- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-720-440/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- J. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-90-838/2023 pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. D. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Š. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama padidinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-43-674/2016 iš atsakovo A. D. (toliau – ir atsakovas) priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai V. D. iki 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-43-674/2016 nustatytą atsakovo ir dukters ir šalių nepilnametės dukros bendravimo tvarką ir nustatyti pagal ieškovės ieškinyje pateiktą pasiūlymą.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimo priėmimo praėjo 6 metai, išlaikymas dėl pasikeitusios ekonominės situacijos ir padidėjusių vaiko poreikių yra nebepakankamas. Ieškovės materialinė padėtis blogesnė nei atsakovo, ji turi butą Klaipėdoje ir užtikrina dukrai gyvenamąjį būstą, be to, jai tenka visi rūpesčiai, susiję su dukters auginimu, auklėjimu, ugdymu ir sveikatos priežiūra, nes dukrai diagnozuota alerginė astma, gali valgyti ne visą maistą – reikalingi ekologiški maisto produktai, ji dėl laiko stokos neturi galimybės dirbti papildomo darbo. Atsakovo turtinė padėtis pasikeitė – jis įgijo turto, pajamos padidėjo, santuokos nėra sudaręs, neįgalumas nenustatytas, įgijęs paklausią elektriko specialybę. Dukters poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 717 Eur suma: maistui namuose 250 Eur ir 70 Eur per mėnesį kiekvienai darbo dienai pietums mokykloje nusipirkti; sveikatos priežiūros – apie 40 Eur per mėnesį; higienos priemonėms – po 20 Eur per mėnesį; rūbams ir avalynei – apie 100 Eur mėnesiui; mokymo ir edukaciniams poreikiams – po 30 Eur per mėnesį; užklasinei veiklai, būreliams – 10 Eur; pailgintos dienos grupei – 25 Eur mėnesiui; gimtadieniams, šventėms – po 20 Eur per mėnesį; laisvalaikio / kultūrinio lavinimo poreikių tenkinimui – 60 Eur kas mėnesį (15 Eur x 1 savaitė); būsto išlaikymui vaiko dalis sudaro – apie 60 Eur; transporto išlaidoms mėnesiui reikalinga suma – apie 20 Eur; mobiliajam ir interneto ryšiui – 12 Eur per mėnesį. Pažymi, kad priteistinas iš atsakovo išlaikymo dydis yra apskaičiuotas įvertinus vaikui skiriamą kasmėnesinę 70 Eur dydžio išmoką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. D. su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies – reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo prašė atmesti, o dėl bendravimo tvarkos – sutiko iš dalies. Nurodė, kad teismo sprendimu buvo priteista 145 Eur, tačiau, taikant indeksaciją, jis šiuo metu moka 160 Eur per mėnesį. Be to, jo turtinė padėtis nėra pagerėjusi, gauna tik 100 Eur daugiau pajamų, nėra pakitę dukters poreikiai, nes ji alergija serga nuo vaikystės. Mano, kad 720 Eur dydžio išlaikymas dukrai yra per didelis, jų būtinumo ieškovė nepagrindė. Atsakovas turi dar du išlaikytinius – pilnametį sūnų ir nepilnametę dukrą, taip pat turi senyvo amžiaus mamą, kuriai turi pareigą padėti materialiai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino – pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-43-674/2016 iš atsakovo priteistą nepilnametei dukrai išlaikymo dydį padidinant iki 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-43-674/2016 nustatytą atsakovo ir dukters bendravimo tvarką pagal ieškovės patikslintame ieškinyje pateiktą pasiūlymą, taip pat priteisė iš atsakovo 75 Eur žyminio mokesčio ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei bei 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena su ieškove. Atsakovas pateikė duomenis, kad: 2021 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymu pervedė antstoliui 613,57 Eur pagal vykdomąją bylą; 2022 m. vasario 17 d. atsakovas pervedė ieškovei 160 Eur išlaikymo; 2022 m. balandžio 19 d. – 177 Eur išlaikymo. Be to, atsakovas patiria išlaidas susitikimuose su dukra, perka daiktus. Teismas pažymėjo, kad, augant vaikams, didėja ir jų poreikiai, tačiau taip pat pripažino, kad vaikų poreikiai (o tuo labiau būtiniausi) yra visiškai tenkinami. Išanalizavus ieškovės pateiktus kvitus ir kitus įrodymus, teismo vertinimu, šie įrodymai pagrindė konkrečius ir būtinus vaiko poreikius bei prašomą priteisti išlaikymo dydį.
