- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- e2S-1978-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04279-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo nagrinėdamas pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, L. K., A. V. ir A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė prašo pripažinti negaliojančiomis 2018 m. sausio 11 d. įvykusias varžytynes Nr. 147420; skelbti pakartotines nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54/100 dalių, priklausančių L. K. ir 46/100 dalių, priklausančių A. K., varžytynes, nustačius nurodytų dalių pradinę kainą ne mažesnę nei nustatyta UAB „Capital vertinimas“ 2018 m. sausio 16 d. turto vertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad A. V. reikalavimo patenkinimui iš L. K. išieškoma 544/100 skolos A. V., iš A. K. dalies išieškoma 46/100 skolos A. V. ir visa skola A. K. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 33593,39 EUR išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojo A. V. naudai 2017 m. gruodžio 12 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad vykdant išieškojimą areštuotas sekantis turtas: L. K. priklausančios 54/100 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 71,68 m² ploto; A. K. priklausančios 46/100 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 71,68 m² ploto. Antstolio patvarkyme yra nurodyta, kad minėtas butas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad paskyrus minėto buto nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, buto rinkos vertė nustatyta 74 100 Eur. Vadovaujantis 2007 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1564-603/2007 A. K. turi prioritetinę reikalavimo teisę, kurios užtikrinimui turi pirminę priverstinę hipoteką į A. K. priklausančias 46/100 dalis buto, o A. V. reikalavimų užtikrinimui nustatyta sutartinė hipoteka yra pirminė tik L. K. priklausančių 54/100 dalių buto atžvilgiu. 2017 m. gruodžio 12 d. antstolis specialiame internetiniame tinklalapyje www.evarzytynes.lt paskelbė pirmąsias varžytynes dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmųjų varžytynių Nr. 147420 parduodamo turto kaina – 59 280 Eur. 2017 m. sausio 11 d. varžytynėse butas parduotas už 62 000 Eur. Antstolis, realizuodamas butą kaip nepadalintą daiktą, nesilaikė CK 4.172 str. 2 d. reikalavimo, nes nenustatė, kokia tvarka bus parduodamos L. K. ir A. K. dalys bute ir kaip į jas bus nukreiptas išieškojimas A. V. bei A. K. interesais. Nurodo, jog jam yra žinoma, kad net ir vertinant butą kaip nepadalintą, turto vertinimas buvo nepagrįstai mažas. Antstolis Irmantas Gaidelis nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi CK 4.172 straipsnio 2 dalimi. Nurodo, kad A. K. ir L. K. nustačius turto dalis į butą ir teismui konstatavus, kad L. K. priklauso 54/100 dalis buto, o A. K. priklauso 46/100 buto, butas faktiškai nebuvo padalintas į du atskirus turto vienetus, todėl nėra pagrindo reikalauti, kad vienas butas, turintis vieną unikalų numerį ir registruotas kaip vienas daiktas, būtų realizuojamas dalimis kaip du atskiri daiktai. Nurodo, jog VĮ Registrų centro duomenų bazėje ginčo butas yra registruotas kaip vienas turtinis vienetas, visam butui (ne jo dalims) yra įregistruota sutartinė hipoteka A. V. naudai. Hipoteka A. V. naudai yra atstatyta pagal 1995 metų sutartis, sūnaus A. K. naudai priverstinė hipoteka VĮ Registrų centras duomenų bazėje nėra atskirai įregistruota, o yra tik žyma apie priimtą teismo sprendimą 2007 metais. Nurodo, jog 2009 metų sprendimas dėl hipotekos atstatymo visam butui A. V. naudai yra įsiteisėjęs, nenuginčytas, hipoteka visam butui yra įregistruota VĮ Registrų centras duomenų bazėje, todėl argumentai dėl dalinės sutartinės hipotekos, dėl vienos dalies hipotekos pirmumo ar antraeiliškumo nepagrįsti, o žvelgiant į išieškotinų sumų dydį, - yra neaktualūs, nes tiek A. V., tiek sūnaus A. K. ieškiniai, užtikrinti hipoteka būtų pilnai patenkinti