- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- 1-1625-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41757-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- N. M.
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. K. 2020 m. spalio 18 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), baro ir pirties vidiniame uždarame kieme esančiame kubile, būdamas neblaivus (nustatytas 1,82 promilės girtumas), konflikto metu nukentėjusiajam N. M. išsakius V. K. žodines pastabas dėl netinkamo elgesio vandenyje, taškymosi, sudavė kumščiais ne mažiau kaip du smūgius N. M. į veidą, dėl to N. M. išstūmė rankomis V. K. iš kubilo. Po to, V. K. nuėjo ir, pasislėpęs už malkinės, metė akmeniu N. M. į galvą, dėl to nukentėjusysis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės, be to, V. K. su medine lenta sudavė N. M. ne mažiau kaip penkis smūgius į nugaros sritį, taip padarė N. M. kaktikaulio lūžį dešinėje pusėje, perėjusį į kaukolės pamato priekinę daubą su muštine žaizda kaktoje, sunkiai sutrikdė N. M. sveikatą, taip pat padarė N. M. poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame petyje, poodines kraujosruvas kairiame žaste.
V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad tą dieną turėjo su šeima eiti į kubilą, bet dėl vaiko netinkamo elgesio šeima neatvažiavo, o kubilas buvo iškūrentas, todėl nutarė pasikviesti žmonių. Šiose patalpose susirenka draugiški bendruomenės nariai, su kuriais praleidžia laiką. Pasiūlyme nebuvo konkretumo, manė, kad ateis barmenas, tačiau atsiliepė N., paskui prisijungė K. ir S.. N. atsinešė butelį degtinės, jie atsigėrė ir nuėjo į kubilą. Besėdint kubile su N., atėjo K. ir S., buvo matyti, kad jie gerokai išgėrę, bet nesureagavo, leido prisijungti. Jie pradėjo kvailioti, kas po to perėjo vos į ne muštynes. Jis su N. ramino juos, tačiau nesėkmingai. Bandant juos išskirti, jis užkrito ant N. ir gavo kelis smūgius į veidą bei į kitas kūno vietas. Kaltinamojo teigimu, jie buvo 35 laipsnių temperatūroje, išgėrę, o tai darė didelę įtaką, jo atminčiai yra tam tikros problemos ir, būdamas streso būsenos, iškritęs iš kubilo, bėgo, krito, todėl negalėjo tiksliai pasakyti, kaip toliau viskas vyko. Tikėtina, kad viskas, ką sako N., taip ir buvo. Jokio pykčio N. nejautė ir nejaučia, jis turi visišką teisę pykti už padarytus sužalojimus. Jis dar kartą atsiprašo, kad taip įvyko, labai gailisi. Viskas įvyko prieš metus, galėjo būti spalio 18 d. apie 18 val. jo pastato uždarame kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo teigimu, įvykio dieną jis vartojo alkoholį. Kol buvo kūrenamas kubilas, besitvarkydamas vis užeidavo į barą, išgėrė kelis bokalus alaus, buvo normalios būsenos. Galėjo būti nustatytos 1,82 promilės, nes, kai pakvietė visus į kubilą, N. atsinešė butelį degtinės ir jie išgėrė keletą stikliukų. Kai atsisėdo į kubilą, viskas buvo smagu, po to, atėję du vaikinai pradėjo tarpusavyje išdykauti, kas peraugo į rimtesnius judesius. Jis bandė juos skirti ir išėjo tokia situacija, kad kubile yra mažai vietos, buvo slidu, todėl tikėtina, kad užkrito rankomis ant priešais jį sėdėjusio N.. Galbūt galėjo N. jam suduoti, dėl to jis sudavė N.. Pasak kaltinamojo, galėjo padaryti kaltinime nurodytus veiksmus, nes buvo vartojamas alkoholis, pats buvo sumuštas, didelis baimės jausmas, todėl negali visko visiškai pasakyti. Kai davė pirminius parodymus, sakė, kad negali pasakyti konkrečiai, nes gal dėl streso ar alkoholio, sumušimų, paprasčiausiai negalėjo pasakyti kaip viskas vyko toliau. Nemano, kad N. meluoja. Pripažįsta padarytus N. sužalojimus, nes daugiau nebuvo kam jų padaryti. Labai blogai vertina savo elgesį, neturi pasiteisinimo. Konfliktas vyko pačiame kubile. Lenta buvo nuo kubilo dangčio ir, kada jį išstūmė iš kubilo, galėjo atsiplėšti tą lentą ir nukristi. Tikriausiai, kad paėmęs lentą, ja sudavė. Jis nenorėjo padaryti N. sužalojimų, buvo išgėręs. Tai – kvailas, spontaniškas išgėrusio žmogaus veiksmas. Galvojo, kad K. ir S. kažką matė, bet pasirodo, kad jis su N. dviese buvo, nes kubilas stovi už sandėlio ir tie asmenys sėdėjo lyg niekur nieko. Pats nesupranta, kaip ten viskas galėjo įvykti, jį išstūmė, jis iškrito, nubėgo, o N. iš paskos. Neneigia padarytų sužalojimų. Kaltinamojo teigimu, jis gali nevartoti alkoholio pusę metų ir daugiau, bet kartais sau leidžia per išeigines atsipalaiduoti, tas vartojimas niekada nesukelia problemų. Išgėręs eina miegoti, yra ramus. Jei užkabins išgėrusį, tai alkoholis daro savo, tačiau gyvenime bando išeiti iš padėties abiem pusėms palankiomis sąlygoms. Po įvykio padarė išvadas, pasibaigus teismui ketina nevartoti alkoholio, o jei negalės asmeniškai – užsikoduos. Po sulaikymo grįžęs į barą, klausė kaip N. sveikata, visi pasakė, kad jis neatsako į skambučius. Todėl paskambino į ligoninę ir pokalbio su N. metu jo atsiprašė, o N. pasakė, kad neturi laiko kalbėti. Po to, bandė per bendrus pažįstamus ir advokatą susisiekti su N., sužinoti apie jo reikštą civilinį ieškinį, kad išspręstų draugiškai tą momentą. Kaltinamojo teigimu, per tuos metus labai išgyveno. Jis pripažįsta civilinį ieškinį, bet nori paprašyti sumažinti priteistiną sumą, nes šiandien tiek neuždirba. Jis dirba elektriku, pajamos apie 800–1000 Eur per mėnesį. Iki pandemijos buvo geriau, šiuo metu viskas sustoję. Žmona nedirba, nes turi rūpintis vaiku, kuris turi problemų nuo gimimo, negali normaliai integruotis, bendrauti. Dukra lanko mokyklą, kur jai suteikiamos psichologo konsultacijos. Pasak kaltinamojo, prieš porą savaičių susitiko su N. bare, pasisveikino. Jis pastoviai klausia N., kaip jo sveikata ar pyksta ant jo. N. sakė, kad nepyksta. Mano, kad N. jau nelaiko ant jo pykčio.
Nukentėjusysis N. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagrįstai prašo 10 000 Eur sumos, nes sveikatos sutrikdymas buvo rimtas. Jam buvo praskelta galva, smegenų sutrenkimas, daug mėlynių ant nugaros, rankų ir po akimi. Gulėjo ligoninėje apie savaitę. Manė, kad reikės tik siūti, bet kai peršvietė galvą, sakė, kad turi likti ligoninėje. Ligoninėje jam susiuvo galvą ir stebėjo, lašino lašelines. Paskui, gal mėnesį, buvo nedarbingas, o šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Dar ir dabar jaučia padarinius, ryte skauda galvą, raibsta akyse. Vaistų dabar nevartoja, o kuriuos paskyrė gydytojas jau suvartojo. Dabar nesilanko pas gydytojus, kažkiek po truputį gerėja viskas, tačiau depresija nemažėja. Būna, kad retkarčiais geria vaistus nuo nerimo. Jis kaltina save, kodėl jam reikėjo ten eiti.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusysis N. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 18 d. apie 14 val. nuėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Bare buvo su jam pažįstamais asmenimis – V., daugiau jo asmens duomenų nežino, K. ir A.. Būdami bare, gėrė alų. Paskui V., kuris yra šio baro savininkas, pasiūlė visiems eiti į kubilą, esantį baro vidiniame kieme. Kartu su V., K. ir A. nuėjo į kubilą, jame buvo apie pusvalandį. Eidami į kubilą, pasiėmė butelį degtinės, kurį gėrė gulėdami kubile. Būnant kubile, V. ir A. pradėjo taškytis vandeniu. Paskui V. su K. pradėjo galynėtis juokais, kvailiojo, jokios agresijos nejuto. Maždaug po kelių minučių jis pradėjo V. su K. raminti. Kai pasakė porą pastabų V., jis pradėjo darytis agresyvus, staiga užpuolė jį, kiek prisimena, puolė kumščiais. Tada jis išlipo iš kubilo, o V. pradėjo jį vytis. Pavijęs sudavė jam rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po to, jis parkrito ant žemės. Bandė gintis, tačiau V. už jį stipresnis. Po to, V. pasiėmė lentą, kai jis gulėjo ant žemės, kurioje buvo ir vinių, bei trenkė ja jam apie penkis smūgius į nugarą ir galvos sritį. Dėl visų šių V. veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. Po to, kai V. sudavė jam lenta, buvo praradęs sąmonę. Atgavus sąmonę, V. buvo šalia jo. N. M. jam kelis kartus sušaukė ,,nemušk manęs“ ir V. aprimo, paleido. Tada jis nubėgo iki baro, V. iš paskos nebėgo. Nuėjęs į baro pagalbines patalpas, paprašė žmonių, kad nueitų iki kubilo ir paimtų jo drabužius. Atnešus drabužius, juos apsirengė, susirado savo mobilaus ryšio telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu, išsikvietė pagalbą. Atvykus pareigūnams, jie paklausė, ar jam reikalingi medicinos darbuotojai ir iškvietė juos. Atvykus medicinos darbuotojams, jie apžiūrėjo nukentėjusįjį ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas kaukolės skliauto lūžis ir smegenų sutrenkimas, paguldė į ligoninę. Norėtų paminėti, kad kol V. jį mušė, A. ir K. nebandė nuo jo V. atitraukti, jie toliau ilsėjosi kubile. Taip pat su V. panašus konfliktas įvyko jau ne pirmą kartą, pernai metais, tikslios datos neprisimena, jam būnant tam pačiam bare ir žaidžiant biliardą, sukonfliktavo su V., kuris jam kelis kartus trenkė į krūtinę. Jis trenkė V. atgal, tačiau tą kartą konfliktą išsiaiškino vietoje, pretenzijų vienas kitam neturėjo, apie įvykį policijai nepranešinėjo. Nukentėjusiojo manymu, V. nuo to karto laiko pyktį ant jo. Kai V. yra blaivas, su juo sutaria neblogai, nesipyksta (1 t., b. l. 38–39).
Nukentėjusysis N. M., apklausiamas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nori patikslinti savo pirminius parodymus, nes ne viskas jo pirmoje apklausoje buvo surašyta taip, kaip jis sakė tyrėjai. Buvo apklausiamas ligoninėje po sumušimo. 2020 m. spalio 18 d. nuo apie 13 val. iki 18 val. jis buvo blaivus atvažiavęs kelis kartus į barą pažaisti biliardą su baro savininku R. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Matė, kad bare buvo jam pažįstamas V. K., K. U., R. Š., V., D. ir A., kurių pavardžių nežino. Jie žaidė biliardą, bendravo, kai kurie vartojo alkoholį, jis dienos metu alkoholio nevartojo, tik žaidė biliardą. Vakare V. K. įkalbėjo nueiti kartu su kitais vyrais pasėdėti į kubilą. Prieš kubilą bare suvartojo vieną bokalą alaus. Kubilas yra baro vidiniame kieme lauke. Jis nuėjo į šalia esančią parduotuvę bei nusipirko skilandžio, duonos ir butelį degtinės, 0,5 l talpos, norėjo juos pavaišinti. Tada nuėjo dviese į kubilą su V. K., kuris jau buvo gerokai išgėręs, minėjo, kad gėrė antrą dieną iš eilės. Būdami kubile, jie išgėrė po 2 stikliukus degtinės su užkanda. Netrukus atėjo K. su A., jie irgi buvo gerokai išgėrę. Jie buvo pakankamai išgėrę ir trise pradėjo taškytis vandeniu tarpusavyje juokaudami. Nukentėjusiojo teigimu, jis pradėjo juos raminti sakydamas, kad sušlapins duoną. Kadangi kubile mažai vietos, jie užgavo vienas kitą ir žaidimas tarp jų perėjo į muštynes, suduodavo kumščiais smūgius vienas kitam kubile. Negali pasakyti, kas pradėjo pirmas. Jie atsistoję daužė vienas kitą trise. Jis tuo metu bandė ant kubilo krašto rankomis prilaikyti butelį ir maistą. Tuomet netikėtai pajuto du smūgius į veidą ir pamatė, kad tai V. K. jį muša kumščiais. Jis, pastūmęs rankomis į krūtinę, išstūmė V. K. iš kubilo. V. K. iškrito iš kubilo ir pargriuvo ant nugaros ant betoninių plytelių. Buvo matyti, kad susižeidė, bet sąmonės neprarado. Atsikėlęs pasakė jiems grasinančiu tonu „dabar jums viskas“ ir nubėgo prie išėjimo, kur tiksliai, nematė. Jie liko kubile, buvo pasimetę, nes suprato, kad jis nubėgo kažką paimti, kad su jais susidorotų. V. K. nebuvo kelias minutes, kur jis buvo, nematė. Po kelių minučių jis nuėjo link išėjimo vartelių ir tuo metu iš už malkinės kampo iššoko V. K. su dviem akmenimis rankose. Suprato, kad V. K. buvo ten pasislėpęs, akmenys buvo kumščio dydžio ir iš apie 3 metrų atstumo metė į jį vienu akmeniu. Pataikė į kaktą ir jis prarado sąmonę. Netrukus, gulėdamas ant žemės, atgavo sąmonę ir pamatė, kad guli ant pilvo, o V. K. jį muša su lenta per nugarą. V. K. sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į nugarą, į galvą smūgių nepajuto. Mušdamas pasakė, kad tai jam už aną kartą. Juto stiprų fizinį skausmą. Prašė, kad daugiau nemuštų, ir tada jis nustojo mušti. Atsistojęs nubėgo iki baro, V. K. iš paskos nebėgo. Paprašė žmonių, kad nueitų iki pirties paimti jo drabužių, nes bijojo pats eiti. D. atnešė jo drabužius, V. – batus. Apsirengė ir, susiradęs savo telefoną, išsikvietė policiją. Tarp jo ir V. K. buvo konfliktas prieš 1,5 metų tame pačiame bare, kai susimušė. Jam pargriovus V. K., šis jautėsi pralaimėjęs, dėl to laikė pyktį. Tas konfliktas buvo išspręstas be policijos, nes pretenzijų vienas kitam neturėjo (1 t., b. l. 43).
Liudytojas G. G. (G. G.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 18 d. apie 18.48 val. dirbdamas gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė pažįstamas asmuo, kuris vaikšto netoliese. Apie 18.53 val. atvykus nurodytu adresu, pasitikęs pranešėjas prisistatė N. M.. Asmuo kalbėjo rišliai, nejuto sklindančio alkoholio kvapo nuo jo, nes bendravo su juo per apsauginę veido kaukę. Pastebėjo, kad N. M. kraujuoja kakta, ji buvo praskelta. N. M. paaiškino, kad kartu su pažįstamais asmenimis poilsiavo pirtyje, o kartu buvęs V. pradėjo jį mušti. Kodėl V. jį mušė, N. M. paaiškinti negalėjo, nes jis aiškino, kad jokio konflikto tarp jų tą vakarą nebuvo. N. M. teigimu, V. jį mušė kumščiais ir lenta, kiek smūgių ir kur jam sudavė V., N. M. nenurodė, bet teigė, kad daug. N. M. nurodė lentą, kuria V. jį mušė, ant kurios buvo raudonos spalvos, galimai kraujo, pėdsakai. Įvykio vietoje buvo A. D., K. U. ir V. K.. Jie sulaikė V. K., o atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūrėjo N. M. ir išvežė jį į ligoninę (1 t., b. l. 54–55).
Liudytojas A. D. (A. D.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 18 d. apie 14–15 val. nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo pažįstamam V. K.. Bare gėrė alų ir žiūrėjo, kaip kiti žaidžia biliardą. Tą dieną bare buvo jo pažįstami V. K., N. ir K., kurių pavardžių nežino. Po tam tikro laiko V. K. pasiūlė eiti į kubilą. Po poros valandų, iškūrenus kubilą, jie visi nuėjo į jį. Tą vakarą bare jis išgėrė apie 5 bokalus alaus, o kiek išgėrė A., V. K. ir N., tiksliai nežino. Po to, jie visi dar išgėrė butelį degtinės kubile. Kubile buvo apie 1–2 valandas, apie ką kalbėjo nepamena, jokio konflikto tarp V. K. ir N. nepamena. Pastebėjo, kad jie buvo išlipę iš kubilo ir buvo nuėję į pusrūsio (pirties) patalpas. Kiek laiko jų nebuvo ir ką jie ten veikė, nežino, negali atsakyti, nes buvo girtas. Po to, prisimena, kad sėdėjo kubile tik su K. ir tuo metu atėjęs V. K. liepė jiems lipti iš kubilo, pasakė, kad atvažiavo policija. Išlipęs iš kubilo, nuėjo į pirties patalpas apsirengti. Atėję pareigūnai su N. klausė, kas jį sumušė. N. nurodė į V. K.. Liudytojo teigimu, kaip jis buvo sumuštas, nematė. Lauke buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė N.. Kokie sužalojimai jam buvo padaryti, nematė. Vėliau, maždaug po savaitės, buvo susitikęs su V. K., kuris pasakė, kad N. su pagaliu tą dieną jį sumušė, tačiau kodėl buvo sumuštas, nepasakė. Matė pokalbio metu, kad V. K. po akimi buvo mėlynė, jis pasakojo, kad jam tą dieną dar buvo sumušta ar nugara, ar ranka, tačiau nerodė sumušimų. N. po įvykio nematė ir su juo nebendravo (1 t., b. l. 58).
Liudytojas V. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 18 d. apie 14 val. jis buvo užėjęs barą, esantį (duomenys neskelbtini), išgerti alaus, pažaisti biliardą. Matė, kad bare buvo pažįstamas baro šeimininkas V. K., iš viso gal penki asmenys, vyrai ir viena moteris vardu D.. Taip pat bare buvo ir N. M., kuris ten atvažiuoja pažaisti biliardą. Girdėjo, kaip V. K. pavakaryje kvietė visus pas save į kubilą, esantį prie baro. Pasak liudytojo, apie 17–18 val. į kubilą nuėjo V. K., N. M., A. ir K., kurių pavardžių nežino, o jis liko bare. Maždaug po valandos į barą iš vidinio kiemo atbėgo nuogas ir išsigandęs N. M.. Jis buvo šlapias, visas kruvinas, kraujas lašėjo nuo galvos ir šaukėsi pagalbos, pasakė, kad jį nori užmušti V. K., sakė, kad V. K. jį daužė akmeniu ir su lenta, mušė į galvą. Nepasakė, kiek smūgių sudavė. D. paklausė, kur jo rūbai. N. M. pasakė, kad liko pirtyje. D. nubėgo į pirtį ir atnešė jam drabužius, bet nebuvo batų. Tada N. M. iškvietė policiją. Po to, jis nuėjo į pirtį ieškoti N. M. batų ir pamatė kieme vaikštantį nuogą V. K., kurio rankos buvo kruvinos. Liudytojo teigimu, V. K. mojavo rankomis ir juokėsi, atrodė visiškai girtas. Taip pat pamatė kubile sėdinčius A. ir K., kurie taškėsi vandeniu ir juokėsi tarpusavyje. Jis paėmė iš persirengimo patalpų N. M. batus ir nunešė jam į barą. Netrukus atvyko policija ir jis išėjo namo. Kiek pamena, V. K. dvi dienas iki šio įvykio vartojo alkoholį bare ir buvo visiškai girtas (1 t., b. l. 60).
Liudytojas K. U., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 18 d. apie 12 val. nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Kai atėjo, bare nebuvo jo pažįstamų N., V. ir A., išgėrinėjo alų. Kuriuo momentu jo pažįstami atėjo į barą, neprisimena, bet, jiems atėjus, visi bendrai žaidė biliardą, jis gėrė alų. Alaus išgėrė maždaug 5–6 bokalus. Jis nepastebėjo, kiek išgėrė ir ar apskritai alų vartojo A., V. ir N., nes tikslas buvo atsipalaiduoti ir linksmai praleisti laiką. Dienos eigoje V. pasakė, kad kūrena kubilą. Paprašius V. priimti į kubilą ir jį, V. sutiko. Tikslios valandos neprisimena, kai jis, V. ir A. nuėjo į kubilą, kuris stovėjo už baro, vidiniame kieme. Įėjimas į kiemą, kuriame stovi kubilas yra ne pro barą, o atskiras – pro medinius vartelius, esančius lauke. Praėjimas iki kubilo yra akligatvyje, už baro kampo, todėl pašalinis žmogus, nežinodamas to įėjimo, vargu, ar pateks į kiemą, kuriame yra kubilas. Apie N. buvimą kubile jis apskritai neprisimena nieko, galbūt buvo per daug apsvaigęs. Atsimena tik tiek, kad atvyko policijos pareigūnai ir paklausė kas čia įvyko, bet pasakė jiems, kad yra labai girtas, nieko nematė. Liudytojo teigimu, jis nežino, ar apskritai įvyko kažkoks konfliktas tarp V. ir N., nes nieko nematė ir prisiminti tos dienos detalių negali (1 t., b. l. 63–64).
Liudytoja D. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. spalio 18 d. apie 17–18 val. ji buvo užėjusi į barą, (duomenys neskelbtini), išgerti alaus. Matė, kad bare buvo pažįstami V. K., V., barmenas L., N., A. ir K., pavardžių nežino, bet jie visi pažįstami jai, vietiniai gyventojai. Jie ruošėsi eiti į pirtį ir netrukus nuėjo. Ją vyrai taip pat pakvietė ateiti į pirtį, bet ji dar gėrė alų, sėdėjo bare ir žiūrėjo televizorių su V. ir L.. Maždaug po pusvalandžio į barą iš vidinio kiemo atbėgo nuogas ir labai išsigandęs N. M.. Jis buvo šlapias ir visas kruvinas, prašė pagalbos, pasakė, kad jį užmuš V.. Liudytojos teigimu, N. M. pasakė, kad V. sudavė jam su akmeniu, kodėl taip padarė, nesakė, tik prašė skubiai kviesti policiją. Ji labai išsigando pamačiusį tokį vaizdą, nesuprato kas atsitiko. Pasakė barmenui vesti N. M. į tualetą, kad pašaliniai nematytų. O ji nubėgo į pirtį atnešti rūbus. Prie vartelių lauke stovėjo girtas V. ir juokėsi, jis buvo nusirengęs. Paklausus V., ką jis padarė, šis nieko neatsakė, tik juokėsi. Tada ji nuėjo prie kubilo, jame sėdėjo A. ir K., kurie juokėsi tarpusavyje ir atrodė visiškai girti. Bandė su jais kalbėti, bet jie buvo neadekvatūs ir nereagavo į jos žodžius. Paėmė iš pirties patalpų N. M. rūbus ir nunešė jam apsirengti. Batus atnešė V.. N. M. apsirengė ir netrukus atvyko policija, greitoji medicinos pagalba. Ji pamatė, kad V. buvo sulaikytas. Vėliau, po kelių dienų, kalbėjo su V. dėl šio įvykio, bet jis pasakė, kad neatsimena, kas įvyko (1 t., b. l. 67).
Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2020 m. spalio 18 d. apie 18.49 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją ką tik sumušė pažįstamas asmuo, kuris vaikšto netoliese. Jam sumušta galva (1 t., b. l. 8).
2020 m. spalio 18 d. vyriausiojo patrulio G. G. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės kaip ir jo apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 10).
2020 m. spalio 18 d. – 2020 m. spalio 19 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atėjus prie aptvertos teritorijos tvoros užrakintų vartų, juos atrakinus, patenkama į uždarą teritoriją, kur kairėje pusėje yra pastato galinė dalis. Pastatas turi dvejas duris, vienos iš jų veda į pastato rūsio patalpas, kuriose yra pirtis ir kitos patalpos. Dešinėje pusėje yra iš lentų padaryta patalpa, stoginė su stalais ir suolais. Prie tvoros ir stoginės ant žemės yra sudėti maišai su šiukšlėmis. Ant stalo yra peleninė, kurioje yra nuorūkų. Už iš lentų padarytos patalpos yra kubilas, kuriame yra vanduo. Šalia kubilo, dėžėje, yra sumestos tuščios alaus skardinės, degtinės buteliai. Medinės patalpos viduje yra sudėtos malkos ir kiti įvairūs daiktai. Uždaros teritorijos viduryje yra aikštelė, kurioje ties viduriu ant plytelių yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraujo pėdsakus. Pridedamos fotonuotraukos (1 t., b. l. 11–26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3109/2020 (01) (toliau – specialisto išvada Nr. Nr. G 3109/2020 (01)) užfiksuota, kad, remiantis N. M. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis:
1) N. M. nustatytas kaktikaulio lūžis dešinėje, perėjęs į kaukolės pamato priekinę daubą su muštine žaizda kaktoje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame petyje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste;
2) nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais);
3) nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 18 d.;
4) sužalojimas visumoje dėl kaukolės pamato lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 49–50).
2021 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas „Body“ kameros 1005 vaizdo įrašas „2020_1018_203204_001“. Vaizdo įrašo pradžia 2020 m. spalio 18 d. 20.32 val. Matoma pareigūnė, komisariato patalpose sėdi nukentėjęs N. M., jam ant kaktos matyti tvarstis, jis pasakoja apie įvykio aplinkybes, kad „žaidėme biliardą, draugai, pažįstami... pasikvietė išgerti po porą bokalų alaus. Sėdėjome kubile keturiese, pasiėmė butelį degtinės, užkandos. Jie tarpusavy pradėjo taškytis, tas .. anas...Kaip ir draugiškai vienas kitą aptaškė. Paskui tas puolė mane, aš jau bėgau, jis mane pasivijo su pagaliu, sudaužė. Būdavo ir ankščiau...Žinau tą V....Jis kaip prisigeria, jam rodosi nežinia kas, dievai.. O aš net nepagalvojau, aš išvis žmogus pašalinis. Jie tarpusavyje „koliojosi“, taškėsi. O aš galvoju – geras oras, „davai“ pasėdim.. Nu va.. Taip „sudubasino“... Pagalys su vinim. Viską skauda. Man atrodo pradūrė čia“. N. M. ranka rodo į petį, galvą. Pareigūnei paklausus, ar turi pretenzijų, rašo pareiškimą, N. M. atsako, kad taip (1 t., b. l. 68–69). Tokios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraše.
2021 m. vasario 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas „Body“ kameros 1720 vaizdo įrašas „2020_1018_185439_010“. 2020 m. spalio 18 d. 18.54 val. matoma, kaip atvyksta pareigūnai, į gatvę prie namo pasitikti ateina nukentėjęs N. M., ant kurio kaktos matyti sužalojimo pėdsakai, panašu į nutekėjusio kraujo pėdsakus. Pareigūnas teiraujasi, kas čia atsitiko, ir N. M. nurodo, kad buvo pirtyje su pažįstamais, draugais ir vienam „nuvažiavo stogas“, tai sudaužė jį kaip obuolį. Pareigūnas teiraujasi, kodėl jį sumušė ir ar yra mušeika, N. M. atsako, kad ne dėl ko, tarpusavyje ten skandinosi, mušėsi. Nurodo, kad čia yra asmuo, kuris jį sumušė. Vaizdo įraše matyti, kad užeinama pro medinius vartelius į uždarą kiemą, kuriame matomas nusirengęs trumpai kirptas vyriškis ir antro vyro siluetas, ant pastato sienos iškaba „Pirties kubilas“. Pareigūnas klausia vyro, kodėl sumušė draugą, o vyras atsako, kad draugas pirmas pradėjo. Pareigūnas nurodo apsirengti, nes reikės važiuoti, teiraujasi, kiek metų. Asmuo atsako, kad 55. Po to, matyti, kaip pareigūnas kviečia greitąją medicinos pagalbą, išeina į lauką. Šalia pareigūno stovi nukentėjęs nusirengęs vyras. Pareigūnas klausia, ar visą konfliktą matė, o minėtas vyras tyli, nuleidęs galvą, sunkiai orientuojasi, atrodo apsvaigęs. N. M. sako tam vyrui: „ką nematei?“ Vyras neaiškiai kažką atsako. N. M. sako, kad tas matė. Pareigūnas klausia: „tai dėl ko jis mušėsi?“ N. M. atsako: „tai iš pradžių... (neaiškus žodžiai) ... kalinys, o paskui pradėjo muštis, su pagaliu...“. Pareigūnas užeina į patalpas, kuriame yra antras pareigūnas. Pareigūnas teiraujasi, ar jie čia trise buvo, vyriškas balsas atsako, kad trise, keturiese, jis nežino. Pareigūnas teiraujasi vardo, pavardės, vyras atsako „A. D.“. Kitame vaizdo įraše „2020_1018_185939_011“ užfiksuota, kaip pareigūnas kalbina A. D., po to, pareigūnas nueina į greitosios pagalbos automobilį, kuriame sėdi N. M., kuriam sužalota galva, tvarkoma žaizda, dedamas tvarstis. N. M. nurodo, kad buvo ne trise, jų buvo daugiau. Pareigūnui pasiteiravus, ar viskas prasidėjo toje pirtyje, N. M. atsako „na kurgi ne..“, taip pat nurodo, kad rašys pareiškimą. Vaizdo įraše „2020_1018_190438_012“ užfiksuota, kaip pareigūnas prie pastato klausia rūkančio vyro, su kuo daužė – su pagaliu ar rankomis, asmuo nieko neatsako. Tada pareigūnas nueina prie greitosios medicinos pagalbos automobilio ir teiraujasi nukentėjusiojo N. M., su kuo daužė. N. M. nurodo, kad su lenta ir su kumščiais. Jis jau gulėjo, prašė, kad nebemuštų. Pareigūnas klausia, ar mušė su ta lenta su vinimis, N. M. atsako, kad turbūt, su kažkokia lenta. Vaizdo įraše „2020_1018_190937_013“ matyti, kaip pareigūnas teiraujasi N. M., ar su šita lenta daužė, N. M. atsako, kad taip. Po to, pareigūnas nueina prie tarnybinio automobilio ir kažką padeda į vidų. Po to, eina į pirties teritoriją pro medinius vartelius, ten kieme stovi apsvaigęs vyras. Pareigūnas klausia, ar turi dokumentą, asmuo nieko neatsako. Pareigūnui pasiteiravus, ar jis V., vyras atsako, kad taip. Kitame vaizdo įraše „2020_1018_191436_014“ matyti, kaip pareigūnas prašo apsvaigusio asmens pasakyti vardą ir pavardę. Vyras nurodo, kad yra K. U. (1 t., b. l. 70–71). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2021 m. vasario 22 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta medinė lenta, pateikta savanoriško daiktų pateikimo protokolu. Lenta trapecijos formos, ilgis 81 cm viršuje ir 61 cm apačioje, 13,5 cm pločio, 3,5 cm storio. Lentos vidurinėje dalyje matyti įsukti du medvaržčiai atstumu apie 30 cm, kurių aštrūs galai matyti kitoje lentos pusėje, apie 2 cm virš lentos, medvaržčiai surūdiję, vienas medvaržtis sulenktas apie 45 laipsnių kampu. Apie 30 cm nuo apatinio krašto, lentos šone, matomos dėmės, netaisyklingos formos, apie 7 cm dydžio, raudonai rudos spalvos, panašios į kraują. Pridedamos nuotraukos (1 t., b. l. 74–79).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3073/2020 (01) užfiksuota, kad, remiantis V. K. apžiūros duomenimis:
1) V. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, dešiniame petyje, nugaros dešinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, juosmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai abipus plaštakų nugariniuose paviršiuose, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje ir dešinio klubo projekcijoje;
2) nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais);
3) nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. spalio 18 d.;
4) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 106–108).
Alkotesterio Alcotest 6810 kvite užfiksuota, kad 2020 m. spalio 18 d. 19.40 val. V. K. nustatytas 1,82 promilės girtumas (1 t., b. l. 110).
2021 m. balandžio 29 d. akistatos protokole užfiksuota V. K. ir N. M. akistata, kurios metu abu parodė, kad vienas kitą pažįsta, iki įvykio santykiai buvo geri. N. M. nurodė įvykio aplinkybes, kad jį mušė su akmeniu, su lenta ir kumščiais. N. M. nurodė, kad jis išstūmė V. K. iš kubilo, tarp jų buvo grumtynės. V. K. nurodė, kad dėl streso, susijaudinimo, atvykus policijai sakė, kad nežino, kas sumušė N. M., taip pat ir pirmos apklausos metu, nes buvo sulaikytas ir neatsigavo (1 t., b. l. 149–151).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta arba tiesiogine neapibrėžta tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam N. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (kaktikaulio lūžis dešinėje, perėjęs į kaukolės pamato priekinę daubą su muštine žaizda kaktoje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame petyje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 3109/2020 (01) (1 t., b. l. 49–50). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusios specialistės kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.
Byloje taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad nukentėjusiajam specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus padarė būtent V. K.. To neneigė pats kaltinamasis V. K., kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino savo kaltę ir parodė, kad byloje reikšmingu laiku ir vietoje susirinko N. M., K. U. ir A. D.. Jie visi gėrė, po to, nuėjo į kubilą. Besėdint kubile, K. U. ir A. D. pradėjo kvailioti, kas peraugo į rimtesnius veiksmus. V. K. pradėjo raminti juos ir, bandydamas išskirti, užkrito ant N. M.. Kaltinamasis pripažino, kad jis konflikto metu galėjo padaryti kaltinime nurodytus veiksmus prieš nukentėjusįjį, t. y. smūgiuoti kumščiais, mesti akmenį į jį, taip pat suduoti smūgius su lenta. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais, jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. V. K. davė minėtus parodymus savo laisva valia.
Žemesnės instancijos teismas
Tai, kad V. K. panaudojo fizinį smurtą prieš N. M., patvirtino pats nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 38–39, 43). Gretinant nukentėjusiojo parodymus, matyti, kad proceso eigoje jo parodymai šiek tiek kito, tačiau jis išliko nuoseklus esminėse ir bylai reikšmingose detalėse dėl patirtų sužalojimų. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių N. M. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jo parodymus netiesiogiai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo (policijos pareigūno) G. G. parodymai (1 t., b. l. 54–55), jo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 10). V. K. smurtavimo prieš N. M. faktą, be kita ko, įrodo netiesioginių liudytojų A. D., V. Ž. ir D. K. parodymai, kurie nors paties įvykio ir nematė, tačiau nurodė, kad matė kruviną nukentėjusiojo galvą ir veidą, kruvinas kaltinamojo V. K. rankas. Taip pat N. M. jiems nurodė, kad jį sumušė V. K. (1 t., b. l. 58, 60, 67). Teismas šioje dalyje nesiremia liudytojo K. U. parodymais, nes šis nenurodė, kad būtų matęs patį įvykį ar po įvykio pastebėjęs N. M. (1 t., b. l. 63–64).
Įvertinus specialisto išvadą Nr. G 3109/2020 (01), kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų G. G., A. D., V. Ž. ir D. K. parodymus, policijos įvykių registro išraše užfiksuotus duomenis, byloje esančius vaizdo įrašus iš tuoj pat po gauto iškvietimo į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kamerų, įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, daiktų apžiūros protokole nurodytus duomenis apžiūrėjus medinę lentą, taip pat kitus rašytinius bylos įrodymus, nėra abejonių, kad V. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė N. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys.
Žemesnės instancijos teismas
Nevienkartinis V. K. smūgių sudavimas N. M., suduotų smūgių mechanizmas nukentėjusiajam (kumščiu, akmeniu, lenta), sudavimų vieta (veido, nugaros ir galvos sritys) neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad, suduodamas nukentėjusiajam kumščiu į veidą, po to, mesdamas akmenį į galvą ir suduodamas smūgius lenta į nugaros sritį, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Todėl byloje įrodyta, kad V. K. 2020 m. spalio 18 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), baro ir pirties vidiniame uždarame kieme esančiame kubile, būdamas neblaivus (nustatytas 1,82 promilės girtumas), konflikto metu nukentėjusiajam N. M. išsakius V. K. žodines pastabas dėl netinkamo elgesio vandenyje, taškymosi, sudavė kumščiais ne mažiau kaip du smūgius N. M. į veidą, dėl to N. M. išstūmė rankomis V. K. iš kubilo. Po to, V. K. nuėjo ir, pasislėpęs už malkinės, metė akmeniu N. M. į galvą, dėl to nukentėjusysis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės, be to, V. K. su medine lenta sudavė N. M. ne mažiau kaip penkis smūgius į nugaros sritį, taip padarė N. M. kaktikaulio lūžį dešinėje pusėje, perėjusį į kaukolės pamato priekinę daubą su muštine žaizda kaktoje, sunkiai sutrikdė N. M. sveikatą, taip pat padarė N. M. poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame petyje, poodines kraujosruvas kairiame žaste.
V. K. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126693/2018 ir kt.).
Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126693/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. K. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 135 straipsnio 1 dalis; 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis savo veiksmais iš tiesų sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam N. M., t. y. kaukolės pamato lūžį. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam iki šiol liko kokių nors sunkių pasekmių sveikatai. V. K. nusikalto konflikto su N. M. metu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, negalima teigti, kad kaltinamasis iš anksto planavo smurtauti prieš nukentėjusįjį. V. K. neteisėtą elgesį iš dalies paskatino ir paties N. M. elgesys, kai jis išstūmė kaltinamąjį iš kubilo, dėl to kaltinamasis neadekvačiai sureagavo į situaciją. Be to, byloje nustatyta, kad V. K. nusikalsdamas veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. savo sąmonėje nedetalizavo N. M. sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai) nukentėjusiajam.
Nors V. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau tai itin neigiamai necharakterizuoja jo asmenybės. Kita vertus, V. K. atsakomybę lengvina dvi aplinkybės: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) savo noru atlygino padarytą žalą (atlyginio civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Remiantis V. K. parodymais, po nagrinėjamo įvykio jis domėjosi N. M. sveikata, bandė kontaktuoti su nukentėjusiuoju ir siūlė atlyginti padarytą žalą. Tokie V. K. parodymai nėra paneigti. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat pripažino, kad jis turi pareigą atlyginti bent dalį N. M. prašomos priteisti neturtinės žalos. Visos šios aplinkybės, nemenkinant nusikalstamos veikos pavojingumo ir jos padarinių, rodo, kad V. K. savo elgesį iš tikrųjų vertina kritiškai, gailisi dėl tokio savo elgesio, supranta jo atliktų veiksmų pavojingumą.
Parenkant bausmės rūšį ir jos dydį, svarbu įvertinti ir V. K. asmenybę apibūdinančius duomenis. Jis yra vyresnio ((duomenys neskelbtini) metų) amžiaus, auginantis mažametę dukrą, turinčią sveikatos sutrikimų (2 t., b. l. 25–27), iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas (1 t., b. l. 114). Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl V. K. būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar priimta kitų nuosprendžių. Jis iki nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka daugiausiai už smulkius administracinius nusižengimus – pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį, t. y. už važiavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau visos paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 117–119). V. K. dirba (2 t., b. l. 14–17), darbdavio teigiamai charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas, kruopštus ir sąžiningas darbuotojas (2 t., b. l. 13), yra įgijęs elektriko kvalifikaciją (2 t., b. l. 19–22), tobulina savo kvalifikaciją (2 t., b. l. 23–24), aktyviai dalyvauja politinės partijos veikloje (2 t., b. l. 28–29). V. K. taip pat teigiamai charakterizuojamas buvusio darbdavio kaip organizuotas ir veiklus darbuotojas (2 t., b. l. 30). Įvertinus V. K. asmenybę, nusikalstamo veikos padarymo aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo dėsninga ankstesnio gyvenimo pasekmė. Sprendžiant dėl V. K. asmenybės, svarbios ir kitos jį apibūdinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad V. K. pozicija teisiamojo posėdžio metu, jo kritinis požiūris į savo veiksmus, nevengimas už juos gręsiančios atsakomybės, atlyginta žala ligonių kasai už N. M. gydymą, geranoriškas siekis atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą leidžia teismui spręsti ne tik apie jo nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykio, bet ir pagrįstai manyti, jog ir ateityje galima tikėtis teisės aktus atitinkančio jo elgesio.
Teismo vertinimu, šioje byloje yra pakankamai aplinkybių, kurių visuma rodo mažesnį V. K. padaryto nusikaltimo (negu tokios rūšies nusikaltimų) ir jo paties asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad ankščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo V. K. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę, negu įstatymas numato, bausmę, nes nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų. Visgi, teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, V. K. už BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje nustatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, aiškiai būtų pažeistas teisingumo principas (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šiuo konkrečiu atveju anksčiau visapusiškai įvertinta kaltinamojo asmenybė, jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo, inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą izoliuoti V. K. nuo visuomenės. Kartu nebus pažeistas visuomenės interesas paskyrus kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Be to, V. K., būdamas laisvėje, galės greičiau atlyginti N. M. patirtą neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė taip pat nurodė, kad V. K. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamajam pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui, o kartu leistų ir kontroliuoti kaltinamojo elgesį kompetentingoms institucijoms. Tokia bausmė ne tik nubaus V. K. už jo padarytus nusikalstamus veiksmus, bet ir sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nėra abejonių, kad tai turės realią teigiamą įtaką kaltinamojo pozityvių nuostatų formavimuisi.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, byloje nustatytas V. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, aplinkybes, apibūdinančias asmens ir veikos pavojingumą, taip pat kitas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam už BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinas 2 metų laisvės apribojimo bausmės terminas be intensyvios priežiūros paskiriant:
1) įpareigojimą per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
2) įpareigojimą viso bausmės vykdymo metu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) įpareigojimą viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);
4) draudimą viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. K. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 18 d. 19.05 val. iki 2020 m. spalio 19 d. 16.22 val. (viena diena) (1 t., b. l. 82, 94), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. Civiliniai ieškiniai
Šioje byloje nukentėjusysis N. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 31–32). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 168,43 Eur išlaidų priteisimo už N. M. gydymą (1 t., b. l. 31–34), kuris yra atlygintas (1 t., b. l. 103).
BPK straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Nukentėjusiojo N. M. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jis dėl patirto kūno sužalojimo patyrė didelius skausmus, baimę dėl savo psichinės sveikatos, nemigą. Jam pasireiškė depresijos požymiai, irzlumas, košmarai miegant, nuolatinis nerimas. Traumos gydymo metu ir porą mėnesių po jos ieškovas juto nuolatinius galvos skausmus, mąstymo klampumą, reakcijų į aplinką sumažėjimą. Jam buvo sutrikęs gebėjimas aiškiai mąstyti, kankino baimė dėl ateities. Net ir praėjus ilgam laikui pasireiškia potrauminis galvos skausmas, reikia dažnai vartoti vaistus, kankina nuovargis ir nerimas.
Nukentėjusysis N. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pagrįstai prašo 10 000 Eur sumos, nes sveikatos sutrikdymas buvo rimtas. Jam buvo praskelta galva, smegenų sutrenkimas, daug mėlynių ant nugaros, rankų ir po akimi. Gulėjo ligoninėje apie savaitę. Ligoninėje jam susiuvo galvą ir stebėjo, lašino lašelines. Paskui gal mėnesį laiko buvo nedarbingas, o šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Dar ir dabar jaučia padarinius, ryte skauda galvą, raibsta akyse. Vaistų dabar nevartoja, pas gydytojus nesilanko, kažkiek po truputį gerėja viskas, tačiau depresija nemažėja. Būna, kad retkarčiais geria vaistus nuo nerimo.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio skambino į ligoninę N. M., jo atsiprašė, po to, bandė susisiekti per bendrus pažįstamus ir advokatą, kad išspręstų draugiškai civilinio ieškinio klausimą. Jis pripažįsta civilinį ieškinį, bet nori paprašyti sumažinti priteistiną sumą, nes šiandien tiek neuždirba.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. K. tyčiniais veiksmais padarė N. M. kaktikaulio lūžį dešinėje pusėje, perėjusį į kaukolės pamato priekinę daubą su muštine žaizda kaktoje, t. y. sunkiai sutrikdė N. M. sveikatą, taip pat padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame petyje, poodines kraujosruvas kairiame žaste. Taigi nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nukentėjusiajam buvo padaryta žala, po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis jautė ir galimai jaučia lig šiol tam tikrą skausmą, bylos duomenimis jis buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (2 t., b. l. 33). Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas atsižvelgia į V. K. padaryto veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš N. M.. Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo teiginius apie išgyventą depresiją (nepateikta dokumentų, kad nukentėjusysis gydėsi depresiją, lankėsi pas specialistus ar iki šiol lankosi pas juos) ir iki šiol jaučiamus liekamojo pobūdžio reiškinius – bendravimo galimybių sumažėjimą, miego, mąstymo sutrikimus, kuriais jis grindė prašomą priteisti neturtinės žalos dydį. Nors nukentėjusysis N. M. teigė, kad reikšmingas traumos pasekmes jaučia iki šiol, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jam ir šiuo metu reikėtų tęsti kokio nors pobūdžio intensyvų gydymą, vartoti vaistus, kad patirtas sužalojimas iki šiol kaip nors iš esmės daro įtaką jo darbinei veiklai ar bendravimui su aplinkiniais. Priešingai, kaip matyti iš paties nukentėjusiojo N. M. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, gydymas vaistais jam nebetaikomas (tai paneigia civilinio ieškinio teiginį, kad nukentėjusiajam reikia dažnai vartoti vaistus), jis nebesilanko pas gydytojus, sveikata po truputį gerėja. Prie civilinio ieškinio pateiktame 2021 m. kovo 23 d. išraše iš medicininių dokumentų matyti, kad juose taip pat nurodoma, kad N. M. sąmoningas, orientuotas, jo kalba aiški, mąstymas nuoseklus; jis gydytas konservatyviai neurochirurgijos skyriuje ir gydymo metu ligonio būklė pagerėjo, regresavo galvos skausmai, išnyko svaigimas, pykinimas, muštinė žaizda sugijo pirminiu būdu (2 t., b. l. 33). Nukentėjusysis nepateikė teismui naujesnių medicinos dokumentų, kurie objektyviai patvirtintų jo patiriamus negalavimus dėl traumos. N. M. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jis apie mėnesį buvo nedarbingas, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam buvo nustatytas neįgalumas ar kad jam dėl sveikatos būklės šiuo metu apribotos galimybės susirasti darbą. Teismas taip pat atsižvelgia, kad N. M. su V. K. bylai reikšmingu laiku vartojo alkoholį, nagrinėjamas įvykis įvyko konflikto tarp jų metu.
Kaip jau minėta, teismui nekelia abejonių N. M. padaryto sveikatos sutrikdymo mastas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšminga teismų praktikoje priteistina suma tokio pobūdžio bylose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1449 Eur iki 23 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-364-696/2015, 2K-397-222/2016, 2K-604-788/2015, 2K-300-222/2017). Didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra labiau žalingi, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. Pavyzdžiui, priteista 10 000 Eur, kai dėl patirtos galvos smegenų traumos nukentėjusiajam liko kalbos sutrikimai, nustatytas 70 procentų netektas darbingumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-143-628/2018), taip pat 12 000 Eur ir didesnes sumas šios kategorijos bylose teismai paprastai priteisia tuomet, kai, be kitų aplinkybių, nustatomi jau minėti reikšmingi, ilgalaikiai ar net visam laikui išliekantys neigiami sveikatos padariniai (nukentėjusysis neteko didelės dalies darbingumo, baudžiamosios bylos Nr. 2K-193-507/2015, 2K-7-489/2016, 2K-300-222/2017, 2K-334-699/2017), nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-351-222/2015, 2K-111-696/2015), nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-244-942/2015, 2K-17-648/2017, 2K-24-689/2019), tapo neįgalus, negalintis pasirūpinti savimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-160-507/2016).
Bylose, kuriose nukentėjusieji nepatyrė ypatingai sunkių sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmių priteisiamas mažesnis neturtinės žalos dydis. Nukentėjusiajam, kuris buvo nedarbingas mėnesį laiko, patyrė skausmą, nepatogumus, buvo sumažėję jo bendravimo galimybės, prarado uoslę, priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-427-693/2016). Asmeniui, patyrusiam sunkų sveiktos sutrikdymą, dėl kurio jis ilgą laiką (iki pusės metų) jautė skausmą, patyrė nepatogumus, diskomfortą, sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo vairuoti automobilį, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, priteista 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-337-489/2017). Nukentėjusiajam, kuris po patirto sužalojimo dėl suprastėjusios koncentracijos ir atminties sutrikimo neturi galimybės tęsti mokslų universitete, turėjo išeiti iš darbo, patirtos traumos padarinius jaučia lig šiol – kartojasi galvos skausmai, sutrikusi koncentracija ir atmintis, iš dviejų nuteistųjų priteista 9132,76 Eur (iš 12000 Eur išminusavus draudimo išmoką) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-64-303/2018). Nukentėjusiajam, kuris dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo jaučia nuolatinius galvos skausmus, gydosi, negali sunkiai dirbti ir sportuoti, priteista 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-166-699/2018). Nukentėjusiajam, kuris po sužalojimo jaučia skausmus, tačiau byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikros procentinės dalies netektas darbingumas, priteista 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-84-458/2020). Nukentėjusiajam, kuriam padarytas kaktikaulio ir kairės akiduobės sienelės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruvą kairės akies voke ir tuo dėl kaukolės pamato priekinės duobės, į kurią įeina kairės akiduobės viršutinė sienelė, lūžis, priteista 3000 Eur neturtinės žalai atlyginti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-309-398/2017).
Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo N. M. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jam iš V. K. priteistinas 4800 Eur neturtinės žalos dydis. Vien nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas. Vien kaltinamojo turtinė (ne itin didelis gaunamas darbo užmokestis) ir šeiminė (augina mažametį dukrą, o žmona nedirba) padėtis savaime nelaikytina pagrindu priteisti iš jo mažesnę neturtinę žalą nukentėjusiajam.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo V. K. priteisti 168,43 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip minėta, kaltinamasis ieškinį atlygino, todėl bylos procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
VI. Kiti klausimai
V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 95–96). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:
1) sunaikinti 2020 m. spalio 28 d. nutarimu perduotus daiktus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2020 m. spalio 28 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK004611) (1 t., b. l. 27–28);
2) voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros paskiriant:
1) įpareigojimą per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
2) įpareigojimą viso bausmės vykdymo metu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) įpareigojimą viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
4) draudimą viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:
1) įpareigojimą per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);
2) įpareigojimą viso bausmės vykdymo metu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) įpareigojimą viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
4) draudimą viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 18 d. 19.05 val. iki 2020 m. spalio 19 d. 16.22 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo N. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš V. K. priteisti nukentėjusiajam N. M. 4800 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
V. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:
1) sunaikinti 2020 m. spalio 28 d. nutarimu perduotus daiktus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2020 m. spalio 28 d. kvitas B, serija BBB Nr. 2PK004611) (1 t., b. l. 27–28);
2) voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.