4.2. Teismas padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda, nes atsakovės pajamos per mėnesį yra mažesnės ir ji viena rūpinasi dukra, o atsakovas, nors ir gauna didesnį atlyginimą, šiuo atveju, turi dar vieną mažametę išlaikytinę. Šalys tinkamai rūpinasi savo dukra. Ieškovė pateikė įrodymus, kad dukters poreikiai nuo 2016 m. sausio mėnesio smarkiai pakito (tiek dėl to, kad vaikas paaugo, tiek dėl ekonominės situacijos ir infliacijos), kad dukters išlaikymui per mėnesį yra būtina skirti po 330 Eur per mėnesį. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio dalis dėl išlaikymo padidinimo iki 330 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės tenkinama. Teismo nuomone, tokia suma nepablogintų atsakovo padėties. Tai atitiktų dukters poreikius, šalių turtinę padėtį. Taip pat būtų išsaugoti protingi vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyros nepažeidžiantys proporcingumo principai. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti priteistą iš atsakovo išlaikymo vaikui po 145 Eur kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydį ir nustatyti išlaikymo dydį po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikui, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovo nuomone, teismas nenustatė, kad yra šalių turtinės padėties ar vaiko poreikių esminis pokytis po ankstesnio teismo sprendimo, kuris būtų pagrindas padidinti priteistą išlaikymą vaikui. Teismas nenurodė, kad būtų iš esmės pagerėjusi atsakovo finansinė padėtis ar pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis. Priešingai, teismas nurodė, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda. Taip pat teismas nepagrindė, kad yra atsiradusios papildomos vaiko priežiūros išlaidos, o tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, kad dukters poreikiai nuo 2016 m. sausio mėnesio smarkiai pakito (tiek dėl to, kad vaikas paaugo, tiek dėl ekonominės situacijos ir infliacijos).
5.2. Teismas turėjo motyvuoti, kokie nauji poreikiai atsirado po Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-43-674/2016 priėmimo. Tokie motyvai teismo sprendime nenurodyti, todėl teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Tai, kad teismas negrindė sprendimo konkrečiais įrodymais, patvirtina deklaratyvus teismo sprendimo teiginys, kad, išanalizavus ieškovės pateiktus kvitus ir kitus įrodymus, teismo vertinimu, šie įrodymai pagrindžia konkrečius ir būtinus vaiko poreikius bei prašomą priteisti išlaikymo dydį. Teismas nevertino, kad didelė dalis ieškovės pateiktų kvitų yra susijusios ne su dukters, o su pačios ieškovės poreikių tenkinimu.
5.3. Teismas nevertino, kad dalį dukters poreikių laisvalaikiui tenkina ne ieškovė, o atsakovas. Ieškovė nurodė, kad dukters laisvalaikio išlaidas sudaro 60 Eur, 4 savaitgaliai po 15 Eur. Teismo sprendime nustatyta, kad atsakovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, todėl į tai teismas turėjo atsižvelgti ir mažinti išlaidas 30 Eur. Teismas nustatydamas išlaikymo dydį nevertino nustatytos bendravimo tvarkos, tai yra, kad dukra per atostogas visą mėnesį bus pas atsakovą ir jis ją visiškai išlaikys arba sumokės neapibrėžtą sumą už dvi stovyklas. Teismas nevertindamas savo paties nustatytos bendravimo tvarkos, nustatydamas išlaikymo dydį nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo, kad vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku. Teismas nepagrįstai neįskaitė į teikiamą išlaikymą gaunamos vaiko išmokos ir tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų.
5.4. Teismas pažeidė vaikų lygiateisiškumo principą. Po Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties priėmimo atsakovui gimė kita dukra, kuri taip pat yra jo išlaikytinė. Visi vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, ar jie santuokiniai ar nesantuokiniai, gimę iš tos pačios ar skirtingų santuokų. Todėl teismas padidindamas išlaikymą vienai dukrai pažeidė kitos dukters teises gauti išlaikymą, kadangi atsakovo gaunamos pajamos neleidžia tenkinti visus įmanomus vaikų poreikius.
