- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-13
- Bylos Nr.
- e2-6331-1185/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01708-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovės nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorei V. M. ir teisininkei L. M.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui M. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti ieškovės ir atsakovės 2023 m. balandžio 8 d. sudarytą tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą negaliojančiu nuo sudarymo momento actio Pauliana iš lotynų k. Pauliano ieškinys) pagrindu, taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad atsakovė yra ieškovės skolininkė su 8 820,14 Eur suma, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu bendrovė turėjo kitų kreditorių, kurie turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises bendrovės atžvilgiu. Ieškovė, pagrįsdama, kad ginčo sandoris pažeidė bendrovės kreditorių interesu, nurodė, kad ginčijamu sandoriu buvo sudarytos galimybės vienam iš daugelio bendrovės kreditorių pasidengti savo reikalavimą, o skolos likutis (306,04 Eur) buvo tiesiog nurašytas, be to, bankroto byloje nemokumo administratoriui nebuvo perduotas joks turtas, kurį pardavus būtų galima patenkinti kitų kreditorių reikalavimus, išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pateisinti ginčijamo sandorio sudarymą, nenustatyta. Ieškovė taip pat nurodė, kad nenustatyta jokių imperatyvių pagrindų, kurių pagrindu bendrovė privalėjo sudaryti ginčo sandorį, todėl akivaizdu, jog bendrovė jo sudaryti neprivalėjo. Ieškovės teigimu, kadangi ginčo sandoris buvo sudarytas jau esant priimtam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo Klaipėdos apygardos teisme, bendrovės valdymo organai, sudarydami tokį sandorį puikiai žinojo apie tokio sandorio netinkamumą, kad tokiu sandoriu bus pažeistos kitų kreditorių teisės, o atsakovė, kaip verslo subjektas, turėjusi pareigą patikrinti viešuosius duomenis apie įmonę, bei 2023 m. kovo mėn. bendrovei nebetęsiant bendradarbiavimo, neabejotinai žinojo apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, todėl sandorio šalys neabejotinai suprato ir žinojo, kad sudarius sandorį bus sumažintas bendrovės turtas, kiti kreditoriai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų ir sandoriu bus pažeisti kitų kreditorių interesai, dėl to jos laikytinos nesąžiningomis. Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes apie tai, kad sandoris pažeidžia bendrovės kreditorių interesus objektyviai sužinota, kai 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo perimti visi bendrovės dokumentai, tame tarpe ir bendrovės buhalterinė apskaita (sąskaitos faktūros, didžiosios knygos, išrašai ir kt.). Ieškovė, pasisakydama dėl restitucijos taikymo, laikėsi pozicijos, kad sandorį pripažinus negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios, sandorio šalys turi būti grąžintos į pradinę padėtį, t. y. pripažinti, kad atsakovė yra ieškovės skolininkė su 8 820,14 Eur suma.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutikdama su tuo, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovės kreditorių interesus, nurodė, kad sandoriu buvo išspręstas atsakovės kreditorinis reikalavimas vykdant ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį dėl gamybinių patalpų nuomos. Atsakovė nurodė, kad jai nebuvo žinomos aplinkybės, jog ieškovei būtų buvusi inicijuota nemokumo byla. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškovės argumentų dėl to, kad bendrovė neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, nurodė, kad bendrovė privalėjo sudaryti minėtą sandorį vykdydama savo sutartines prievoles atsakovei, o skola būtent ir susidarė nemokant nuomos ir komunalinių mokesčių pagal šalių sudarytą sutartį. Atsakovė, nesutikdama, kad ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos, paaiškino, kad jai nebuvo žinoma apie ieškovei inicijuotą nemokumo bylą ar jos (nevykdomas) prievoles kitiems kreditoriams, nes atsakovei nebuvo siųsti jokie pranešimai, o tikrinti visus kontrahentus ir aptikti bendrame žinių sraute tokią informaciją yra praktiškai neįmanoma. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pozicija, kad ji galėjo iš viešai prieinamos informacijos padaryti išvadą, jog bendrovė galėtų būti nemoki, nurodė, kad darbuotojų atleidimas dažnai reiškia pasikeitusią verslo organizavimo formą, kai bendrovės optimizuodamos kaštus atsisako samdomų darbuotojų ir perka išorines paslaugas atlikti verslui reikalingas funkcijas, daugelis įmonių vienu ar kitu metu turi socialinio draudimo įsiskolinimų, tokių įmonių yra tūkstančiai ir šitie duomenys visiškai nereiškia, jog įmonė jau yra nemoki, o atsakovei visa ši informacija tapo žinoma tik gavus teismo pranešimą ir procesinius dokumentus šioje byloje. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų, reikalingų taikyti actio Pauliana institutą, egzistavimą.
3. Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB (duomenys neskelbtini) pateikė dubliką ir nurodė, kad atsakovės pateiktame atsiliepime išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, bei prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė, nurodžiusi, kad atsakovė netinkamai interpretuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas ir tuo pačiu faktines bylos aplinkybes, pabrėžė, kad sudarius tokį skolos sudengimą, kai teisme jau buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui, pažeidė kitų kreditorių teises, nes tuo atveju, jei atsakovė nebūtų padariusi sudengimo su ieškove, ji būtų traktuojama kaip ieškovės kreditorė ir dalyvautų bankroto procese lygiomis teisėmis kaip ir visi kiti kreditoriai, o skolos sumą ieškovei ji turėtų padengti ir gauti pinigai būtų padalinti ieškovės kreditoriams proporcingai, laikantis įstatymo nuostatų. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo atveju atsakovė, nenorėdama grąžinti įsiskolinimo ieškovei, jį sudengė su ieškovės skola atsakovei, ir tokiu būdu visi kiti ieškovės kreditoriai liko apgauti, neturintys į ką nukreipti savo reikalavimų ir tikėtis bent kokio nors reikalavimo patenkinimo. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pabrėžė, kad atsakovė neteisingai supranta actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, numatančią, kad sandoris gali būti ginčijamas tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo, bei paaiškino, kad nei vienas įstatymas ieškovės neįpareigojo sudaryti tokio skolos sudengimo/įskaitymo, priešingai, reglamentuojamas tik tokio sudengimo sudarymo negalimumas, įmonei esant nemokiai, turint kitų kreditorių. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovei pažeidžiant sutartinę pareigą laiku mokėti nuomos mokestį turėjo būti pritaikyta sutartinė atsakomybė, o ne privalomai sudaromas skolų sudengimo aktas, ieškovei likus skolingai atsakovei, atsakovė turėjo pateikti kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Ieškovė laikydamasi pozicijos, kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, akcentavo, kad, ieškovei neatsiskaitant pagal šalių sudarytą sutartį, atsakovė turėjo pareigą pasidomėti ieškovės finansine padėtimi ir suprasti, kad tikėtina, kad ieškovė turi ir kitų kreditorių, finansinių sunkumų ir bėdų, o be to, atsakovei, kuri yra juridinis asmuo, užsiimantis verslu daug metų, turėjo būti suprantama, kad tuomet, kai įmonė atleidžia visus darbuotojus, neatsiskaito už teikiamas paslaugas, turi įsiskolinimų SODRAI, galiausiai nutraukia patalpų nuomos sutartį, tokia įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais. Ieškovės nuomone, atsakovė suprato ir žinojo, kad ieškovė turi finansinių sunkumų, atitinkamai, sudarydama sandorį, kuriuo buvo siekiama apsisaugoti ir pasitenkinti savo finansinį reikalavimą, elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu.
4. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tripliką ir nurodė, kad dublike išdėstyti argumentai aiškinant situaciją ir grindžiant savo reikalavimą yra parinkti selektyviai, tendencingai traktuojant faktines aplinkybes, o teisinį reglamentavimą pateikiant fragmentiškai. Atsakovė pakartojo, kad jai nebuvo žinoma apie ieškovei inicijuojamą nemokumo procesą, ginčijamu sandoriu ieškovė atsakovei faktiškai nemokėjo jokių piniginių lėšų, o ieškovė turėjo neginčytiną prievolę sumokėti atsakovei pagal šalių sudarytą nuomos sutartį. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2024 m. balandžio 7 ir 8 d., o nutartis dėl ieškovės nemokumo bylos iškėlimo buvo priimta po beveik mėnesio laiko, sudarytas sandoris nepažeidė minėto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 straipsnio reikalavimo. Atsakovės nuomone, ieškovės prievolė mokėti nuomos mokesčius kilo šalių sudarytos sutarties pagrindu ir būtent ši sutartis turėtų būti ginčijama siekiant paneigti sandorio neprivalomumą ar nebūtinumą. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės teiginiu, kad sudarant sandorį neva turėjo žinoti ar pasidomėti, ar sandorį sudarantis asmuo neturi kreditorių, pažymėjo, kad nesant teismo priimtos nutarties atsakovė neturėjo net teorinių galimybių žinoti apie ieškovei inicijuotą nemokumo bylą, be to, remdamasi kasacinio teismo praktika, atsakovė akcentavo, kad pranešimas Juridinių asmenų registrui ir viešas paskelbimas apie bankroto bylos iškėlimą savaime nereiškia, kad kiekvienam kreditoriui tampa žinoma apie bankroto bylą.
5. Ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB (duomenys neskelbtini) atstovės nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė pažymėjo, kad ieškinys yra pagrįstas ir nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Atstovė pažymėjo, kad skolų sudengimas atliktas ieškovei esant giliame nemokume ir jau teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atstovė paaiškino, kad subjektui esant nemokiam, ima vyrauti kreditorių interesai, todėl būtina užkardyti taip vadinamas „kreditorių lenktynes“, o nagrinėjamu atveju, atsakovei neteisėtai suteikus pranašumą, tai nebuvo padaryta, ieškovei pavyko patenkinti savo reikalavimą, pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Atstovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė neturėjo teisės vykdyti su atsakove sudarytos sutarties, esant nemokumui, o visos aplinkybės patvirtina, kad buvo nesąžininga šalių skuba patenkinti atsakovės kreditorinį reikalavimą, nepaisant kitų kreditorių interesų. Atstovė akcentavo, kad bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurie susidarė iki ginčo sandorio sudarymo. Atstovė pažymėjo, kad ieškovė, būdama giliame nemokume, suteikė pirmenybę atsakovei ir tokiu būdu pažeidė kreditorių lygiateisiškumą, panaikino bet kokias galimybes kreditoriams lygiomis teisėmis bankroto byloje proporcingai patenkinti savo finansinius reikalavimus, nes, jei nebūtų ginčo sandorio, atsakovė tokiomis pačiomis teisėmis bankroto byloje būtų patvirtinta kreditoriumi. Atstovė, pasisakydama dėl sandorio sudarymo privalomumo, pažymėjo, kad ieškovė ne tik kad negalėjo vykdyti sutarties esant nemokumui, bet ir neturėjo teisės, tą patvirtina kasacinio teismo praktika, priešingu atveju būtų galima pagrįsti bet kokį prioriteto suteikimą kreditoriui. Atstovė pažymėjo, kad ieškovės nesąžiningumas yra akivaizdus, o atsakovė, žinodama, kad ieškovė nemoka nuomos mokesčio už kelis mėnesius, o iš viešai prieinamų duomenų galėjusi nustatyti, kad ieškovė yra nemoki, sudarydama ginčo sandorį buvo nesąžininga, be to, atsakovės skola buvo didesnė 306,04 Eur. Atstovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, todėl, jei nebūtų įskaitymo, atsakovė būtų eilinė ieškovės skolininkė, iš kurios būtų išieškoma skola.
6. Ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB (duomenys neskelbtini) atstovės nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė L. M. teismo posėdžio metu, pritardama kitos ieškovės atstovės išsakytai pozicijai, prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
7. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokato padėjėjas M. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas pažymėjo, kad ieškovei teko pareiga įrodyti actio Pauliana taikymo sąlygas, tačiau ieškovė jų neįrodė. Atstovas nurodė, kad sudarant ginčo sandorį nebuvo išmokėti grynieji pinigai ar pervestos lėšos, todėl teigti, kad buvo pažeisti kreditorių interesai, nėra pagrindo, o net jei nebūtų sandorio, kitų kreditorių interesai nebūtų labiau apginti. Atstovas pažymėjo, kad suėjus prievolės terminui ieškovė turėjo įvykdyti savo prievolę, tą nustato imperatyvi įstatymo nuostata – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 straipsnis. Atstovas nurodė, kad kažkokios skolos atsiradimas automatiškai nereiškia, kad įmonė yra nemoki. Atstovo nuomone, nėra pareigos domėtis bankroto bylomis, tuo labiau, kad atsakovė yra didelė prekybinė įmonė, kuri sudaro daug sandorių per dieną. Atstovas nurodė, kad ieškovės prievolės atsakovei kilo iš šalių sudarytos nuomos sutarties, kuri buvo sudaryta prieš dvejus metus iki ginčo sandorio sudarymo, o įskaitymą atliko geranoriškai pasibaigus sutartiniams teisiniams santykiams. Atstovas pažymėjo, kad, priešingai nei nurodė ieškovės atstovė, net jei nebūtų įskaitymo, nereiškia, kad atsakovė būtų buvusi ieškovės skolininkė, nes tuomet pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas būtų aiškinamasi, ar atsakovė turėjo pareigą apmokėti už ieškovės atliktus darbus išnuomotose patalpose. Atstovo nuomone, 306,04 Eur skirtumas tarp ieškovės ir atsakovės reikalavimų galėtų būti pagrįstas ieškovės reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė išnuomojo, o atsakovė išsinuomojo dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo mokėti nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, bei kuri 2022 m. rugsėjo 2 d. susitarimu buvo pakeista pratęsiant nuomos sutarties terminą 12 mėnesių. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovei. 2023 m. kovo 6 d. susitarimu šalys minėtą nuomos sutartį nutraukė, o 2023 m. kovo 31 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktu ieškovė išsinuomotą patalpų dalį kartu su įranga grąžino atsakovei. Ieškovė 2023 m. balandžio 7 d. išrašė atsakovei 8 820,14 Eur sumos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už išsinuomotose patalpose atliktą ofiso patalpų, tualeto patalpų, darbuotojų poilsio zonos, virtuvės zonos įrengimą ir ofiso baldų restauraciją. 2023 m. balandžio 8 d. ginčo tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu šalys įsipareigojo atlikti 8 820,14 Eur užskaitą, nurodydamos, kad viena kitai po užskaitos yra neskolingos. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo iškelta nemokumo byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 13 d. Ieškovės nemokumo administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, patikrinusi ieškovės sudarytus sandorius ir buhalterinius dokumentus, bei nustačiusi, kad ieškovė buvo skolinga atsakovei 8 514,10 Eur patalpų nuomos mokesčio, o ginčo sandoris sudarytas jau po pareikšimo iškelti nemokumo bylą priėmimo, įvertino, kad ginčo sandoris pažeidžia kreditorių interesus ir turėtų būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu bei pritaikyta restitucija. Atsakovė nesutiko, kad egzistuoja pagrindas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu. Todėl byloje kilo ginčas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana sąlygos dėl ginčo sandorio.
Dėl nustatytinų sąlygų taikant actio Pauliana institutą
9. Pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-684/2020).
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017). Pareiga įrodyti visas Pauliano ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui.
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo
11. Bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę, įrodinėdamas pirmosios actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Kaip teisingai nurodė ieškovė, tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).
Žemesnės instancijos teismas
12. Ieškovė pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Sąraše nurodyta, kad iš viso pirmos eilės kreditorių reikalavimai (kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus kreditoriniu reikalavimu) sudaro 13 469,91 Eur, o antros eilės kreditorių reikalavimai sudaro 39 886,55 Eur, tarp kurių UAB (duomenys neskelbtini) su 1 459,97 Eur kreditoriniu reikalavimu ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 17 143,53 Eur kreditoriniu reikalavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ir 2024 m. kovo 14 d. nutartimi kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patikslintas. Nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, kreipdamasis su pareiškimu dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo, nurodė, kad 2023 m. kovo 1 d. ieškovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 6 485,58 Eur. Taip pat nustatyta, kad ieškovė buvo iš dalies neapmokėjusi UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 7 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. buvo skolinga šiam kreditoriui 1 459,97 Eur pagal minėtą sąskaitą, kurios apmokėjimo terminas buvo iki 2021 m. spalio 7 d. Ieškovė taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją apie ieškovę, iš kurios matyti informacija apie nepriemokas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o būtent, kad 2023 m. vasario 27 d. ieškovė buvo įtraukta į sąrašą PVM mokėtojų, turėjusių deklaruotą mokestinę nepriemoką didesnę nei 10 000,00 Eur ir nesumokėjusių daugiau nei 2 mėnesius (ieškovė šiame sąraše liko iki pat bankroto bylos iškėlimo). Todėl laikytina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, UAB (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditoriniai reikalavimai atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo – 2023 m. balandžio 8 d. – ir ginčo sandorio sudarymo metu šie kreditoriai turėjo ieškovei neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises.
