Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-21 · Civilinė byla Nr. e2A-791-661/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
e2A-791-661/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00900-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
UAB „Eurointer“
Atsakovas
UAB „Vingės terminalas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e 2A-791-661/2019Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00900-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Vingės terminalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Eurointer“ ieškinį atsakovui UAB „Vingės terminalas“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Eurointer“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vingės terminalas“ 972,00 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas teikia vežimo paslaugas ir 2017-12-22 ieškovo transporto priemonė Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno krovinį į atsakovui priklausantį sandėlį, esantį adresu Vilniaus r. sav., Bareikiškių k., Minsko pl. 202. Iškraunant krovinį iš transporto priemonės, atsakovas tam naudojo jam priklausantį sandėlio keltuvą. Keltuvui įvažiuojant į ieškovo transporto priemonės krovinių skyrių, dėl apkrovos buvo sulaužytos krovinių skyriaus grindys. Į įvykio vietą buvo iškviesta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai bei kreiptasi į apgadintos ieškovo transporto priemonės Kasko draudėją. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono PK dėl įvykio nenustatė nusikalstamos veikos bei administracinio nusižengimo požymių. AB „Lietuvos draudimas“ priskyrė šį įvykį prie neatlyginamų nuostolių, nes ieškovo transporto priemonės vidaus sugadinimai buvo padaryti ne autoįvykio metu. Ieškovo transporto priemonės remonto sąnaudos sudarė 972,00 Eur be PVM. Dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi į atsakovą, tačiau, iš pradžių pažadėjus susitarti geruoju, atsakovas vėliau pakeitė savo poziciją ir kaltės nepripažino.

Atsiliepimas

3. Atsakovas UAB „Vingės terminalas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo transporto priemonė atvyko ne krovinio iškrovimui, o pakrovimui. 2017-12-21 ieškovas ir jo užsakovas „ASCO GROUP“ AG sudarė pervežimo užsakymą Nr. HP297-O01-B2-K, remiantis kuriuo ieškovas įsipareigojo 2017-12-22 atvykti į UAB „Vingės terminalas“ ir pasikrauti 1241 kg svorio krovinį, kurį vėliau įsipareigojo pristatyti į paskirties vietą Rusijos Federacijoje. Remiantis atsakovo turimu CMR važtaraščiu, krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą Rusijos Federacijoje 2017-12-27, ką patvirtina gavėjo spaudas CMR važtaraščio 24 grafoje. Smolensko muitinės poste transporto priemonė buvo patikrinta 2017-12-25 (spaudas CMR važtaraščio 19 grafoje). Atitinka tiek krovinio svoris – 1241 kg, tiek transporto priemonės numeriai – (duomenys neskelbtini). Atsakovo sandėlio valdymo sistemoje esantis pakrovimo darbo lapas taip pat patvirtina, kad į atvykusią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) buvo pakrauta 5 palečių krovinys, kurio bendras svoris sudarė 1241 kg. Atsakovas iš ieškovo nėra gavęs jokios rašytinės pretenzijos su reikalavimu atlyginti žalą. Atsakovo pozicija dėl įvykio buvo nuosekli nuo pat pradžių, t.y. savo kaltės atsakovas neįžvelgė, būtent todėl ieškovas ir iškvietė į įvykio vietą policijos pareigūnus. Nors ieškovas laikosi nuomonės, kad deliktinės atsakomybės sąlygos nagrinėjamoje byloje yra, tačiau nedetalizuoja kuo pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai, koks yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, nei galiausiai kuo pasireiškia atsakovo kaltė.

4. Pažymėjo, kad atsakovas atliko eilinę sandėlio operaciją - mechanizuotą 5 palečių krovinio, kurio bendras svoris buvo 1241 kg, pakrovimą į atvykusią transporto priemonę. Pakrovimui buvo naudojamas elektrinis krautuvas Jungheinrich (duomenys neskelbtini), serijos Nr. 90292596. Šis krautuvas visada naudojamas tokio tipo transporto priemonių pakrovimui. Šio krautuvo svoris be baterijos - 545 kg., baterijos svoris priklauso nuo jos įkrovimo lygio, tačiau maksimalus svoris yra 303 kg. Buvo kraunamos 5 paletės, kurių bendras svoris buvo 1241 kg., arba vidutiniškai apie 250 kg viena paletė. Atsižvelgiant į tai, krautuvo su viena palete svoris sudarė apie 1100 kg (545+303+205=1098). Atsakovui nėra žinoma, kokia yra ieškovui priklausančios transporto priemonės keliamoji galia, tačiau bet kuriuo atveju, krautuvo su viena krovinio palete svoris (apie 1100 kg) neviršijo bendro ieškovo priimto vežti krovinio svorio (1241 kg), todėl neabejotina, kad techniškai tvarkinga transporto priemonė negalėjo būti pažeista pakrovimo metu. Maža to, krovinio pakrovime dalyvavo ir transporto priemonės vairuotojas, kuriam yra geriausiai žinomi jo vairuojamos transporto priemonės techniniai parametrai. Matant, ar bent įtariant, kad transporto priemonė gali neatlaikyti apkrovos, vairuotojas privalėjo stabdyti pakrovimą ir atsisakyti priimti krovinį.

5. Ieškovo pateikiama PVM sąskaita-faktūra už automobilio remontą yra išrašyta 2018-01-23, praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pakrovimo UAB „Vingės terminalas“. Sąskaitoje nurodoma, kad ji yra už automobilio Mercedes Benz Sprinter remontą pagal sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau pati sąmata nėra pridėta, kokie tiksliai remonto darbai buvo atlikti, neaišku. Taip pat nėra aišku ir kaip transporto priemonė buvo eksploatuojama laikotarpiu nuo pakrovimo iki remonto. Nenuginčijamai aišku tik tai, kad transporto priemonė buvo nuvykusi į Rusijos Federaciją ir ten išsikrovė.

