Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalo prekyba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MONTECO“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metalo prekyba“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

21. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), pagal kurią atsakovė išnuomojo, o ieškovė išsinuomojo dalį patalpų. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-499-642/2023 buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovei. 2023 m. kovo 6 d. susitarimu ginčo šalys nutraukė nuomos sutartį nuo 2023 m. kovo 31 d. 2023 m. kovo 31 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktu ieškovė išsinuomotą patalpų dalį kartu su įranga grąžino atsakovei. 2023 m. balandžio 7 d. ieškovė išrašė atsakovei 8 820,14 Eur dydžio sąskaitą Nr. SF84 už nuomotose patalpose atliktą ofiso patalpų, tualeto patalpų, darbuotojų poilsio zonos, virtuvės zonos įrengimą ir ofiso baldų restauraciją. 2023 m. balandžio 8 d. ginčo tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu šalys įsipareigojo atlikti užskaitą 8 820,14 Eur sumai, nurodydamos, kad po užskaitos šalys viena kitai yra neskolingos. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-499-642/2023 ieškovei buvo iškelta nemokumo byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 13 d.

22. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė visų CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą. Atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės ginčija dvi actio Pauliana taikymui būtinas sąlygas, nurodydama, kad ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovės kreditorių teisių bei, kad atsakovė, sudariusi ginčijama sandorį, nebuvo nesąžininga.

Dėl ieškovės kreditorių teisių (ne)pažeidimo

26. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 51, 52 punktai).

28. Apeliacinius skundu atsakovė teigia, kad nėra jokio faktinio pagrindo konstatuoti kreditorių teisių pažeidimo, kadangi ginčijamas sandoris neįtakojo ieškovės realios galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Nurodė, kad ieškovė atsakovei neperdavė realaus turto ar vertybių, kurios būtų galėjusios sumažinti ieškovės turto vertę ir tokiu būdu būtų pažeisti kitų kreditorių interesai.

29. Minėta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nuomos sutarties 8.9 punkte šalys susitarė, kad pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui arba ją nutraukus prieš terminą dėl bet kurios priežasties įranga, vidaus įrengimai ir kiti pagerinimai, kurių negalima atskirti nuo patalpų, nepadarant joms žalos, lieka nuomotojo (atsakovės) nuosavybėje. 2023 m. kovo 6 d. susitarimu ginčo šalys nutraukė nuomos sutartį nuo 2023 m. kovo 31 d. 2023 m. balandžio 7 d. ieškovė išrašė atsakovei 8 820,14 Eur dydžio sąskaitą Nr. SF84 už nuomotose patalpose atliktą ofiso patalpų, tualeto patalpų, darbuotojų poilsio zonos, virtuvės zonos įrengimą ir ofiso baldų restauraciją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė neginčijo ieškovės išrašytos sąskaitos, t. y., kad turėjo prievolę atsiskaityti su ieškove už patalpų įrengimą ir baldų restauraciją. Po ginčo tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo, ieškovė prarado reikalavimo teisę į 8 820,14 Eur dydžio atsakovės skolą pagal 2023 m. balandžio 7 d. sąskaitą. Taigi tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo sandoris ieškovei buvo nenaudingas, ieškovės kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iš atsakovės mokėtinų lėšų ieškovei pagal 2023 m. balandžio 7 d. sąskaitą. Ginčijamu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymu buvo visiškai padengti vienos iš ieškovės kreditorių (atsakovės) reikalavimai ir panaikintos galimybės kitiems kreditoriams dalinai patenkinti savo reikalavimus iš pagal reikalavimo teisę gautų lėšų.

30. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-499-642/2023 buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovei, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta nemokumo byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 13 d. Nurodytoje nutartyje nurodyta, kad 2021 m. balanso duomenimis, ieškovės turtas 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 17 321,00 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 47 210,00 Eur. Taigi jau 2021 m. ieškovės įsipareigojimai viršijo jos turimą turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo nemoki. Apeliaciniu skundu ši teismo išvada nėra ginčijama. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipdamasis su pareiškimu dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo nurodė, kad 2023 m. kovo 1 d. duomenimis ieškovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 6 485,58 Eur. Ieškovė buvo iš dalies neapmokėjusi UAB „Šilalės mediena“ 2021 m. spalio 7 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir buvo skolinga šiam kreditoriui 1 459,97 Eur. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d. buvo įtraukta į sąrašą PVM mokėtojų, turėjusių deklaruotą mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skola didesnė nei 10 000,00 Eur. Taigi ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. 2023 m. balandžio 8 d., ieškovė jau negalėjo visiškai atsiskaityti su savo kreditoriais. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šiuo metu ieškovė neturi turto padengti savo kreditorių finansinių reikalavimų.

