos baigčiai.

21. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pateiktas Komisijos sprendimas, kuriuo buvo netenkintas jos prašymas atlyginti žalą dėl Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, yra reikšmingas teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Pateiktas dokumentas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos, kurioje sprendžiamas žalos atlyginimo dėl kitos gydymo įstaigos – NVI, suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų klausimas, ginčo dalyku, todėl teisėjų kolegija prašymo dėl jo priėmimo netenkina.

Dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

22. Prieš pasisakydama dėl skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi nagrinėjamu atveju aktualius kasacinio teismo išaiškinimus dėl PTŽSAĮ redakcijos, įsigaliojusios nuo 2020 m. sausio 1 d. ir galiojusios šioje byloje įrodinėjamų NVI gydytojos akušerės – ginekologės J. V., neteisėtų veiksmų atlikimo metu, taikymo.

23. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytoje įstatymo redakcijoje nustatytą naują žalos atlyginimo modelį, konstatavo, kad teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023).

24. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtinos sąlygos – paciento sveikatai yra padaryta žala ir ši žala nėra neišvengiama. Šių sąlygų nustatymui reikalingos specialios medicinos žinios, todėl ikiteisminėje ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo stadijoje paciento reikalavimą dėl žalos atlyginimo nagrinėja iš įvairių medicinos sričių specialistų sudaryta Komisija (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu tokį ginčą nagrinėjant teisme įprastai skiriama ekspertizė.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė Valstybinei medicinos tarnybai atlikti deontologinę ekspertizę, be kita ko, atsakant į klausimus, ar pacientei NVI po 2022 m. kovo 9 d. buvo atlikti visi reikiami diagnostiniai tyrimai, atitinkantys jos sveikatos būklę atvykimo į NVI metu, ar NVI pacientei atlikti tyrimai, pacientės gydymo taktika ir veiksmai buvo tinkami ir teisingi, ar pacientės operacija nebuvo atlikta pavėluotai, turint omenyje jos būklę iki operacijos ir diagnozės nustatymo laiką, kokie pakenkimai pacientės sveikatai atsirado po gydymo NVI po 2022 m. kovo 9 d. bei ar šie pakenkimai yra nekokybiško gydymo pasekmė, ar neišvengiami, gydant pacientei nustatytą ligą.

26. Ekspertizę atlikę teismo ekspertai Viačeslav Kolomiec ir Januš Rybalko, įvertinę bylos medžiagą, apeliantės medicininius duomenis, ekspertizės akte Nr. EDG 12 (63)/2024 (01) pateikė išvadas, kad pastarajai po 2022 m. kovo 9 d. buvo atlikti visi reikiami diagnostiniai tyrimai, NVI gydytojų veiksmuose klaidų, vilkinimo, neatidumo nekonstatuota, operacija 2022 m. birželio 23 d. atlikta nepavėluotai, pacientei po atlikto tinkamo gydymo žymesnių pakenkimų sveikatai nenustatyta (žaizdos gijo pirminiu būdu, pooperaciniai skausmai neišvengiami).

27. Apeliantė skunde kvestionuoja teismo ekspertų išvadas – teigia, kad ekspertai tinkamai neatliko deontologinės ekspertizės, nes ekspertizės akte nėra detaliai aprašyti atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo užduotus klausimus.

28. Kaip minėta pasisakant dėl apeliantės skunde pateikto prašymo skirti papildomą ekspertizę, teisėjų kolegija sutinka, kad ekspertų išvados stokoja motyvuoto pagrindimo. Ekspertai, prieš pateikdami atsakymus į teismo užduotus klausimus, išdėstė civilinės bylos medžiagą, tame tarpe Komisijos nustatytas aplinkybes, ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu atliktos gydytojos onkologės – radioterapeutės V. Š. – V. pateiktus atsakymus. Apeliantė nekvestionuoja teismo ekspertizę atlikusių ekspertų turimos kompetencijos, tame tarpe ir to, kad jie turi reikiamų žinių iš į bylą pateiktų duomenų apie pacientės sveiktos būklę ir atitinkamu laikotarpiu NVI bei kitų sveiktos priežiūros įstaigų jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas įvertinti bei atsakyti į teismo jiems iškeltus klausimus. Aptariamo skundo argumento kontekste svarbu ir tai, kad nepaisant to, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

29. Teisėjų kolegijos nuomone, ekspertų išvadų nedetalizavimas šiuo atveju nesudarė pagrindo teismui nesiremti šiuo įrodymu ir (ar) savo iniciatyva skirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis), nes Valstybinės medicinos tarnybos ekspertų parengtas ekspertizės aktas Nr. EDG 12 (63)/2024 (01) atitiko kitus bylos įrodymus. Vienas tokių įrodymų – ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu pateikti gydytojos onkologės – radioterapeutės V. Š. – V. atsakymai į Komisijos užduotus klausimus. Atsakydama į Komisijos klausimus, be kita ko, ar pacientei buvo atlikti visi būtini diagnostiniai tyrimai 2022 m. kovo 9 d. vizito NVI metu, ar teisingai nustatyta diagnozė, paskirtos rekomendacijos, ar po 2022 m. kovo 9 d. mamografijos tyrimo buvo tikslingi papildomi diagnostiniai tyrimai, nurodyta specialistė detaliai paaiškino savo išvadas, pateikė informaciją apie diagnostinį mamografijos tyrimą, jo rezultatų vertinimą pagal atitinkamas kategorijas, įvertino pacientei atliktus tyrimus, gautus rezultatus ir NVI gydytojos veiksmus pacientės atžvilgiu po rezultatų gavimo. Gydytojos V. Š. – V. pateikti atsakymai iš esmės atitiko teismo ekspertų išvadas, t. y. apeliantei pagal NVI 2022 m. kovo 9 d. mamografijos tyrimo rezultatą pateiktos rekomendacijos atitiko medicinos mokslo literatūros rekomendacijas, nėra duomenų, patvirtinančių, kad gaudama paslaugas NVI apeliantė patyrė žalą, tuo tarpu jos nurodyta žala (sumažėjusios galimybės dirbti darbą, užsiimti ankstesne veikla, sukurti šeimą, pablogėjusi išvaizda) yra susijusi su pagrindine pacientės liga (diagnozuotu krūties vėžiu) ir yra nulemta jai taikyto gydymo.

30. Apeliantė teigia, kad NVI gydytoja J. V. nepagrįstai neatliko biopsijos, tuo tarpu iš jai atliktų ultragarso ir mamografijos tyrimų nėra įmanoma nustatyti kairėje krūtyje rasto darinio pobūdžio.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija. Kaip minėta, tiek teismo ekspertizę atlikę ekspertai, tiek ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu išvadą Komisijai pateikusi gydytoja konstatavo, kad apeliantei apsilankymo metu NVI buvo atlikti visi reikiami tyrimai, jog pacientei NVI atlikti tyrimai, gydymo taktika ir veiksmai buvo tinkami ir teisingi pagal jos būklę ir ligos diagnozę (ekspertizės akto 2, 4 išvados), kad vertinant radiologinių tyrimų aprašymus atlikti visi būtini tyrimai, diagnozė, rekomendacijos pateiktos teisingai (gydytojos V. Š. – V. Komisijai pateikto dokumento 2, 3 išvados). Nurodytas išvadas patvirtina ir gydytojos V. Š. – V. pateikta medicinos mokslo informacija, iš kurios matyti, jog diagnostinės mamografijos įvertinimas priklauso nuo nustatytos BI-RADS (angl. Breast Imaging-Reporting and Data System) kategorijos. 2022 m. kovo 9 d. apsilankymo metu NVI apeliantei mamografijos tyrimu kairėje krūtyje nustatyta BI-RADS 2 kategorija. Esant šiai kategorijai nurodyta po metų atlikti pakartotinį mamografijos tyrimą. Aptariamoje informacijoje taip pat nurodyta, kad esant BI-RADS 3 kategorijai rekomenduojama atlikti krūtų ultragarsą ir pakartoti šį tyrimą kas 6-12 mėnesius (gydytojos V. Š. – V. Komisijai pateikto dokumento 3 l.). Ginčo atveju apeliantei krūtų ultragarsas buvo atliktas dieną prieš jos apsilankymą NVI – 2022 m. kovo 8 d., kurio metu kairėje krūtyje buvo nustatyta BI-RADS 3 kategorija. Aptarti duomenys patvirtina pirmiau paminėtas medicinos specialistų išvadas, kad NVI 2022 m. kovo 9 d. atlikto mamografijos tyrimo ir gauto šio tyrimo rezultato pagrindu gydytoja J. V. neturėjo pareigos skirti apeliantei papildomų ultragarso ir (ar) biopsijos tyrimų.

32. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio 5 d. apeliantei Šeškinės poliklinikoje atlikus krūtų ultragarso tyrimą kairėje krūtyje nustatyta BI-RADS 4 kategorija, 2022 m. gegužės 27 d. NVI apeliantei atlikto krūtų ultragarso tyrimo metu nustatyta BI-RADS 5(6) kategorija kairėje krūtyje. Esant nurodytiems rodikliams pagal į bylą pateiktą medicinos mokslo informaciją, reikia atlikti biopsijos tyrimus (gydytojos V. Š. – V. Komisijai pateikto dokumento 3 l.), o tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – 2022 m. gegužės 20 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose apeliantei atlikta punkcinė biopsija, 2022 m. gegužės 25 d. apeliantę konsultavęs gydytojas paskyrė krūtų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą ir genetiko konsultaciją. Aptarti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina atsakovės argumentą, kad apeliantės nurodyta žala – pašalinti sarginiai pažasties limfmazgiai, išsivysčiusi limfedema, sumažėjusios galimybės dirbti darbą, sukurti šeimą, pablogėjusi išvaizda, buvo sąlygota ne reikalaujamo medicinos mokslo lygio ir gerosios medicinos praktikos patirties neatitinkančių sveikatos priežiūros specialistės veiksmų, o greitai progresavusio vėžinio darinio. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad 2022 m. kovo 9 d. mamogramos aprašyme buvo klaidingai nurodyta krūtis, kurioje aptiktas 12 mm darinys (vietoje kairės, nurodyta dešinė), nes kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, atliekant mamografijos, ultragarso tyrimus buvo tiriamos abi apeliantės krūtys, be to, padaryta klaida nelėmė netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo.

33. Apeliantė skunde kelia ir proceso teisės normų pažeidimo klausimą. Nurodo, kad nebuvo tinkamai informuota apie 2023 m. liepos 7 d. 9.00 val. suplanuoto nuotolinio teismo posėdžio prisijungimo nuorodos pakeitimą, todėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas ekspertizės paskyrimo klausimas, be kita ko, suformuluoti klausimai ekspertams.

34. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2022 m. gegužės 17 d. apeliantei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) išsiųstas teismo pranešimas apie 2023 m. liepos 7 d. 9.00 val. vyksiantį nuotolinį teismo posėdį, naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom, pateikta nuoroda su slaptažodžiu prisijungimui prie planuojamos konferencijos (teismo posėdžio). 2022 m. liepos 7 d. 8.30 val. apeliantei per EPP išsiųstas pranešimas apie pakeistus prisijungimo prie konferencijų programos nuorodą ir slaptažodį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad teismo posėdis turėjo vykti nuotoliniu būdu ir teismo pranešimai, tame tarpe apie teismo posėdžio vietą ir laiką, apeliantei galėjo būti įteikiami per EPP, šalių informavimas pusę valandos prieš numatytą teismo posėdį apie jo vietos – nuorodos ir slaptažodžio prisijungimui prie suplanuotos konferencijos (teismo posėdžio), pakeitimą nelaikytinas protingu ir neatitinka kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 straipsnis).

35. Kita vertus, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje, apie kurio vietą apeliantė nebuvo tinkamai informuota, buvo išspręstas procesinis klausimas dėl ekspertizės byloje paskyrimo. Nors apeliantė teigia, kad ekspertui nebuvo suformuluoti jai svarbūs klausimai, tačiau kaip matyti iš 2023 m. liepos 7 d. procesinio sprendimo dėl ekspertizės skyrimo teismas šalių suformuluotus ir raštu pateiktus klausimus vertino kaip pernelyg siaurus, todėl klausimus ekspertams suformulavo pats, atsižvelgdamas į ieškinio dalyką, ginčo ribas ir šalių pasiūlymus. Be to, kaip matyti iš apeliantės 2023 m. birželio 8 d. teismui pateiktų klausimų ekspertams – ar gydytojos J. V. parinkta tyrimo taktika nustatant diagnozę buvo tinkama, ar po mamografijos tyrimo buvo tikslinga skirti magnetinį rezonansą ar kitus tyrimus, ar NVI gydytojų veiksmuose buvo klaidų ir neatidumo, priežastiniu ryšiu susijusių su jai padaryta žala, ar buvo medicininės indikacijos nustatyti C 50.3 diagnozę 2022 m. kovo 9 d., jie iš esmės sutapo su teismo ekspertams suformuluotais klausimais. Tuo tarpu apeliantė skunde nenurodo, kokie šios bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingi klausimai ekspertams nebuvo užduoti ir (ar) atsakyti, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji neprašė apklausti ekspertų ir (ar) skirti papildomą ekspertizę (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad netinkamas apeliantės informavimas apie teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas ekspertizės paskyrimo klausimas, vietą, nelėmė neteisingo bylos išsprendimo ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

36. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl procesinės bylos baigties

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.