Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei UAB „Nesė“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2013-12-16 Lošimų priežiūros tarnybai pateikė prašymą visam laikui apriboti patekimą į lošimų organizavimo vietas, tarp jų ir į atsakovei UAB „Nesė“ priklausančias lošimų organizavimo vietas. 2015-05-08 ieškovas Lošimų priežiūros tarnybai pakartotinai pateikė analogišką prašymą. Per laikotarpį nuo 2013-12-16 iki 2015-05-08 ieškovas atsakovei UAB „Nesė“ priklausančiuose lošimo namuose (kazino), esančiuose (duomenys neskelbtini) mieste, lankėsi trisdešimt du kartus: devynis kartus „(duomenys neskelbtini)“ ir dvidešimt tris – „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas teigė, kad per minėtą laikotarpį UAB „Nesė“ priklausančiuose lošimo namuose (kazino) pralošė 15 000 EUR, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės, kadangi ši neužtikrino, kad ieškovas, pateikęs prašymą visam laikui neįleisti į lošimų organizavimo vietas, realiai nepatektų į lošimo namus (kazino).Pralaimėjusi šalis turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą, jeigu ši šalis yra nepilnametis arba prieš ją buvo panaudota prievarta, grasinimas, apgaulė ar kitokie nesąžiningi veiksmai (CK 6.243 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Byloje paduoto apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas grindžiamas nevisapusišku ir neobjektyviu įrodymų vertinimu, dėl ko, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei patirtų nuostolių. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių dviejų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės neteisėtus veiksmus – įsipareigojimą neįleisti ieškovo į lošimo vietas (Susitarimo dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo 4, 5 punktai). Teigė, kad atsakovė piktybiškai ignoravo ieškovo prašymą neįleisti į lošimo namus, siuntė SMS žinutes, kviesdama atvykti lošti, nors ieškovas du kartus buvo parašęs prašymą neįleisti jo į lošimo namus. Pagal CPK 6.246 straipsnį, neteisėti veiksmai – tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaip bendro pobūdžio reikalavimas, siejasi su kitu, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje reglamentuotu, bendro pobūdžio reikalavimu elgtis taip, kad niekam nepadarytum žalos.Iš byloje esačių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovės ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2009-05-17 buvo sudarytas Susitarimas dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo. Minėto Susitarimo 4 punktu susitarta, kad asmeniui, pateikusiam prašymą dėl galimybės lošti apribojimo, neleidžiama būti lošimų organizavimo vietoje. Asmuo, pateikęs prašymą, neįleidžiamas į lošimų organizavimo vietas, o pastebėtas lošimo įstaigoje paprašomas nedelsiant išeiti, jei lošia – nedelsiant nutraukti lošimą ir išeiti. Toks asmuo taip pat išbraukiamas iš visų bendrovės rinkodaros tikslais naudojamų klientų sąrašų (jei buvo į juos įtrauktas) ir bendrovė užtikrina, kad toks asmuo jokia forma nebegaus jokių pranešimų, susijusių su bendrovės veikla ir siunčiamų bendrovės iniciatyva (Susitarimo 5 punktas). Nustatyta, kad apeliantas 2013-12-16 Lošimų priežiūros tarnybai pateikė prašymą visam laikui apriboti patekimą į lošimų organizavimo vietas, tarp jų ir į atsakovei UAB „Nesė“ priklausančias lošimų organizavimo vietas. 2015-05-08 ieškovas Lošimų priežiūros tarnybai pakartotinai pateikė analogišką prašymą. Pagal minėto Susitarimo 1 punktą, tokį prašymą atsakovė turėjo gauti per vieną darbo dieną, kad tokius apelianto prašymus atsakovė gavo, patvirtina byloje esantis atsakovės paaiškinimas (b. l. 13). Tačiau iš pačios atsakovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad apeliantas po 2013-12-16 prašymo pateikimo lošimų organizavimo vietose lankėsi 32 kartus. Atsakovė 2015-09-18 paaiškinime pripažino, kad po 2013-12-16 prašymo pateikimo apeliantas dėl nenustatytų priežasčių nebuvo pažymėtas klientų registracijos programoje kaip prašymą pateikęs asmuo, dėl to laisvai galėjo patekti į lošimo namus, tačiau po 2015-05-08 pakartotinio prašymo pateikimo į lošimo namus nebuvo įleistas. Į bylą pateiktas antstolės Laimos Neniškienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad 2015-12-22, tai yra net po antrojo prašymo riboti ieškovo patekimą į lošimo namus pateikimo, vyko telefoninis pokalbis tarp ieškovo ir atsakovės lošimo namų administratorės apie ieškovui priklausančio prizo atsiėmimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei Azartinių lošimų įstatymas, nei joks kitas įstatymas nedraudžia įleisti į lošimų namus asmenų, pasirašiusių prašymą dėl jų galimybės patekti į lošimo namus ribojimo, ir atsakomybė už tai nėra numatyta. Tačiau, esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė sudarydama 2008-05-17 Susitarimą su Valstybine lošimų priežiūros komisija įsipareigojo gavusi asmens prašymą apriboti jo galimybes lošti, tokį prašymą vykdyti, kaip tai numatyta Susitarimo 4 ir 5 punkte, apeliantui pateikus prašymus apriboti patekimą į atsakovei priklausančias lošimų organizavimo vietas, o atsakovei tokį prašymą priėmus, tarp atsakovės ir ieškovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 straipsnis), tai yra, atsakovė savo tokiais veiksmais prisiėmė prievolę neįleisti ieškovo į jai priklausančias lošimų organizavimo vietas (CK 1.63 straipsnis, 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog apeliantas ne tik buvo įleidžiamas į lošimo namus, bet ir jam nebuvo užtikrinta, kad jokia forma nebegautų jokių pranešimų, susijusių su bendrovės veikla. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė nevykdė prisiimtos prievolės, todėl darytina išvada, kad apeliantas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Apeliacinis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas neįrodė patirtų nuostolių. Apeliantas teigia, jog ieškinyje buvo pateikęs prašymą išreikalauti iš atsakovės duomenis apie pinigų apyvartą jo kortelėje ginčo laikotarpiu, tačiau atsakovė tokių duomenų nepateikė, todėl teismas turėjo vadovautis tais įrodymais, kuriuos ieškovas buvo pateikęs. Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.), – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis; įrodymai vertinami vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais; vertinama ne tik kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė, bet ir jų visetas, pakankamumas ir patikimumas, ir tik iš įrodymų visumos daroma išvada apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis ir pan.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą, turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Taikant civilinę atsakomybę, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.243 straipsnio 2 dalis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas tyrė, analizavo ir vertino ieškovo nurodytas žalą pagrindžiančias aplinkybes ir pripažino nuostolius neįrodytais. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl toliau nurodomų motyvų.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Nesė“ lošimo namuose lankėsi 32 kartus laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2015-08-17, tai yra tuo laikotarpiu, kai buvo pateikęs prašymus apriboti jo patekimą į lošimų organizavimo vietas. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovas minėtų apsilankymų metu lošė azartinius lošimus, nėra pateikta. Ieškovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių minėtu laikotarpiu praloštas ar išloštas pinigų sumas. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas ieškinyje buvo pateikęs prašymą išreikalauti iš atsakovės duomenis apie pinigų apyvartą ieškovo nario kortelėje ginčo laikotarpiu, tačiau atsakovė tokių duomenų nepateikė. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo nustatytu terminu pateikė paaiškinimus, kad vadovaujantis UAB „Nesė“ lošimo namų „(duomenys neskelbtini)“ Lošimo organizavimo reglamento 8, 8.4 punktais kliento lojalumo kortelė skirta kliento nuolaidų apskaitai, detali informacija apie kliento kortelėje sukauptus nuolaidos taškus saugoma 3 mėnesius. Tačiau minėta kortelė nėra skirta registruoti kliento piniginėms operacijoms. Vadovaujantis Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 1000 EUR ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Atsakovė papildomai nurodė, kad tam naudojami Asmenų, kasoje keičiančių grynuosius pinigus į žetonus, kurių vertė didesnė kaip 1000 EUR, ar laimėjusių daugiau kaip 1000 EUR, registracijos žurnalai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2016-05-25 teismo posėdyje ieškovas duodamas paaiškinimus teismui teigė, kad vieno apsilankymo metu pralošdavo po 5000–6000 Lt, vėliau po 1000–3000 EUR, tačiau iš byloje esančio 2015-09-18 atsakovės paaiškinimo nustatyta, kad minėtame registracijos žurnale ieškovas nei kaip laimėjęs, nei kaip išsikeitęs didesnę nei 1000 EUR sumą nėra užregistruotas. Iš byloje esančių įrodymų apie ieškovo finansinę padėtį matyti, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas areštuotas, transporto priemonių ieškovo vardu nėra registruota, ieškovas ieškinyje nurodė, jog pajamų negauna, todėl darytina išvada, jog mažai tikėtina, kad ieškovas ginčo laikotarpiu, įvertinus jo turtinę padėtį, turėjo 15 000 EUR pinginių lėšų, kurias pralošė. Ieškovas 2016-05-25 teismo posėdžio metu paaiškino, jog pinigų azartiniams lošimams skolinosi iš draugų, mamos, turėjo santaupų, tačiau rašytinių įrodymų (skolos rašteliai, paskolos, kredito sutartys) neteikė, apklausti liudytojų, kurie pagrįstų jo nurodomas aplinkybes apie galbūt pasiskolintų piniginių sumų dydį, neprašė (CPK 12, 178 straipsnis). Esant šių aplinkybių visumai bei įvertinus tai, jog objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo nurodamas aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2013-12-16 iki 2015-08-17 žaisdamas azartinius žaidimus pralošė 15 000 EUR, nepateikta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jos ieškovas neįrodė nei nuostolių atsiradimo fakto, nei jų dydžio, kadangi šiuo atveju ieškovas turėjo galimybę ne tik pralošti, bet ir išlošti pinigines lėšas. Kadangi ieškovas neįrodė nuostolių atsiradimo fakto, nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010). Išanalizavusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės 15 000 EUR nuostolių atlyginimą ieškovui turtinei žalai atlyginti, kadangi nenustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Ieškovas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nuostolių atlyginimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, dėl to priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš ieškovo atsakovei priteistinos 726,00 EUR atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo K. P. 726,00 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Nesė“.