varžytynėse už turtą pasiūlius 62 000 Eur (hipoteka užtikrinti reikalavimai A. V. naudai su 2018 m. vasario 1 d. priskaičiuotinomis palūkanomis siekia 42 755,70 Eur, A. K. priverstine hipoteka užtikrintas reikalavimas siekia 6 613,18 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog piniginės lėšos nėra išieškotos bei nėra šiuo metu skirstomos, nėra atlikta veiksmo, kurį realiai skundžia pareiškėjas. Nurodo, jog pareiškėjas A. K. tiesiogai neginčijo vykdymo procese nustatytos kainos, todėl prašymas vadovautis ne vykdymo procese nustatyta kaina ir realizuoti butą dalimis yra atmestinas. Suinteresuotas asmuo A. V. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, jis nepagristas. Nurodo, kad pareiškėjas nepasinaudojo numatyta teise per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pažymi, kad įstatymas numato aiškią išieškojimo iš įkeisto turto tvarką ir detaliai reglamentuoja vykdymo procesą, todėl antstolis visus veiksmus atliko laikydamasis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų. Nurodo, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo L. K. yra nesąžiningi ir dėl jų nuolatinio piktnaudžiavimo teisėmis, neteisėtų veiksmų, nuolatinių nepagrįstų skundų, pareiškimų, ieškinių, prašymų, skolos išieškojimas nepagrįstai ilgai užtruko, todėl laiko, jog ir šis skundas yra tik dar vienas piktnaudžiavimo teisėmis atvejis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmetė; pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis Irmantas Gaidelis tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas dėl parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymo, o skolininkas A. K. nustatytu terminu nustatytos turto vertės neginčijo. Argumentus dėl turto vertės teisingumo pareiškėjas pateikė tik po to, kai jau įvyko pirmosios varžytynės, kurių metu turtas buvo parduotas. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-8845-854/2018 pagal iš esmės analogišką L. K. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, dalyvaujant tiems patiems suinteresuotiems asmenims, ir skundą atmetė konstatavęs, jog ginčo buto vertė yra nustatyta teisingai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2018 m. sausio 11 d. įvykusias varžytines Nr. 147420, skelbti pakartotines nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54/100 dalių, priklausančių L. K. ir 46/100 dalių, priklausančių A. K., varžytines, nustačius nurodytų dalių pradinę kainą ne mažesnę nei nustatyta UAB „Capital vertinimas“ 2018 m. sausio 16 d. turto vertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad A. V. reikalavimo patenkinimui iš L. K. išieškoma 54/100 skolos A. V., iš A. K. dalies išieškoma 46/100 skolos A. V. ir visa skola A. K. Nurodo, kad nesąžiningai nesielgė – trijų dienų terminas nuo sužinojimo apie turto vertinimo ekspertizės atlikimą ir negavus šios ekspertizės akto pareikšti motyvuotą prieštaravimą dėl nustatytos turto vertės yra nepagrįstai per trumpas. Antstolio veiksmų skundimas po turto vertintojų išvadų gavimo nėra nesąžiningas elgesys, A. K. vykdymo proceso nevilkino. Eksperto išvados A. K. neginčijo, kadangi išvada buvo duota dėl netinkamo objekto. Viešajame registre viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), nusoavybės teisė nėra registruota. Nuosavybės teisė į minėtą turtą priklauso L. K. ir A. K.. 1997 m. rugpjūčio 13 d. minėto buto hipoteka buvo išregistruota, šis faktas registruotas viešajame registre ir laikomas teisingu kol nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. 2001 m. kovo 8 d. Vilniaus m. antrojo apylinkės teismo sprendimu panaikinta A. K. ir L. K. bendroji jungtinė nuosavybės teisė į butą, bet nebuvo spręsta dėl solidariosios jų prievolės. Kadangi daikto padalijimo metu sutartinės hipotekos nebuvo, A. K. teismas atskyrė sutartine hipoteka neapsunkintas 46/100 buto dalis. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pakeitimas į bendrąją dalinę nuosavybę turėjo liesti ir solidariosios prievolės pakeitimą į dalinę. A. V. 54/100 skolos dalis turi grąžinti L. K., o 46/100 dalis - A. K. 2007 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1564-603/2007 buvo nustatyta priverstinė hipoteka A. K. naudai. Priverstinės hipotekos nustatymo metu 46/100 A. K. priklausančios buto dalys hipoteka apsunkintos nebuvo ir šio daikto atžvilgiu priverstinė hipoteka turi būti laikoma pirmine, užtikrinančia A. K. prioritetinę reikalavimo teisę reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo patenkinimo. A. V. reikalavimų užtikrinimui nustatyta sutartinė hipoteka yra pirminė tik L. K. priklausančių 54/100 dalių buto atžvilgiu. 2009 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimu atstatyta 1995 m. gegužės 15 d. įforminta sutartinė hipoteka, nors nebėra objekto, kuriam ši hipoteka buvo nustatyta ir dalis objekto yra apsunkinta priverstine hipoteka, užtikrinančia prioritetinį reikalavimą. Viešame registre įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu buvo įrašyta, kad kitos 46/100 dalys buto priklauso A. K., įrašas galioja nuo 1997 m. liepos 14 d. Apsunkinimas hipoteka A. V. naudai atstatytas į padalintą turtą ir išieškojimas gali būti nukreipiamas dalimis - į L. K. buto dalį - 54/100 A. V. reikalavimo, o į A. K. buto dalį - 46/100 A. V. reikalavimo. 2018 m. sausio 11 d. varžytinės dėl buto baigėsi, butas parduotas už 62 000 Eur. Kadangi 54/100 dalys nuo 33593,39 Eur sudaro 18140,43 Eur, tokią sumą antstolis turėjo išieškoti iš L. K. turto dalies A. V. naudai, iš A. K. – 15452,96 Eur. Antstolis, realizuodamas butą kaip nepadalintą daiktą, nesilaikė CK 4.172 straipsnio 2 dalies reikalavimo, nes nenustatė, kokia tvarka bus parduodamos L. K. ir A. K. dalys bute ir kaip į jas bus nukreiptas išieškojimas A. V. bei A. K. interesais. Net ir vertinant butą kaip nepadalintą, turto vertinimas buvo nepagrįstai mažas. L. K. buvo užsakiusi turto vertinimus bendrovėse UAB „Ober-Haus“ ir UAB „Capital vertinimas“. Bendrovė UAB „Ober-Haus“ nurodytą butą įvertino 80000 Eur, o bendrovė UAB „Capital vertinimas“ – 89 000 Eur. Remiantis UAB „Capital vertinimas“ įvertinimu pradinė varžytinių kaina sudarytų 71200 Eur, kas esmingai gerina skolininkų padėtį. Atsiliepimu į atskirąjį skundą A. V. prašo A. K. skundo netenkinti ir 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais patvarkymo, kuriuo antstolis šalis informavo apie varžytines ir pradinę turto pardavimo kainą, neginčijo, o argumentus dėl turto perkainojimo nurodė tik po įvykusių varžytinių bei turto pardavimo. Toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teisėmis vykdymo procese. Antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodė, kad CPK 681 ir 682 straipsniai detaliai reglamentuoja turto rinkos vertės procedūrą ir terminą, per kurį šalys antstoliui gali pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto rinkos vertės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pateikė tik įvykus turto varžytinėms. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad skundas dėl antstolio veiksmų buvo paduotas dėl tapačių teisme jau ne kartą nagrinėtų klausimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje nesprendžiamas klausimas dėl viešojo intereso gynimo, nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo A. K. skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 35 000 Lt negrąžintos paskolos, 632,88 Lt palūkanų, 63 000 Lt delspinigių, 8908,22 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės L. K. išieškotojo A. V. naudai. Vykdymo proceso metu areštuotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurio 54/100 dalys priklauso skolininkei L. K., 46/100 dalys – A. K. Prie išieškojimo prisijungę antstoliai R. V., M. D., D. Š., D. S., D. K., V. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1564-603/2007 pareiškėjui priteistas išlaikymas iš A. K., pareiškėjo naudai nustatytas A. K. turto priverstinis įkeitimas (hipoteka). Butui (duomenys neskelbtini), 1995 m. gegužės 15 d. įkeitimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. vasario 6 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. liepos 16 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nustatyta hipoteka. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-580-464/2009 hipotekos skyriui pavesta atstatyti duomenis apie 1995 m. gegužės 15 d. paskolos su įkeitimu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria paskolos gavėja L. K. įkeitė kreditoriui AB „Lietuvos taupomasis bankas“ jai priklausantį keturių kambarių butą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4343-868/2014 konstatavo, jog „Lietuvos taupomasis bankas“ paskolos L. K. vykdymo užtikrinimui liko galioti 1995 m. gegužės 15 d. turto įkeitimo sutartis – keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 2 d. antstolio patvarkymu šalims pranešta apie eksperto V. S. nustatytą buto vertę – 74 000 Eur, pasiūlyta per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, pasiūlyti turto pirkėją. 2017 m. gruodžio 21 d. patvarkymu antstolis informavo šalis apie varžytynes ir pradinę buto pardavimo kainą – 59 280 Eur (80 proc. nuo nustatytos turto vertės). 2018 m. sausio 11 d. įvyko pirmosios Turto varžytynės (varžytynių Nr. 14720, pradžios data – 2017 m. gruodžio 12 d., pabaigos data – 2018 m. sausio 11 d.), kuriose butas parduotas už 62 000 Eur. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Remiantis CPK 681 straipsniu, prieštaravimus dėl turto įkainojimo skolininkas gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sužinojimo apie turto kainą. Teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007; kt.). Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011).Vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai apie eksperto V. S. nustatytą turto vertę buvo informuoti 2017 m. lapkričio 2 d. antstolio patvarkymu. Prieštaravimai dėl turto įkainojimo CPK 681 straipsnyje nustatytu terminu pateikti nebuvo. Pareiškėjo skundas, kuriuo ginčijama antstolio nustatyta priklausančio turto kaina, antstolio kontoroje gautas po turto pardavimo, t. y. žymiai praleidus terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pateikti. Antstolis pareiškėjų turtą įkainojo nepažeisdamas CPK 681, 682 straipsniuose nustatytos tvarkos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl to, kad pareiškėjas nustatytu terminu turto vertės neginčijo ir kad toks jo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu.Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl turto vertės netinkamo įkainojimo apeliantas grindžia turto vertintojų UAB „Ober-Haus“ ir UAB „Capital vertinimas“ konsultacinėmis pažymomis apie parduoto turto kainą. Apelianto teigimu, remiantis UAB „Capital vertinimas“ įvertinimu pradinė varžytinių kaina sudarytų 71200 Eur, kas esmingai gerina skolininkų padėtį. Šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu prieštaravimų dėl eksperto V. S. nustatytos turto vertės bei jo kandidatūros neteikė, pareiškėjo nesavalaikiai pateiktos UAB „Ober-Haus“ ir UAB „Capital vertinimas“ konsultacinės pažymos negali būti laikomos pagrindu peržiūrėti nustatytą parduoto iš varžytinių turto kainą, o varžytines atšaukti ar paskelbti neįvykusiomis. Varžytinių paskelbimo neįvykusiomis atvejai nurodyti CPK 717 straipsnyje. Pagrindo jau pasibaigusias varžytines pripažinti negaliojančiomis ar paskelbti neįvykusiomis, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nebuvo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad klausimai dėl reikalavimo tenkinimo eiliškumo ir tvarkos jau buvo išspręsti ankstesnėmis teismo nutartimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nesprendė. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apelianto A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo A. K. skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmestas, palikti nepakeistą.