5.5. Ieškovė nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, nes ieškovės pateiktame 2022 m. gruodžio 13 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodoma, kad ieškovė patyrė 700,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą civilinėje byloje Nr.e2-613-838/2022. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina 2022 m. spalio 10 d. sąskaita faktūra, serija GS Nr.309/22-10, ir banko sąskaitos išrašas. Tačiau nei ieškovės pateiktame prašyme, nei prie prašymo pateiktoje sąskaitoje nėra nurodytas šių išlaidų pagrindimas, kadangi sąskaitoje, kurioje nurodyta suma 700 Eur, įrašyta, kad šią sumą sudaro prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo, pasirengimas bylai ir atstovavimas. Taigi sąskaitoje nėra nurodytas išlaidų apskaičiavimas ir pagrindas, kaip numatyta CPK 98 straipsnio l dalyje ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nagrinėjamu atveju nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pakeitė nustatytą atsakovo ir dukters bendravimo tvarką. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo iš atsakovo priteistą nepilnametei dukrai išlaikymo dydį padidino iki 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio
10. Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu ir kartu su juo pateiktais rašytiniais įrodymais įrodinėjo, kad šiuo metu šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingas išlaikymas per mėnesį sudaro apie 717 Eur sumą. Šią sumą, ieškovės vertinimu, sudaro: maistui namuose 250 Eur ir 70 Eur per mėnesį kiekvienai darbo dienai pietums mokykloje nusipirkti; sveikatos priežiūros – apie 40 Eur per mėnesį; higienos priemonėms – po 20 Eur per mėnesį; rūbams ir avalynei – apie 100 Eur mėnesiui; mokymo ir edukaciniams poreikiams – po 30 Eur per mėnesį; užklasinei veiklai, būreliams – 10 Eur; pailgintos dienos grupei – 25 Eur mėnesiui; gimtadieniams, šventėms – po 20 Eur per mėnesį; laisvalaikio / kultūrinio lavinimo poreikių tenkinimui – 60 Eur kas mėnesį (15 Eur x 1 savaitė); būsto išlaikymui vaiko dalis sudaro apie 60 Eur; transporto išlaidoms mėnesiui reikalinga suma – apie 20 Eur; mobiliajam ir interneto ryšiui – 12 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, jog ieškovė pateikė įrodymus, kad dukters poreikiai nuo 2016 m. sausio mėnesio smarkiai pakito (tiek dėl to, kad vaikas paaugo, tiek dėl ekonominės situacijos ir infliacijos), kad dukters išlaikymui per mėnesį yra būtina skirti po 330 Eur per mėnesį, todėl atitinkamai padidino iš atsakovo ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl toliau dėstomų priežasčių.
12. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
13. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).
14. Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktas).
15. Taigi, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
17. Be to, pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudarė 840 Eur (atskaičius mokesčius – 633 Eur). Ieškovė taip pat kiekvieną mėnesį gauna 85,75 Eur išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Taigi minimalus išlaikymo vaikui dydis šios bylos nagrinėjimo metu sudaro 547,25 Eur (633 Eur – 85,75 Eur). Todėl kiekvieno iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydis turi būti ne mažesne nei 273,63 Eur išlaikymo suma (547,25 Eur / 2). Nors ieškovė turi pareigą įrodinėti pasikeitusias aplinkybes dėl nepilnamečio vaiko poreikių, tačiau atsakovas nesutikdamas su ieškovės argumentais nagrinėjamoje byloje neteikė savo apskaičiavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog šalių nepilnametės dukros poreikių patenkinimui užtektų ir mažesnės sumos nei 633 Eur (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai nuo 2016 m. sausio mėnesio yra išaugę, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta nepilnametės dukros poreikių patenkinimui reikalinga suma.
18. Kaip minėta, ieškovė, siekdama įrodyti didesnių išlaidų per mėnesį reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Ieškovė pateikė kvitus, patvirtinančius šalių nepilnametės dukros apsilankymus medicinos įstaigose bei išleistas sumas vaistams, odontologo paslaugoms, komunaliniams mokesčiams apmokėti ir (duomenys neskelbtini) progimnazijai sumokėtas sumas. Ieškovė taip pat pateikė vieno mėnesio 25,59 Eur sąskaitą už ryšio paslaugas dviem telefono numeriams, kvitus už pavienius pirkinius ir paslaugas, pvz., už „IPhone“ telefono tvarkymą, belaidžių ausinių „JBL“ pirkimą, žieminių rūbų vaikui pirkimą ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ieškovė pagrindė dukrai reikalingas sumas sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms ir kai kurias kitas patiriamas išlaidas, tačiau ieškovė nepagrindė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar skaičiavimų, kurie galėtų patvirtinti, kad šalių nepilnametės dukros poreikių tenkinimui būtų reikalinga didesnė nei 633 Eur išlaidų suma. Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes dėl pasikeitusių aplinkybių, vaiko amžių ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo išvadai, kad šalių nepilnametės dukros V. D., gimusios (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro 633 Eur per mėnesį.