13. Kaip minėta, būtina, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) būtų atsiradęs iki ginčijamo sandorio sudarymo. Kadangi ieškovės kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, UAB (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditoriniai reikalavimai jau egzistavo ginčo sandorio sudarymo metu, laikytina įrodyta pirmoji Pauliano ieškinio instituto taikymo sąlyga.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
15. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, taip pat yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).
16. Ieškovė, įrodinėdama, kad ginčo sandoris pažeidžia kreditorių teises, nurodė, kad ginčijamu sandoriu buvo sudarytos galimybės vienam iš daugelio bendrovės kreditorių pasidengti savo reikalavimą, o skolos likutis (306,04 Eur) buvo tiesiog nurašytas, be to, bankroto byloje nemokumo administratoriui nebuvo perduotas joks turtas, kurį pardavus būtų galima patenkinti kitų kreditorių reikalavimus, išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pateisinti ginčijamo sandorio sudarymą, nenustatyta.
17. Iš ieškovės balanso už 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. laikotarpį matyti, kad ieškovė ilgalaikio ir trumpalaikio turto neturėjo, o turėjo 36 314,00 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovei buvo iškelta nemokumo byla, nurodyta, kad 2021 m. balanso duomenimis, ieškovės turtas 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 17 321,00 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 47 210,00 Eur, o VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2023 m. kovo 1 d. duomenimis ieškovės vardu registruoto turto nėra. Taigi šie duomenys sudaro pagrįstą pagrindą teigti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo nemoki.
18. Nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2023 m. kovo 3 d. iš viso buvo skolinga 8 514,10 Eur (pagal ieškovės buhalterinius duomenis, t. y. pagal duomenis apie skolas tiekėjams, 2023 m. vasario 28 d. buvo susidaręs 5 045,03 Eur skolos likutis ir pagal 2023 m. kovo 3 d. atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 3 469,07 Eur sumos skola už patalpų nuomą ir elektros energiją, nes pagal šalių sudarytos sutarties 4.2. ir 4.5. papunktį nuomos mokestis turėjo būti sumokamas už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį iki einamojo mėnesio dešimtos dienos, o už komunalinius mokesčius – iki sąskaitoje nurodyto termino, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sąskaitos pateikimo). Pagal ieškovės 2023 m. balandžio 7 d. išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo skolinga ieškovei 8 820,14 Eur sumą už išsinuomotose patalpose atliktą ofiso patalpų, tualeto patalpų, darbuotojų poilsio zonos, virtuvės zonos įrengimą ir ofiso baldų restauraciją. Šioje sąskaitoje apmokėjimo terminas nenurodytas. Taigi iki šioje byloje ginčijamo sandorio sudarymo reikalavimo teisę turėjo tiek atsakovė į ieškovę (8 514,10 Eur sumos), tiek ir ieškovė į atsakovę (8 820,14 Eur sumos). Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovei.
19. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sutiktina su ieškove, kad tokia įstatymo nuostata reiškia, kad teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo yra sustabdomas ne tik priverstinis skolų išieškojimas, bet ir bet koks skolų išieškojimas iš įmonės, dėl kurios nemokumo bylos iškėlimo yra kreiptasi. Priešingu atveju, būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas.
20. Atsakovė neginčijo ieškovės išrašytos sąskaitos, t. y. neginčijo, kad turėjo prievolę atsisakyti su ieškove už patalpų įrengimą ir baldų restauraciją. Kaip teisingai nurodė ieškovė, tuo atveju, jei atsakovė nebūtų sudariusi ginčo sandorio ir padariusi sudengimo su ieškove, ji būtų traktuojama kaip ieškovės kreditorė ir dalyvautų bankroto procese lygiomis teisėmis kaip ir visi kiti kreditoriai, o 8 820,14 Eur skolos sumą ieškovei ji turėtų padengti ir gauti pinigai būtų padalinti ieškovės kreditoriams proporcingai, laikantis įstatymo nuostatų. Todėl atsakovės argumentas, kad sudarant ginčo sandorį nebuvo išmokėti grynieji pinigai ar pervestos lėšos, todėl teigti, kad buvo pažeisti kreditorių interesai, nėra pagrindo, o net jei nebūtų sandorio, kitų kreditorių interesai nebūtų labiau apginti, pripažintini nepagrįstais.
