- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- e2A-483-278/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04209-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- E. Č.
- Atsakovas
- K. Č.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-145-940/2019 pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei K. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, ir atsakovės K. Č. priešieškinį ieškovui E. Č. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. Č. prašė teismo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2471-956/2015 iš atsakovės K. Č. priteisto nepilnamečiui sūnui R. Č. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160 Eur iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jį, E. Č. bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovės teikiamo 58 Eur dydžio sūnaus R. išlaikymui nepakanka, nes pasikeitė šalies ekonominė padėtis, per trejus metus nuo išlaikymo priteisimo vaiko poreikiai išaugo, sūnus pradėjo lankyti mokyklą bei mokamus robotikos ir anglų kalbos užsiėmimus.
3. Atsakovė K. Č. priešieškiniu prašė teismo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-915-902/2018 nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
4. Nurodė, kad po 2018-02-23 nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su jos, kaip motinos asmenybe, socialiniu gyvenimu, ji atsisakė žalingų įpročių, įvykdė visus socialinių darbuotojų įpareigojimus, o sūnus nori daugiau bendrauti su ja. Teigė, kad bendravimas su vaiku, nustatant nakvynes ir nepertraukiamas 14 dienų atostogas, yra svarbus stiprinant jos (motinos) ir sūnaus ryšį. Ieškovo R. Č. ieškinį prašė atmesti, tačiau sutiko galinti mokėti sūnaus išlaikymui po 80 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad teikti didesnio išlaikymo negali, nes turi dar tris išlaikytinius, o jos pajamos yra minimalios.
5. Ieškovas R. Č. su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės namuose nakvynių ir nepertraukiamų atostogų metu sūnui nebus sudarytos saugios sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas 2019-03-25 sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimu iš atsakovės priteistą 58,00 Eur išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš atsakovės K. Č. nuo 2018-06-25 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepilnamečiam sūnui po 80,00 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
7. Pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-02-23 nutartimi nustatytą motinos K. Č. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatant, kad: 1) Skyrium gyvenanti vaiko motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi R. Č. kiekvieno mėnesio kas antros savaitės savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., arba priklausomai nuo jos darbo grafiko, nustatyto kiekvienam konkrečiam mėnesiui, pagal kurį atsakovei būtų nustatyta dirbti atitinkamo savaitgalio penktadienį, nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val., atitinkamu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą;‘ 2) Vaiko motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį pasibaigus ugdymo procesui, atitinkamu laiku pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.; jei R. Č. antradienį ir ketvirtadienį ugdymo procesas nevyksta, nuo kiekvienos iš šių dienų 15 val. iki 19 val., atitinkamu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą; 3) Vaiko motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi R. Č. per valstybines šventes rotacijos principu - neporiniais metais vaiko motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi R. Č. per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 15 val. iki gruodžio 26 d. 19 val., neporiniais metais - per Šv. Velykų šventes, bendravimo laikui prasidedant šventės išvakarėse nuo 15 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19 val., atitinkamu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą; 4) Vaiko motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi R. Č. per Naujųjų metų šventes rotacijos principu, o būtent, pradedant 2018-2019 metais vaikas švenčia su skyrium gyvenančia motina, 2019-2020 metus - su tuo iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, ir t. t.. Vaiko motina turi teisę paimti vaiką numatytu jų bendravimo metų Naujųjų metų išvakarėse iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 12 val. (jeigu Naujųjų metų išvakarės darbo diena - nuo 17 val.) ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą Naujųjų metų pirmą dieną iki 19 val.; 5) Vaiko motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi R. Č. per vaiko gimtadienį (tikrąją dieną) rotacijos principu - neporiniais metais ji bendrauja su nepilnamečiu sūnumi R. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)nuo 10 val. iki 20 val., pasiimdama atitinkamu laiku sūnų R. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą; 6) Vaiko motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi R. Č. per jos (vaiko motinos) gimtadienį (tikrąją dieną -(duomenys neskelbtini)) bei R. Č. seserų S. Č., K. Č. ir G. Č. gimtadienius ((duomenys neskelbtini)) nuo 10 val. iki 20 val. (jei nevyksta ugdymo procesas), atitinkamu laiku pasiimdama sūnų R. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą, o jei tomis dienomis vyksta ugdymas, tai pasibaigus ugdymo procesui, atitinkamu laiku pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.; 7) Vaiko motina turi teisę du kartus per kalendorinius metus bendrauti su nepilnamečiu sūnumi R. Č. savo atostogų metu 7 kalendorines dienas iš eilės, jei jos sutampa su vaiko mokymosi atostogomis ir vaiko vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės, skyrium gyvenančios motinos pasirinktoje vietoje, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant po atostogų į jo gyvenamąją vietą. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo pradžią tėvams suderinant raštu (elektroniniu paštu ir/ar SMS) iki kiekvienų atitinkamo bendravimo laikotarpio likus ne mažiau 15 kalendorinių dienų laikotarpiui. 8) Kiekvienas iš tėvų turi teisę nekliudomai lankyti nepilnametį vaiką jo ligos atveju, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos (gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigos stacionare); 9) Kiekvienas iš tėvų turi teisę nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant šeimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus ir gauti iš šių įstaigų jose bei teisės aktų nustatyta tvarka visą reikalingą informaciją apie nepilnametį vaiką; 10) Kiekvienas iš tėvų privalo informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos būklę, visus sveikatos sutrikimus, apie visas medicinos įstaigas, į kurias yra kreipęsi dėl vaiko gydymo, jo sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininių paslaugų vaikams teikimo; 11) Jei vaiko buvimo pas motiną ar tėvą metu vaikas patiria traumą, suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, ta šalis privalo nedelsiant telefonu arba elektroniniu paštu informuoti kitą šalį ir netrukdyti susitikimui su vaiku jo tuometinėje buvimo vietoje; 12) Vaiko motina privalo vaiko tėvui SMS ar el. paštu raštu pranešti apie savo neatvykimą ar negalėjimą atvykti ir matytis su vaiku bei jo pasiimti pagal nustatytą grafiką. Tokį pranešimą pateikiant iš karto, kai atitinkamos priežastys tampa žinomos; 13) Vaiko tėvas privalo vaiko motinai SMS ar el. paštu raštu pranešti apie tai, jeigu dėl kokių nors svarbių priežasčių (vaiko liga ar pan.) vaiko motina negalėtų bendrauti su vaiku pagal nustatytą grafiką. Toks pranešimas turi būti pateiktas iš karto, kai atitinkamos priežastys tampa žinomos; 14) Vaiko motina privalo vaiko tėvui SMS ar el. paštu raštu pranešti apie savo darbo grafiką. Toks pranešimas turi būti pateiktas, kai atitinkamas darbo grafikas vaiko motinai tampa žinomas; 15) Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti bei netrukdomai bendrauti su vaiku telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų; 15.1) Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko naudojamas bendravimui su vaiko mama telefono abonento numeris būtų aktyvus ir veikiantis; 16) Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiu su vaiku klausimais ir/ar su vaiku palaikyti, pasikeitimą; 17) Kiekvienas iš tėvų įpareigojamas visais atvejais ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną informuoti kitą iš tėvų apie vaiko gyvenamosios/buvimo vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimą. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus teismas atmetė. Priteisė iš atsakovės K. Č. 182 Eur advokato išlaidų ieškovui E. Č. bei 18,80 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, o iš ieškovo E. Č. - 7,60 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
8. Teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais sprendė, kad be papildomų bei laisvalaikio užsiėmimų, papildomos išlaidos vaiko poreikių patenkinimui nepatiriamos, tačiau konstatavo, jog per trejus metus padidėjo nepilnamečio šalių sūnaus poreikiai - vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, todėl atsakovės priteisto 58,00 Eur išlaikymo nepakanka jo poreikių patenkinimui.
9. Konstatavo, jog vaiko poreikių ieškovas iš esmės neįrodinėjo leistinais rašytiniais įrodymais ir išlaikymo dydį grindė minimalios mėnesinės algos dydžiu bei savo paaiškinimais. Teismas darė išvadą, kad mėnesinė vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga suma neviršija 400 Eur. Sprendė, kad atsakovė gali ir privalo teikti didesnį išlaikymą sūnui.
10. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, teismas sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės, kurios gaunamos pajamos nėra didelės, ji turi išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus, todėl ieškovas gali daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Spręsdamas iš atsakovės priteistino išlaikymo sūnui dydį, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad iš atsakovės nepilnamečiam sūnui priteistinas 80,00 Eur išlaikymas, kuris yra proporcingas esamai tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir bylos nagrinėjimo laikotarpiu toks išlaikymo dydis yra pakankamas užtikrinti normalias sąlygas vaiko vystymuisi bei nepažeidžia atsakovės ir jos kitų nepilnamečių vaikų teisių ir interesų. Pažymėjo kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia atsakovės (vaiko motinos) turtinė padėtis.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovė mažiau kartų ir trumpiau bendravo su sūnumi nei buvo numatyta taikos sutartyje, patvirtintoje 2018-02-23 nutartimi, nesavalaikiai, nesilaikant taikos sutartyje nustatytos tvarkos informuodavo ieškovą, kad negalės susitikti su sūnumi. Nurodė, kad nors bylos faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovė nedėjo visų pastangų bendrauti su sūnumi, tačiau tokia situacija iš dalies susiklostė dėl šalių konfliktiškų santykių, negebėjimo ir nenoro konstruktyviai ir lanksčiai spręsti iškilusių problemų ar ieškoti taikaus sprendimo tam tikrose situacijose.
12. Konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės veiksmai ar poelgiai šiuo metu darytų (ar galėtų daryti) sūnui neigiamą įtaką ar, kad atsakovės K. Č. šeimoje berniukui yra nesaugu, o buitinės sąlygos atsakovės namuose neatitiktų nepilnamečio sūnaus poreikius. Nurodė, kad nors institucija, teikianti išvadą, nurodė, kad nerekomenduoja nustatyti vaiko bendravimo tvarką su nakvynėmis, nes atsakovės šeimoje fiksuoti tiek smurto, tiek alkoholio vartojimo atvejai, tačiau byloje nėra duomenų, kad per paskutinį pusmetį (po 2018 m. liepos mėn. įvykio) atsakovės šeimoje būtų fiksuoti tokie atvejai, kurie keltų grėsmę jos vaikų ar šalių sūnaus saugumui. Be to, išvadą teikiančios institucijos duomenimis prieš atsakovę K. Č. smurtavo jos sutuoktinis, su kuriuo atsakovė nebegyvena. Pažymėjo ir tai, kad nustatant bendravimo tvarką vertintina esama, o ne buvusi situacija.
13. Teismas sprendė, kad ieškovo argumentai, jog pasiėmusi sūnų atsakovė jo neprižiūri, palieka pas globėją, K. Č. neigiant šias aplinkybes, nėra pagrįsti leistinais įrodymais.
14. Be to, įvertinęs šalių pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją, teismo psichologės išvados apie vaiko nuomonės išklausimą turinį, sprendė, kad šalių sūnus išreiškia palankią poziciją tam tėvui, su kuriuo tuo momentu yra, o vaiko noras bendrauti su mama formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių. Nurodė, kad kalbėdamas apie mamą su teismo psichologe R. Č. jautėsi drąsiai, užtikrintai, nenustatyta išlikusių potrauminių emocijų į mamą (atsakovę). Teismas darė išvadą, kad tikėtina, jog berniuko nenoras likti nakvoti pas mamą, jam nežinant to priežasties, yra įtakotas ieškovo nuomonės. Konstatavo, jog siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, yra faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti nustatytą atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką bei nustatyti aiškią, tikslią, konkrečią atsakovės bendravimo su skyrium gyvenančiu sūnumi tvarką, siekiant išvengti tarp šalių kylančius nesutarimus.
15. Teismas atmetė priešieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 1.1., 2.1., 8 punktus, numačiusius kompensacinius mechanizmus bendravimo tvarkoje, konstatavęs, jog tokia bendravimo tvarka sukurtų prielaidas kilti ginčams tarp šalių, be to, siūloma bendravimo tvarka perkeliant bendravimo dienas, nesiderina su vaiko poreikiais, jo gyvenimo stabilumu, nes bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo šalių santykiai įtempti, jos nėra linkusios lanksčiai ir taikiai spręsti problemų, iškylančių vykdant teismo patvirtintą taikos sutartimi nustatytą atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką. Pažymėjo, kad nors tokia bendravimo tvarka ir pareikalaus papildomų atsakovės pastangų savo darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos iš esmės suvaržančios motinos bendravimo su vaiku galimybes. Nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad tai objektyviai yra neįmanoma.
16. Nenustatęs, kad nepertraukiamas bendravimas su nakvynėmis (savaitgaliais, atostogų metu) pas motiną kenktų vaiko interesams, teismas darė išvadą, jog K. Č. siūlomos bendravimo tvarkos punktai nevaržo ir nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, užtikrina abiejų tėvų lygias teises bendrauti su sūnumi per šventes, vaiko, motinos, seserų gimtadienius. Sprendė, kad šiomis dienomis sūnaus grąžinimas į gyvenamąją vietą, įvertinus vaiko amžių, atstumą nuo vaiko gyvenamosios ir atsakovės dabartinės gyvenamosios vietos (apie 15 km) ne iki 19.00 val., o iki 20.00 val., neprieštarauja vaiko interesams.
Atsiliepimas
17. Pažymėjo, jog priešieškinį tenkinus iš dalies ir nustačius, kad atsakovė turi teisę daugiau laiko praleisti su sūnumi ir jam liekant nakvoti, nėra jokio teisinio pagrindo mažinti priteistino išlaikymo dydį, kaip savo atsiliepime į ieškinį teigė atsakovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovas E. Č. prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo patenkinti pilnai, o atsakovės K. Č. priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai išanalizavo ir įvertimo byloje surinktus jrodymus, neteisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
20. Tvirtina, kad tik iš dalies sutinka su teismo išvada, jog sūnaus poreikiams užtikrinti reikalinga suma neviršija 400 Eur per mėnesį, nes toks vaiko išlaikymo dydis, garantuoja tik minimalų, būtiniausių vaiko poreikių patenkinimo lygį. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra padidintas iki 555 Eur, neatskaičius mokesčių.
21. Teigia, kad nustatydamas priteistino iš atsakovės išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį, teismas ypač sureikšmino aplinkybes, kad jo darbo užmokestis didesnis nei atsakovės, kad be sūnaus atsakovė turi dar tris nepilnamečius išlaikymo reikalingus vaikus, o aplinkybių susijusių su atsakovės ilgą laiką vestu gyvenimo būdu neakcentavo. Nurodo, kad yra įsitikinęs, jog atsakovė K. Č. turi ir gali įdėti daugiau pastangų ir noro, kad gautų didesnes pajamas.
22. Nurodo, kad reikšdamas ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, nežiūrint to, kad jam ne vienerius metus teko didesnė sūnaus išlaikymo našta bei kasdieninė priežiūra, atsižvelgė į atsakovės turimų išlaikytinių skaičių bei prašė priteisti iš atsakovės mažesnę dalį sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų. Pažymi, jog atsakovė, susilaukdama dar trijų vaikų, privalėjo įvertinti savo galimybes pasirūpinti visais savo vaikais, todėl besitęsiantis netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra nepateisinamas.
23. Teigia, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-915-902/2018, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nustatyta atsakovės K. Č. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka yra pakankamai aiški, tiksli, konkreti ir jos keisti nebuvo jokio pagrindo, o atsakovė nepagrindė nustatytos bendravimo tvarkos keitimo būtinumo. Be to, nurodo, kad šia tvarka atsakovė tinkamai nesinaudojo, o nauja bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka konfliktinių situacijų nesumažins.
24. Mano, jog praėjęs laiko tarpas – nuo 2018 m. liepos mėn., kai nėra fiksuoti atsakovės šeimoje smurto, alkoholio vartojimo ir kiti neigiami reiškiniai, nėra pakankamas daryti išvadą, jog kelių parų ar dar ilgesnio laiko su nakvynėmis atsakovės bendravimas su sūnumi jos namuose sūnui yra saugus ir atitinka vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
25. Atkreipia dėmesį, kad sūnus, bendraudamas su teismo psichologe, išreiškė nenorą likti nakvoti pas motiną bei kartu praleisti atostogas.
