Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-833-1060/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-30
Bylos Nr.
1-833-1060/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
G. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-833-1060/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28340-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 30 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 40 MGL bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas vairuoti 3 metams ir automobilio konfiskavimas, bauda sumokėta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. J. 2019 m. liepos 5 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 32 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad automobilis Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu, bet jis naudojamas šeimoms reikmėms, automobilio vertė 1 000,00 Eur. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturi ir niekada neturėjo. 2018 m. jis teistas už vairavimą neblaiviam, paskirtą baudą sumokėjo 2018 m. balandžio 16 d. Paaiškino, kad 2019 m. liepos 5 d., apie 17.00 val., iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, išvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini). Nuo namų iki degalinės yra apie 3 km. Važiuojant apie 70 km/h greičiu keliu (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priešais važiavusio ir staiga pristabdžiusio automobilio Citroen galą. Eismo įvykio metu susimušė nugarą. Nenukentėjo tik automobiliai. Citroen vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Atvykę policijos pareigūnai jį patikrino alkotesteriu ir nustatė girtumą, jam nustatė girtumą, tačiau kokį, nepamena. Maždaug prieš 2 – 3 valandas iki eismo įvykio buvo išgėręs apie 0,5 l degtinės, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnai jį nušalino nuo vairavimo, automobilį išgabeno. Medikai jį dėl nugaros sumušimo pristatė į Prienų ligoninę, kur po apžiūros paleido. Dėl vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones ir eismo įvykio, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Gailisi, kad vairavo neblaivus (b. l. 80 – 82, 84 – 85).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. P. parodė, kad 2019 m. liepos 5 d., dirbant su vyriausiuoju patruliu A. P., gavo pranešimą, kad 129 kelio 32 kilometre, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą, važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo automobilis Citroen C5, o į jo galą buvo atsitrenkęs automobilis Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio Audi 100 vairuotojas G. J. nurodė, kad važiuodamas atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį. Vairuotojas G. J. sunkiai orientavosi, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra apsvaigęs. G. J. nurodė, kad jis yra gėręs alkoholio, neturi teisės vairuoti transporto priemones. Vairuotojas G. J. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0136, metrologinės patikros sertifikato Nr. 0972407, 17.42 val., jam nustatytas 2.45 promilių apsvaigimas, 17.59 val. patikrinus antrą kartą – 2.40 promilių apsvaigimas. Vairuotojas G. J. su nustatytu girtumu sutiko (b. l. 51 – 52).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiosios patrulės S. P. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 5 d. apie 17.20 val., dirbant su vyriausiuoju patruliu A. P., buvo gautas pranešimas, kad 129 kelio 32 kilometre, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą, nustatė, kad automobilio Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. J., pasirinkdamas važiavimo greitį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį. G. J. 2019 m. liepos 5 d., 17.42 val. buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas, 17.59 val. – 2,40 promilių girtumas (b. l. 6).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu su nuotraukomis, kuriuo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), užfiksuotas automobilis Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir automobilis Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų, objektų nerasta ir nepaimta (b. l.7 – 16).

2019 m. liepos 5 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriuo užfiksuota, kad vyriausioji patrulė S. P. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0136, patikros Nr. 0972402, G. J. nustatė neblaivumą: 2019 m. liepos 5 d. pirmo patikrinimo metu 17.42 val. – 2,5 promilės, antro patikrinimo metu, 17.59 val. – 2,4 promilės neblaivumą (b. l. 17).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, liudytojos S. P. parodymai, tarybinis pranešimas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2019 m. liepos 5 d., 17.20 val., būdamas neblaivus, važiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kol kelyje (duomenys neskelbtini) nesilaikęs saugaus atstumo ir atsitrenkė į priešais važiavusio automobilio Citroen galą, t. y., vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį, apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės (jam nustatytas 2,40 promilių neblaivumas) alkoholio.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo G. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. J. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis G. J. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), kol kelyje (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priešais važiavusio ir staiga pristabdžiusio automobilio Citroen galą. Atvykę policijos pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, G. J. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 1,40 promilių neblaivumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais G. J. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad G. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 90 – 92,94 – 95).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius G. J. – teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 57 – 58, 59 – 61), baustas administracine tvarka (b. l. 62 – 63), dirbantis UBA „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 66), psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 168). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Nors kaltinamajam jau kartą buvo paskirta bauda už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau tai nesulaikė nuo pažeidimų, jis tinkamų išvadų iš nubaudimo nepadarė ir pakartotinai vairavo neblaivus. Tai rodo, kad už teisės pažeidimus paskirtos bausmės nepasiekė visų joms keliamų tikslų, neatgrasė kaltinamojo nuo nusikaltimų darymo. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog G. J. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis su paskirta arešto bausme sutiko, tačiau prašė arešto bausmę leisti atlikti dalimis. Teismas pažymi, kad įstatymas galimybės arešto bausmę išdėstyti dalimis nenumato, todėl G. J. prašymą leisti atlikti arešto bausmę dalimis, tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Į paskirtą bausmę įskaitomas G. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 5 d. 17.42 val. iki 2019 m. liepos 6 d. 14.20 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (b. l. 72 – 73, 74).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis G. J. anksčiau teistas 2018 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jam jau buvo paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę bei paskirtas transporto priemonės konfiskavimas, tačiau tai nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, jis tinkamų išvadų iš nubaudimo nepadarė ir vėl vairavo neblaivus. Nors šios bylos Kelių eismo taisyklių pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, jis vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintas svetimas turtas. Veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į eismo įvykių sukėlimą, į ankstesnį teistumą.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (b. l. 59 – 61), tačiau uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo G. J. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę, vadovaujantis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatytą kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo paskirtos arešto bausmės vykdymo pabaigos.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis Audi 100 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas W(duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam G. J. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis Audi 100 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis Audi 100 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam G. J. (b. l. 35, 36). Atsižvelgiant į tai, kad pats kaltinamasis yra minėto automobilio savininkas, automobilis, kuris perduotas saugoti kaltinamajam (b. l. 42 – 43), kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas (žr. kasacinė nutartis Nr. 2K-205-628/2018).

V. Kiti proceso klausimai

Bylos duomenimis matyti, jog 2019 m. liepos 8 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2020 m. sausio 8 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį Audi 100 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 38 – 39). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinamas.

Kaltinamajam G. J., vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliekamos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86 – 87, 88 – 89).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. J., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir G. J. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę G. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 5 d. 17.42 val. iki 2019 m. liepos 6 d. 14.20 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo G. J. faktinio sulaikymo dienos.

Paskirti bausmę atlikti Alytaus pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo pabaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti G. J. priklausantį automobilį Audi 100 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), atiduotą saugoti G. J..

Palikti galioti G. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Palikti galioti automobiliui Audi 100 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.

Informuoti kaltinamąjį G. J. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam G. J. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Išsiųsti įsiteisėjusį baudžiamojo įsakymo nuorašą turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išaiškinti kaltinamajam G. J., kad:

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė