Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1710-658/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-08-18
Bylos Nr.: e2A-1710-658/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-22149-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nerijus Meilutis
Ieškovas: J. H.
Atsakovas: Daugiabučių namų savininkų bendrijai „I-oji gera bendrija“, V. Š.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-1710-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22149-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. H. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-793-528/2017 pagal ieškovo J. H. patikslintą ieškinį atsakovėms Daugiabučių namų savininkų bendrijai „I-oji gera bendrija“ ir V. Š. individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „I-oji gera bendrija“ patikslintą priešieškinį ieškovui J. H. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl žalos, atsiradusios atliekant bendrosios dalinės nuosavybės objektų remonto darbus, dydžio ir nuostolių, patirtų kaip bylinėjimosi išlaidos kitoje byloje, priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovas J. H. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti jam solidariai iš atsakovių Daugiabučių namų savininkų bendrijos „I-oji gera bendrija“ (toliau – DNSB) ir V. Š. individualios įmonės (toliau – V. Š. IĮ) 780,27 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas, o gyvenamajame name yra įkurta DNSB. 2016 m. rugsėjo 5 d. vykdant vandentiekio bei kanalizacijos stovų pakeitimo darbus pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kuria DNSB įgaliotam asmeniui G. B. kartu su specialistu, atliksiančiu santechnikos darbus, bei pareiškėjos pasirinktam antstoliui leista įeiti į J. H. nuosavybės teise priklausantį butą ir šiame bute atlikti vandentiekio stovų pakeitimo ir kanalizacijos stovų pakeitimo iki apskaitos įrenginių darbus be savininko J. H. sutikimo, buvo padaryti šio buto ir jame buvusių daiktų sugadinimai – sulieta koridoriaus kiliminė danga, suskaldyta koridoriaus siena, nestabiliai į buvusią vietą įstatytas klozetas ir pan. Mano, kad ieškovo patirtus nuostolius dėl buto ir jame buvusių daiktų sugadinimo turi atlyginti abi atsakovės, nes žalą padarė V. Š. IĮ atlikdama darbus pagal DNSB inicijuotą patekimą į ieškovo butą bendrojo naudojimo objektų remonto darbų atlikimui, todėl bendrija prisiėmė visą riziką ir civilinę atsakomybę, be to, bendrijos neteisėti veiksmai pasireiškė ir nepakankamu atidumu bei rūpestingumu, parenkant remonto darbų rangovą, dėl kurio neprofesionalaus darbų atlikimo ieškovo butui buvo padaryta žala – apgadinta koridoriaus siena, suplėšyti tapetai, sulieta kiliminė danga ir pan. Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovo patirti nuostoliai yra 780,27 Eur, kuriuos sudaro 257,37 Eur žalos suma, reikalinga buto sugadinimų pašalinimui ir buto atstatymui į buvusią padėtį, 220,00 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos ir 302,90 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą bei lokalinės sąmatos sudarymą.

Atsiliepimas

Atsakovė DNSB „I-oji gera bendrija“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškovo J. H. patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad DNSB netinkamas atsakomybės subjektas, nes ji neatliko santechnikos darbų, taip pat neįrodytos privalomos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos. DNSB nėra inžinerinių namo sistemų savininkas. Ji savo iniciatyva ir lėšomis negalėjo tvarkyti ieškovo apgadintos sienos, kadangi 2016 m. rugsėjo 7 d. DNSB narių ir visų butų savininkų sprendimu buvo nuspręsta netvarkyti ieškovo apgadintos sienos, nes ne ji atliko darbus. Ieškovas neįrodė faktiškai patirtos 257,37 Eur žalos už buto sugadinimą dydžio, nes apskaičiuota žala yra numanoma, skaičiuojant žalos dydį neatsižvelgta į daikto įsigijimo vertę, datą, nusidėvėjimo procentą ir likutinę vertę. Be to, 220 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą dar gerokai iki remonto darbų atlikimo ir galimos žalos butui padarymo į nuostolių dydį įtraukti nepagrįstai, o atlikti ekspertizę už 302,90 Eur taip pat buvo netikslinga, nes ieškovas nebeprašo priteisti viso ekspertizės akte nurodyto žalos dydžio.

Šalies argumentai

Atsakovė DNSB „I-oji gera bendrija“ patikslintu priešieškiniu prašė teismo priteisti jai iš ieškovo J. H. 341,50 Eur turtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė DNSB gavo vieno iš butų savininkų pranešimą apie jo bute pastebėtą skysčio prasiskverbimą vonios kambaryje. Nustačius, kad užliejimas vyksta iš to namo buto Nr. 28, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui J. H., buvo skubiai kreiptasi dėl jo bute esančio bendro naudojimo šalto, karšto cirkuliacinio vandentiekio stovų pakeitimo iki apskaitos įrenginių. Ieškovas atsisakė įleisti bendriją į jam priklausantį butą likviduoti avariją, todėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. DNSB pateikė jam reikalavimą, kurį šiam ignoravus, 2016 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-22843-429/2016 išdavė leidimą bendrijos įgaliotam asmeniui G. B. kartu su santechnikos darbų specialistu ir antstoliu įeiti į ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą Partizanų g. 49-28, Kaune, atlikti šalto, karšto ir cirkuliacinio vandentiekio stovų pakeitimo ir kanalizacijos stovų pakeitimo iki apskaitos įrenginių darbus, be savininko sutikimo. 2016 rugsėjo 1 d. DNSB sudarė darbų atlikimo sutartį su V. Š. IĮ ir 2016 m. rugsėjo 5 d. su antstoliu S. U. bei V. Š. IĮ specialistu įėjo į ieškovui priklausantį butą pagal minėtą teismo nutartį. Buvo nustatyta, kad per ieškovo butą einantis bendro naudojimo nuotekų kanalizacijos stovas yra aklinai paslėptas, todėl avarijos padarinių šalinimui buvo išardytos jį slėpusios plytelės, o nustačius vamzdžio pažeidimą – trūkusi mova, gedimas buvo pašalintas. Dėl ieškovo neteisėto atsisakymo įleisti DNSB įgaliotus asmenis avarijos padarinių šalinimui bendrija turėjo kreiptis teisinės pagalbos tiek ikiteisminiam, tiek ir teisminiam ginčo sprendimui ir į antstolį, dėl to patyrė 341,50 Eur turtinę žalą, kurią prašo priteisti.

Atsiliepimas

Ieškovas J. H. atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė atsakovės DNSB „I-oji gera bendrija“ patikslintą priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės DNSB priešieškinis nepagrįstas, nes 160,00 Eur yra išlaidos už teisinę pagalbą kitoje civilinėje byloje, o 181,50 Eur yra išlaidos už antstolio konstatuotas faktines aplinkybes, vykdant Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį Nr. e2S-22843-429/2016. Teisinės pagalbos išlaidos negali būti pripažįstamos atsakovės nuostoliais, kadangi to nenumato CK 6.249 straipsnio 4 dalis, o už teismo nurodymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo būtinosios vykdymo išlaidos iš viso nenumatytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 56 straipsnyje. Prašomų išlaidų priteisimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik nurodytoje civilinėje byloje arba vykdomojoje byloje, kurioje jos buvo patirtos.

Atsakovė V. Š. individuali įmonė atsiliepime prašė ieškovo J. H. ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. namo (duomenys neskelbtini) butuose Nr. 22, 25, 28, 31 ir 34 atliko šalto, karšto, cirkuliacinio vandens bei nuotekų šalinimo vamzdynų pakeitimo darbus pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Darbų atlikimo sutartį su DNSB. Buto Nr. 28 savininko atstovui D. T. sekančią dieną pranešus apie defektus, jie buvo sutvarkyti, butas dar kartą apžiūrėtas su DNSB atstovu G. B. bei buto savininku ir nustatyta, kad koridoriuje, tvirtinant vamzdžių laikiklius pertvaroje tarp vonios patalpos ir koridoriaus, nežymiai pažeistas tapetas, todėl buvo surašytas Aktas Nr. 016-002, o kitų defektų nerasta. 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo pakartotinai apžiūrėtas butas Nr. 28, konstatuota, kad darbai atlikti kokybiškai, įmonei pretenzijų nepareikšta, surašytas Aktas Nr. 016-003, o vėliau ir Baigiamasis darbų atlikimo aktas su DNSB. 2016 m. rugsėjo 26 d. gauta buto Nr. 28 savininko atstovo pretenzija dėl butui ir jame buvusiems daiktams padarytų sugadinimų pašalinimo. Kadangi sanitarinių įrenginių defektai buvo pašalinti kitą dieną po įvykdytų darbų, tai į pretenziją nereaguota, bet apie tai pranešta DNSB atstovui G. B.. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl tinko koridoriuje išgriovimo neatitinka tikrovės, nes tinkuojamos tik mūro sienos, o šiuo atveju pastatas yra gelžbetoninis, jo sienos ir vidaus pertvaros yra idealiai lygios, jos glaistomos plonu glaisto sluoksniu ir dažomos, o jeigu tokios sienos klijuojamos tapetais, tai jų glaistyti nereikia. Bute Nr. 28 koridoriaus sienos netinkuotos, jos yra išklijuotos tapetais ant lygios gelžbetoninės sienos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino dalinai, patikslintą priešieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo V. Š. individualios įmonės ieškovui J. H. 63,47 Eur nuostolių atlyginimo, 1,44 Eur žyminio mokesčio ir 48,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo J. H. atsakovei DNSB „I-oji gera bendrija“ 341,50 Eur turtinės žalos atlyginimą, 15,00 Eur žyminį mokestį, 350,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui J. H. jo sumokėto žyminio mokesčio dalį – 14,00 Eur. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta DNSB, siekdama atlikti bendrojo naudojimo šalto, karšto ir cirkuliacinio vamzdynų bei nuotekų kanalizacijos stovų pakeitimo darbus butuose Nr. 22, 25, 28, 31, 34, 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė su atsakove V. Š. IĮ darbų atlikimo sutartį, kurios 6-ame punkte numatyta, jog už darbų kokybę ir žalą tretiesiems asmenims atsako vykdytojas, t. y. V. Š. IĮ. Kadangi šiuo atveju ieškovas patyrė žalą, vykdant bendrosios dalinės nuosavybės objektų pakeitimo darbus, tai, atsižvelgiant į CK 4.247 straipsnyje reglamentuotą administratorių atsakomybę turto bendro administravimo atveju ir abiejų atsakovų darbų atlikimo sutartyje numatytą atsakomybę, darytina išvada, jog už ieškovo bute atsiradusią žalą yra atsakinga V. Š. IĮ.

2016 m. rugsėjo 6 d. Akte Nr. 016-002 užfiksuota, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. švariu vandeniu buvo sulieta apie 50 cm skersmens koridoriaus kiliminės dangos, kuri 2016 m. rugsėjo 6 d. darytoje nuotraukoje nėra žymi, o 2016 m. rugsėjo 7 d. Akte Nr. 016-003 užfiksuota, jog koridoriuje ant kiliminės dangos jokios dėmės nėra. Kritiškai vertintinas ieškovo pateiktas 2016 m. rugsėjo 13 d. Ekspertinio tyrimo aktas Nr. 106B, kuriame eksperto 2016 m. rugsėjo 13 d. užfiksuotoje nuotraukoje kiliminės dangos apliejimo vieta yra ženkliai tamsesnė nei sekančią dieną po įvykio – 2016 m. rugsėjo 6 d. darytoje nuotraukoje užfiksuota kiliminės dangos apliejimo vieta. Ieškovo atstovas nepaneigė, kad kilimas buvo sulietas vandentiekio vandeniu iš klozeto bakelio ir nenurodė bei nepateikė įrodymų, jog tame vandenyje buvo kitokių priedų, todėl beveik išnykusi vandens dėmė dar po 5 dienų negalėjo pati savaime patamsėti. Minėtame Ekspertinio tyrimo akte net nenurodyta ar dėmė drėgna, kuo sutepta ir kodėl padaryta išvada, kad reikalingas cheminis kilimo valymas ir nepakanka plovimo ar kt.

Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad koridoriaus sienos buvo dažytos. Vidinių paviršių atskirų vietų remonto 5,5 m² apimtis atitinka vonios patalpos remonto apimtį, o dengti bendrus namo stovus negalima ir ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, pats nebepalaikė reikalavimų dėl šios patalpos remonto. Nepaneigti atsakovės V. Š. IĮ atstovo argumentai, kad ieškovo buto bei namo sienos yra gelžbetoninės, todėl idealiai lygios ir klijuojant tapetus jų glaistyti nereikia, kadangi glaistoma tik dažant dažais. Ieškovo pateiktame ekspertinio tyrimo akte yra tik paminėta, jog koridoriaus siena sugadinta, išmuštas tinkas, tapetai suplėšyti, tačiau nuotraukoje sienos paviršiaus nesimato, o minėtame akte iš viso neanalizuota sienos struktūra, pažeidimo vieta ir apimtis, reikalingi veiksmai tam ištaisyti. Teismas sutinka, kad pažeistą koridoriaus sieną reikės suremontuoti, tačiau remontas apima ne 5,5 m², bet ne daugiau kaip 0,04 m², nes sienos pažeidimas yra apie 0,25x0,15 m, todėl tik tokia apimtimi gali būti tenkinamas reikalavimas, o proporcingai Lokalinės sąmatos 6-am punktui tai sudaro 0,64 Eur.

Reikalavimai dėl senų tapetų nuplėšimo, sienų ir pertvarų vidaus paviršių paruošimo dažymui arba tapetavimui laikyti pagrįstais ir tenkinti bendroje 46,88 Eur sumoje, nes iš byloje pateiktų nuotraukų, 2016 rugsėjo 6 d. Akto Nr. 016-002, matyti, kad remonto metu koridoriuje buvo pažeista tapetų juosta.

Lokalinėje sąmatoje nurodytos papildomų medžiagų ir mechanizmų vertės, darbo užmokesčio priskaitymai, socialinio draudimo, statybvietės, pridėtinės išlaidos, pelnas bei PVM mokestis nepriteistini, nes nėra pateikta įrodymų, kad tokias išlaidas ieškovas patyrė.

Protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, įskaičiuojamos į nuostolius, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti už ekspertinį tyrimą iš esmės yra pagrįstas (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Tačiau minėtame tyrimo akte nėra jokios analizės ar tyrimo apie žalos, susijusios su koridoriaus siena, mastą, lokalizaciją, jos pašalinimo priemones; dėl koridoriaus sugadinimo yra padaryta viena neinformatyvi nuotrauka, o akte tik kelis kartus nurodyti teiginiai, jog pažeista koridoriaus siena, apklijuota popieriniais tapetais; daugiausia dėmesio minėto tyrimo akte skirta žalai vonios patalpoje, dėl kurios reikalavimų patikslintame ieškinyje ieškovas nebereiškė. Taigi, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas proporcingai priteistinai iš atsakovės V. Š. ĮĮ žalai, kas sudaro apie 5,29 procentus, todėl ieškovui priteistina 15,95 Eur ((150+150+1,45)x5,29%=15,95) minėtų išlaidų (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad teismui yra pateikti du tos pačios sąskaitos apmokėjimo egzemplioriai, todėl už antrą perlaidą išlaidos nepriteistinos, nes nepatvirtintos įrodymais.

Ieškovo pavedimu antstolis V. Z. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą surašė 2016 m. rugsėjo 1 d., kai ieškovas nebuvo patyręs nuostolių, todėl nėra pagrindo tokias išlaidas įskaičiuoti į nuostolius, juolab, kad antstolis buvo išsikviestas konstatuoti aplinkybes apie visą ieškovo buto stovį bei kaimynystėje esančius butus, o tai nesusiję su ginčo žala (CK 6.249 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).

