Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2025-09-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1090-1127/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2025-09-15
Bylos Nr.
eII-1090-1127/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00848-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Pažeidėjas
M. Z.
Kategorijos
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
  • 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1090-1127/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00848-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.2; 16.11.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2025 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Linai Jusevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2025 m. birželio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14151-2025 (ROIK: 25273253341) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14151-2025 M. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 5 d. 20 val. 20 min. Vilniaus miesto sav., Vilnius, Savanorių per. 247, vairuodamas automobilį stovėjimo aikštelėje, savo pavojingu elgesiu siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį ir pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas prieš pastatyti save aplinkiniams, tyčia kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi ir toliau tęsė automobilio akceleraciją, dėl ko automobilis pradėjo pavojingai slysti ir suktis, tokiu būdu nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo bei aikštelėje stovėjusių žmonių sveikatai ar net gyvybei. Nutarime konstatuota, kad šiais veiksmais M. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktų reikalavimus. Už šį pažeidimą M. Z. paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas prašo pakeisti 2025 m. birželio 10 d. Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą, perkvalifikuojant administracinį nusižengimą ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį arba į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Netenkinus minėto prašymo, prašo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones arba skirti trumpesnį nei 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad neginčija, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, tačiau nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos vairavimo situacijos neužtenka jo veiksmus traktuoti kaip chuliganišką vairavimą. Institucijos skundžiamu nutarimu nepagrįstai, neįvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumos, jam buvo inkriminuotos chuliganiškos paskatos, kaip veikos padarymo būdas.

2025 m. gegužės 5 d. baigęs darbą kartu su kitais kolektyvo vaikinais atėjo iki savo automobilių. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jis stovi prie juodos spalvos automobilio VW Passat ir kalbasi su kitais dviem kolektyvo nariais. Juodos spalvos automobilio VW Passat vairuotojas uždega savo automobilio žibintus, jie kalbasi, tuomet pareiškėjas uždega savo automobilio žibintus ir toliau vyksta jų pokalbis apie automobilių žibintus. Vėliau pamatė, kad kolega manevruoja aikštelės gale. Pamatęs ką daro kolega, bei paskatintas kitų kolegų, priėmė spontanišką sprendimą – taip pat nuvažiuoti į aikštelės galą ir atlikti kelis manevrus. Tai buvo pirmas kartas, kai pabandė tokį manevrą. Tuo metu jis nesuvokė, kad pakankamai nuošalioje vietoje (nesant gyvenamųjų namų ar biurų, nesant eismo judėjimo) atliktas trumpas manevravimas yra pripažįstamas chuliganišku vairavimu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pamanevravęs pats vėl ramiai grįžo į aikštelę, manevravimo niekas nenutraukė. Trumpu manevravimu neprivertė jokio eismo dalyvio keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, ar imtis kokių kitų veiksmų savo saugumui užtikrinti, niekas nedalyvavo eisme. Į vietą, kur buvo atliekami manevrai, kiti eismo dalyviai ar pėstieji negalėjo netikėtai įvažiuoti ar įeiti.

