- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-1430-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- A. P., N. P.
- Ieškovas
- N. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo, pagal atsakovo A. P. patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei turto padalijimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „N“ ieškinį atsakovams N. P. ir A. P. dėl prievolės pripažinimo solidariąja ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. B. AS, veikiantis Lietuvoje per savo filialą L. B. AS Lietuvos skyrių, uždaroji akcinė bendrovė „B. O. C“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 13 d. dalinio sprendimo dalis, kuria nutraukta ieškovės N. P. ir atsakovo A. P. santuoka ir nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, palikta nepakeista, o dalis, kuria nustatyta atsakovo A. P. bendravimo su vaikais M. P. ir G. P. tvarka, priteistas 250 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui ir atmestas ieškovės N. P. patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, panaikinta ir dėl šios dalies byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2. Teisme 2020 m. spalio 21 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti atsakovo A. P. dalyvavimo vaikus auklėjant ir vaikų su A. P. bendravimo tvarką, priteisti iš A. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. P. ir G. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam po 700 Eur sumą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t. y. 2017 m. sausio 31 d.) iki vaikų pilnametystės, nustatant, kad išlaikymas už einamąjį mėnesį turi būti sumokamas į N. P. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, ir nustatant, kad periodinės išmokos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant N. P.. Priteisti iš A. P. po 5 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą nepilnamečiams vaikams M. P., G. P. už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 31 d. Pavesti N. P. šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Teismo sprendimu padalyti visą turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę N. P. ir A. P. įgijo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš viso ieškovei priteisiant natūra turto už 99 190,83 Eur sumą, o atsakovui priteisiant natūra turto už 346 635,51 Eur (įvertinus atsakovui tenkančias prievoles už 103 440,59 Eur, kurios atimamos iš atsakovui natūra priteistino turto už 450 076,10 Eur). Ieškovės N. P. naudai iš A. P. priteisti 329 218,97 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį ir už atsakovo A. P. atliktą BUAB „B. O. C“ vertės sumažinimą. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
3. Taip pat ieškovė prašė atsakovui A. P. taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki įsiteisės ir bus įvykdytas teismo procesinis sprendimas, t. y. 1) 301/1155 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 206/1155 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 25/774 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; 11) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12) žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 14) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 15) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito A. P. nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių, kurios priklauso A. P. ir yra pas jį ar trečiuosius asmenis, areštą tiek, kiek prieš tai įvardytu nekilnojamojo turto areštu nėra užtikrinamas ieškovės pareikštas 329 218,97 Eur sumos (kompensacijos) reikalavimas.
4. Savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad išvardytas nekilnojamasis turtas yra registruotas tik atsakovo A. P. vardu, o kai kurie žemės sklypai įgyti santuokos bylos nagrinėjimo metu. Todėl atsakovas A. P. turi visas galimybes šį turtą slėpti, jį perleisdamas (dovanodamas, parduodamas ir pan.) ir taip mažindamas turto masę, o tai neabejotinai apsunkintų galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą. Be to, Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3154-375/2019 konstatavo, kad A. P. yra nesąžiningas. Taip pat iš šios bylos matyti, kad atsakovas, pasitelkdamas netgi trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „N“, teikė į bylą tikrovės neatitinkančius dokumentus (2015 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį, 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir kt.), taip siekdamas nesąžiningai ir nepagrįstai užvaldyti didesnę santuokinio turto dalį, negu jam pagal įstatymų imperatyvus gali priklausyti. Be to, siekdamas ieškovę palaužti ir taip siekdamas atsakovui palankios šios bylos baigties, atsakovas ne vieną kartą prašė teismo skirti ieškovei įvairias baudas už neva ieškovės trukdymą jam bendrauti su vaikais (nors su jais pats atsakovas nebendrauja), o teismui baudų nepaskyrus, tokias nutartis nuolat skundė. Pažymi, kad šiuo metu byloje yra kilęs ginčas dėl didelės kompensacijos sumos (iš viso 329 218,97 Eur) priteisimo, todėl, neužtikrinus laikinosiomis apsaugos priemonėmis būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo, ieškovei galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba netgi tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovės N. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė, iki įsiteisės ir bus įvykdytas teismo procesinis sprendimas, areštuoti atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: 1) 301/1155 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 206/1155 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) 25/774 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 7) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 8) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 9) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 10) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 11) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 12) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 13) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 14) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 15) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 16) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 17) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). O šio turto nepakankant, teismas nutarė areštuoti kitą atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovui A. P. priklausančias ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis pinigines lėšas ir turtines teises, neviršijant 329 218,97 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove N. P. ir kiekvieną mėnesį disponuoti piniginių lėšų dalimi, kuri reikalinga būtiniausiems atsakovo poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad patikslintu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašo iš atsakovo A. P. priteisti 346 635,51 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, reiškiamo minėto reikalavimo dydis yra akivaizdžiai didelis. Nors ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo ketinimą turtą parduoti ar kitaip apriboti disponavimo juo teises, tačiau bylos duomenimis patvirtinti šalių įtempti ir konfliktiški santykiai. Tai, kad dalis atsakovo turto įsigyta asmeninės nuosavybės teise, todėl juo atsakovas gali disponuoti be ieškovės sutikimo, leidžia daryti prielaidą, kad atsakovas gali siekti perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims ir taip sumažinti tiek dalytino turto apimtį, tiek ir pabloginti savo turtinę padėtį, dėl to atsakovui gali trūkti lėšų reikalaujamai piniginei kompensacijai sumokėti. Teismas padarė išvadą, kad, netaikant ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, yra rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, siekiant užtikrinti atsakovo A. P. reikalavimo dėl 52 126,75 Eur kompensacijos iš ieškovės įvykdymą, buvo areštuotos ieškovei N. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, neviršijant 52 126,75 Eur sumos, todėl ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyra, ekonomiškumo, proporcingumo bei šalių lygiateisiškumo principai, atsakovui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebus pažeisti.
8. 2020 m. spalio 30 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai nutarė patikslinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. patikslinti areštuojamo garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis ir nurodyti areštuoti: „garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovės N. P. patikslinto ieškinio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui taikymo, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantas pažymi, kad teismas, remdamasis vien pareikšto ieškinio suma, nesant duomenų apie atsakovo veiksmus siekiant sumažinti turtimo turto masę, nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
9.2. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas specialiai siektų sumažinti turimo turto masę. Priešingai, iš byloje ieškovės pateiktų VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovo turimo turto apimtis nuosekliai didėja. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomos prielaidos apie tariamą / galimą atsakovo nesąžiningumą yra visiškai nepagrįstos ir nesudaro pagrindo taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
9.3. Apeliantas nurodo, kad, atsižvelgiant į aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir joje pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio taikymo aiškinimą, į civilinėje teisėje galiojančią sąžiningumo prezumpciją, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė esant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, nepaneigė atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, taigi ieškovės patikslinto ieškinio argumentai dėl būtinumo taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones yra visiškai nepagrįsti.
9.4. Apelianto nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl šalių neva bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto 248 100 Eur vertės turto (kuris atsakovo buvo įgytas šalims gyvenant atskirai – po 2016 m. rugpjūčio mėnesio) padalijimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl šio ieškinio reikalavimo užtikrinimo tikslais teismas negalėjo taikyti atsakovui priklausančio turto arešto.
9.5. Pažymima, kad teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos taikymo yra vykdomos antstolio CPK ir Sprendimų vykdymų instrukcijos nustatyta tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo atsakovo skundžiama nutartimi ieškovės įvardytam atsakovo turtui taikytos laikinosios neatitinka ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų. Atsakovo jau po faktinės šalių santuokos pabaigos įgyto turto areštas yra nepagrįstas, o sprendimą dėl konkretaus turto arešto, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turėtų priimti nutartį vykdantis antstolis, o ne teismas.
9.6. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įvertinti, kad ieškovė faktiškai valdo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį Ispanijoje esantį, remiantis ieškovės nurodytais duomenimis, 99 190,83 Eur vertės kotedžą. Taigi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pagrindą mažinti atsakovui priklausančio turto arešto mastą 49 595,42 Eur suma (99 190,83 Eur/2) arba areštuoti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą Ispanijoje, užuot areštavęs atsakovo asmeninės nuosavybės teise po faktinio šalių gyvenimo skyriumi įgytą turtą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė apeliacinį procesą pagal apelianto A. P. 2020 m. spalio 27 d. atskirąjį skundą nutraukti. Tuo atveju, jeigu apeliacinis procesas nebūtų nutrauktas, atmesti kaip nepagrįstą apelianto A. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo, o Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-73-549/2020, palikti galioti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
10.1. Ieškovė pažymi, kad atskirąjį skundą pateikė (skundo siuntėja yra) V. V., kuri yra advokato padėjėja. Byloje nėra duomenų, kad su advokato padėjėja V. V. apeliantas A. P. būtų sudaręs teisinių paslaugų sutartį ir būtų įgaliojęs ją veikti jo vardu.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovė nurodo, kad teismo motyvai dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsti, su jais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti. Teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir tuo atveju, jeigu byloje nėra faktinių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, t. y. duomenų apie bylos šalies ketinimus perleisti, paslėpti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, būtinybę areštuoti turtą pagrindžia tai, kad šaliai yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, šaliai nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti. Be to, teismų nutartyse taip pat akcentuota, kad nėra skirtumo dėl ko – asmens sąžiningų ar nesąžiningų veiksmų – negalės būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo įvykdymas pasunkės.
10.3. Ieškovės nuomone, apelianto nesąžiningumas yra netgi patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo 15 lapo 2 pastraipoje civilinėje byloje Nr. e2-3154-375/2019, kuri nagrinėta dėl ginčo tarp ieškovės ir apelianto dėl tariamos paskolos egzistavimo, konstatavo, kad A. P. yra nesąžiningas: „A. P. paaiškinimai ir dėl jo asmeninės paskolos, suteiktos „B. O. C“ yra visiškai nenuoseklūs ir prieštaringi: iš 2017 m. liepos 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas savo parodymuose teigė, jog iki 2015 m. gegužės 29 d. (kai buvo atlikti pervedimai į jo sąskaitą) bendrovė jam jokios skolos nebeturėjo, tačiau 2017 m. gruodžio 4 d. UAB „B. O. C“ pažymoje nurodoma, kad pagal buhalterinius duomenis skola A. P. pagal 2010 m. akcininko paskolos sutartį yra 115 848,01 Eur. 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu jis taip pat tvirtino, kad skola jam nėra grąžinta. Atsižvelgiant į tai, teismas negali kaip įrodymais vadovautis atsakovo prieštaringais, nenuosekliais ir net nelogiškai paaiškinimais praktiškai visais esminiais ginčo klausimais <...>.“ Taip pat iš Plungės apylinkės teisme nagrinėjamos šios civilinės bylos matyti, kad apeliantas, pasitelkdamas netgi trečiąjį asmenį UAB „N“, teikė į bylą tikrovės neatitinkančius dokumentus (2015 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį, 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir kt.), taip siekdamas nesąžiningai ir nepagrįstai užvaldyti didesnę santuokinio turto dalį, negu jam pagal įstatymų imperatyvus gali priklausyti.
10.4. Ieškovė nurodo, jog yra pagrindo manyti, kad apeliantas santuokos metu faktiškai įgytą turtą slėpė, taip sudarydamas kliūtis jį sąžiningai buvusiems sutuoktiniams pasidalyti, nes apeliantas pasirūpino, kad nekilnojamasis turtas būtų registruotas jo vardu ir tik jau po santuokos bylos iškėlimo.
10.5. Ieškovė pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai vertino ir nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas santuokos nutraukimo byloje yra ir užtikrinamasis, t. y. jog sutuoktinių turtas išliks tokios pačios sudėties, kokios šiuo metu yra, kad po turto padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas ir būtų galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimą.
10.6. Teismas nutartyje vertino ir teisiškai reikšmingu kriterijumi laikė turtinio ginčo sumą, t. y. kad ji yra didelė (apeliantui pareikštas piniginis reikalavimas dėl 329 218,97 Eur kompensacijos priteisimo), kas taip pat didina būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, o apeliantas su skundu nepateikė duomenų apie jo gerą finansinę būklę, kas leistų daryti išvadą, jog pareikštas reikalavimas jam nėra didelis. Be to, apeliantui yra taikyti ir kiti turto areštai. Aplinkybę, kad ginčo suma taip pat laikytina kriterijumi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, patvirtina ir suformuota teismų praktika.
10.7. Ieškovė nurodo, jog ji pareiškė reikalavimą dėl turto, įgyto po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, padalijimo, o apeliantas tokį reikalavimą neigia, t. y. tarp bylos šalių yra ginčas, kuris galės būti išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proceso stadijoje. Darytina išvada, kad nepagrįstas apelianto teiginys, jog laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos, nes dalis prašomo padalyti turto yra įgyta po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo ir todėl neva šis ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
10.8. Ieškovė nurodė, kad apelianto teiginys, jog konkretaus turto areštą privalėjo taikyti ne teismas, o tik antstolis, yra nepagrįsta. Taip pat nepagrįstas apelianto motyvas, jog teismas turėjo mažinti apeliantui arešto mastą 49 595,42 Eur suma ar areštuoti šalims bendrai priklausantį butą Ispanijoje, o ne areštuoti apelianto vardu registruotą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ elektroninės bylos Nr. e2-73-549/2020 kortelės matyti, kad apelianto 2020 m. spalio 27 d. atskirasis skundas buvo pateiktas V. V., byloje nesant duomenų, kad su advokato padėjėja V. V. apeliantas A. P. būtų sudaręs teisinių paslaugų sutartį ir būtų įgaliojęs ją veikti apelianto vardu. 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams ištaisyti. 2020 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriuo teismui pateiktas atskirasis skundas, pasirašytas ne advokato padėjėjos, bet paties advokato R. S.. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo trūkumai, nurodyti 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, yra ištaisyti ir atskirasis skundas yra nagrinėtinas teisme.
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
15. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinąsias apsaugos priemones taikyti nėra pagrindo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
16. Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-681-611/2010).
17. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Taikant laikinąsias pasaugos priemones, teismo atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra vykdomas ta pačia apimtimi, kaip yra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo, išnagrinėjus bylą iš esmės.
18. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir išnagrinėjus bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
20. Apeliantas skunde nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos, nes dalis patikslintu ieškiniu pareikšto reikalavimo, kuriam užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nepagrįstas. Nurodo, kad patikslintu ieškiniu prašoma buvusiems sutuoktiniams padalyti turtą (t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas jau po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo ir šalims nebevedant bendro ūkio, todėl jis neturi būti buvusiems sutuoktiniams dalijamas ir todėl šis patikslinto ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas.
21. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad teismo sprendimu turi būti padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto, taip pat ir to, kuris įgytas po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, padalijimo. Taigi, iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl turto, įgyto po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, padalijimo, o apeliantas tokį reikalavimą neigia, t. y. tarp bylos šalių yra ginčas, kuris galės būti išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proceso stadijoje. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nepagrįstas apelianto teiginys, jog laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos, nes dalis prašomo padalyti turto yra įgyta po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo ir todėl neva šis ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
22. Įvertinus byloje esančius duomenis, prieinama prie išvados, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas. Dėl išvardytų aplinkybių matyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja.
23. Kaip jau minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovės pareikštų reikalavimų suma yra didelė, todėl tai vertintina kaip teismo sprendimo neįvykdymo rizikos padidėjimas. Ši aplinkybė leido teismui įžvelgti grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Kadangi reikalavimo suma atsakovui fiziniam asmeniui yra didelė, manyta, kad atsakovas gali imtis kokių nors veiksmų, siekdamas perleisti turimą turtą kitiems asmenims ir taip sumažinti tiek dalytino turto apimtį, tiek ir pabloginti savo turtinę padėtį, dėl ko atsakovui gali trūkti lėšų reikalaujamai piniginei kompensacijai sumokėti.
24. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės.
25. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo šiuo aspektu (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti, apeliantas, turėdamas galimybę paneigti pirmosios instancijos teismo motyvus dėl jam pareikštos didelės ieškinio sumos, tai paneigiančių argumentų ar įrodymų nepateikė. Apeliantas su skundu nepateikė duomenų apie jo gerą finansinę būklę, kas leistų teismui daryti išvadą, jog pareikštas reikalavimas jam nėra didelis.
26. Taip pat pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
27. Nagrinėjamu atveju, vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą ir pagrįstumą, matyti, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi iš esmės ieškinio sumos kriterijumi, tačiau teismas atkreipia dėmesį į ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovė siekia pagrįsti galimą atsakovo nesąžiningumą.
28. Ieškovė tiek teikdama patikslintą ieškinį, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3154-375/2019 konstatavo, kad A. P. yra nesąžiningas. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad iš šios bylos matyti, jog atsakovas, pasitelkdamas netgi trečiąjį asmenį UAB „N“, teikė į bylą tikrovės neatitinkančius dokumentus (2015 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį, 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir kt.), taip siekdamas nesąžiningai ir nepagrįstai užvaldyti didesnę santuokinių turto dalį, negu jam pagal įstatymų imperatyvus gali priklausyti. Be to, siekdamas ieškovę palaužti ir taip siekdamas atsakovui palankios šios bylos baigties, atsakovas ne vieną kartą prašė teismo skirti ieškovei įvairias baudas, o prašymų netenkinus, teismo nutartis nuolat skundė.
29. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-679-236/2020 yra pažymėjęs, kad asmens nesąžiningumas, pasireiškiantis ketinimu turtą slėpti ar jo slėpimu, ketinimu savo turimo turto masę sumažinti ar jo mažinimu ir pan., yra teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir tokias priemones taikant, tačiau 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1234-178/2018 Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad dažnai akivaizdžius atsakovo nesąžiningo elgesio įrodymus yra ne tik itin sudėtinga, bet ir praktiškai neįmanoma pateikti. Pastarojoje nutartyje teismas pabrėžė, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra skirtas tiek ieškovo naudai (tai faktiškai vienintelė procesinė priemonė, kuria ieškovas gali užsitikrinti sprendimo įvykdymą), tiek sprendimo realaus įvykdymo privalomumo principo įgyvendinimui. Tiek vienu, tiek kitu aspektu nėra esminio skirtumo, dėl ko – atsakovo nesąžiningų ieškovo atžvilgiu ar bendrąja prasme savo esme sąžiningų veiksmų (pavyzdžiui, turto perleidimas susiklosčius palankiai konjunktūrai, dėl sveikatos būklės, vaikų interesais, turto apsunkinimas hipoteka kredito gavimui ir pan.) – sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo tinkamas įvykdymas pasunkės. Kaip minėta, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje grėsmė teismo sprendimui įvykdyti neabejotinai atsiras, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokios grėsmės tikimybė.
30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nors ir neturi objektyvių įrodymų apie atsakovo veiksmus, kuriais atsakovas specialiai siektų sumažinti turimo turto masę, tačiau atkreiptinas dėmesys į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog apeliantas santuokos metu faktiškai įgytą turtą (t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) slėpė, taip sudarydamas kliūtis jį sąžiningai buvusiems sutuoktiniams pasidalyti, nes apeliantas pasirūpino, kad šis nekilnojamasis turtas būtų registruotas jo vardu ir tik jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme. Šios ir kitos anksčiau nutartyje minėtos ieškovės nurodytos aplinkybės suteikia teismui pagrindą daryti prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo. Iš bylos duomenų matyti, kad tik apelianto vardu yra registruotas ir šis turtas: 301/1155 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 206/1155 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/774 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, turi pagrindo daryti išvadą, kad, neareštavus šio ir kito apeliantui priklausančio turto, apeliantas turi visas neapribotas galimybes turtą slėpti, jį perleisdamas (dovanodamas, parduodamas ir pan.) ir taip mažindamas turto masę, kas neabejotinai apsunkintų galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą.
31. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atskirasis skundas yra pateiktas šeimos byloje, kurioje be turto padalinimo, kompensacijos priteisimo yra sprendžiami klausimai ir dėl vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Lietuvos Respublikos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas papildomai suteikia teismui teisę, atsižvelgus į vaikų interesus, areštuoti turtą, siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Taigi, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui yra tiesiogiai susijęs su nepilnamečių vaikų interesais.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina pažymėti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių daugiau, nei būtina būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, kadangi pirmiausia areštuojami nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o tik jų nepakankant – piniginės lėšos ir turtinės teisės, be to, atsakovui leista iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove N. P. bei kiekvieną mėnesį disponuoti piniginių lėšų dalimi, kuri reikalinga būtiniausiems atsakovo poreikiams tenkinti, todėl manytina, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos, išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra.
34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
35. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.