Atsakovės DNSB patirtos 341,50 Eur išlaidos vertintinos kaip žala, atsiradusi dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Ieškovas turėjo įstatyme numatytą pareigą leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą, taip pat ieškovas turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – savalaikiai ir tinkamai vykdyti savo kaip bendraturčio pareigas (CK 4.83 straipsnio 5 dalis, 6.2, 6.38, 6.59 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis). Dėl minėtų ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovė DNSB turėjo kreiptis į teismą gauti leidimą patekti į ieškovo butą be savininko (ieškovo) sutikimo ir tokiu būdu patyrė turtinę žalą, nes bylinėjimosi išlaidos bylose dėl teismo leidimų išdavimo tose bylose neatlyginamos (CPK 582 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas, esant situacijai, kai tenka kreiptis į teismą dėl vieno iš butų savininko trukdymo bendrijai atlikti savo įstatymines pareigas, laikytinas pagrįstu veiksmu, nes buvo fiksuojama esama vietos situacija, tikėtinoms ieškovo pretenzijoms dėl žalos atsiradimo bei jos dydžio. Šiuo atveju laikytina, kad tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsakovei DNSB atsiradusios turtinės žalos (turėtų išlaidų už advokato ir antstolio pagalbą) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes, jeigu ieškovas būtų tinkamai laikęsis įstatyme numatytos pareigos, minėta atsakovė nebūtų patyrusi turtinės žalos. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltės prezumpciją, o šiuo atveju ieškovas buvo informuotas apie jo įstatyminę pareigą, tačiau jos nevykdė, todėl jo kaltė pasireiškė tyčia (CK 6.248 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. H. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo V. Š. individualios įmonės ieškovui 506,27 Eur nuostolių atlyginimo, 11,68 Eur žyminio mokesčio išlaidų už patikslintą ieškinį bei 389,28 Eur advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo J. H. atsakovei DNSB 341,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, 15,00 Eur žyminio mokesčio, 350,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ištirti įrodymai patvirtina faktą, kad ant kiliminės dangos vanduo pateko iš klozeto ertmės, per kurią klozetas jungiamas su bendrąja daugiabučio namo kanalizacijos sistema. Šioje ertmėje esantis vanduo iš principo negali būti švarus ir nekenksmingas sveikatai. Mikrobiologinė terpė, susiformavusi klozeto ertmėje, per kurią klozetas jungiamas su bendrąja daugiabučio namo kanalizacijos sistema, ilgą laiką naudojantis klozetu savaime yra užteršta, o vienkartiniai vandens nuleidimai iš klozeto bakelio, nesinaudojant klozetu, iš esmės pakeisti šios ertmės užterštumo negali, nors joje esantis vanduo vizualiai atrodo švarus (skaidrus). Esant nustatytoms aplinkybėms, iš kur vanduo pateko ant kiliminės dangos, ne ieškovas, o atsakovai turėjo pateikti įrodymus apie vandens, patekusio ant kiliminės dangos, cheminės sudėties nekenksmingumą sveikatai. Nesant byloje įrodymų apie tai, jog iš klozeto ertmės, per kurią klozetas jungiamas su bendrąja daugiabučio namo kanalizacijos sistema, ant kiliminės dangos patekęs vanduo yra švarus ir nekenksmingas sveikatai, pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieškovo reikalavimo dalį dėl kiliminės dangos cheminio valymo, nes tik cheminio valymo būdu galima išvalyti bakterinius kiliminės dangos užteršimus, padarytus nors ir skaidriu, tačiau iš užterštos terpės patekusiu vandeniu.

Teismas, nustatydamas koridoriaus sienos paviršiaus plotą, kuris turi būti remontuojamas, rėmėsi išimtinai sienos įtrūkimo matmenimis. Toks remontuotinos koridoriaus sienos ploto apskaičiavimas yra klaidingas, nes bet kokiu atveju, remontuojant sienos įtrūkimus būtina pašalinti koridoriaus sienoje išmuštą tinką, kurio vietoje susidaręs iškilimas (sienos nelygumas). Sienos iškilimo šalinimo metu sienos paviršiaus pažeidimo plotas neabejotinai didės, todėl remontuotinas koridoriaus sienos plotas didės. Tiksliai nustatyti kiek šis plotas didės, neatlikus remonto darbų neįmanoma, todėl šis plotas turėtų būti didinamas bent jau iki 0,1 m² (1,62 Eur).

Aplinkybė, jog ieškovas dar nėra atkūręs sugadinto turto nereiškia, kad ieškovas nepatyrė nuostolių ir jie negali būti priteisti. Ieškovas yra fizinis asmuo, kuris buto remonto darbus turės pirkti rinkoje, todėl negalima daryti išvados, jog ieškovui, perkant buto remonto darbus, į remonto darbų sąmatą nebus įtrauktos objektyviai pateisinamos ir į lokalinių sąmatų verčių skaičiavimus įtraukiamos papildomų medžiagų ir mechanizmų vertės, darbo užmokesčio priskaitymų, socialinio draudimo, statybvietės, pridėtinės išlaidos, pelno bei PVM mokesčiai. Todėl ieškovui priteistiną 102,08 Eur nuotolių atlyginimą teismas turėjo proporcingai padidinti.

Sutinkant, kad išlaidos už ekspertinio tyrimo atlikimą bei lokalinės sąmatos sudarymą ieškovui priteistinos proporcingai iš atsakovės V. Š. ĮĮ priteistai žalai, pažymėtina, jog remiantis apeliacinio skundo argumentais, priteistos žalos dydis turėjo būti ne 47,52 Eur, o 214,37 Eur, kas sudaro ne 5,29, bet 23,85 procentus.

Nesant duomenų kokia buvo buto būklė iki atsakovės V. Š. IĮ atlikto bendrojo naudojimo objektų remonto, ieškovas neturėtų galimybės įrodyti kokia žala buvo padaryta butui remonto metu. Be to, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl materialinių ieškovo reikalavimų, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovo patikslintą ieškinį turėjo patenkinti 64,88 procentų dalyje, tai ieškovui iš atsakovės V. Š. IĮ turėjo būti priteista 18 Eur x 64,88 proc. = 11,68 Eur žyminio mokesčio išlaidų už patikslintą ieškinį bei 600 Eur x 64,88 proc. = 389,28 Eur advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės DNSB patirtos advokatės pagalbos išlaidos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eS2-22843-429/2016 dėl teismo leidimo išdavimo patekti į J. H. butą galėjo būti sprendžiamos tik toje byloje. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose teisingai nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos bylose dėl teismo leidimų išdavimo tose bylose neatlyginamos (CPK 582 straipsnio 8 dalis). Taigi, net pats pripažino, jog tokios išlaidos negali būti atlyginamos, bet tuo pačiu sprendė, kad kitoje civilinėje byloje galima reikšti savarankišką materialinį reikalavimą dėl tokių išlaidų, kaip žalos atlyginimo. Tokie teismo motyvai yra vienas kitam prieštaraujantys, todėl negali būti pripažinti pagrįstais ir teisingais. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 lentelės 11 eilutėje už teismo nurodymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo būtinosios vykdymo išlaidos iš viso nenumatytos. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad atsakovės nurodytos išlaidos, sumokėtos antstoliui, yra visiškai nepagrįstos, o jų atlyginimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik nurodytoje civilinėje byloje arba vykdomojoje byloje, kurioje jos buvo patirtos, o ne atskiroje civilinėje byloje.