21. Teismo vertinimu, iš esmės būdama nemoki ir turėdama pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, sudarydama ginčijamą sandorį, pagal kurį su atsakove buvo sudengta 8 820,14 Eur skola (306,04 Eur daugiau nei ieškovė buvo skolinga), iš esmės šios sumos apimtimi panaikino ieškovės galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tokiu būdu pažeisdama savo kreditorių interesus gauti atsiskaitymą pagal jų turimus reikalavimus, t. y. ieškovei esant faktiškai nemokiai, sudarytas išimtinai vienai kreditorei naudingas sandoris, pažeidžiantis visų kitų bendrovės kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčo sandoriu buvo padarytas ieškovės kreditorių teisių pažeidimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio prasme ir kad egzistuoja aptariama actio Pauliana taikymo sąlyga.
Dėl sandorio sudarymo (ne)privalomumo
22. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).
23. Kaip minėta, ieškovė pateikė duomenis, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė jau turėjo didesnę nei 10 000,00 Eur deklaruotą mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei 6 485,58 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2023 m. kovo 1 d. duomenimis ieškovės vardu registruoto turto nebuvo. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovei ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo iškelta bankroto byla ir šalis siejo nuomos teisiniai santykiai, ieškovė buvo skolinga atsakovei nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, tačiau, priešingai nei nurodo atsakovė, būtinybės sudaryti sandorį, kaip tai suprantama pagal kasacinio teismo praktiką, akivaizdžiai nebuvo. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 straipsnis yra imperatyvi įstatymo nuostata, tačiau šiuo atveju pritartina ieškovės argumentams, kad taip aiškinant sandorio sudarymo privalumą būtų galima pagrįsti bet kokį prioriteto suteikimą kreditoriui. Nuomos sutarties sąlygų nesilaikymas galėjo būti sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ieškovei pagrindas, bet ne prievolės sudaryti dvišalį įskaitymą pagrindas. Be to, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad pagal ginčo sandorio sudarymo metu buvusią ieškovės verslo situaciją ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes sudariusi ginčijamą sandorį savo finansinės padėties nepagerino, ūkinės veiklos dėl to negalėjo tęsti. Ieškovės pateikti įrodymai – ieškovės buhalteriniai duomenys – labiau pagrindžia, kad ginčo sandorio sudarymo aplinkybės neatitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standarto, nes buvo aišku, kad 8 820,14 Eur reikalavimo teisė į atsakovę bus pasibaigusi įskaitymo pagrindu, nors šia suma, jei ji būtų išieškota iš atsakovės, galėtų būti padengti kitų kreditorių reikalavimai. Taigi spręstina, kad ieškovė įrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytą trečią actio Pauliana taikymo sąlygą – sandorio neprivalomumą.
Dėl šalių nesąžiningumo
24. Sprendžiant dėl sandorio šalių nesąžiningumo pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 ir 6.67 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
25. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).
26. Sutiktina su ieškove, kad ieškovės vadovas, atsakingas už bendrovės finansinės apskaitos organizavimą, neabejotinai žinojo apie blogą finansinę bendrovės padėtį, pradelstus mokėjimus ir įsipareigojimus kreditoriams, tačiau priėmė sprendimą sudaryti ginčo sandorį. Be to, ieškovės vadovui turėjo būti žinoma, kad Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. kovo 6 d. priimtas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovei. Todėl, teismo nuomone, ieškovė akivaizdžiai žinojo, kad sumažindama bendrovės turtą, t. y. ginčo sandoriu sudengdama reikalavimo teisę į atsakovę, pažeidė kitų bendrovės kreditorių, kuriems bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų, interesus, suteikdama pirmenybę pasirinktam kreditoriui.