31. Minėta, jog tais atvejais, kai, sudarius actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį, nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, iš esmės būdama nemoki ir turėdama vykdytinų įsipareigojimų savo kreditoriams (Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, UAB „Šilalės mediena“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) sudarydama ginčijamą sandorį, pagal kurį neteko reikalavimo teisės į atsakovės skolą ir realiai negavo 8 820,14 Eur dydžio skolos iš atsakovės pagal 2023 m. balandžio 7 d. sąskaitą, iš esmės šios sumos apimtimi panaikino savo galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais, tokiu būdu pažeisdama savo kreditorių interesus gauti atsiskaitymą pagal jų turimus reikalavimus. Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant nustatytą vieną iš būtinų actio Pauliana institutui taikyti sąlygų – ieškovės kreditorių teisių gauti savo reikalavimų patenkinimą pažeidimą, ieškovei ir atsakovei sudarius ginčijamą sutartį.

32. Tokiu būdu ieškovė sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, o sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi ginčo sandoriu buvo padarytas ieškovės kreditorių teisių pažeidimas, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Dėl atsakovės (ne)sąžiningumo

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 47 punktas).

34. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).

35. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą).

37. Kasacinio teismo nutartyse aplinkybė, kad kontrahentas vėluoja atsiskaityti ar turi kitų sunkumų vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, vertinta kaip pakankamas pagrindas pripažinti, kad prieš sudarydamas sandorį trečiasis asmuo turėjo rinkti informaciją apie jo turtinę padėtį ir galimus kreditorius iš viešų registrų ir kt. šaltinių. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali būti dar labiau apsunkinta skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Kasatoriaus teiginys, kad jis, žinodamas apie ieškovo vėlavimus atsiskaityti, nežinojo apie šio skolininko, su kuriuo palaikė nuolatinius didmeninės prekybos santykius, galimą kreditorių egzistavimą ir jų interesų pažeidimą ginčo sandoriu, neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

38. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Sutartinių įsipareigojimų pažeidimas pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip suponuojantis skolininko kontrahento – trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai – rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius; dėl šios aplinkybės reikšmės turi būti sprendžiama įvertinus bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

39. Minėta, kad 2023 m. kovo 6 d. susitarimu ginčo šalys nutraukė nuomos sutartį nuo 2023 m. kovo 31 d. Nutraukiant sutartį ginčo šalys paskaičiavo ieškovės skolą už patalpų nuomą ir eksploatacinės išlaidas, kurios sudarė 8 772,84 Eur. Pažymėtina, kad ieškovės skolos suma susidarė neapmokėjus 2023 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėn. sąskaitų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybė, kad susitarime nutraukti nuomos sutartį, kuris sudarytas 2023 m. kovo 6 d., detalizuojant ieškovės skolą už patalpų nuomą ir eksploatacines išlaidas, nurodyta, kad bendra 8 772,84 Eur suma susidarė, be kita ko, neapmokėjus 2023 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitos faktūros (mokėtina suma 195,72 Eur), todėl teismui pagrįstai kilo abejonių dėl tikrosios susitarimo sudarymo datos, kadangi į 2023 m. kovo 6 d. sutartį įtraukta vėliau, t. y. 2023 m. balandžio 3 d. išrašyta sąskaita. Nustatytos aplinkybės leidžia abejoti atsakovės sąžiningumu.

40. Susitarimas nutraukti nuomos sutartį pasirašyta iš esmės dėl to, kad ieškovė nemokėjo nuomos mokesčio. Ginčo šalys sutarė, kad ieškovė susidariusią skolą turi apmokėti iki 2023 m. balandžio 30 d. Taigi ginčo 2023 m. balandžio 8 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas pasirašytas nesuėjus skolos mokėjimo terminui. Ieškovė neprivalėjo sudaryti įsiskolinimo užskaitymo akto. Atsakovė neįrodinėjo, kad dėl savo finansinės padėties buvo priversta sudaryti įsiskolinimo užskaitymo aktą.

41. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos tesimo padaryta išvada, kad atsakovė, žinodama, kad ieškovė netinkamai vykdo savo prievolę pagal šalių sudarytą sutartį, negalėjo nežinoti apie ieškovės tikėtiną nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Atsakovė žinodama, kad ieškovė netinkamai vykdo prievoles pagal šalių sudarytą sutartį, elgdamasi apdairiai, turėjo pasidomėti apie ieškovės finansinę būklę ir ieškovės kitus kreditorinius reikalavimus. Pastebėtina, kad informacija apie ieškovei inicijuotą bankroto bylą yra skelbiama viešai. Ginčo įskaitymo sudarymo metu jau buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovei. Taip pat remiantis viešai prieinamais duomenimis, ieškovė turėjo žinti apie 2023 m. staigų ieškovės darbuotojų kiekio sumažėjimą (2022 m. gruodžio 17 d. ieškovė turėjo 8 darbuotojus, 2023 m. kovo 16 d. ieškovė 4 darbuotojai), apie nuo 2021 m. augančią ieškovės skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bei susidariusią skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nepasidomėjusi viešai skelbiamais duomenimis, atsakovė prisiėmė galinčias kilti neigiamas teisines pasekmes.

42. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė laikytina nesąžininga CK 6.66 straipsnio taikymo prasme.

43. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos kitos pirmosios instancijos teismo šioje byloje nustatytos actio Pauliana sąlygos, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, dėl kitų šio instituto taikymo sąlygų nepasisako (CPK 320 straipsnis).

44. Kitos šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai teisėjų kolegijos vertinimu neturi įtakos šalių ginčui teisingai išspręsti.

45. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.