Atsiliepimas

Atsakovė DNSB „I-oji gera bendrija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo J. H. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovai neginčijo kilimo suliejimo fakto, tačiau pripažinimo, kad kilimas buvo sulietas būtent švariu vandeniu, kuris kita dieną po remonto jau buvo išdžiūvęs ir suliejimo dėmės praktiškai nebebuvo, tą patvirtina byloje pateiktos atsakovės DNSB fotonuotraukos, darytos kitą dieną po remonto (2016 m. rugsėjo 6 d.). Aplinkybę, kad kiliminė danga sulieta nešvariu ir kenksmingu sveikatai vandeniu, privalėjo įrodyti ieškovas. Ieškovo užsakymu atliktame ekspertinio tyrimo akte, ekspertas visiškai nenurodė, kuo remiantis nustatė cheminio valymo reikalingumą, t. y. net nenurodyta, ar dėmė drėgna, lipni ir panašiai, kuo sutepta, ar užterštomis ir kenksmingomis medžiagomis, ir kodėl reikalingas būtent cheminis kilimo valymas, o nepakanka kitokio valymo. Nei ieškovas, nei jo pavedimu ekspertinį tyrimą atlikęs ekspertas, neįrodė aplinkybės, kad kiliminė danga sulieta nešvariu ir kenksmingu sveikatai vandeniu, kurio pašalinimui reikalingas tik cheminis dangos valymas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kadangi ieškovui tenka pareiga įrodyti jo nurodomas aplinkybes ir paneigti atsakovų nurodytą aplinkybę, kad kilimas buvo sulietas būtent švariu vandeniu, ką patvirtina ir byloje atsakovo DNSB pateiktos kiliminės dangos nuotraukos.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai apskaičiavo sienos įtrūkimo matmenis – 0,04 m², kadangi rėmėsi paties ieškovo pateiktomis fotonuotraukomis. Pagrindo remonto plotą didinti iki 0,1 m² ir iki 1,62 Eur nėra, kadangi apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad remontuotinos koridoriaus sienos plotas sudaro 0,1 m². Tokia aplinkybė nėra nurodyta ir ieškovo pavedimu atliktame ekspertinio tyrimo akte Nr. 106B. Ieškovui tenka pareiga įrodyti konkretų remontuotinos koridoriaus sienos plotą.

Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nors išlaidų (papildomų medžiagų ir mechanizmų vertės, darbo užmokesčio priskaitymai, socialinio draudimo, statybvietės, pridėtinių išlaidų, pelno bei PVM mokestis) dar faktiškai nepatyrė, tačiau ateityje visas šias išlaidas patirs, pavyzdžiui, kad jau yra sudaręs darbų sutartį dėl būsimų remonto darbų. Be to, nėra duomenų, kad ieškovui remonto darbus atliks įmonė, esanti PVM objektu.

Apeliantas neįrodė, kad jam padaryta žala sudaro ne 47,25 Eur, o 214,37 Eur, todėl nėra pagrindo proporcingai didinti priteistinų išlaidų už ekspertinio tyrimo atlikimą bei lokalinės sąmatos sudarymą nuo 15,95 Eur iki 71,90 Eur. Be to apeliantas pats nurodo ir patvirtina, kad sutinka su teismo išvada, kad išlaidos už ekspertinio tyrimo atlikimą bei lokalinės sąmatos sudarymą priteistinos proporcingai.

Ieškovui dar 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo žinoma, kad vykdant Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-22843-429/2016, įeinant į ieškovo butą, dalyvaus antstolis, todėl ieškovas galėjo dalyvauti 2016 m. rugsėjo 5 d. vykusiame remonte, ir tuo pačiu paprašyti antstolio fiksuoti kaip konkrečiai atrodė būtent remontuojami objektai prieš remontą ir po remonto. Ieškovas visiškai neįrodė, koks yra priežastinis ryšys tarp 2016 m. rugsėjo 1 d. dienai konstatuotų faktinių aplinkybių ir 2016 m. rugsėjo 5 d. galimai padarytos žalos po remonto. Ieškovo patirtos išlaidos konstatuojant buto būklę 2016 m. rugsėjo 1 d. dienai visiškai nesusijusios su galimai padaryta butui žala atliekant santechnikos darbus.

Nors bylose dėl teismo leidimo išdavimo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos tačiau tai neužkerta kelio dėl šių išlaidų atlyginimo, t. y. turtinės žalos, kreiptis atskiru procesu. DNSB šiuo atveju patyrė turtinę žalą, kurią sudaro teisinės pagalbos išlaidos (160,00 Eur) ir būtinosios vykdymo išlaidos konstatuojant faktines aplinkybes (181,50 Eur), dėl ieškovo neteisėtų veiksmų – ieškovas J. H. nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė įleisti į savo butą atsakovės DNSB įgaliotus asmenis šalinti bendro naudojimo objektų trūkumus, nors turėjo įstatyme numatytą pareigą leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendro naudojimo mechaninę, elektros, technine ir kitokią įrangą. Taip pat ieškovas turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – savalaikiai ir tinkamai vykdyti savo kaip bendraturčio pareigas (CK 4.83 straipsnio 5 dalis, 6.2, 6.38, 6.59 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis). Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, atsakovė DNSB turėjo kreiptis į teismą dėl leidimo gavimo patekti į ieškovo butą be savininko sutikimo, dėl to patyrė turtinės žalos – išlaidas advokato pagalbai, kurios tokios kategorijos bylose nepriteistinos, todėl DNSB negalėjo jų atlyginimo prašyti civilinėje byloje Nr. e2S-22843-429/2016. Tai, kad CPK 582 straipsnis nenumato bylinėjimosi išlaidų priteisimo bylose dėl teismo leidimo išdavimo, dar nereiškia, kad DNSB praranda teisę atskiru procesu kreiptis dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo. Išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, įeinant į ieškovo butą (181,50 Eur), taip pat yra DNSB patirta turtinė žala, atsiradusi dėl tų pačių ieškovo J. H. neteisėtų veiksmų. Tarp DNSB patirtos turtinės žalos ir ieškovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl ieškinio reikalavimų