Dėl tėvų turtinės padėties ir išlaikymo dydžio proporcingumo
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda, nes atsakovės pajamos per mėnesį yra mažesnės ir ji viena rūpinasi dukra, o atsakovas, nors ir gauna didesnį atlyginimą, bet turi dar vieną mažametę išlaikytinę. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino šalių turtinę padėtį, nes po Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties priėmimo atsakovui gimė kita dukra, kuri taip pat yra jo išlaikytinė. Todėl pirmosios instancijos teismas padidindamas išlaikymą vienai dukrai pažeidė kitos dukters teises gauti išlaikymą, kadangi atsakovo gaunamos pajamos neleidžia tenkinti visus įmanomus vaikų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nuo 2022 m. kovo 22 d. dirba (duomenys neskelbtini) tiekimo vadybininke. Ieškovė šioje įmonėje 2022 m. kovo–rugpjūčio mėn. gavo 2 932,05 Eur atskaičius mokesčius, o 2022 m. lapkričio mėn. – 762,14 Eur atskaičius mokesčius. Vadinasi, šiais laikotarpiais ieškovės vidutinės su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 527,74 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius ((2 932,05 Eur + 762,14 Eur) / 7). Ieškovė nuosavybės teise taip pat turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Ford“.
21. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) slankiuoju grafiku ir laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. lapkričio gavo 9 572,04 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Vadinasi, šiuo laikotarpiu atsakovo vidutinės su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 797,67 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (9 572,04 Eur / 12). Atsakovas taip pat turi dar vieną nepilnametę išlaikytinę.
22. Įvertinus šalių gaunamas pajamas, atsakovo turimą dar vieną nepilnametę išlaikytinę, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas gyvena (šiuo atveju su ieškove), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių pajamos yra iš esmės panašios, todėl abu tėvai turi vienodą pareigą prisidėti prie šalių nepilnametės dukros išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta atsakovo teikiamą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai padidinti iki 273,63 Eur per mėnesį sumos.
23. Nors atsakovas akcentuoja, kad priteisus didesnį išlaikymą šalių nepilnametei dukrai būtų pažeistos kitos dukters teises gauti išlaikymą, kadangi atsakovo gaunamos pajamos neleidžia tenkinti visus įmanomus vaikų poreikius, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, byloje nesant duomenų apie kokius nors jo fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo profesines galimybes atitinkantį darbą, papildomą darbą ar pajamų šaltinį, kad galėtų išlaikyti save ir užtikrinti pakankamą išlaikymą visiems savo nepilnamečiams vaikams.
24. Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad dalį dukters poreikių laisvalaikiui tenkina ne ieškovė, o atsakovas, kai atsakovas bendrauja su dukra. Atsakovo vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo, kad vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam atsakovo argumentui.
25. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriasi atsakovo nurodytos bylos faktinės aplinkybės nuo šios nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausio Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 buvo nustatytas toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis). Taip pat nustatyta tokio modelio įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio Vis dėlto šioje byloje toks atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete modelis nėra nustatytas – atsakovas su šalių nepilnamete dukra bendrauja tik kas antrą savaitgalį ir vaiko atostogų metu.
26. Antra, kasacinis teismas minėtoje byloje išaiškino, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Šioje byloje pagal nustatytą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką tokio disbalanso nėra, nes ieškovė su vaiku praleidžia nepalyginamai daugiau laiko nei atsakovas. Kaip minėtoje byloje pažymėjo kasacinis teismas, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra galbūt patiriamos papildomos išlaikymo išlaidos šiuo atveju neturėtų būti išskaičiuojamos iš priteistinos išlaikymo sumos.
27. Apibendrindamas šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistą nepilnametei dukrai išlaikymo dydį iki 273,63 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
28. Apelianto argumentai, kad išlaikymo padidinimas vienai dukrai pažeidžia kitos dukters teises gauti išlaikymą, kadangi atsakovo gaunamos pajamos neleidžia tenkinti visus įmanomus vaikų poreikius, nepagrįsti. Apeliantas iš esmės apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – ieškinį atmesti. Tačiau tokia pozicija, kad vaiko poreikiai visiškai nepasikeitė vertintina, kaip iš esmės neatitinkanti nepilnametės dukros interesų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
29. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti mokamas 75 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas neapskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą – dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo padidinimo.
32. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, šioje byloje už ieškinio reikalavimą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 145 Eur iki 330 Eur žyminis mokestis sudaro 66,60 Eur ((330 Eur – 145 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.). Kadangi ieškinys buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, šiuo atveju už šį turtinį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudarė 49,95 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Vadinasi, šioje byloje už vieną neturtinį reikalavimą (dėl atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo) ir už vieną turtinį reikalavimą (dėl priteisto išlaikymo padidinimo) iš viso turėjo būti sumokėtas 124,95 Eur žyminis mokestis.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo tenkinus visiškai, o reikalavimą dėl šalių nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo padidinimo tenkinus 70 proc., laikytina, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 85 proc. Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 106,21 Eur žyminio mokesčio suma (124,95 Eur x 85 proc.).
34. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-T-1116-9272 ieškovė atleista nuo 50 proc. žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškovės reikalavimai buvo atmesti 15 proc., iš ieškovės valstybei priteistina 9,37 Eur žyminio mokesčio (124,95 Eur x 15 proc. x 50 proc.)
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pagal pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2022 m. gegužės 23 d. Nr. (12.34Mr) PT-4074 ir 2022 m. rugsėjo 13 d. Nr. (12.34Mr) PT-6656 pažymas, ieškovės teisinei pagalbai patirtos išlaidos sudaro 1 333,32 Eur (551,66 Eur ir 781,66 Eur). Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 700 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Atsakovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentuodamas, kad ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų pagrindimo ir apskaičiavimo.
36. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktais ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. (12.34Mr) PT-6656 yra patikslinta pažyma, kurioje pažymėta, kad į patikslintoje pažymoje nurodytą sumą yra įskaičiuotos ankstesnėse pažymose nurodytos valstybės naudai priteistinos sumos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė, kad ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė ne 781,66 Eur sumą, kaip nurodyta 2022 m. rugsėjo 13 d. patikslintoje pažymoje, bet 1 333,32 Eur sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir laikant, kad 85 proc. ieškovės reikalavimų buvo tenkinta, iš atsakovo valstybei priteistina 664,41 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (781,66 Eur x 85 proc.).
37. Ieškovė taip pat nurodė, jog patyrė 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė 2022 m. gruodžio 14 d. pateiktame prašyme pateikė patirtų išlaidų detalizavimą: teisinė konsultacija (teisės patarimai bylos klausimais) – 100,00 Eur; procesinių dokumentų rengimas (papildomų įrodymų prijungimo, pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) – 300,00 Eur; pasirengimas bylai, atstovavimas teismo posėdžiuose 2022 m. spalio 17 d., 2022 m. gruodžio 14 d. – 300,00 Eur. Ieškovė pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2022 m. spalio 10 d. sąskaitą faktūrą ir bankinio pavedimo išrašą). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės patirtų 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovės patikslintą ieškinį tenkinus 85 proc. ieškovei iš atsakovo priteistina 595 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
38. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 140 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas kartu su prašymais priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2021 m. lapkričio 4 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1064677, 2022 m. kovo 7 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1064700, 2022 m. gegužės 23 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1125256, 2022 m. gruodžio mėn. priėmimo kvitą Nr. 1125272 ir 2023 m. kovo 20 d. bankinio pavedimo išrašą). Kadangi ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai buvo atmesti 15 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 321 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
39. Atlikus priešpriešinius vienarūšių reikalavimų įskaitymus, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma sudaro 274 Eur (595 Eur – 321 Eur).
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant iš atsakovo priteistiną nepilnametei dukrai išlaikymo dydį iki 273,63 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat atitinkamai perskirstytinas šalių ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
41. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
42. Atsakovas nepateikė prašymo priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria teismas pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-43-674/2016 iš atsakovo A. D. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai V. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį padidindamas iki 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir nustatyti, kad iš atsakovo A. D. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai V. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), sudaro 273,63 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 63 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki dukters pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Iš atsakovo A. D. priteisti 106,21 Eur (vieną šimtą šešis eurus 21 ct) žyminio mokesčio valstybei, žyminį mokestį sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto ir pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Iš ieškovės J. Š. priteisti 9,37 Eur (devynis eurus 37 ct) žyminio mokesčio valstybei, žyminį mokestį sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto ir pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Iš atsakovo A. D. priteisti 664,41 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 41 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, išlaidas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto ir pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto ir pajamų surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB LT247300010112394300, AB „Citadele“ LT78000000130151, AB DNB bankas LT74 4010051001324763, AB SEB bankas LT057044060007887175, AB Šiaulių bankas LT3271800000001401038, DanskeBank, AS, Lietuvos filialas Nr. LT747400000008723870, Nordea Bank, AB, LT122140030002680220.
Iš atsakovo A. D. priteisti 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovei J. Š..
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.