Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam:

- pagal BK 243 straipsnį paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1) punktu, bausmės subendrintos ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta/neišieškota 1 008 Eur bauda, bei su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nepradėta mokėti/neišieškota 58 MGL, tai yra 2 900 Eur bauda, ir jam paskirta galutinė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 3 908,00 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų aštuonių eurų 00 ct) bauda, į šią sumą įskaičiuojant po šio nuosprendžio paskelbimo iš kaltinamojo, vykdymo procese, išieškotas baudos sumas.

Kartu su bausme, E. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 7 (septynerių) metų laikui ir turto konfiskavimas, į valstybės biudžetą išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 710,00 Eur (septynis šimtus dešimt eurų 00 ct).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. R. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 20 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Seat Cordoba“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest“ 7510 Nr. ARKB-0249, patikros sertifikato Nr. 1985749, buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių, tai yra 2,16 promilių girtumas.

2. Be to, E. R., nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad jis, žinodamas apie įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus, būdamas Lietuvos Probacijos tarnybos 2021 m. lapkričio 31 d. įspėtas dėl atsakomybės už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, 2023 m. lapkričio 20 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Seat Cordoba“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, tai yra tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Susipažinus su nuteistojo apeliacinio skundo turiniu matyti, kad E. R. neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikų kvalifikavimo ar savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei neprieštaraudamas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir nustatyto dydžio, prašo jos vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo kontekste.

7. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 – 8 punktai).

8. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį bei įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio.

9. Paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę E. R. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam parinktos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką yra ne tik proporcingos ir tinkamai individualizuotos, tačiau nustatytas realus subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje buvo paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1) punktu, buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo sumažinta vienu trečdaliu paskiriant jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniais nuteistojo atžvilgiu priimtais dviem procesiniais sprendimais vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, ir jam paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 3 908,00 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų aštuonių eurų 00 ct) bauda.

12. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistajam parinktinų bausmių rūšių bei jų dydžio atsižvelgė į tai, kad E. R. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), bei vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertindamas nuteistojo asmenybę apylinkės teismas pažymėjo, kad E. R. praeityje yra teistas šešis kartus, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad iš šių šešių teistumų apeliantui nėra išnykę teistumai tik už tris paskutines nusikalstamas veikas (Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. teismo baudžiamasis įsakymas). Taip pat skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad nuteistasis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už tai, kad būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos (1 t., b. l. 149). Be kita ko, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių konstatuodamas, kad nors jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nesigailėjo ir nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto

13. Apeliantas skunde ginčija tai, kad apylinkės teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės nepateikė jokių motyvų dėl savo sprendimo nepripažinti šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks sprendimas yra neteisingas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, gali būti nustatyta tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bei kartu nustačius vieną iš alternatyvių aspektų – dėl to jis nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tada, kai jis pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K- 106/2011). Tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos gali patvirtinti ne tik tai, kad jis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K- 259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015). Nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K- 259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013).

14. Ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis apklausiamas pirmąjį kartą, sekančią dieną po įvykio, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d., tik formaliai pripažino savo kaltę, tačiau apskritai neigė, kad automobilį vairavo neblaivus, teigdamas, jog matė, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė šuo, o alkoholinius gėrimus vartojo jau po automobilio vairavimo, nuvykęs pas draugą (1 t., b. l. 131–132). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. R. savo parodymus pakeitė būtent po to, kai ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 1 d. buvo apklaustas nuteistojo įvardintas draugas – D. Č., pas kurį, pasak E. R., jis atvykęs vartojo alkoholinius gėrimus. Visgi, liudytojas, nepatvirtindamas nuteistojo įvykių versijos, paaiškino, kad E. R. pas jį atvyko jau vizualiai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir jie kartu alkoholinių gėrimų nevartojo (1 t., b. l. 116–117). Antrosios ikiteisminio tyrimo metu atliktos įtariamojo apklausos metu (2023 m. gruodžio 4 d.) nuteistasis nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei teigė, kad automobilio vairavimo momentu jau buvo neblaivus (1 t., b. l. 140–141). Tokias pat aplinkybes kaip ir paskutinėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė apklausiamas apylinkės tesime. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis ne viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoširdus, o nuteistojo apsisprendimą pakeisti savo poziciją ir atskleisti įvykio aplinkybes, nurodant, jog automobilio vairavimo momentu jis jau buvo neblaivus, galėjo paskatinti tai, kad jo pirminės įvykių versijos nepatvirtino apklausto liudytojo D. Č. parodymai. Be to, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ne vien nuteistojo parodymų nenuoseklumas sudarė pagrindą nepripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, egzistavimą.

15. Susipažinus tiek su ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais, tiek su jo parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 15–17) bei išklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą (nuo 0:03:50 iki 00:09:44) matyti, kad nuteistasis ne tik žodžiu neišreiškė savo nuoširdaus gailėjimosi, tačiau savo veiksmų nevertino kritiškai, neišgyveno dėl padarytų nusikalstamų veikų, o tik formaliai nurodė, kad jo netesėtus veiksmus lėmė turima priklausomybė alkoholiniams gėrimams. Šiuo atveju apygardos teismas pažymį, kad nuteistasis analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaro net ketvirtą kartą iš eilės, tuo tarpu BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padaro antrąjį kartą, ir nors pats savo skunde teigia, kad jo elgesys posėdžio metu patvirtina, jog jis gailisi bei suvokia turintis priklausomybę alkoholiniams gėrimams, tačiau E. R. neišreiškė neigiamo požiūrio savo atliktų veiksmų atžvilgiu, be to byloje nėra duomenų, kad jis būtų ėmęsis realių veiksmų siekiant gydytis turimą priklausomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis dar 2018 metais buvo nuteistas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, du kartus už tą pačią nusikalstamą veiką jis buvo nuteistas ir 2021 metais bei šį paskutinįjį kartą 2023 metais, todėl spręstina, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką E. R. daro sistemingai, nors neabejotinai žino dėl to galinčias kilti teisines pasekmes. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis sistemingai nevykdo ir teismų procesinių sprendimų, kuriais jam uždrausta vairuoti transporto priemones.