Skundžiant sprendimą ieškinio dalyje iš esmės keliamas klausimas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nustatant žalos faktą ir jos dydį. Todėl pirmiausiai išaiškintinos procesinės teisinės normos, reglamentuojančios šiuos klausimus bei paminėtina aktuali kasacinio teismo praktika šiais aspektais.

Vadovaujantis CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatomis šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Taigi nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

Byloje nėra ginčo, kad vykdant vandentiekio bei kanalizacijos stovų pakeitimo darbus vandeniu iš klozeto buvo sulieta koridoriaus kiliminė danga. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į taisykles, nurodytas nutarties 11 – 13 punktuose, apeliantas neįrodė kiliminės dangos cheminio valymo būtinumo. Apeliantas, teigdamas, kad kiliminė danga yra sulieta nešvariu ir kenksmingu vandeniu, turėjo įrodyti šią aplinkybę. Ieškovo užsakymu atliktame 2016 m. rugsėjo 13 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 106B ekspertas visiškai nenurodė, kuo remiantis padarė išvadą, kad reikalingas kiliminės dangos cheminis valymas, o nepakanka kitokio valymo, t. y. nenurodė ar dėmė drėgna, lipni, kuo sutepta – ar užterštomis ir kenksmingomis medžiagomis, ir panašiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 106B, kuriame 2016 m. rugsėjo 13 d. užfiksuotoje nuotraukoje kiliminės dangos apliejimo vieta yra ženkliai tamsesnė nei sekančią dieną po įvykio, t. y. 2016 m. rugsėjo 6 d. darytoje nuotraukoje. Sekančią dieną (2016 m. rugsėjo 6 d.) po remonto darbų darytose nuotraukose matomas kilimo suliejimas yra nežymus, o dėmė beveik visiškai išdžiūvusi, todėl mažai tikėtina, kad beveik išnykusi vandens dėmė po savaitės galėjo patamsėti. Apeliantas kitokių įrodymų, kad kiliminė danga sulieta nešvariu vandeniu todėl būtinas tik cheminis valymas, nepateikė.

Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad sienos paviršiaus plotą, kuris turėtų būti remontuojamas, reikia padidinti nuo 0,04 m² iki 0,1 m². Apeliaciniame skunde apeliantas teigdamas, kad sienos iškilimo šalinimo metu remontuotinas sienos paviršiaus plotas didės, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, ieškovo užsakymu atliktame Ekspertinio tyrimo akte Nr. 106B tik nurodyta, kad koridoriaus siena sugadinta, išmuštas tinkas, tačiau nėra analizuojama pažeidimo vieta ir apimtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo 0,04 m² remontuotinos sienos plotą pagal paties ieškovo pateiktas nuotraukas su pažeidimo matavimais ir todėl pagrįstai pagal Lokalinės sąmatos 6 punktą ieškovo reikalavimą tenkino 0,64 Eur apimtyje.

Apeliantas teigia, kad jam perkant buto remonto darbus, į remonto darbų sąmatą bus įtrauktos objektyviai pateisinamos ir į lokalinių sąmatų verčių skaičiavimus įtraukiamos papildomų medžiagų ir mechanizmų vertės, darbo užmokesčio priskaitymų, socialinio draudimo, statybvietės, pridėtinės išlaidos, pelno bei PVM mokesčiai, todėl šias išlaidas teismas turėjo priteisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto reikalavimas yra pagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

Atsižvelgiant į 16 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui Lokalinėje sąmatoje nurodytų papildomų medžiagų ir mechanizmų vertės, darbo užmokesčio priskaitymų, socialinio draudimo, statybvietės, pridėtinių išlaidų, pelno bei PVM mokesčių. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovo Lokalinėje sąmatoje apskaičiuotos atkūrimo išlaidos yra pagrįstos, paremtos statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, kurių nepagrįsto ar neteisingo apskaičiavimo atsakovai nepaneigė. Taip pat nėra paneigtas ieškovo argumentas, jog statybos-remonto darbai bus atlikinėjami kito asmens, o ne paties ieškovo darbu ir medžiagomis. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teisminė praktika pripažįsta, jog priteistinos dar nepatirtos žalos dydis nustatomas skaičiavimo būdu (nutarties 16 punktas), nepagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad neaišku ar tos papildomos išlaidos bus, ar rangovas bus PVM mokėtojas ir pan., kadangi vadovaujantis tokia ydinga logika būtų galima nepatirtos žalos aplamai nepriteisti, nes neaišku, ar ją patyręs asmuo imsis jos šalinimo (pvz. ar šiuo atveju aplamai remontuosis butą).

