- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- eI2-11748-1029/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02042-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Mauricė, Giedrė Kairienė, Dovilė Jazdauskaitė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. S. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 25S87766, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760361015.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu atsakovo sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes (duomenys neskelbtini) (prašyme nurodyta (duomenys neskelbtini) laikytina rašymo apsirikimu), tarpininkavusi dėl leidimo išdavimo, 2025 m. kovo 25 d. su užsieniečiu nutraukė darbo sutartį ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse šis užsienietis nedirba. Paaiškina, jog į Lietuvą pareiškėjas atvyko teisėtai ir, gavęs visus reikalingus dokumentus, nuo 2024 m. gruodžio 10 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), vežiojo krovinius po Europos Sąjungos šalis. Pažymi, kad prie Lenkijos ir Lietuvos sienos dokumentų patikros metu buvo sulaikytas, įtarus, kad jo vairuotojo pažymėjimas nėra tikras. Teigia, jog jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taikyta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (paimtas jo pasas). Akcentuoja, kad dėl šių aplinkybių darbdavys nutraukė darbo sutartį. Tvirtina, jog (duomenys neskelbtini) jam išduotas vairuotojo pažymėjimas yra tikras ir galiojantis, todėl pareiškėjas nėra kaltas dėl prarasto darbo (duomenys neskelbtini). Mano, kad jei baudžiamojoje byloje jis bus išteisintas, pasikeis teisinis pagrindas, leidęs priimti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas vertina, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo principams, yra nemotyvuotas, jame nenurodytas juridinis asmuo, nutraukęs su juo darbo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nustačius, jog su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis, o tai yra pagrindas leidimo laikinai gyventi panaikinimui. Pažymi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, todėl nutraukus darbo sutartį Migracijos departamentas pagal galiojančius teisės aktus turi pareigą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pabrėžia, jog net baudžiamojoje byloje išteisinus pareiškėją, teisinis pagrindas, leidęs priimti ginčijamą sprendimą, nepasikeis. Teigia, kad pareiškėjas dirbo tik tarpininkavimo raštą išdavusioje (duomenys neskelbtini), dėl darbdavio keitimo į Migracijos departamentą teisės aktų nustatyta tvarka nėra kreipęsis, todėl ginčijamame sprendime pagrįstai nurodoma, jog darbo sutartį su užsieniečiu nutraukė įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Mano, kad 2025 m. balandžio 7 d. sprendime Nr. 25S87766 aiškiai nurodoma, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi panaikintas, tarpininkavimo įmonei su užsieniečiu nutraukus darbo sutartį, o tokiu atveju, esant imperatyviai įstatymo nuostatai, Migracijos departamentas vertino tik tas aplinkybes ir tokia apimtimi, kiek tai galėjo įtakoti šio sprendimo priėmimą. Migracijos departamento vertinimu priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 25S87766 teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad D. S. 2024 m. kovo 7 d. prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Tarpininkavimo rašte Nr. 20240222-039992 nurodė, kad numatoma pareiškėją įdarbinti ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą D. S. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760361015, galiojantį iki 2026 m. birželio 5 d.
Migracijos departamentas, nustatęs, kad tarpininkavimo raštą teikusi bendrovė 2025 m. kovo 25 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą darbo sutartį ir Migracijos departamento turimais duomenimis pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo pakeisti darbdavį, kitose įmonėse nedirbo, 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 25S87766 panaikino D. S. 2024 m. birželio 5 d. leidimą laikinai gyventi Nr. 760361015. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai reglamentuojami Įstatymo 40 straipsnyje. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka, be kita ko, šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą; pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Pažymėtina, kad minėtus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimčių, kad tam tikrą laiką užsienietis gali neatitikti (nevykdyti) sąlygų, pagal kurias išduotas leidimas laikinai gyventi, Įstatymas nenumato. Tą yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pabrėžia, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023).
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. birželio 5 d. leidimas laikinai gyventi Nr. 760361015 pareiškėjui buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis dirbs (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad darbdavys 2025 m. kovo 25 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą darbo sutartį. Nutrūkus pareiškėjo darbo sutarčiai, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. UAB (duomenys neskelbtini) nutraukus su pareiškėju sudarytą darbo sutartį, atsakovui atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pabrėžtina, jog nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, Įstatymas nustato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikomasi LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-463/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2617-662/2024; 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1487-463/2025; kt.). Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1670-821/2025; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir aktualią LVAT praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 2025 m. kovo 25 d. darbdaviui (duomenys neskelbtini) nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų kriterijų, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turėjo pareigą panaikinti 2024 m. birželio 5 d. pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760361015, galiojantį iki 2026 m. birželio 5 d.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad darbą jis prarado ne dėl savo kaltės, kad (duomenys neskelbtini) jam išduotas vairuotojo pažymėjimas yra tikras ir galiojantis ir jeigu baudžiamojoje byloje jis bus išteisintas, pasikeis teisinis pagrindas, leidęs priimti ginčijamą sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes Įstatymas nenumato, kad darbo sutarties nutraukimas yra pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi tik tuo atveju, jeigu ji nutraukta dėl užsieniečio kaltės. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą dėl galimai neteisėto darbo sutarties nutraukimo, teismui nepateikta. Darbo sutarties nutraukimo faktas savaime yra pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes Įstatymas neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis užsieniečių ir jų darbdavių darbo santykių niuansus, jų tarpusavio pareigų vienas kitam vykdymą ir jų teisių pažeidimus darbo santykiuose. Todėl aplinkybės lėmusios darbo sutarties nutraukimą, šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės, vertinant 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 25S87766 pagrįstumą ir teisėtumą, nes šis sprendimas buvo priimtas nustačius savarankišką imperatyvų Įstatyme įtvirtintą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (žr., pvz., LVAT 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2461-575/2024), o pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka neginčijo jo buvusio darbdavio galimai padarytų darbo teisės pažeidimų (žr., pvz., LVAT 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1981-821/2024). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2025 m. kovo 26 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-352-564/2025 pareiškėjo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas (įsiteisėjęs 2025 m. balandžio 14 d.), kuriuo D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje. Nors ši aplinkybė ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi esminės reikšmės, tačiau įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad pareiškėjas dėl netikro vairuotojo pažymėjimo, nėra išteisintas. Kartu pažymėtina ir tai, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024).
Pareiškėjas tvirtina, kad 2025 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 25S87766 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų.
LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Aptartos LVAT praktikos kontekste įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad 2025 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 25S87766 neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir jame įtvirtintų teisingumo bei protingumo principų, kadangi iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog nors šio sprendimo turinys išties išdėstytas glausta forma, tačiau jame yra nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo, kaip leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo tikslu turinčio užsieniečio, teisinę padėtį bei skundžiamu sprendimu konstatuotą leidimo lakinai gyventi panaikinimo imperatyvą – tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įmonė 2025 m. kovo 25 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo tikslu ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba. 2025 m. balandžio 7 d. sprendime Nr. 25S87766 taip pat yra aiškiai ir tiksliai nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas bei apskundimo tvarka, todėl nėra pagrindo ginčijamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu bei teisiškai ir faktiškai nepagrįstu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog ginčijamo sprendimo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, t. y. jog leidimas laikinai gyventi 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 25S87766 panaikinamas dėl tos aplinkybės, jog tarpininkavusi įmonė nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, buvo pakankamai aiškus ir suprantamas, kadangi pareiškėjas skundu šią aplinkybę pripažino, taigi apie ją žinojo. Be to, nors ginčijamame sprendime ir neįvardinta tarpininkavusi įmonė, tačiau šį sprendimą nulėmusios faktinės aplinkybės buvo aiškiai nurodytos ir byloje surinktų įrodymų visuma nebuvo paneigtos. Pareiškėjui, kaip žinančiam savo individualią situaciją lemiančią aplinkybę apie darbo sutarties su tarpininkavusia įmone nutraukimo faktą, buvo galima aiškiai suprasti, kokių nustatytų pareiškėjo individualių faktų visetas nulėmė tokio sprendimo priėmimą, kas patvirtina, kad ginčijamas sprendimas ir jame išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis pagrindas ir motyvai pareiškėjui, kaip šio sprendimo adresatui, buvo aiškūs ir suprantami. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ginčijamo sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 25S87766 neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.