Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 25 d. 2.22 val. iki 2018 m. kovo 25 d. 14.17 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikant, kad A. M. nubaustas galutine 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.

A. M. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. M. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. kovo 25 d., apie 2.06 val., Vilniuje, Sodų g. 13, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,07 promilių etilo alkoholio).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. A. M. apeliaciniame skunde neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Apeliantas prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo termino, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog nuteistasis A. M., pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apelianto pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo viso proceso metu buvo nuosekli – pripažino, kad transporto priemonę vairavo išgėręs dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta A. M. atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamosios bylos duomenimis, A. M. neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. 1. 29, 119-120). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad A. M. buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų veikos padarymo metu (b. 1. 30-32, 121-123) už greičio viršijimą, taip pat atliko žemės kasimo darbus nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigas vykdo nuo 2014 m. sausio 16 d. charakterizuojamas teigiamai (b. 1. 64). Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos taip pat charakterizuojamas teigiamai, kaip aktyviai dalyvaujantis bendrijos veikloje (b. l. 75). A. M. yra dalyvavęs daugelyje seminarų dėl kvalifikacijos kėlimo (b. l. 66-69), augina du mažamečius vaikus (b. l. 70-71), šiuo metu yra iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Sąlyga, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip jau minėta byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. nebuvo teistas nei už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, nei už kitas nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu jokių kitų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios aplinkybės, leidžia vertinti, kad apeliantas nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatas. Teisėjų kolegijos manymu, jau vien tik baudžiamasis procesas leido kaltininkui pakankamai neigiamai įvertinti savo veiksmus ir ateityje nebesėsti prie vairo esant neblaiviam.

12. Nors apeliantas vertina, kad jo viršininkas S. K. geras žmogus ir tinkamas laiduotojas, tačiau jis Apeliacinės instancijos teismui pasiūlė kitus asmenis, kurie, jo atžvilgiu, yra verti teismo pasitikėjimo, t. y. jo motina L. M. ir tėvas B. M.. Apygardos teismas, remdamasis BK 40 straipsnio 1 dalimi, nurodo, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju buvo gautas apelianto tėvo B. M. prašymas perduoti sūnų A. M. jo atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 165).

13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atlikusi dalinį įrodymų tyrimą – ištyrė B. M. pateiktus dokumentus - prašymą bei jo priedus. Apklausė patį B. M., kuris labai aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už A. M., argumentus, jog gali daryti ir darys sūnui teigiamą įtaką bei nurodė, jog šiuo metu kartu gyvena kartu su sūnumi, t. y. A. M.. Jis ir jo žmona abu neįgalūs, pensininkai, padeda sūnui, rūpinasi anūkais (6 ir 7 metų berniukais), nes A. M. žmona sūnų paliko su vaikais. Jis baigė (duomenys neskelbtini) institutą, inžinerinį programavimą, dėstė mokykloje. Sūnus padarė didelę klaidą, tačiau jis sūnumi pasitiki ir gali daryti jam teigiamą įtaką.

14. Aptariamos BK 40 straipsnio nuostatos numato, kad laiduotoju turi teisę būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. B. M. yra nuteistojo tėvas. Jis nėra nei teistas, nei baustas administracine tvarka (b. l. 168-169). Prie B. M. prašymo pridėta jo kvalifikacijos kėlimo dokumentai. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011). Kaip matyti iš teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu duotų B. M. paaiškinimų, jam rūpi sūnaus ateitis, juo pasitiki, su sūnumi gyvena kartu, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad B. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką apelianto elgesiui. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad A. M. nuo nusikalstamos veikos padarymo jokio naujo teisės pažeidimo nepadarė.

15. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo B. M. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. M.. Atsižvelgiant į Apelianto tiek skunde, tiek teisme nurodytus argumentus dėl sunkios jo šeimos finansinės padėties, laidavimas skiriamas be užstato.

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

16. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

17. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. taikyta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų.

18. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, A. M., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t. y. 2,07 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę „Wolkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais asmuo padarė vieną šiurkščiausių ir didžiausią pavojų keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones, o įvertinus vidutinį girtumo laipsnį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ilgesnį už vidurkį specialiosios teisės atėmimo terminą, t. y. 2 metams. Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, reikšmingų skiriamų poveikio priemonių individualizavimui, kurių teismas nebekartoja, pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina.

19. Apeliantui taikyta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas. Nors skundo šioje dalyje nėra, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, automobilio konfiskavimo klausimas spręstinas iš naujo.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

21. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. M. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso A. M. (b. l. 39), ir šis turtas laikytinas aptariamo nusikaltimo padarymo priemone.

22. Vertinant automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrįstumą, aptariamu atveju, pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas.

23. Nustatyta, kad A. M. vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta 2,07 promilės etilo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Apeliantą kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, skyrė jam 2500 Eur dydžio baudą, taip pat dvi baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams bei transporto priemonės konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Apeliantą, pastarasis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t.y. jam nebus skirta bausmė ir neturės teistumo. Kaip minėta, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Aptariamu atveju, Apelianto kraujyje buvo nustatytos 2,07 promilės etilo alkoholio. Taigi automobilio palikimas kaltininko nuosavybėn neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Kita vertus, pats apeliantas ir apeliaciniame skunde nepasisako apie tai, akcentuodamas ilgą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas, o taip pat ir uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metams, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu

nusprendžia:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį dalyje dėl A. M. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

A. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Laiduotoju paskirti B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Baudžiamąją bylą A. M. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti A. M., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui B. M., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.