Tačiau vis dėlto pažymėtina, kad prašomos priteisti Lokalinėje sąmatoje nurodytos atkūrimo išlaidos yra apskaičiuotos už visą pradinį ieškinį, t. y. ir už žalą, kurios reikalavimų patikslintame ieškinyje ieškovas nebereiškė. Taip pat atsižvelgiant, kad ieškinys nėra tenkintas pilna apimtimi, šis apelianto reikalavimas tenkintinas proporcingai priteistinai iš atsakovės V. Š. ĮĮ darbų, medžiagų ir mechanizmų sumai, t. y. 47,52 Eur kas sudaro apie 6,1 procentą, todėl apeliantui priteistina 27,04 Eur ((5,45 + 0,31 + 21,09 + 88,27 + 51,35 + 85,42 + 35,37 + 155,97) x 6,1 proc. = 27,04) minėtų išlaidų (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovui priteistos žalos dydžio ją padidindamas, todėl iš dalies tenkinamas ir apelianto prašymas padidinti priteistiną sumą už ekspertinio tyrimo atlikimą bei Lokalinės sąmatos sudarymą. Ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas proporcingai priteistinai iš atsakovės V. Š. ĮĮ žalai, kas sudaro apie 9,56 procentus, todėl ieškovui priteistina 28,82 Eur ((150 + 150 + 1,45) x 9,56 proc. = 28,82) minėtų išlaidų.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovui priteisti 220 Eur už 2016 m. rugsėjo 1 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Nurodo, kad nesant duomenų kokia buvo buto būklė iki atlikto bendrojo naudojimo objektų remonto, ieškovas neturėtų galimybės įrodyti kokia žala buvo padaryta butui remonto metu. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pagal Antstolių įstatymą faktinių aplinkybių konstatavimas yra dviejų rūšių: teismo pavedimu (21 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 6 dalis) ir priimant asmenų prašymus (21 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 23 straipsnio 5 dalis). Taigi antstolis ne tik atlieka įstatymų nustatytas funkcijas, bet ir teikia Antstolių įstatyme numatytas paslaugas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl turi teisę už suteiktas paslaugas gauti atlygį. Nagrinėjamu atveju antstolis V. Z. 2016 m. rugsėjo 1 d. įvykdė ieškovo J. H. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes, t. y. užfiksuoti gyvenamojo buto, adresu (duomenys neskelbtini), sienų, lubų, santechnikos būklę ir reikiamu atveju kitas aplinkybes (patalpas) kaimynystėje esančiuose gyvenamuosiuose butuose. Taigi šiuo atveju, faktinių aplinkybių konstatavimas yra antstolio teikiama paslauga, kuri yra nesusijusi su vykdymo procesu, ir kiekvienas asmuo gali jos suteikimo prašyti, ir atitinkamai apsimokėti už ją. Tačiau tai nereiškia, kad tas patirtas išlaidas visada yra pagrindas prisiteisti iš kitos šalies. Antstolis V. Z. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0137/16/38 surašė 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. dar iki ieškovui patiriant nuostolius, bei buvo išsikviestas konstatuoti aplinkybes apie visą ieškovo buto stovį ir kaimynystėje esančius butus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo apelianto patirtų faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų pripažinti kaip susijusių su butui padarytų sugadinimų užfiksavimų ir nuostolių įvertinimu, todėl nėra pagrindo tokias išlaidas įskaičiuoti į nuostolius.

Dėl priešieškinio

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje atsakovės DNSB reikalavimas dėl patirtų 160 Eur advokato pagalbos išlaidų byloje dėl teismo leidimų išdavimo patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės reikalavimą atmesti. Apeliantas teigia, kad atsakovės DNSB patirtos advokatės pagalbos išlaidos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eS2-22843-429/2016 dėl teismo leidimo išdavimo negalėjo būti priteistos, nes bylinėjimosi išlaidos bylose dėl teismo leidimų išdavimo tose bylose neatlyginamos (CPK 582 straipsnio 8 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu apelianto argumentu.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė kaip žalą priteisti 160 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas kitoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eS2-22843-429/2016 dėl teismo leidimo išdavimo. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad išlaidas advokato pagalbai kreipiantis į teismą kitoje civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo yra susijusios su nuostolių išieškojimu teismo tvarka. Tai yra procesinio pobūdžio išlaidos, jų atlyginimas sprendžiamas CPK nustatyta tvarka toje civilinėje byloje, kurioje jos buvo patirtos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Taigi, kaip matyti iš kasacinio teismo formuojamos praktikos, teisiniai santykiai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo nėra savarankiški materialiniai teisiniai santykiai, o procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa, todėl negali būti atskiros bylos nagrinėjimo dalykas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-232/2013). Be to vien tik ta aplinkybė, kad pagal CPK 582 straipsnio 8 dalį bylose dėl teismo leidimų išdavimo dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nesudaro pagrindo tokių išlaidų pripažinti nuostoliais ir prisiteisti kitoje byloje. Priešingai, tai tik dar kartą patvirtina įstatymo leidėjo prezumpciją, jog bylos dėl teismo leidimų išdavimo yra nesudėtingos, spręstinos operatyviai ir šalims nesuteikiant galimybių gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dėl jose spręstų klausimų.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei išlaidų teisinei pagalbai, patirtų kitoje civilinėje byloje, atlyginimą nepagrįstai jas kvalifikavo kaip nuostolius. Darytina išvada, kad nurodytų išlaidų atlyginimo klausimas teismo turėjo būti išspręstas taikant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias CPK normas bei atsižvelgiant į 22 nutarties punkte nurodytą LAT praktiką. Taigi, atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas kreipiantis į teismą kitoje civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo teismo patenkintas nepagrįstai.

Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei priteisti 181,50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Nurodo, kad jų atlyginimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik nurodytoje civilinėje byloje arba vykdomojoje byloje, kurioje jos buvo patirtos, o ne atskiroje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apelianto argumentais.

