Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina ieškovo ir šalių nepilnametės dukros bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatė laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką. Atskiruoju skundu atsakovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka, be kita ko, teigdama, jog pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones buvo išspręstas vienas iš ieškinio reikalavimų, taip pat atsakovė nekliudo ieškovui bendrauti su dukra.

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje.

16. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

17. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai suprantami kaip sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, priešingai, nei teigia atsakovė, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir nesprendžia ginčo iš esmės. Teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą ir, esant poreikiui, jas taiko laikinai – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. kol šalių ginčas bus išspręstas iš esmės. Vadinasi, nors šeimos bylose prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali iš dalies ir sutapti su pareikštais ieškinio reikalavimais, tačiau jos skirtos tik laikinam situacijos sureguliavimui, iki ginčas bus išspręstas iš esmės. Tai nereiškia, kad būtent toks situacijos sureguliavimas bus paliktas ir priimtu galutiniu sprendimu.

Dėl nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė tokią laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką: 1) ieškovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį 10 val. pasiima dukrą iš vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 val. grąžina dukrą į jos deklaruotą gyvenamąją vietą; 2) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku ieškovas negali bendrauti su dukra, jis apie tai prieš parą (o jei negalėjimo bendrauti priežasčių atsirado vėliau, nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko motiną SMS žinute ar kitu būdu raštu; 3) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku ieškovo bendravimas su dukra neįmanomas dėl objektyvių priežasčių, atsakovė apie tai prieš parą (o jei negalėjimo bendrauti priežasčių atsirado vėliau, nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko tėvą SMS žinute ar kitu būdu raštu; 4) ieškovas turi teisę su dukra neribotai bendrauti telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu); 5) ieškovas gali bendrauti su dukra ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovė nepritaria tokiai nustatytai laikinai bendravimo tvarkai, teigdama, kad šioje byloje turėjo būti išklausyta ir dukros nuomonė, taip pat nurodo, jog iš jos kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų matyti, kad atsakovas skambina dukrai per pamokas, be to, skambina tokiu laiku, kuris yra nepriimtinas ir netinkamas mažamečiam vaikui, t. y. 23.31 val., 22.47 val. ir kt., o dukros mokymosi įstaigos patvirtina, kad ieškovas visiškai nesidomi dukters mokslais, ugdymu. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su atsakovės argumentais.

20. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).

22. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

23. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus; jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

28. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nebuvo pakankamai aktyvus ir neišklausė dukros nuomonės dėl nustatytinos ieškovo bendravimo su dukra tvarkos. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės šiuo atveju nevertina kaip esminio pažeidimo, sudarančio pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai daro dėl to, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėjo būti sprendžiamas operatyviai, siekiant apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl vaiko nuomonės išklausymas iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ne visuomet yra įmanomas. Be to, kaip matyti iš Tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. spalio 21 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimo, Tarnybos darbuotojas 2024 d. spalio 14 d. bendravo su šalių nepilnamete dukra, dukra yra išreiškusi savo nuomonę dėl bendravimo su ieškovu ir ši nuomonė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pakankama sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

29. Remiantis Tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. spalio 21 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimu, dukra nurodė, kad jai tėvai nieko blogo nėra padarę ir nieko blogo nedaro, tačiau tarpusavyje jos tėvai pykstasi. Dukra teigė, kad ji pati nenori bendrauti su tėvu. Pasak dukros, ji norėtų, kad jai susitikus su tėvu kartu būtų ir mama. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia atsakovės ir dukros nurodoma galima ieškovo bendravimo su dukra tvarka neatitiktų geriausių šalių mažamečio vaiko interesų, nes duomenų apie tai, kad vaiko tėvas (ieškovas) galėtų daryti vaikui žalą, nėra. Kaip nurodė pati dukra, jai tėvai nieko blogo nėra padarę ir nieko blogo nedaro. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių duomenų, kad šalių dukros bendravimas su ieškovu galėtų būti žalingas vaikui. Pagal byloje pateiktus įrodymus (preliminariai juos įvertinus) egzistuoja tikimybė, kad vaiko pareiškimą dėl (ne)bendravimo su tėvu galėjo lemti ir atsakovės įtaka. Be to, šalių dukra nėra labai mažas vaikas, jai beveik 9 metai, ji naudojasi telefonu, todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali pasilikti pabendrauti tėvu ir be mamos dalyvavimo. Nors iš pradžių mergaitei gali būti ir kažkiek sunkiau tiesiogiai bendrauti su tėvu, tačiau apeliacinės instancijos teismo mano, kad ilgesnėje perspektyvoje toks bendravimas leis atkurti, puoselėti ir plėtoti vaiko ir tėvo ryšį. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju turi būti užtikrinta šalių nepilnametės dukros ir ieškovo teisė bendrauti tarpusavyje tiesiogiai.

30. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, jog tėvas (šiuo atveju atsakovė), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (šiuo atveju ieškovas). Taigi, jeigu dukros bendravimas su ieškovu yra sumenkęs ir vaikas be jokios objektyvios priežasties rodo nenorą bendrauti su tėvu, motina (atsakovė) turėtų imtis aktyvių priemonių skatinti vaiką bendrauti su tėvu, patikinti vaiką, kad tas bendravimas ir ryšio išlaikymas yra būtinas, nepaisant to, kokie yra atsakovės santykiai su ieškovu.

31. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ieškovas nuo 2024 m. sausio 14 d. su nepilnamečiu vaiku nebuvo bendravęs tiesiogiai (tai savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir pats ieškovas), 2024 m. lapkričio 3 d. buvo susitikęs su dukra, dalyvaujant atsakovei, o 2024 m. lapkričio 16 d. bendravo su dukra be jos nakvynės pas jį. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks staigus šalių dukros bendravimo su ieškovu pasikeitimas, kai vaikas beveik metus laiko tiesiogiai nėra bendravęs su tėvu, bet iš karto turėtų pasilikti nakvoti pas ieškovą, gali turėti neigiamą poveikį vaikui ir dukros santykio su ieškovu atkūrimui. Todėl šiuo atveju nustatytinas pereinamasis laikotarpis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2024 m. gruodžio 29 d., kurio metu ieškovas su dukra bendrauja kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis (pirmoji tokia savaitė yra ši savaitė, t. y. 2024 m. lapkričio 25 d. – gruodžio 1 d. savaitė), dukrą pasiimdamas šeštadienį iš vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą šeštadienį iki 19 val., taip pat dukrą pasiimdamas sekmadienį iš vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą sekmadienį iki 17 val.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat nustatė, kad ieškovas turi teisę su dukra neribotai bendrauti telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu). Tačiau atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė skambučių išklotinę, iš kurios matyti, kad ieškovas dukrai yra skambinęs dukros pamokų metu, taip pat ir netinkamu mažamečiam vaikui paros metu 21 val. 47 min., 22 val. 47 min., 23 val. 31 min. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku neturi pažeisti vaiko teisių į ugdymą, poilsį ir miego stabilumą, taip pat be pagrindo iškraipyti vaiko dienos režimo (namų darbų ruoša, popamokinė veikla ir kt.), todėl šiuo atveju patikslintina ieškovo bendravimo telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) su dukra tvarka, nustatant, jog ieškovas turi teisę su dukra netrukdomai bendrauti telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) darbo dienomis nuo 15 val. iki 20 val., o savaitgaliais, švenčių, poilsio ir vaiko atostogų dienomis nuo 10 val. iki 20 val.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, preliminariai įvertinus byloje surinktus duomenis, anksčiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką, tačiau ji pakeistina pagal šioje nutartyje padarytas išvadas.

34. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, byloje dalyvaujantys asmenys gali kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).

35. Kadangi civilinė byla toliau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, baigdamas bylos nagrinėjamą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatyti laikiną ieškovo V. D. bendravimo su dukra M. D., gimusia 2016 m. vasario 24 d., tvarką:

1. Nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2024 m. gruodžio 29 d. nustatomas pereinamasis ieškovo ir šalių nepilnametės dukros bendravimo laikotarpis, kurio metu ieškovas V. D. su dukra M. D. bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais, dukrą pasiimdamas šeštadienį iš vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą šeštadienį iki 19 val., taip pat dukrą pasiimdamas sekmadienį iš vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą sekmadienį iki 17 val.

2. Nuo 2024 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo ieškovas V. D. su dukra M. D. bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais, tai yra šeštadienį 10 val. pasiima dukrą iš vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 val. grąžina dukrą į jos deklaruotą gyvenamąją vietą.

3. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku V. D. negali bendrauti su dukra M. D., jis apie tai prieš parą (o jei negalėjimo bendrauti priežasčių atsirado vėliau, nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko motiną SMS žinute ar kitu būdu raštu.

4. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku V. D. bendravimas su dukra M. D. neįmanomas dėl objektyvių priežasčių, vaiko motina A. V. apie tai prieš parą (o jei negalėjimo bendrauti priežasčių atsirado vėliau, nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko tėvą SMS žinute ar kitu būdu raštu.

5. Ieškovas V. D. turi teisę su dukra M. D. netrukdomai bendrauti telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) darbo dienomis nuo 15 val. iki 20 val., o savaitgaliais, švenčių, poilsio ir vaiko atostogų dienomis nuo 10 val. iki 20 val.

6. Ieškovas V. D. gali bendrauti su dukra M. D. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.“

Nutarties kopiją išsiųsti bylos šalims ir institucijai, teikiančiai išvadą.