Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. S. atstovei advokatei L. P.-L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės L. P.-L., skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos M. P. 2025 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. P. 2025 m. spalio 27 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) I. S. (toliau – ir Pareiškėja) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį galutine 800 Eur bauda ir jai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. I. S. buvo nubausta už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 11 d., 10.05 val., vairavo automobilį „Nissan X-TRAIL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,31 promilės neblaivumo laipsnis (įvertinus prietaiso paklaidą). Taip pat vairuotojo pažymėjimas negaliojantis, kadangi vairuotoja nepasitikrinusi sveikatos nustatytu periodiškumu.

Atsiliepime dėstoma, kad šiuo atveju nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti pareiškėjos I. S. skundo reikalavimą - pakeisti skundžiamą nutarimą, skiriant mažesnę baudą. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patrauktos I. S. asmenybę, jos nurodytas aplinkybes bei argumentus, pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, Šiaulių aps. VPK ANBNS nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos baudos skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymi, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes ir asmenybę, administracinėn atsakomybėn patrauktai I. S. buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė minimaliam 6 dalyje numatytam laikotarpiui.

Teismo posėdyje atstovė advokatė L. P.-L. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais, naujų aplinkybių nuo skundo pateikimo nepaaiškėjo, pateikti papildomų duomenų neturi ir prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir I. S. kaltės nėra, bylos duomenys (administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 9-12), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 13), sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 14), nutarimas administracinio nusižengimo byloje (b. l. 25-28), tarnybinis pranešimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 29-31) bei kiti administracinio nusižengimo medžiagos duomenys akivaizdžiai patvirtina I. S. padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o šio prašymo netenkinus, prašo šį terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių arba skirti ANK 422 str. 6 d. numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėn. ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taip pat prašo neskirti arba sumažinti paskirtą 800 Eur baudą, o prašymo netenkinus baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių, kas mėnesį mokant po 80 Eur.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Aptariamo nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Aptariamo nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju I. S. už administracinių nusižengimų, numatytų 422 straipsnio 5 dalyje ir ANK 424 straipsnio 1 dalyje padarymą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė galutinę minimalaus dydžio baudą – 800 Eur, bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesiams.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir skundo argumentų matyti, kad I. S. sutinka, jog padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, sutinka ir neginčija jai nustatyto neblaivumo laipsnio, tačiau prašyme dėl skundo papildymo nurodoma, jog nusižengimai buvo įvykdyti ne tyčia, o dėl neatsargumo, neįvertinus to, kad iš vakaro vartotas alkoholis išlaikys neblaivumo būseną.

Pažymėtina, kad ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtintos dvi galimo neatsargios kaltės formos – nepagrįstas pasitikėjimas ir nerūpestingumas. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su argumentais, kad I. S. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą įvykdė veikdama neatsargiai. Pastebėtina, jog pati I. S. pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, matyti, kad sustabdyta I. S. pareigūnams nurodė, jog vakar vakare vartojo alų, o sprendimą vairuoti ryte priėmė tik pati subjektyviai įvertinusi savo buvusią būklę, nepasikliaudama jokiomis kitomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti laikomos objektyviomis ir pagrįstų pažeidėją veikus neatsargiai. Duomenų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės pastarąją būtų galėjusios suklaidinti dėl jos neblaivumo įvykio metu ir galimybės vairuoti transporto priemonę manant esant blaiviai, taip pat nėra. Priešingai, byloje nustatytas nusižengimo padarymo metu buvęs I. S. neblaivumo laipsnis, tai yra 1,31 promilės (įvertinus prietaiso paklaidą) neleidžia daryti išvados, kad I. S. galėjo nesuvokti esanti neblaivi. Taigi, teismas atmeta skunde dėstomus argumentus dėl I. S. veikimo neatsargiai, kaip nepagrįstus, kadangi šioje situacijoje pasikliovimas vien savo subjektyviu įsitikinimu nešalina pastarosios tyčinės kaltės vairavus neblaiviai. Kartu teismas akcentuoja, kad atsakomybė dėl vairavimo būnant neblaiviam, asmenims kyla nepriklausomai nuo to, kada ir kiek buvo vartota alkoholio, esminę reikšmę turi tai, kad vairuotojui būtų nustatomas ne mažesnis nei 0,41 prom. neblaivumas.

Taip pat pastebėtina, jog I. S. nustatytas net 1,31 prom. neblaivumo laipsnis, kuris daugiau nei tris kartus viršija įstatyme numatytą ribą (0,41 prom.), nuo kurios asmenims ir kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, iš esmės didina I. S. padaryto nusižengimo pavojingumą, kadangi realus pavojus dėl neblaivaus vairuotojo kyla tiek pačiam neblaiviam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams (jų turtui, sveikatai ar net gyvybei) ir būtent dėl minėtų rizikų įstatymų leidėjas ir yra įtvirtinęs pakankamai griežtą atsakomybę neblaiviems vairuotojams.