16. Taigi, vertinamuoju atveju šios aukščiau išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad byloje esantys duomenys tokias abejones sukėlė ir apylinkės teismui, todėl pritartina, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

17. Nagrinėjamu atveju apeliantas sutikdamas su jam paskirtos galutinės bausmės rūšimi bei dydžiu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šį prašymą E. R. buvo pateikęs ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas argumentuotai nurodė, dėl kokių priežasčių tik reali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju itin svarbu tai, kad nuteistasis abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padaro ne pirmąjį kartą, jos nėra atsitiktinio pobūdžio, o nulemtos iš esmės netinkamai socialiai orientuoto nuteistojo vedamo gyvenimo būdo. Nuteistasis būdamas ne kartą teistas už vairavimą esant neblaiviam, nuo 2018 metų nesprendžia problemos dėl turimos priklausomybės alkoholiniams gėrimams, ką patvirtina ir byloje esanti VšĮ (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistasis nėra įtrauktas į VšĮ (duomenys neskelbtini) registrą (1 t., b. l. 184). Tai, kad nuteistasis šiuo metu yra pasiryžęs dėl turimos priklausomybės gydytis stacionariai, nesudaro pagrindo palengvinti jo teisinę padėtį, nes imtis šių veiksmų jis turėjo pakankamai laiko, tačiau nei po pirmojo vairavimo neblaiviam atvejo, nei šiuo metų neįdėjo tiek pastangų, kad tokio pobūdžio įvykiai nepasikartotų.

18. Be to, žinodamas, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, to nepasydamas E. R. ne tik renkasi vairuoti automobilį, tačiau tai daro neblaivus, kai šiuo atveju jam buvo nustatytas vidutinis – 2,16 promilių girtumo laipsnis. Pažymėtina ir tai, kad prieš vairuodamas automobilį nuteistasis tą pačią dieną vartojo stiprųjį alkoholinį gėrimą – brendį, o vairuodamas automobilį neblaivus užmušė šalikelėje žmonių vedamą šunį bei nestodamas pasišalino iš įvykio vietos. Pastebėtina, kad nuteistasis, būdamas neblaivus ir sukėlęs eismo įvykį iš jo pasišalina taip pat ne pirmą kartą, nes už tai ankščiau (2018 metais) buvo baustas ir administracine tvarka (1 t., b. l. 149). Pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad E. R. tokias savo veiksmais kėlė akivaizdų ir realų pavojų ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams, o dar rimtesnių padarinių – kitų asmenų sužalojimo arba net gyvybės atėmimo nuteistajam pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka. Šios aplinkybės apygardos teismui taip pat leidžia daryti išvadą apie nuteistojo lengvabūdišką požiūrį tiek į aplinkiniams dėl jo veiksmų galinčias kilti pasekmes, tiek į jam taikomus ribojimus, nes jis nevykdo ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jam paskirto uždraudimo naudotis specialia teise viruoti transporto priemones. Nuteistajam negebant vykdyti jam teismo ne kartą skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, abejotina ar jis dės pakankamas pastangas laikantis ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių ar pareigų, skirtinų taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

19. Svarbu tai, kad nuteistajam ankstesniais teismų procesiniais sprendimais, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirtos ir kitos – švelnesnės bausmės – bauda (Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. teismo baudžiamasis įsakymas), areštas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. teismo baudžiamasis įsakymas), tuo tarpu už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką buvo paskirta mažesnė – 20 parų arešto bausmė (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. teismo baudžiamasis įsakymas), tačiau net ir šios švelnesnės bausmės nuteistojo neatgrasė nuo tolimesnio analogiškų nusikalstamų veikų darymo. Nors E. R. skunde nurodo, kad yra dirbantis, išlaiko šeima, turi du nepilnamečius vaikus, iš gaunamų pajamų taip pat moka jam paskirtas baudas, tačiau kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, šios aplinkybės egzistavo dar prieš padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesulaikė nuteistojo nuo transporto priemonės vairavimo neturint teisės to daryti bei nuo vairavimo esant neblaiviam. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų nuostatų bei nededa pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme, skiriamos švelnesnės bausmės teigiamam nuteistojo elgesio pokyčiui įtakos neturėjo, jis daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nesigydo turimos priklausomybės ir savo teisei priešingu elgesiu kelia grėsmę aplinkai. Taigi, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems argumentams, sprendžia, kad vertinamuoju atveju nėra pagrindo teigti, jog E. R. paskirtos bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

20. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrindamas su ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis – baudomis, nustatė dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tuo tarpu jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę per šį terminą neturės galimybės sumokėti baudų. Visgi, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose nuteistiesiems yra sudaryta galimybė dirbti bei gauti pajamas ir tokiu būdu dengti savo turimus finansinius įsipareigojimus. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosprendžio vykdymo metu nustačius, jog po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam tapo sudėtinga per teismo numatytą terminą sumokėti paskirtąją baudą, yra galimybė spręsti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, 1S-88-177/2018). Taigi, nuteistajam nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą prašant pratęsti baudos sumokėjimo terminą.

21. Apeliacinės instancijos teismas išdėstęs aukščiau įvardintus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo E. R. priėmė teisingą bei motyvuotą sprendimą. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir paliktinas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.