Atsiliepimas
26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė K. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti.
27. Nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, o jos priešingai, materialinė padėtis blogesnė, ji turi daugiau išlaikytinių. Tvirtina, kad negalima tokia teisinė situacija, jog vienam vaikui išlaikymas būtų priteistas kitų vaikų sąskaita, t.y., kad sūnaus išlaikymui iš jos turi būti skiriama didesnė lėšų suma nei kitiems jos vaikams.
28. Teigia, jog apelianto teiginiai, kad ji netinkamai vykdė motinos pareigas, girtavo ir neprižiūrėjo savo vaikų yra melagingi. Tvirtina, kad iki 2012 metų ji iš esmės viena augino sūnų R., o apeliantas tuo metu prie vaiko auginimo iš esmės visiškai neprisidėjo. Nurodo, kad ir po 2012 metų ji rūpinosi sūnumi ir aktyviai, pagal galimybes dalyvavo jo gyvenime. Tvirtina, kad nėra nustatyta, kuo gali būti pakenkta sūnui, jam likus nakvoti pas ją, nes tokių aplinkybių ieškovas neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo E. Č. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, išsamiai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktu jų vertinimu, todėl išsamiai jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliacinio skundo motyvų.
31. Apeliantas nesutinka su iš atsakovės K. Č. priteista išlaikymo sūnui suma, teigia, kad teismas neįvertino būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingų lėšų dydžio, nepagrįstai sureikšmino jo gaunamą didesnį darbo užmokestį bei atsakovės turimus kitus išlaikytinius.
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ir kt.; CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą – šalių vaiko amžių (7 metai), mokymosi bei popamokinės veiklos poreikius (pradėjo lankyti mokyklą), ieškinyje bei teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus apie išlaidas vaiko maistui, rūbams, avalynei, papildomiems mokamiems užsiėmimams, ugdymo priemonėms ir kt., sprendė, kad nuo 2015 metų, kai buvo nustatytas atsakovės nepilnamečiui teiktinas išlaikymo dydis (58 Eur), neabejotinai padidėjo vaiko poreikiai ir priteistos išlaikymo sumos neužtenka jų patenkinimui. Sprendė, kad mėnesinė vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga suma neviršija 400 Eur. Teisėjų kolegija su šiomis išvadomis neturi pagrindo nesutikti. Nustatyta, kad vaiko poreikių E. Č. iš esmės neįrodinėjo leistinais rašytiniais įrodymais ir išlaikymo dydį grindė minimalios mėnesinės algos dydžiu bei savo paaiškinimais, iš kurių matyti, jog sūnui per mėnesį yra reikalinga 306 Eur suma. Kad nepilnamečiui vaikui šiuo metu būtiniausių poreikių patenkinimui realiai būtų reikalinga didesnė suma nei, kad buvo konstatuota skundžiamu teismo sprendimu, apeliantas neįrodė (CPK 178 straipsnis).
34. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, nes svarbu užtikrinti ir kitų vaiko poreikių įgyvendinimą, sudarant sąlygas visapusiškam vaiko ugdymui. Tačiau kartu pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos dydis nėra ta išlaikymo suma, kuri bet kuriuo atveju turi būti priteisiama iš tėvų. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniausiems poreikiams patenkinti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-04-08 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad apelianto E. Č. turtinė padėtis, lyginant su 2015 m., yra ženkliai geresnė – jis dirba, gauna apie 900 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir valstybės mokamą išmoką vaikui, nors savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau kartu su sūnumi gyvena pas savo tėvus, jiems nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, jo vardu yra registruotas motociklas „K.“, kurį apeliantas įvertino 1 000 Eur, duomenų apie turimus kitus išlaikytinius byloje nėra. Atsakovė K. Č., be šalių sūnaus, turi dar tris išlaikytinius – mažametes dukras, registruotino turto neturi, su šeima (vaikais ir draugu) gyvena nuomojame dviejų kambarių bute. Nors atsakovė yra ištekėjusi, tačiau su sutuoktiniu negyvena. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė įsidarbino, gauna darbo užmokestį artimą minimaliam (darbo sutartyje nurodyta 425 Eur darbo užmokesčio suma) ir valstybės mokamas išmokas už mažametes dukras. Šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės ir jis gali daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Be to, apeliacinio skundo argumentai dėl sūnui iš atsakovės priteisto išlaikymo dydžio (80,00 Eur), nepaneigia teismo išvadų, kad tokio dydžio išlaikymo teikimas yra proporcingas esamai tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams bei bylos nagrinėjimo laikotarpiu toks išlaikymo dydis yra pakankamas užtikrinti normalias sąlygas nepilnamečio vaiko vystymuisi ir nepažeis atsakovės, jos kitų nepilnamečių vaikų teisių ir interesų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatytų duomenų visuma leidžia teigti, kad šiuo metu nustatytos objektyvios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovė K. Č. realiai gali teikti didesnį išlaikymą nei, kad priteista skundžiamu teismo sprendimu.
