- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- e2-1336-998/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09887-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Diana Bučienė (pirm.)
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- O. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje
- Advokatai
- Dženeta Terespolskienė
- Kategorijos
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui O. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą dalyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovės ir atsakovo nepilnamečiam vaikui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo O. R. priteista po 300 Lt (86,89 Eur) periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, ir priteisti nuo ieškinio padavimo dienos nepilnamečiam vaikui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo O. R. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. R.; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo valstybės naudai.
Ieškovė nurodo, kad su atsakovu buvo susituokę, santuokos metu susilaukė dukters R. R., gim. (duomenys neskelbtini). Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė jos ir atsakovo santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tuo pačiu buvo išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei nepilnamečio vaiko su atsakovu bendravimo tvarkos klausimai. 2014 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, motina R. R.. Atsakovas O. R. įsipareigojo iki kol vaikui sukaks pilnametystė teikti išlaikymą po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį. Ieškovė nurodo, kad nuo teismo sprendimo priėmimo jau praėjo daugiau kaip 5 metai, vaikas paaugo, padidėjo jos poreikiai, pradėjo lankyti progimnaziją. Vaikui augant, didėja ir jos poreikiai, todėl priteisto vaikui išlaikymo po 86,89 Eur per mėnesį nepakanka. Pažymi, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, šiai dienai yra susidariusi vaiko išlaikymo skola daugiau nei 2 300 Eur. Ieškovė nurodo, kad dukra pradėjo lankyti progimnaziją, todėl padidėjo išlaikymo išlaidos. Ieškovės teigimu, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku, jo ugdymo, materialinio išlaikymo, todėl ji pati viena prižiūri vaiką, domisi jo ugdymu, viena pati jį ir išlaiko. Ieškovė nurodo, kad be dukters R. R. dar turi dukrą G. R., gim. (duomenys neskelbtini). Šios dukters biologinis tėvas nėra atsakovas. Ieškovė teigia, jog neturi savo būsto, neturi jokio nekilnojamojo turto, turi tik 1 automobilį. Nuomojasi 2 kambarių butą, kuriame gyvena su vaikais. Kas mėnesį turi mokėti po 150 Eur buto nuomos mokestį bei už komunalines paslaugas. Dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 813 Eur neatskaičius mokesčių. Papildomai gauna iš valstybės „vaiko pinigus“, kiekvienam vaikui po 50 Eur, iš viso 100 Eur bei iš SODROS vaiko išlaikymo išmokas kas mėnesį po 68,40 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas iš viso turi 3 nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra ieškovės ir atsakovo bendras vaikas, tai R. R.. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba taksistu, tačiau automobilis, kuris faktiškai galimai priklauso atsakovui, juridiškai priklauso galimai atsakovo draugui, nes atsakovas turi daug įsiskolinimų, dėl ko prarado ir turėtą nekilnojamąjį turtą. Nėra žinoma, ar atsakovas dirba legaliai ar ne, kokios jo pajamos ir kokį turtą jis turi. Ieškovė pažymi, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl gali dirbti, uždirbti ir turi mokėti didesnį vaikui išlaikymą, nei kad yra priteista. Ieškovės teigimu, šalių dukrai per mėnesį reikia apie 500 Eur, todėl ji teismo prašo iš atsakovo priteisti po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi prašo teismo priteisti mažiau, nei kad yra formuojama teismų praktika, tai nenurodo išlaikymo sąmatos.
Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad ieškovės šeima nėra žinoma, socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje duomenų nėra, šeimai netaikomas atvejo vadybos institutas, vaiko teisių pažeidimai nefiksuoti. Skyriaus žiniomis, ieškovė yra dirbanti, jos mėnesinės pajamos iš darbinių teisinių santykių sudaro apie 950 Eur (bruto). Atsakovas, SODRA duomenimis, nuo 2018 m. sausio 3 d. vykdo individualią veiklą, jo pajamos nežinomos, apie atsakovo esamą turtinę padėtį duomenų neturi. Atsakovas nėra praradęs darbingumo, todėl preziumuojama, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas. Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius duomenų nėra. Nepilnametis vaikas – R. R., gim. (duomenys neskelbtini), lanko Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją bei Klaipėdos karatė kiokušin klubą „Shodan“, todėl akivaizdu, kad bendru sutarimu nustatytas ir teismo 2014 m. patvirtintas vaiko išlaikymo dydis (86,89 Eur) neatitinka šių dienų realijų ir negali užtikrinti net būtinųjų mergaitės poreikių.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad šiuo metu verčiasi iš atsitiktinių užsakymų pagal individualios veiklos pažymą namų apdailos darbų srityje. Teigia, kad iš jo yra priteistas išlaikymas 2 nepilnamečiams vaikams, bendra suma 260,66 Eur per mėnesį. Be šios sumos yra priteista 5 792,40 Eur kompensacija buvusiai žmonai L. R. už turto dalį, kuris buvo įgytas būsto kredito sutarties pagalba iki santuokos. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu butą, adresu (duomenys neskelbtini), yra praradęs po varžytynių, nes nebepajėgė įvykdyti kredito sutarties sąlygų ir mokėti kompensaciją buvusiai žmonai L. R., išlaikymą savo dukrai O. R. bei išlaikymo įsiskolinimą. Dėl šių priežasčių nebegali vykdyti jokių finansinių įsipareigojimų, nes dirbti negali dėl to, jog iš atlyginimo būtų dengiami išlaikymai ir jo nebeliktų nei pragyvenimu, nei nuvykti į darbą. Atsakovo teigimu, bandė porą kartų pagerinti savo finansinę padėtį bandydamas išsikelti fizinio asmens bankroto bylą, tačiau teismai bankroto neiškėlė. Atsakovas pažymi, kad niekaip negali prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Šalies argumentai
Ieškovė byloje pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su dukra išvyko gyventi į Šiaurės Airiją nuolatinai. Informavo, jog dukra R. R. užsienyje pradėjo mokintis Šv. J. N. mokykloje. Ieškovė nurodė, kad Šiaurės Airijoje nuomojasi būstą, už kurį privalo mokėti (už du kambarius) po 200 Eur kas mėnesį. Išvykdama pardavė savo turėtą automobilį. Ieškovė informavo, kad užsienyje pradėjo dirbti pagal darbo kontraktą.
Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Apie paskirtą teismo posėdį atsakovas informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Teigė, kad vaiko išlaikymui reikalinga per mėnesį virš 500 Eur, o priteistas 86,89 Eur išlaikymas iš atsakovo yra nebepakankamas. Nuo 2014 m. išaugo vaiko poreikiai, pradėjo lankyti mokyklą, keitėsi ekonominė situacija šalyje. Vaikas sveikatos problemų neturi. Ieškovė taip pat neturi sveikatos sutrikimų. Šiuo metu per mėnesį už būsto nuomą ieškovė moka 400 svarų. Dukros išlaikymui per mėnesį skiria: būsto nuoma 221 Eur, maistui 150 Eur, rūbai ir avalynė 100 Eur, kanceliarinės prekės 20 Eur, laisvalaikiui 30 Eur, higienos priemonės 10 Eur ir kitos išlaidos, iš viso susidaro apie 541 Eur. Šiuo metu ieškovė turto neturi, yra įsidarbinusi, darbo užmokestis per mėnesį 1 572 Eur, duomenų, ar gauna išmokas, neturi. Ieškovės atstovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo, atsakovo gali dirbti ir uždirbti, kad galėtų išlaikyti savo vaikus. Atsakovas kitų savo vaikų taip pat neišlaiko, su juo vaikai negyvena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pateikė išvadą ir nurodė, kad šiai dienai ieškovė su vaikais yra išvykusi gyventi į užsienį. Šeima skyriui nėra žinoma, vaikų teisių pažeidimų fiksuota nebuvo, todėl daro išvadą, kad mama tinkamai rūpinasi savo vaikais. Pažymėjo, kad šiai dienai priteistas išlaikymas 86,89 Eur yra nepakankamas. Teigė, kad ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, atitinka vaiko interesus, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti. Prašomas 250 Eur išlaikymas yra didesnis nei įprasta, tačiau, institucijos vertinimu, vaikui reikalingas ir atitinka vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
bylos duomenimis nustatyta, kad R. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. R. ir atsakovo O. R. dukra. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką tarp O. R. ir R. R., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametės dukters R. R. gyvenamoji vieta nustatyta pagal jos motinos R. R. gyvenamąją vietą, taip pat O. R. įpareigotas mokėti dukters R. R. išlaikymui po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš jo uždarbio, taip pat iš visų kitų jo pajamų nuo 2014 m. spalio 11 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Ieškovė prašo pakeisti ankstesniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo 250 Eur per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir susitarta dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, ženkliai išaugo vaiko poreikiai, dukra pradėjo lankyti mokyklą, o atsakovas išlaikymo visiškai neteikia.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.
CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 6 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo. Dabar šalių nepilnametei dukrai yra 7 metai, ji pradėjo lankyti mokyklą, kas reikalauja papildomų išlaidų (sąsiuviniai, pratybų vadovėliai, kanceliarinės prekės ir kt.). Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos 86,89 Eur išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 6 metus pasikeitė ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, akivaizdu, kad priteista 86,89 Eur suma nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
Ieškovė ieškinyje nurodė ir ieškovės atstovė posėdžio metu patikslino, kad vaiko poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį jo išlaikymui reikia ne mažiau kaip 540 Eur.
Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Ieškovės atstovė posėdžio metu teismui nurodė, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti reikalinga apytiksliai 540 Eur suma, kurią sudaro būsto nuoma, maistas, drabužiai, avalynė, mokykliniai reikmenys, pratybos, laisvalaikis, higienos reikmenys ir kt. Taigi, ieškovės atstovė posėdžio metu detalizavo vaiko poreikius. Atsakovas savo paskaičiavimų dėl vaiko poreikių tenkinimų į bylą nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai).
Ieškovė į bylą pateikė kasos čekius, patvirtinančius, kad dukrai pirko rūbus, kanceliarines prekes, vadovėlius ir kt. Taip pat pateikti duomenys, kad dukra lanko Šv. J. N. mokyklą (duomenys neskelbtini) bei būsto nuomos sutartis. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, pateiktus byloje įrodymus, pagrindžiančius išlaikymo dydį ir jo poreikį, atsižvelgęs į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), daro išvadą, kad 540 Eur suma užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).
Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu nurodė, kad jos gaunamos pajamas per mėnesį taip pat sudaro „vaiko pinigai“. Nors atsakovė išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau posėdžio metu ieškovės atstovė neturėjo informacijos, ar užsienyje yra mokamos kokios nors išmokos ieškovei už vaiką, todėl darytina išvada, kad ieškovė vis dar „vaiko pinigus“ gauna iš Lietuvos valstybės. Be to, byloje buvo nurodyta, kad ieškovė dabar yra išvykusi laikinai. Taigi, iš valstybės gaunamą išmoką vaikui uzufrukto teise valdo ieškovė. Išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių dukrai mokamą 60 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaiko poreikių tenkinimui šiuo atveju tėvai turi skirti 480 Eur (540 Eur – 60 Eur) per mėnesį.
CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba Jungtinėje Karalystėje, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 572 Eur. Nuosavybės teise kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, registruoto Lietuvos Respublikoje, neturi. Ieškovė taip pat turi dar vieną vaiką, G. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiais metais taps pilnametė.
Bylos duomenimis, atsakovas Lietuvoje registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, verčiasi individualia veikla, duomenų apie atsakovo pajamas esamu momentu nėra. Pagal atsakovo byloje pateiktas metines pajamų deklaracijas jo pajamos 2018 m. sudarė 7 300 Eur (neatskaičius mokesčių), 2017 m. – 1 626,10 Eur (neatskaičius mokesčių), 2016 m. – 6 430,08 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką.
Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas yra darbingo amžiaus (36 m.), duomenų, kad jis būtų nedarbingas, nėra. Todėl darytina išvada, jog atsakovas gali dirbti, gali ieškotis geriau apmokamo darbo ir tokiu būdu prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tačiau, kaip matyti iš paties atsakovo paaiškinimo, jis yra pasirinkęs priešingą poziciją savo turtinės padėties gerinimui. Atsakovas nurodo, jog dėl finansinių įsipareigojimų jis tiesiog negali dirbti, nes iš darbo užmokesčio būtų dengiami išlaikymai ir jam nebeliktų nei pragyvenimui, nei vykimui į darbą. Teismas tokius atsakovo teiginius bei elgesį vertina kaip visiškai neatsakingus, nesąžiningus ir nerūpestingus, nesudarančius prielaidų, kodėl atsakovas negalėtų pagerinti savo turtinės padėties ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Manytina, jog dėl tokio atsakovo požiūrio šiai dienai yra susidaręs ir išlaikymo įsiskolinimas.
Taigi teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kodėl atsakovas turėtų neprisidėti prie dukros išlaikymo ar prisidėti mažesne dalimi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.
Apibendrinant tai, kas paminėta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į vaikui reikalingą išlaikymo sumą – 480 Eur, konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi proporcingai prisidėti prie dukros išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui didintinas iki 240 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192, 3.201 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Iš dalies (96 proc.) tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinas 42,24 Eur žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) bei 283,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį iš O. R. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 31 d., iš atsakovo O. R. priteisti dukrai R. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. R. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę R. R..
Priteisti iš atsakovo O. R. į valstybės biudžetą 42,24 Eur (keturiasdešimt du eurus dvidešimt keturis centus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo O. R. 283,74 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus septyniasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr(duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.