Chuliganiškoms paskatoms konstatuoti būtina nustatyti veiksmų demonstratyvumą, t. y. kad elgesys būtų nukreiptas į aplinkinius, matomas viešumoje, kad būtų konfliktas su bendrosiomis visuomenės elgesio normomis, kad elgesys būtų tyčinis, su tikslu parodyti niekinimą ar iššūkį visuomenei. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų priversti keisti judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save parodyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Teismų praktikoje yra gana daug įvairių pavyzdžių, įvairių elgesio variantų, tame tarpe panašių kaip ir jo, kuriuos policija kvalifikavo kaip chuliganišką vairavimą, tačiau pirmos instancijos teismas perkvalifikavo į ANK 417 straipsnio 7 dalį. Pareiškėjas teigia, kad nesiekė tyčia pažeisti teisės aktų reikalavimus. Pripažįsta, kad jo veiksmai galėjo būti pavojingi eismo saugumo požiūriu, tačiau negali būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme. Tiek pagal įvykio situaciją, tiek pagal teismų praktiką, jo padaryti veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį arba į ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Institucija nutarime visiškai nemotyvavo, kodėl jam skiriama atitinkamo dydžio bauda ir atitinkamas teisės vairuoti atėmimo terminas, nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių, nors įstatymas neišskiria nusižengimų už kuriuos, taikyti švelnesnės, nei įstatymas numato administracinės nuobaudos/administracinio poveikio priemonės, negalima. Pareiškėjas mano, kad jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalis galėtų būti taikoma, nes jis savo veiksmais nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl vairavimo nekilo, vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, nebuvo sutrikdytas eismas, nėra duomenų, kad kažkam buvo sutrikdyta rimtis. Jo padaryta savo pavojingumu yra žymiai mažesnė nei rūšinis ANK 420 straipsnio 20 dalyje numatytas pažeidimas, todėl net ir sankcijoje numatyta minimali nuobauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas yra aiškiai, akivaizdžiai neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui ir yra aiškiai per griežta užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus – nubaudimą ir prevenciją. Bylos nagrinėjimo neteismine tvarka metu jis padėjo išaiškinti pažeidimą, neneigė vairavimo aplinkybių. Tai įvertinusi Institucija pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nusižengimą jis padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, socialiai integruotas visuomenės narys. Institucija nevertino administracinio poveikio priemonės skyrimo teisingumo ir proporcingumo požiūriu ir neatsižvelgė į jo būtinybę turėti teisę vairuoti. Teisė vairuoti pareiškėjui reikalinga, kad galėtų išlaikyti darbo vietą, nes dirba kurjeriu UAB „Barbora“, gyvena su mama, jų finansinė padėtis yra įtempta dėl mamos finansinių įsipareigojimų. Jam netekus teisės vairuoti, o tuo pačiu ir darbo, mamai būtų sudėtinga jį išlaikyti. Be to, nori dirbti ir taupyti pinigus, kad galėtų mokytis Vilniaus kolegijoje, kur mokslo metams kainuoja net virš 2000 Eur.

Atsižvelgiant į jo asmeninę, socialinę ir profesinę situaciją, administracinė nuobauda – 450 Eur ir administracinio poveikio priemonės – 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tikrai nėra teisingas pareiškėjo nubaudimas ir tai neužtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnaus įgyvendinimo, prieštarauja proporcingumo reikalavimams, kadangi sukelia daug didesnius suvaržymus nei to bendrai siekiama įstatymu. Šioje byloje akivaizdžiai pažeistas ir teisingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Institucija skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Institucijos nuomone, byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas, pakanka pripažinti pareiškėją kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo medžiaga, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir kita medžiaga. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nuo 02 min. 05 sek. iki 02 min. 18 sek. laikotarpiu automobilio BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas stovėjimo aikštelėje atliko pavojingus ir neprognozuojamus manevrus – staigiai didino greitį, staigiai stabdė, kelis kartus slydo šoniniu ratu judesiu (vadinamuoju „driftu“), nesilaikė nustatytos eismo krypties ir kelio ženklinimo, o manevruodamas kirto eismo juostas nekreipdamas dėmesio į kitų eismo dalyvių saugumą. Toks elgesys stovėjimo aikštelėje, kurioje judėjo pėstieji, akivaizdžiai pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus dėl saugaus važiavimo, privalomos eismo krypties laikymosi ir pareigos pasirinkti saugų greitį, taip pat sudaro realią grėsmę eismo saugumui. Tokias savo veiksmais Pareiškėjas sukėlė akivaizdų pavojų ne tik sau bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, kas rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norą parodyti savo pranašumą, kitų atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir padarytos veikos ne pavojingumą.

Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už tokį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes pareiškėjas padarė tyčinį, pavojingą, administracinį nusižengimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Pareiškėjui paskirta minimali bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas. Institucijos atstovas mano, kad paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad nuo 2020 metų už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas 12 kartų, nelaikytina per griežta ir neteisinga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą. Paaiškino, kad pripažįsta faktines pažeidimo padarymo aplinkybes, tačiau nesutinka dėl veiksmų kvalifikavimo. Matė, kad kiti tai daro, nepagalvojo, jog tai gali būti vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas. Kolega pravažiavo ir jį suėmė azartas, pagalvojo pabandyti. Nuvažiavo į kampą, kur nebuvo žmonių, automobilių. Apsuko pora ratų ir grįžo atgal. Yra susipažinęs su Kelių eismo taisyklėmis, supranta, kad negalima taip manevruoti. Galėjo taip pat padaryti prie aikštelės, tačiau nenorėjo sukelti grėsmės. Teisę vairuoti jau yra įgijęs, nuo 2020 m. turėjo daug baudų per kvailumą. Dvejų metų vairavimo stažo neturi. Nuo 2012 m. gyvena tik su mama, neturėjo tėvo paramos. Dabar mąstymas pasikeitė, rado darbą. Šiuo metu taip pat ir mokosi. Planuoja mokytis mokamoje vietoje, dėl to dirba, nes mama dirba dviejuose darbuose, jo niekas neišlaikys. Jis stengiasi kuo daugiau dirbti. Teisės jam yra labai svarbu.

Institucijos įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant.

Skundas tenkinamas

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad M. Z. nutarime nurodytu laiku ir vietoje atliko nurodytus manevrus, t. y. kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi, toliau tęsė akceleraciją, dėl ko automobilis pradėjo slysti ir suktis. Pareiškėjas paaiškino, kad baigus darbą kartu su keliais kolektyvo vaikinais, pamatęs, kad vienas kolegų manevruoja aikštelės gale, spontaniškai priėmė sprendimą atlikti kelis manevrus, po kurių ramiai pats grįžo į kitą aikštelės dalį. Šias aplinkybes patvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos patarėjos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gegužės 5 d. apie 20 val. 20 min. ji buvo prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), kurioje pastebėjo keturis asmenis, apsirengusius ryškiais raudonos spalvos džemperiais su užrašu „Barbora“, vienas jų, vairuodamas mėlynos spalvos „BMW (duomenys neskelbtini) atliko šonaslydžio manevrus, agresyviai važiuodamas „aštuoniuke“, iš po jo automobilio padangų kilo gausūs dūmai, o ant aikštelės grindinio liko ryškios padangų žymės. Byloje taip pat pateiktas vaizdo įrašas, kuriame fiksuota, kaip pareiškėjas automobiliu BMW išvažiavo iš savo stovėjimo vietos į kitą aikštelės pusę, kur jis, kaip matyti, padidino greitį, ratai prasisukinėjo ant aikštelės dangos ir automobilis pradėjo slysti šonu. Po to, kaip ir teigia pareiškėjas, jau vairuodamas įprastai grįžo į ankstesnė stovėjimo vietą. Vis tik, pareiškėjo įsitikinimu, tokie aptarti veiksmai nepagrįstai pripažinti kaip atlikti iš chuliganiškų paskatų, taigi kvalifikuoti neteisingai. Su šiais skundo argumentais skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

Atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia.

Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinio teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (kasacinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (kasacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).

Pareiškėjas, kaip minėta, nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį stovėjimo aikštelėje, savo pavojingu elgesiu siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį ir pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas prieš pastatyti save aplinkiniams, tyčia kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi ir toliau tęsė automobilio akceleraciją, dėl ko automobilis pradėjo pavojingai slysti ir suktis, tokiu būdu nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo bei aikštelėje stovėjusių žmonių sveikatai ar net gyvybei. Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais buvo padaryti Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų pažeidimai.

Pažymėtina, kad vien Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų nesilaikymas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019).

Teismas, įvertinęs tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek ir objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra surinkta įrodymų, jog M. Z. aukščiau aptartu vairavimu demonstravo nepagarbą žmonėms, kėlė pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.