36. Apeliantas iš atsakovės K. Č. prašo priteisti 160 Eur dydžio išlaikymą sūnui bei tvirtina, kad šios sumos prašo įvertinęs atsakovė turimus išlaikytinius. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, atsakovė neseniai įsidarbino ir jos gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, todėl patenkinus apelianto reikalavimą, atsakovei pragyvenimui, būsto išlaikymui ir kitų trijų mažamečių dukrų išlaikymui iš gaunamų lėšų liktų mažesnė suma nei apeliantas E. Č. nurodo, kad yra reikalinga vien jų sūnaus išlaikymui. Tokia situacija neabejotinai pažeistų proporcingumo principus, atsakovės, jos mažamečių dukrų interesus. Teisėjų kolegija sutinka, kad negali būti pateisinamas netinkamas atsakovės gyvenimo būdo vedimas, kuri yra jauno amžiaus, darbinga, todėl K. Č. turi dėti maksimalias pastangas pagerinti savo finansinę padėtį bei skirti didesnį išlaikymą sūnui, o kartu ir savo dukroms. Tačiau vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovė nededa pastangų, siekiant dirbti bei užsidirbti, negalima, nes iš bylos duomenų matyti, kad 2018-08-30 ji įgijo profesinio mokymo diplomą (įmonės darbo organizatoriaus kvalifikaciją), nuo 2018-11-24 dirba UAB „P.“. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) gimus dukroms, jos galimybės dirbti ir užsidirbti buvo ribotos. Esant minėtiems duomenims, padidinti atsakovės teikiamą išlaikymą sūnui iki 160 Eur per mėnesį teismas neturėjo pagrindo.
37. Apeliantas nesutinka ir su tenkintais priešieškinio reikalavimais, tvirtindamas, kad jokio objektyvaus poreikio keisti 2018-02-23 nutartimi nustatytą atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką nebuvo, o bylos duomenys nepatvirtina, kad ilgesnis atsakovės K. Č. bendravimas su sūnumi, nakvyne jos namuose, sūnui yra saugus ir atitinka jo interesus.
38. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilę nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos buvo išspręsti teismo 2018-02-23 nutartimi, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Skundžiamu sprendimu nustatyta atsakovės bendravimo su šalių sūnumi tvarka iš esmės pakeista tuo aspektu, kad atsakovei K. Č. buvo suteikta teisė nepertraukiamai bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio kas antros savaitės savaitgalį, neporiniais metais per šventes - Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus, atsakovės atostogų metu 7 kalendorines dienas iš eilės, jei jos sutampa su vaiko mokymosi atostogomis, vaiko vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės. Būtent su šiuo nepertraukiamu bendravimu apeliantas nesutinka, pagrindiniu argumentu įvardindamas netinkamą atsakovės gyvenimo būdą.
39. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti auklėjant vaiką ir jį ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Kadangi teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ir ateityje.
40. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad atsakovė K. Č. praeityje turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, smurto šeimoje (naudojamo prieš atsakovę, duomenų, jog būtų fiksuotas smurtas prieš vaikus byloje nėra), šias aplinkybes akcentuoja ir išvadą byloje teikianti institucija. Tačiau kartu bylos duomenys patvirtina ir aplinkybę, kad atsakovė pirmiau minėtas problemas ėmėsi spręsti – lankė psichologo ir pozityvios tėvystės kursus, kaip pati nurodo alkoholio nebevartoja, o išvadą teikianti institucija duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, nepateikė, K. Č. įsidarbino bei siekia keisti savo gyvenimo būdą. Byloje išvadą teikiančios institucijos duomenimis, atsakovės šeima nebėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, nuo 2019-02-04 atsakovės K. Č. šeimai nebeteikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Be to, nepaneigta byloje, kad šalių sūnui atsakovės gyvenamojoje vietoje yra tinkamai, pagal socialinių darbuotojų nurodymus, paruošta vieta nakvynei. Atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad keičiama atsakovės bendravimo tvarka su sūnumi nepažeis šalių vaiko interesų bei leis užtikrinti ir sustiprinti sūnaus ryšį su motina. Tuo labiau, kad įrodymų, jog nepertraukiamas bendravimas galėtų turėti neigiamos įtakos vaiko interesams, keltų pavojų jo fizinei sveikatai ar emocinei būklei, kas sudarytų pagrindą riboti motinos teisę bendrauti su vaiku, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).
41. Apelianto E. Č. akcentuojama aplinkybė, kad apklausiamas teismo psichologės sūnus išreiškė nenorą likti nakvoti pas mamą, pati savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog vaiko interesai nebus pažeidžiami. Pažymėtina, kad byloje pateikti abiejų ginčo šalių filmuoti pokalbiai su vaiku, kuriuose jis išreiškia visiškai skirtingus norus bei mintis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad berniukas išreiškia palankią poziciją tam tėvui, su kuriuo tuo momentu yra. Įvertintina, kad bendraudamas su teismo psichologe, šalių sūnus, kalbėdamas apie mamą, jautėsi drąsiai, užtikrintai, o psichologė nenustatė išlikusių potrauminių emocijų į mamą (atsakovę), be to, pokalbio metu berniukas išreiškė norą tiek su mama, tiek su sesėmis bendrauti daugiau, o ir apie dabartinį atsakovės draugą vaikas atsiliepia tik teigiamai, kaip ir byloje apklausta liudytoja J. G. B..
42. Apeliantas teigia, kad ankstesnė bendravimo tvarka buvo pakankamai aiški ir tiksli, tačiau ja atsakovė tinkamai nesinaudojo, o nauja bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka konfliktinių situacijų nesumažins. Konstatuotina, jog abi šalys turi dėti maksimalias pastangas, kad bendravimas tiek tarpusavyje, tiek su sūnumi vyktų sklandžiai, o teismas negali nustatyti tokios atsakovės ir sūnaus bendravimo tvarkos kuri pašalintų visus tarp šalių kylančius konfliktus, nes tai gali padaryti tik pačios šalys geranorišku bendravimu bei vaiko interesų iškėlimu prieš savo interesus ar asmenines nuoskaudas. Ta aplinkybė, kad atsakovė K. Č. atskirais atvejais nesilaikė 2018-02-23 nutartimi nustatytos tvarkos, negali būti pakankama priežastimi teismui atsisakyti keisti nustatytą tvarką.
43. Be to, iš apeliacinio skundo matyti, kad ginčas iš esmės kyla tik dėl leidimo šalių sūnui ilgiau, nepertraukiamai, su nakvyne, būti su atsakove jos gyvenamojoje vietoje (savaitgaliais, atostogų bei švenčių metu), o dėl kitų skundžiamu sprendimu nustatytų atsakovės K. Č. bendravimo tvarkos su sūnumi sąlygų ginčo nėra. Nors apeliaciniu skundu yra prašoma priešieškinį atmesti, tačiau apeliantui nenurodant jokių konkrečių argumentų kodėl jis nesutinka su kitomis, nustatytomis bendravimo tvarkos sąlygomis, teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad teismo patvirtintos bendravimo sąlygos prieštarautų šalių sūnaus interesams, dėl jų nepasisako.
44. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
45. Atsižvelgiant į pirmiau aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, jog keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Atmetus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme E. Č. turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie atsakovės K. Č. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.