27. Kaip teisingai nurodė atsakovė, ji neturėjo pareigos detaliai pasidomėti ieškovės finansine padėtimi, aplinkybėmis, ar ieškovei nėra inicijuotas bankroto procesas, bei teisingai pažymėjo, kad daugelis įmonių vienu ar kitu metu turi socialinio draudimo įsiskolinimų, tokių įmonių yra tūkstančiai ir šitie duomenys visiškai nereiškia, jog įmonė jau yra nemoki. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalis nuomos teisiniai santykiai siejo jau nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Pati atsakovė pateikė 2023 m. kovo 5 d. šalių sudarytą susitarimą, kurio 2 punkte nurodyta, kad „kadangi nuomininkas (t. y. ieškovė) iš esmės pažeidė sutarties nuostatas, t. y. laiku nepamokėjo jam pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, vadovaujantis sutarties 4.8. papunkčiu iš anksčiau nuomininko mokėtinas sumas nuomotojas (t. y. atsakovė) 2021 metais padengė iš užstato“, o 3 punkte nurodyta, kad „nuomotojas 2023 m. sausio 16 d. įspėjo nuomininką apie sutarties nutraukimą pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau nuomininkas skolos neapmokėjo.“.
28. Teismas daro išvadą, kad atsakovė, žinodama, kad ieškovė netinkamai vykdo savo prievolę pagal šalių sudarytą sutartį, negalėjo nežinoti apie ieškovės galimą nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Atsakovė, kuriai kaip verslininkui, keliami aukštesni atidumo reikalavimai, žinodama, kad ieškovė netinkamai vykdo prievoles pagal šalių sudarytą sutartį ir tai nėra vienkartiniai sutarties pažeidimai, bet besitęsiantys nuo 2021 m., turėjo pasidomėti apie kitus ieškovės kreditorius, o nepasidomėjusi atsakovė prisiėmė galinčias kilti neigiamas teisines pasekmes. Teismo vertinimu, atsakovė, jeigu būtų pasinaudojusi lengvai prieinamomis priemonėmis išsiaiškinti, ar ieškovė, kuri su atsakove nutraukė patalpų, skirtų gamybos ir sandėliavimo veikai vykdyti, nuomos sutartį, neturi dar ir kitų kreditorių, galėjo pagrįstai spręsti, jog ginčijamas sandoris galėtų pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesus. Be to, šalių susitarime nutraukti nuomos sutartį, kuris sudarytas 2023 m. kovo 6 d., detalizuojant ieškovės skolą už patalpų nuomą ir eksploatacines išlaidas, nurodyta, kad bendra 8 772,84 Eur suma susidarė pagal 2023 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 517,37 Eur), 2023 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 590,68 Eur), 2023 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 469,07 Eur) ir 2023 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (195,72 Eur). Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios susitarimo sudarymo datos, nes jame nurodyta jau po 2023 m. kovo 6 d. išrašyta 2023 m. balandžio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė laikytinos nesąžiningomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio taikymo prasme.
Dėl ieškinio senaties termino pareikšti actio Pauliana
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalis nustato vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana reikalavimams pareikšti, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).
30. Nagrinėjamu atveju ginčijo sandoris sudarytas 2023 m. balandžio 8 d., ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2024 m. balandžio 11 d. Ieškovė nurodė, kad apie tai, kad ginčo sandoris galimai pažeidžia kreditorių interesus, sužinojo po bankroto bylos iškėlimo. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo iškelta nemokumo byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 13 d. Ieškovė nurodė, kad paskirtai nemokumo administratorei dalis bendrovės dokumentų buvo perduota 2023 m. birželio 7 d. elektroniniu paštu, bei pateikė 2023 m. rugpjūčio 22 d. dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą, kuriuo buvo perimti visi ieškovės finansiniai dokumentai. Todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir byloje dėl to ginčo nėra.
31. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą, o ieškinio senaties terminas nepraleistas, ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovės ir atsakovės 2023 m. balandžio 8 d. sudarytą tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą negaliojančiu nuo sudarymo momento actio Pauliana pagrindu tenkintinas.
Dėl restitucijos taikymo
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, minėtame įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).
34. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčo sandorį – dvišalį įskaitymą – nei viena iš šalių negavo realaus turto, ginčo sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija – sandorio šalys atstatytinos į pradinę padėtį ir pripažintina, kad atsakovė yra ieškovės skolininkė, o ieškovė yra atsakovės skolininkė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
36. Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 198,00 Eur dydžio žyminis mokestis (8 820,14 Eur x 3 procentai x 75 procentai). Kadangi, kaip minėta, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, ieškinį tenkinus visiškai, 198,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei.
37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 23,79 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovės priteisiamos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 8 d. sudarytą tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą negaliojančiu nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją – sandorio šalis atstatyti į pradinę padėtį ir pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), yra ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), skolininkė, o ieškovė yra atsakovės skolininkė.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 198,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.