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-22843-429/2016 buvo nustatytas teismo pavedimas antstoliui surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (CPK 635 straipsnio 3 dalis). Vykdydamas šią nutartį, antstolis S. U. 2016 m. rugsėjo 5 d. konstatavo faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vykdant Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį buvo patirtos vykdymo išlaidos. Teismų praktikoje konstatuota, kad už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą, ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, CPK 609–611 straipsniai, Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).

Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu. CPK 609 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atlygis antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu priskiriamas prie vykdymo išlaidų. Analogiška sąlyga įtvirtinta ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.2 punkte. Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Pažymėtina, kad pagal CPK ir Sprendimų vykdymo instrukciją vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas). Pagal CPK 611 straipsnio 2 dalį vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.

Išdėstyto teisinio reglamentavimo pagrindu šioje byloje darytina išvada, kad atsakovės išlaidos vykdomoje byloje yra laikomos bylinėjimosi išlaidomis (CPK 79 straipsnio 1 dalis), patirtomis vykdant Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-22843-429/2016. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės išlaidų, susijusių su teismo nutarties vykdymu, klausimas galėtų būti sprendžiamas vykdomojoje byloje, o ne atskiroje civilinėje byloje, kaip kad šiuo atveju pareiškiant priešieškinį.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius tenkintinas iš dalies padidinat ieškovui J. H. iš atsakovės V. Š. IĮ priteistą sumą nuo 63,47 Eur iki 138,03 Eur, o atsakovės DNSB patikslintą priešieškinį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliantas ginčijo teismo sprendimo dalį ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau pakeitus teismo sprendimą apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), todėl dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų teismas atskirai nepasisako.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl patikslinto ieškinio keistina padidinant ieškovui iš atsakovės V. Š. IĮ priteistiną nuostolių atlyginimą iki 138,03 Eur, t. y. patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinant apie 17,69 procentų, todėl atitinkamai didinama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme: iš atsakovės V. Š. IĮ ieškovui priteistina 106,14 Eur (600 x 17,69 proc. = 106,14) išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 3,18 Eur (18 x 17,69 proc. = 3,18) žyminio mokesčio.

Atmetus atsakovės DNSB patikslintą priešieškinį atsakovei nepriteistinas žyminis mokestis už priešieškinį ir 350,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro advokatės išlaidos už priešieškinio surašymą pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 17/01/09. Atitinkamai ieškovui priteistini sumokėti 100 Eur už atsiliepimo į atsakovės DNSB priešieškinį parengimą pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. V-35(2015)-6.

Byloje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 17,64 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 200 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 750 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia suma nėra pagrįsta. Atsakovė DNSB su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2017 m. gegužės 31 sąskaitą Nr. 17/05/31, taip pat 2017 m. kovo 27 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. mokėjimų nurodymo išrašus, iš kurių matyti, kad už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 750 Eur. Tačiau teismas pažymi, kad iš 2017 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymo išrašo aiškiai matyti, kad 400 Eur mokėjimas yra atliktas pagal sąskaitą Nr. 17/03/24. Be to, šis mokėjimo nurodymas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui pagrindžiant atsakovės turėtas advokato pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovė DNSB už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą realiai patyrė tik 350 Eur, o ne 750 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, t. y. patenkinus 63,63 procentus apeliacinio skundo (iš pareikštų dviejų reikalavimų, kas sudaro 100 procentų viso apeliacinio skundo, patenkinta 27,26 procentai reikalavimo dėl patikslinto ieškinio (247,26 Eur x 100 / 907,23 Eur), sudarančio 50 procentų viso apeliacinio skundo (13,63 procentų viso apeliacinio skundo) ir 100 procentų reikalavimo dėl patikslinto priešieškinio, sudarančio likusią 50 procentų apeliacinio skundo dalį (50 procentų viso apeliacinio skundo)), atitinkami paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme:

ieškovui iš atsakovės V. Š. IĮ priteistini 29,66 Eur, t. y. 2.40 Eur žyminio mokesčio (17,64 Eur x 13,63 proc. = 2,40) ir 27,26 Eur už apeliacinio skundo parengimą (200 Eur x 13,63 proc. = 27,26) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

ieškovui iš atsakovės DNSB priteistini 108,82 Eur, t. y. 8,82 Eur žyminio mokesčio (17,64 Eur x 50 proc. = 8,82) ir 100 Eur už apeliacinio skundo parengimą (200 Eur x 50 proc. = 100) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

atsakovei DNSB iš ieškovo priteistini 127,30 Eur, t. y. 36,37 procentų advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (350 Eur x 36,37 proc. = 127,30) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Visos bylinėjimosi išlaidos vienarūšės, todėl įskaičius priteistinas sumas tarp ieškovo ir atsakovės DNSB nustatytina, kad ieškovas atsakovei DNSB turi sumokėti 18,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (127,30 Eur – 108,82 Eur) patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš šalių nepriteistinos, kaip sudarančios mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį tenkinti dalinai, patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. Š. individualios įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) ieškovui J. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 138,03 Eur (šimtą trisdešimt aštuonis eurus 3 ct) nuostolių atlyginimo, 3,18 Eur (tris eurus 18 ct) žyminio mokesčio ir 106,14 Eur (šimtą šešis eurus 14 ct) už advokato teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės DNSB „I-oji gera bendrija“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) ieškovui J. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 100 Eur (šimtą eurų) už advokato teisinę pagalbą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui J. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) jo sumokėto žyminio mokesčio dalį – 14,00 Eur (keturiolika eurų).“

Priteisti iš atsakovės V. Š. individualios įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) ieškovui J. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 8,82 Eur (aštuonis eurus 82 ct) žyminio mokesčio ir 100 Eur (šimtą eurų) už advokato teisinę pagalbą patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo J. H. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovei DNSB „I-oji gera bendrija“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) 18,48 Eur (aštuonioliką eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis