Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. (buv. P.) ieškinį atsakovui E. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo 2019 m. nebegyvena su atsakovu ir atsakovas nebesirūpina dukra. Atsakovas vaiku nesidomi, nelanko, išlaikymo neteikia. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja mažesnį, nes vaiko poreikiai buvo mažesni. Dukrai 7 metai, ji lanko mokyklą. Reikės dėti plokštelę dantims. Rimtesnių sveikatos problemų dukra neturi. Ieškovės turtinė situacija nepasikeitė, už vaikus gauna 458 Eur ir iš Sodros gauna 310 Eur išmoką, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Gyvena nuomojamame bute, moka 550 Eur nuomą. Augina iš viso tris vaikus. Sutuoktinis šiuo metu nedirba, turi santaupų. Dukters K. G. tėvas teikia dukrai išlaikymą, sutuoktinis taip pat išlaiko dukrą K. V. Mano, kad atsakovas gauna didesnes pajamas, kurias galimai slepia, jos žiniomis atsakovas gerai gyvena.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai. Atsakovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, buvo informuotas pasirašytinai apie teismo posėdžio datą ir laiką, tačiau į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų, neatvykimą pateisinančių įrodymų nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė raštu pateiktą išvadą ir su visais ieškovės reikalavimais sutiko, kadangi tai atitinka vaiko interesus. Nurodė, kad šeimai taikoma atvejo vadyba. Šiai dienai neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, būtų priteistas prašomas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys nebuvo sudarę santuokos, tačiau kurį laiką, ieškovės teigimu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2019 m. liepos mėn., gyveno kartu. Šalys turi nepilnametę dukrą G. D., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pareiškė reikalavimus dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dukrai priteisimo iš tėvo.

Ieškovė prašo dukros G. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo nepareiškė. Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra bei, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, šalių dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.168, 3.169 straipsniai).

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010, 2016-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi, nėra juridinių asmenų dalyvė. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu sudarė santuoką, iš viso augina tris nepilnamečius vaikus. Ieškovės šeima gyvena nuomojamame bute, moka su buto išlaikymu susijusius komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Jos mėnesio pajamas sudaro Sodros išmoka – 309,68 Eur; taip pat 458,70 Eur išmoka vaikams, iš viso 768,38 Eur.

Atsakovas Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, nėra juridinių asmenų dalyvis. Atsakovas nuo 2022-06-24 dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis nėra pastovus, pvz. už 2024 m. liepos mėn. atsakovui priskaičiuota 355,95 Eur, o už gegužės mėn. 563,54 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog dirba puse etato, jo pajamos esą nėra didelės ir sutinka teikti dukrai išlaikymą po 200 Eur per mėnesį. Visgi pažymėtina, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, kaip pats nurodė, sveikatos problemų neturi, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas dirba tik puse etato, gauna nedidelį darbo užmokestį ir neieško geriau apmokamo darbo, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba ir gauna didesnes pajamas nei oficialiai nurodoma. Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius nėra, atsakovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad daugiau vaikų neturi.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovė viena rūpinasi bylos šalių nepilnamete dukra, atsakovas nedalyvauja dukros gyvenime, ja nesidomi. Šalių dukrai G. D. yra 7 m. Mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, duomenų apie lankomus mokamus būrelius ar kitokius papildomus užsiėmimus į bylą nepateikta. Neabejotina, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos ir kiti buities reikmenys, vaistai, ugdymo priemonės, mokymo priemonės, taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Duomenų, kad vaikas turėtų kokių nors rimtesnių sveikatos problemų ar kokių kitų ypatingų poreikių byloje nėra. Ieškovė pateikė į bylą vaiko išlaikymui reikalingos sumos paskaičiavimą ir nurodė, kad vidutiniškai dukros išlaikymui reikalinga 676 Eur suma per mėnesį.

Nuo 2024-01-01 minimali mėnesinė alga yra 924 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 708 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos.

Įvertinus būtinuosius vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, minimalios mėnesinės algos dydį, atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių ir būtinumo proporcingumą, vaiko amžių, į tai, kad šalių dukra gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, taip pat atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai G. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 338 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-03-07 iki 2024-03-07. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, jiems išsiskyrus per nurodytą laikotarpį dukrai išlaikymo nemokėjo visiškai.

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios atsakovas nevykdė pareigos teikti dukrai išlaikymą – neteikė visiškai jokio išlaikymo. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, juo labiau, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo šalių gyvenimo skyrium iki ieškovei kreipiantis į teismą jis vykdė tėviškas pareigas ir teikė dukrai reguliarų pakankamo dydžio išlaikymą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, nurodyta kasacinio teismo praktika, už laikotarpį nuo 2021-03-07 iki 2024-03-07 iš atsakovo priteistinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas, skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį, kas sudaro 9000 Eur sumą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 9000 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimo sumą, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jo atsakovas nevykdė įstatyme nustatytos pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką – nemokėjo išlaikymo nepilnametei dukrai, todėl susidarė 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris priteistinas šiuo teismo sprendimu. Atsakovui laiku ir visiškai nevykdžius pareigos teikti dukrai išlaikymą ir susidarius išlaikymo įsiskolinimui, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už pradelstą sumokėti išlaikymo įsiskolinimo sumą (9000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-03-18 iki visos išlaikymo įsiskolinimo sumos sumokėjimo (teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-10-27 sprendimu suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Be to, ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis, už turtinius reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėtinas 294 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Tenkinus ieškinį ir ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistina 403 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 354,33 Eur. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė, todėl dėl jų priteisimo nespręstina.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove L. V. (buv. P.).

Priteisti iš atsakovo E. D. išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. D., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 338 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2024-03-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L.V. (buv. P.).

Priteisti iš atsakovo E. D. 9000 Eur dydžio nepilnamečio vaiko G. D. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-03-07 iki 2024-03-07 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024-03-18 iki teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo, t. y. visos išlaikymo įsiskolinimo sumos sumokėjimo.

Priteisti iš atsakovo E. D. 403 Eur žyminio mokesčio ir 354,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5661, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.