Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. Z. (J. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 2024 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę bausmę – baudą 50 MGL (2 500 Eur), baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir turto konfiskavimą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat J. Z. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. žinodamas, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2024 m. spalio 21 d., buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 30 d., taip pat 2024 m. lapkričio 8 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe gresiančia už vengimą ją vykdyti, tyčia piktybiškai minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2025 m. gegužės 15 d. apie 23 val. Vilniaus raj., Pakenės k., Vilniaus g., ties 21 kilometru būdamas neblaivus (nustatytas 2,06 promilių girtumas) vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. Z. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad 2025 m. gegužės 15 d. apie 20 val. namuose, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę, išgėrė apie pusę butelio degtinės. Jo kieme stovėjo „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kaimynui A. K. Paskambino A. ir paprašė pasinaudoti jo automobiliu, norėjo nuvykti pas tetą, kad ją nuvežtų į laidojimo namus. Įsėdo į automobilį ir vyko link tetos namų, pakeliui jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams iškart prisipažino, kad yra išgėręs. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat nori paaiškinti, kad žinodamas, jog 2024 m. spalio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose įsiteisėjo nuosprendis, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, būdamas pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe gresiančia už vengimą ją vykdyti, vairavo transporto priemonę dėl to, kad taip susiklostė aplinkybės, turi įvairiausių asmeninių problemų, todėl taip viskas ir susiklostė. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą J. Z. parodė, kad lieka prie savo anksčiau tyrimo metu duotų parodymų. Jų pakeisti ar papildyti nepageidauja. Neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Planuoja savaitės pabaigoje išvykti trumpam dirbti į Klaipėdą, turi užsakymą išrinkti-demontuoti boulingo patalpą. Baudos, kurią 2024 m. jam buvo paskyręs teismas nėra sumokėjęs (el. b. t. 1, b. l. 100–105 125–128).

Kaltinamojo J. Z. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Danas Asanavičius parodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK) Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu ir pradėjo pamainą nuo 2025 m. gegužės 15 d. 14.30 val. iki 2025 m. gegužės 16 d. 2.30 val., kartu su Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu Sauliumi Balevičiumi. 2025 m. gegužės 15 d. apie 22.41 val. iš Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Tūkstantmečio g., link Minsko plento važiuoja ir pavojingai manevruoja automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 23 val. Vilniaus raj. sav., 101 kelyje Vilnius?Šumskas 21,55 kilometre, pastebėjus minėtą automobilį panaudojo mėlynos ir raudonos spalvos ir garso švyturėlius, po ko automobilis sustojo. Priėjus prie automobilio, už vairo sėdėjo vairuotojas J. Z. Prisistačius ir pabendravus su vairuotoju, pastebėjo, kad nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, nekoordinuoti judesiai, atrodė pasimetęs. Patikrino asmenį alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0167 ir 23.09 val. pirmu pūtimu vairuotojui buvo nustatytas 2,06 promilių girtumo laipsnis, vėliau, 23.27 val. antru pūtimu buvo nustatytas 2,42 promilių girtumo laipsnis. Taip pat patikrinęs asmenį duomenų bazėje nustatė, kad asmeniui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Iškvietus operatyvinės grupės ekipažą V1747, užbaigė pirminius veiksmus ir sulaukė minėto ekipažo. Daugiau nieko reikšmingo tyrimui pasakyti negali (el. b. t. 1, b. l. 50–53).

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus gautame rašte dėl informacijos pateikimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius nuo 2024 m. spalio 28 d. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. baudžiamąjį įsakymą, pagal kurį J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2026 m. liepos 29 d. J. Z. su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už vengimą vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę buvo supažindintas tiek telefonu, tiek raštiškai (el. b. t. 1, b. l. 150).

Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo Eigirdo Janušonio tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gegužės 15 d. apie 23.09 val. Vilniaus raj., Pakenės k., Vilniaus g., ties 21 kilometru, J. Z., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija (el. b. t. 1, b. l. 1–6).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal BK 243 straipsnį atsako, tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, kuomet asmuo vairuoja būdamas neblaivus, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje J. Z. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2025 m. gegužės 15 d. apie 23 val. Vilniaus raj., Pakenės k., Vilniaus g., ties 21 kilometru, jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 2,06 promilių, neblaivumas. Taip pat jis vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vairavo automobilį, kai jam uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metus, iki 2026 m. liepos 29 d. Be paties J. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: liudytojo D. Asanavičiaus duoti parodymai, kuomet jis patvirtino, kad automobilį vairavo J. Z., nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, o judesiai buvo nekoordinuoti; liudytojo A. K. duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad automobilį perdavė J. Z.; policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti duomenys, kur kaltinamajam patikrinus neblaivumą, pirmu pūtimu nustatytas 2,06 promilių girtumas, antru pūtimu – 2,42 promilių girtumas; neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; Lietuvos probacijos tarnybos raštas, kuriame nurodyta, kad J. Z. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 (dvejus) metus, baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2026 m. liepos 29 d., kita bylos medžiaga. J. Z. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šių kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Teismui nekyla abejonių, kad sėsdamasis prie automobilio vairo būdamas neblaivus, kaltinamasis suvokė, jog jo elgesys yra pavojingas ir kad jis pažeidžia jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir norėjo taip veikti.

Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad J. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tuo vengdamas atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šie kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, nustatytų BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, idealioji sutaptis.

J. Z. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. (el. b. t. 2, b. l. 2–5).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę J. Z., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. J. Z. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė ir ta, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė prašė pripažinti J. Z. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą 2024 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu. Teismas neturi duomenų apie tai, kad po inkriminuojamų nusikalstamų veikų nagrinėjamu atveju, padarymo J. Z. būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, taip pat kad per šį laikotarpį jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už kitų nusikalstamų veikų padarymą. Teismo vertinimu, vien tos aplinkybės, kad asmuo, turėdamas vieną neišnykusį teistumą, vėl padaro nusikalstamą veiką, t. y. formaliai atitinka BK 27 straipsnio sąlygas, nepakanka išvadai dėl būtinumo jį pripažinti recidyvistu. Tokią išvadą leidžia daryti ir šiuo metu galiojanti pastarojo straipsnio redakcija. Kaip teigė pats J. Z., jis planuoja pradėti dirbti, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, nors administracine tvarka baustas, tačiau dauguma baustumų yra ne už šiurkščius pažeidimus. Esant visoms pirmiau aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad J. Z. asmenybė nėra tiek pavojinga, kad šiuo metu būtų pagrindas jį pripažinti recidyvistu.

J. Z. teistas vieną kartą už analogiškos veikos padarymą (el. b. t. 1, b. l. 33–36), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu baustas keturis kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (el. b. t. 1, b. l. 40–45), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Byloje nėra duomenų apie J. Z. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, bei tai, kad J. Z. praeityje yra teistas už analogišką veiką, jam paskiriant baudą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytas griežtesnes bausmes, atitinkamai už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę ir už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytoms nusikalstamoms veikoms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei (45 parų areštas) apimant švelnesnę bausmę (20 parų areštas) ir paskiriant subendrintą bausmę – 45 parų areštą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. Z. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

J. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė pradėsiantis dirbti, byloje nėra duomenų apie tai, kad po nusikalstamų veikų, inkriminuotų kaltinamajam, jis būtų vėl pažeidęs teisės aktų nustatytus reikalavimus. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, J. Z. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos arešto bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, J. Z. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog J. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi tyčia, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, sudaro pagrindą išvadai, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, J. Z. tikslinga uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, J. Z. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,06 promilės, t. y. daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis, dalyvaudamas viešajame eisme, pavojingai manevravo, vos nesukėlė avarijos. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad analogiško pobūdžio nusikalstama veika J. Z. yra įvykdyta pakartotinai, kuomet ankstesniu teismo procesiniu sprendimu speciali teisė, teisė vairuoti transporto priemones, jam buvo atimta 2 metų laikotarpiui. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 5 (penkerių) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 16 d. (el. b. t. 1, b. l. 139–144), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, J. Z. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, konstatavo, kad privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022).

BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. Z. vairavo svetimą, jo kaimynui nuosavybes teise priklausantį, automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (AB „Regitra“ duomenimis el. b. t. 1, b. l. 78, 186).

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys). Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Remiantis VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, Nissan, pasirinkit metai 2004, kaina su PVM sudaro 1 180 Eur (el. b. t. 1, b. l. 187), tad iš kaltinamojo išieškotina ši, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą vairuoja transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, vadovaujantis pastarąja teisės norma, J. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į J. Z. paskirtą bausmę įskaitytinas jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. gegužės 15 d. 23.10 val. iki 2025 m. gegužės 16 d. 16.28 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

J. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. Z. (J. Z.), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

J. Z. (J. Z.), pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir J. Z. (J. Z.) paskirti subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. Z. (J. Z.) galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į J. Z. (J. Z.), paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 15 d. 23.10 val. iki 2025 m. gegužės 16 d. 16.28 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, J. Z. (J. Z.) paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti J. Z. (J. Z.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 16 d.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią J. Z. (J. Z.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. Z. (J. Z.) automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 180 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų). Išaiškinti J. Z. (J. Z.), kad ši pinigų suma turi būti sumokėta iš karto po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, J. Z. (J. Z.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. Z. (J. Z.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1) jis turi atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.