Nagrinėjamu atveju, nors aptarti veiksmai vyko aikštelėje prie prekybos centro jo darbo metu, iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas, kaip akcentuoja ir skunde, automobiliu pirmiausia nuvažiavo į kitą aikštelės galą (kiek fiksuota įraše, jo važiavimas ramus, tolygus), ir tik toje vietoje, kur aikštelė yra tuščia (pačiame jos kampe matyti priparkuota transporto priemonė, tačiau ji yra pakankamai nutolusi nuo pareiškėjo atliekamų manevrų) atliko nutarime nurodytus veiksmus. Vėlgi, išvažiuodamas iš šios teritorijos ir grįždamas į savo stovėjimo vietą pareiškėjas vairuoja įprastai, tvarkingai. Akivaizdžiai matyti, kad aikštelėje, kurioje atlikti manevrai, nebuvo nei pėsčiųjų, kuriems būtų galėjęs sukelti realų pavojų, nei kitų transporto priemonių, kurios dėl aptariamų M. Z. manevrų būtų turėjusios staiga keisti važiavimo kryptį, stabdyti, ar būtų kitaip sutrukdęs ar sukėlęs pavojų. Kiek toliau stovėjo tik pareiškėjo įvardinti kolegos, kurių tikslas, akivaizdu, buvo stebėti M. Z. atliekamus manevrus, vairavimo įgūdžius. Nėra duomenų, kad šių asmenų saugumui buvo keliamas pavojus, jie būtų išsigandę ar šokiruoti. Kaip matyti iš jau pacituoto tarnybinio pranešimo, šį įvykį stebėjo ir pašalinis asmuo, vis dėlto, chuliganiškos paskatos negali būti preziumuojamos remiantis vien tuo, kad nesaugų vairavimą matė aplinkiniai (kasacinė nutartis 2AT-7-788/2022). Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų iškilęs saugumas stebinčio asmens sveikatai ar turtui, o kitų pašalinių asmenų nei minėtoje aikštelėje, nei šalia jos apskritai nebuvo. Be to, pareiškėjo veiksmai nebuvo nutraukti apsaugos darbuotojo ar kitų asmenų, jis pats, kaip nurodo „apsukęs pora ratų“, grįžo į stovėjimo vietą. Reikšminga yra ir ta aplinkybė, kad šis veiksmas vyko ne dienos metu, kuomet, kaip įprasta, yra didesnis pirkėjų srautas, o vakare, 20 val. 20 min. jau pasibaigus paties pareiškėjo darbo valandoms. Pareiškėjas, kaip teigia, tikslingai pasirinko atokią ir tuščią aikštelės dalį, nutolusią nuo prie prekybos centro priparkuotų automobilių ar vaikštančių pirkėjų. Tokios aplinkybės sudaro pagrindo išvadai, kad nepagarbos kitiems asmenims pareiškėjas nerodė. Be to, kaip pagrįstai pažymima skunde, atlikti veiksmai netruko ilgą laiką – įraše fiksuota, kad nuo įvažiavimo į kitą aikštelės dalį iki išvažiavimo iš jos praėjo maždaug penkiolika sekundžių. Taigi, įvertinus aplinkybes, spręstina, kad M. Z. siekis buvo ne priešpastatyti save kitiems eismo dalyviams, demonstruoti išskirtinumą, o pasirodyti prieš draugus. Toks momentinis M. Z. elgesys buvo veikiau nulemtas atsakomybės stokos, ką iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas. Išdėstytų duomenų pagrindu spręstina, kad joks realus pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei nebuvo sukeltas. Chuliganiškos paskatos, kuris yra būtinasis inkriminuojamo nusižengimo požymis, pareiškėjo veiksmuose, šiuo atveju, nenustatytos.

Kita vertus, aukščiau aptartų duomenų pagrindu spręstina, kad M. Z. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų, kadangi jis vairuodamas automobilį stovėjimo aikštelėje, tyčia kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi ir toliau tęsė automobilio akceleraciją, dėl ko automobilis pradėjo pavojingai slysti ir suktis, tokiu būdu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Vis dėlto, ANK nėra specialios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už šiame kodekse nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus Nagrinėjamu atveju, M. Z. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Šiuo gi atveju, M. Z. administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, jo veika įrodyta byloje surinktais įrodymais, tačiau skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija netinkamai pritaikė įstatymą kvalifikuodama pastarojo veiką, dėl ko skundžiamas nutarimas naikintinas, o M. Z. pripažintinas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus tai, kad praeityje asmuo ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau įvykio metu galiojančių nuobaudų neturėjo, jam skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti 11 Eur dydžio bauda.

Įvertinus tai, kad teismas sprendė esant visiškai pagrįstus skundo argumentus dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, dėl ko jo veiksmai perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kita skundo dalis, susijusi su ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu, nebeaktuali ir teismas dėl šių skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo M. Z. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. birželio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14151-2025 (ROIK: 25273253341) panaikinti.

Pripažinti M. Z. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 (vienuolikos) Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodą nurodant 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą – ROIK 25273253341.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė