Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliams Svajonei Žukaitienei, Artūrui Augliui ir Astai Lukšienei, UAB "(duomenys neskelbtini) energija", "Aktiva Finance group OU", UAB B2Kapital, UAB GelvoraSergel, UAB "(duomenys neskelbtini)", išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Byloje nagrinėjamas apribojimo išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir tokio apribojimo taikymo klausimas, kadangi pareiškėja, pasinaudodama CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatyta teise, prašo teismo nustatyti, kad išieškojimas nebūtų vykdomas iš jai priklausančios gyvenamosios patalpos – buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2016).

Taigi šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji teismo proceso stadija; tinkamas įstatymų taikymas, vykdant teismo sprendimus, yra vienas civilinio proceso tikslų, vykdymo procese turi būti paisoma skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų. Išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos (CPK 663 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju patikrinus duomenis iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad iš skolininkės išieškomos sumos išieškotojams viršija įstatymo nustatytą sumą, todėl vykdymo procese buvo areštuotas skolininkės butas.

Teismas, skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste (CPK 663 straipsnio 4 dalis). Taigi, ši teisės norma yra dispozityvi ir teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti šią teisės normą.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Chapman prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas nukreipti išieškojimą į paskutinį asmens būstą ir galiausiai iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant šiuos klausimus, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą nepriklausomame teisme atitinkamų Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą byloje McCann prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos (duomenys neskelbtini)2150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą byloje Pinnock ir Walker prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 31673/11) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701-2017, 34 punktas; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1846-864/2021).

Pažymėtina, kad teismai, spręsdami neįgaliųjų ir kitų socialiai remtinų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimus, turi būti aktyvūs (CPK 179 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2006, 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). To reikalauja viešasis interesas. Šiuo atveju teismas, spręsdamas skolininkės prašymą turėjo pakankamai įrodymų ir vertino vykdomus išieškojimus iš skolininkės, vadovaudamasis antstolių pateiktais duomenimis, taip pat Lietuvos teismų informacinės LITEKO sistemos duomenimis.

Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja negali įvykdyti prievolių kreditoriams dėl sunkios savo materialinės padėties. Pareiškėja yra socialiai remtina, viena augina mažametę neįgalią dukterį G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pareiškėjos vardu registruotas tik vienintelis nekilnojamasis turtas - butas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelė pareiškėjos šeimos, t. y. pareiškėjos, jos sugyventinio ir jos mažametės neįgalios dukters G. B. (šeimos sudėtis nustatyta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024-06-11 pažymos apie šeimos sudėtį pagrindu) gyvenamoji vieta, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pareiškėja neturi.

Kaip nurodoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktoje išvadoje, (duomenys neskelbtini) pedagoginė psichologinė tarnyba nuo 2023-09-14 vykdo pareiškėjos šeimos atvejo vadybos procesą, šeimai skirtos socialinės paslaugos, kurių metu skyriuje pranešimų apie galimus vaiko G. B. teisių pažeidimus nebuvo gauta, skyrius siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus pareiškėjos patikslintą pareiškimą prašo tenkinti. Byloje pateiktas asmens su negalia pažymėjimas AP Nr. 0022904, patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl gimusios mažametės dukters G. B., gim. (duomenys neskelbtini), neįgalumo – gimus neišnešiotai, smegenyse kaupiantis vandeniui, kurie nepasišalina. Pareiškėjos pajamų mėnesiui dydis yra apie 427,40 Eur, kurias sudaro 232,15 Eur mokama socialinė pašalpa, apie 130 Eur – priežiūros, pagalbos tikslinė kompensacija, 96,25 Eur – išmoka vaikui ir 197 Eur dukters neįgalumo išmoka, taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos sugyventinis – G. B. tėvas gauna 309,68 Eur, kadangi šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėjos sunkią materialinę padėtį patvirtina aplinkybė, jog pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-05-09 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Taigi, pareiškėja nuosavybės teise turi tik nekilnojamąjį turtą, t. y. butą esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su savo mažamete neįgalia dukterimi, ir kaip jau buvo minėta, pragyvena iš nedidelių pajamų. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja turėtų kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ar būtų finansiškai pajėgi įvykdyti prievoles kreditoriams (CPK 178, 183 straipsniai). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėja pagal išgales stengiasi mažinti esamus įsiskolinimus, nurodo, kokio dydžio sumas yra pajėgi mokėti. Vertinama, kad pareiškėja skolų negali padengti ne dėl vengimo, bet dėl savo sunkios materialinės padėties. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja iš gaunamų pajamų dengia įsiskolinimus nedidelėmis sumomis, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – gydytojo išduotas pažymėjimas patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl silpnos sveikatos, kas lemia darbo ir didesnių pajamų gavimo ribotas galimybes, kas rodo, kad piktybiškumo jos veiksmuose nėra. Teismas nenustatė tokių aplinkybių, dėl ko būtų galima teigti, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai, siekdama apginti savo teises. Pareiškėja stengiasi sumokėti skolas, bent minimaliai tam tikra dalimi moka susidariusius įsiskolinimus.

Iš minėtų aplinkybių nustatyta, kad realiai vykdomieji dokumentai galėtų būti įvykdyti tik nukreipiant išieškojimą į pareiškėjos vienintelį butą, todėl yra pagrindas taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą apribojimą išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog antstolė Svajonė Žukaitienė, antstolis Artūras Auglys ir antstolė Asta Lukšienė priimtų vykdomųjų dokumentų pagrindu atlieka priverstinio vykdymo veiksmus dėl skolų išieškojimo išieškotojams UAB "(duomenys neskelbtini) energija", "Aktiva Finance group OU", UAB B2Kapital, UAB GelvoraSergel, UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB „B2 Impact“ (buvęs pavadinimas - UAB B2Kapital) iš pareiškėjos (skolininkės) R. L., kurių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui yra areštuotas skolininkei priklausantis butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (antstolės Svajonė Žukaitienė ir Asta Lukšienė taip pat yra areštavusios ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos nesumokėtų mokesčių už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas įsiskolinimo suma sudaro 6013,08 Eur, išieškoma skola su palūkanomis už susidariusius komunalinius patarnavimus yra 2019,16 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujantys išieškotojai dėl kito pobūdžio skolų, pareiškėjos prašymui neprieštaravo. Kiti suinteresuotais asmenimis įtraukti pareiškėjos kreditoriai prieštaravimų taip pat nepareiškė.

CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, kuris yra areštuotas išieškant sumas tik už įsiskolinimus, atsiradusius nesumokėjus už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitas paslaugas, nustatant, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pareiškėjai priklausantį butą vykdant išieškojimus pagal tuos vykdomuosius dokumentus, kurie išduoti dėl įsiskolinimų už suteiktas paslaugas ir kurių pagrindu yra areštuotas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis vienintelis butas, kuriame pareiškėja ir jos mažametė neįgali duktė gyvena. Tačiau teismo vertinimu, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, suteikdamas prioritetą socialiniam aspektui, todėl CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas išieškojimo iš skolininko apribojimas nevertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjos pranašumas. Nors visos sąlygos CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatyto apribojimo taikymui nenustatytos, tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki, sveikata silpna, pareiškėja augina mažametę neįgalią dukterį, todėl tokių asmenų teisės ir teisėti interesai turi būti ginami, kad itin mažas pajamas turintis socialiai remtinas asmuo auginantis nepilnametį vaiką neprarastų vienintelės turimos gyvenamosios patalpos, kas šiuo atveju prieštarautų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytam, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto dėl ko gali nukentėti vaiko interesai.

Nors šiuo atveju nėra visų CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, skolos daliai už

nesumokėtus mokesčius už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas įsiskolinimo sumai sudarant apie trečdalį skolos sumos, tačiau pareiškėjos kaip socialiai remtino asmens statusas, t. y. pareiškėjos materialinė padėtis, jos ir jos mažametės neįgalios dukters sveikatos būklė ir interesai, bei viešasis interesas lemia išieškotojų dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Taigi atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepareiškė, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, pareiškėjos prašymas tenkinamas (CPK 593, 663 straipsniai).

Pažymėtina, jog apribojimas išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto nepanaikina pareiškėjos prievolės sumokėti turimus įsiskolinimus, o tik riboja jų išieškojimo būdą. Skolininkė turi siekti dengti skolą kreditoriams, stengdamasi kiek įmanoma gerinti turtinę padėtį (aktyviau dalyvauti darbo rinkos programose; stengtis įsidarbinti; sudaryti skolų mokėjimo grafikus; minimaliai tam tikra dalimi mokėti susidariusius įsiskolinimus). Šiuo atveju teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad pareiškimo dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto tenkinimas nereiškia, kad skolininkė atleidžiama nuo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 663 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. L. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad atliekant išieškojimus vykdomosiose bylose išieškant sumas iš R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškojimas negali būti nukreipiamas į pareiškėjai R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.