Nesutiktina ir su teismui pateiktame prašyme dėl skundo papildymo nurodytomis aplinkybėmis, jog I. S. nebuvo pasitikrinusi sveikatos nustatytu periodiškumu ir dėl to jos vairuotojo pažymėjimas buvo negaliojantis, o pastaroji nubausta pagal ANK 424 straipsnio 1 d., kadangi Pareiškėjai neturint teisinio išsilavinimo tiesiog objektyviai galėjo būti nežinomas faktas, kad yra pasikeitęs teisinis reglamentavimas. Šiuo gi atveju pažymėtina, kad asmenys dalyvaujantys eisme privalo laikytis Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių teisę vairuoti. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo teisinės atsakomybės, todėl vairuotojai turi pareigą nuolat sekti teisės aktų pakeitimus ir atnaujinimus, susijusius su Kelių eismo taisyklėmis bei teisės vairuoti reglamentavimu, juolab, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pasikeitimas įsigaliojo dar 2025-01-01.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taipogi teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LAT nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-417/2024).

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, I. S. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiama I. S. prašymą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę grindžia tuo, kad gyvena visiškai viena, atokioje, miškingoje vietovėje, kurioje viešojo transporto infrastruktūra nėra gerai išvystyta, o ji turinti sveikatos problemų, todėl neturint teisės vairuoti tampa apsunkintas nuvykimas į gydymo įstaigas, į parduotuvę (artimiausia už 7 km), kyla sunkumų apsirūpinant būtiniausiomis maisto, medicinos, buities prekėmis. Taip pat nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir darbo funkcijų atlikimui (duomenys neskelbtini) bei nuvykimui į (duomenys neskelbtini). Tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjos poreikiai, nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad I. S. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga rūpinantis savo sveikata, vykstant į gydymo įstaigas, parduotuvę ar darbo funkcijoms atlikti, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo pavojingo nusižengimo padarymo ar sudarytų pagrindą objektyviau vertinti savo galimybę vairuoti transporto priemonę praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po alkoholio pavartojimo. Teismo įsitikinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą bei tinkamai pasirūpinti savimi ar artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinių nusižengimų padarymų patirtos pasekmės yra adekvačios padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjos tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Be to, tai, kad I. S. aplinkinių, savo kolegių, draugių charakterizuojama teigiamai, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, kad nors I. S. nuvykimas į gydymo įstaigas, parduotuvę ar darbui į (duomenys neskelbtini) galimai tampa apsunkintas, tačiau akivaizdu, kad jis nėra neįmanomas, todėl teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad nors I. S. patiria sunkumų dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones, tačiau šios pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos I. S. įvykdytų nusižengimų pavojingumui, neriboja pastarosios teisių ir laisvių daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant užtikrinti visuomenę, įskaitant ir pačia I. S., būti apsaugotai nuo pavojingų teisei priešingų veikų vykdymo.

Bylos medžiaga patvirtina, jog į tai, kad I. S. prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas I. S. dar labiau švelninti atsakomybę. Taip pat teismui pateiktas I. S. neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, jog pastarajai nustatytas 10% darbingumo lygis, kas nagrinėjamu atveju laikytina antra I. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 9 p.), tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog I. S. turimas neįgalumas nėra ir negali būti atsakomybę šalinanti aplinkybė. Pažymėtina, jog teismui pateiktas I. S. privalomojo mokymo pažymėjimas, kuriuo patvirtinama, kad pastaroji atestuota pagal 4 ak. val. privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, patvirtina aplinkybę, jog ji rodo pastangas keisti elgesį, pripažinti atsakomybę ir užkirsti kelią analogiškiems pažeidimams ateityje. Pastebėtina ir tai, jog Pareiškėja minėtoje mokymo programoje dalyvavo savo iniciatyva, todėl atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė taip pat pripažintina I. S. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 2 dalį. Tačiau, nagrinėjamu atveju, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, I. S. nustatytą girtumo laipsnį, administracinės nuobaudos prevencinę paskirtį bei tai, kad paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė atitinka minimalią įstatyme numatytą ribą, konstatuotina, jog paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga ir teisinga. Todėl, nepaisant pripažintų lengvinančių aplinkybių, teismo vertinimu, nėra pagrindo ją švelninti ar keisti.

Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog penkerių metų laikotarpiu už KET pažeidimus ji yra baudžiamas ne pirmą kartą, kas iš esmės neigiamai charakterizuoja pastarosios asmenybę ir rodo, kad ji nėra itin drausminga ir atsakinga vairuotoja. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, daroma išvada, kad nėra pagrindo I. S. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti ar skirti 3 mėnesių terminui. Kartu teismas pažymi, jog aplinkybė, kad I. S. lankėsi pas psichologus ir pastarieji Pareiškėją charakterizuoja teigiamai, niekaip nešvelnina I. S. teisinės atsakomybės.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą gali būti skiriama alternatyvi administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti I. S. paskiriant alternatyvią administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieniems metams, t. y. minimaliems straipsnio sankcijoje numatytiems terminams. Pastebėtina, jog šios administracinio poveikio priemonės taikymui neprieštaravo ir Institucija bei šią administracinio poveikio priemonę kaip alternatyvą teisės vairuoti transporto priemones atėmimui 12 mėnesių prašoma taikyti ir teismui pateiktame skunde.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. S. atstovės advokatės prašyme dėl skundo papildymo taip pat reiškiamas prašymas neskirti arba sumažinti paskirtą 800 Eur baudą, o šio prašymo netenkinus paskirtos 800 Eur dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, mokant po 80 Eur kas mėnesį. Atstovės manymu, atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, I. S. paskirta 800 Eur dydžio bauda yra per didelė. Tačiau, nagrinėjamu atveju teismas negali sutikti su tokiais argumentais.

Kaip išimtinės aplinkybės, kurios, Pareiškėjos ir jos advokatės manymu, turi lemti baudos panaikinimą ar jos sumažinimą, nurodomos I. S. sunki finansinė padėtis bei turimas neįgalumas, t. y. kad I. S. šiuo metu gaunamas mėnesines pajamas sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama neįgalumo pensija, kuri šiuo metu siekia 647,34 Eur per mėnesį, taip pat Pareiškėja iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos gauna šalpos išmoką, kuri šiuo metu siekia 208 Eur per mėnesį, be to I. S. yra neįgali ir jai nustatytas tik 10 procentų darbingumo lygis.

Pastebėtina, jog nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Teismo vertinimu, šioje administracinių nusižengimų byloje jokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima neskirti ar mažinti I. S. paskirtą baudą, nenustatyta. Priešingai visos pirmiau aptartos I. S. padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, jai nustatyto girtumo laipsnis leidžia daryti išvadą, kad paskirta 800 Eur dydžio bauda (ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali) yra ne per griežta, proporcinga bei teisinga atsakomybės priemonė, kuria siekiama administracinį nusižengimą padariusius asmenis nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taip pat pastebėtina, jog teismui pateikti duomenys patvirtina, jog I. S. kas mėnesį gauna neįgalumo pensiją, šalpos išmoką, t. y. pastovias pajamas, todėl neabejotinai turi galimybę mokėti administracinę nuobaudą. Be kita ko, I. S. atstovės dėstomos aplinkybės niekaip nesutrukdė I. S. įvykdyti pavojingus administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, paskyrus tokią administracinę nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Institucijai, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, galimai nebuvo žinoma apie I. S. finansinę padėtį bei jos turimą neįgalumą, dėl ko į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šį nutarimą pakeisti ir taikyti ANK 675 straipsnio 3 dalį bei paskirtos 800 Eur baudos mokėjimą išdėstyti dalimis sumokant per 10 mėnesių, kas mėnesį mokant po 80 Eur.

Skundu, be kita ko, prašoma pareiškėjos naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1210 Eur bei buvo pateiktos sąskaitų faktūrų už teisines paslaugas ir apmokėjimų kopijos, pagal kurias I. S. advokatei už teisines paslaugas sumokėjo 1210 eurų.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įvertinus tai, kad šia nutartimi I. S. atžvilgiu priimtas Institucijos nutarimas paliekamas galioti dalyje dėl jos pripažinimo kalta, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, I. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteisiamos.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, I. S. skundas ir atstovės advokatės L. P.-L. prašymas dėl skundo papildymo tenkintini iš dalies ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. P. 2025 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas ir I. S. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirtos 800 Eur dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui kas mėnesį mokant po 80 Eur. Taip pat I. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, keistina ir I. S. skirtina administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalim, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalim,

nutaria:

I. S. skundą ir atstovės advokatės L. P.-L. prašymą dėl skundo papildymo tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. P. 2025 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti:

- pripažinti I. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 10 procentų darbingumo lygis;

- pripažinti I. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

I. S. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirtos 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų), skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

I. S. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių pakeisti administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vienų) metų laikotarpiui.

Nepriteisti I. S. naudai bylinėjimosi išlaidų iš valstybės.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.