6. Atsakovo sandėlio valdymo sistemoje taip pat fiksuota, kad ta pati ieškovo transporto priemonė buvo atvykusi prekių pakrovimui dar du kartus, jau po nurodyto transporto priemonės remonto – 2018-02-02 bei 2018-02-26. 2018-02-02 į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas dviejų palečių krovinys, kurio bendras svoris sudarė 1490 kg., o 2018-02-26 buvo pakrautas penkių palečių krovinys, bendras svoris 691 kg. Jokių nusiskundimų ar incidentų užfiksuota nebuvo, nors krovos darbai buvo atlikti tuo pačiu elektriniu krautuvu, o vasario 2 dieną pakrauto krovinio tiek bendras svoris, tiek vienos paletės svoris netgi viršijo ieškinyje aptariamo 2017-12-22 krovinio svorį. Visa tai tik patvirtina atsakovo poziciją, kad jei ir buvo kažkokie pažeidimai 2017-12-22 pakrovimo metu, tai juos įtakojo ne atsakovo netinkamai pasirinktas pakrovimo būdas, o techniškai netvarkinga ieškovo transporto priemonė.

Šalies argumentai

7. Ieškovas UAB „Eurointer“ dublike nurodė, kad ieškovo apgadintos transporto priemonės Mercedes Benz Sprinter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keliamoji galia yra 3500 kg. To pakanka atsakovo pakrauto krovinio pervežimui, tačiau reikia turėti omenyje, kad toks krovinio svoris pasiskirsto per visą transporto priemonės krovinių skyrių. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovo transporto priemonė yra žemesne, negu atsakovo terminalo rampos aukštis. To pasekoje atsakovo krautuvas su kroviniu „nušokdavo“ nuo rampos ant transporto priemonės krovinių skyriaus dugno taip sudarydamas momentinę apkrovą, dėl kurios ir buvo pažeista ieškovo transporto priemonė. Ieškovo vairuotojas iš tiesų dalyvavo pakrovime ir nurodė krautuvo vairuotojui, kad krovinio paletes reikia tik atgabenti prie transporto priemonės, o toliau ieškovo vairuotojas jas pakraus į transporto priemonę su turimu vežimėliu. Tačiau atsakovo krautuvo vairuotojas ignoravo šį nurodymą. Iš karto po transporto priemonės apgadinimo žalos atlyginimo klausimas buvo aptarinėjamas su atsakovo atsakingais darbuotojais, buvo gautas patikinimas, jog žala bus atlyginta. Pasiūlius sudaryti rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, tai daryti atsisakyta. Po to ieškovas į įvykio vietą iškvietė policiją. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas laikosi nuomonės, jog atsakovo pozicija dėl žalos atlyginimo buvo išreikšta nedviprasmiškai ir būtinybės teikti rašytinę pretenziją nebuvo.

8. Atsakovas UAB „Vingės terminalas“ triplike nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti ieškovui UAB „Eurointer“ iš atsakovo UAB „Vingrės terminalas“ 972,00 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 122,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Eurointer“.

10. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovo UAB „Eurointer“, teikiančio krovinių pervežimo paslaugas, transporto priemonė Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-12-22 atvyko į atsakovui UAB „Vingės terminalas“ priklausantį sandėlį, adresu Vilniaus r. sav., Bareikiškių k., Minsko pl. 202, krovinio pasikrovimui. Pagal transporto priemonių registracijos duomenis, ginčo automobilis atvyko prie rampos Nr. 6 2017-12-22 08:54 val., įvažiavimo laikas 09:48 val., išvykimo laikas 14:54 val. Ginčo taip pat nėra, kad į automobilį buvo pakrauta 1241 kg krovinys, kurio pervežimą ieškovas įvykdė – pristatė jį į Rusijos Federaciją (CMR važtaraščio duomenys). Teismas ištyręs įrodymus konstatavo, kad pakraunant krovinį į jam priklausančią transporto priemonę, atsakovo darbuotojai su keltuvu įvažiavo į ieškovo transporto priemonės krovinių skyrių, kur dėl rampos ir automobilio aukščio skirtumų įvykdavo krautuvo šuolis į automobilio krovinio skyrių. Dėl tokios apkrovos ir buvo sulaužytos automobilio krovinių skyriaus grindys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Apeliantas (atsakovas) UAB „Vingės terminalas“ skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nesutinka su sprendimu, nes teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo darbuotojai pažeidė pareigą elgtis maksimaliai rūpestingai ir atidžiai, nes elektrinis krautuvas Jungheinrich (duomenys neskelbtini) visada yra naudojamas tokio tipo transporto priemonių pakrovimui; nes atsakovo darbuotojai ne kartą yra vykdę krovinių pakrovimą/iškrovimą iš nedidelių komercinių transporto priemonių būtent tuo pačiu elektriniu krautuvu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

13. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

14. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

15. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Byloje nustatyta, kad ieškovo automobilio krovinio skyriaus grindų sulaužymą sąlygojo netinkamai atsakovo darbuotojų vykdytas krovinio pakrovimas. Byloje pateiktos fotonuotraukos (ieškinio 2 priedas), kuriose matyti automobilio Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio skyriaus grindų išilginis lūžis (dalis lūžio matoma kiaurai ir iš automobilio apačios). Transporto priemonės Mercedes Benz Sprinterk, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad transporto priemonės pirmosios registracijos data 2014-02-27 (kodas B), registracijos liudijimo savininkas – UAB „Eurotir“ (kodas C.1.1.), AB Luminor Bank (C.2.1.), leidžiama maksimali masė – 3 500 kg (kodas F.1.) (Kodai registracijos liudijime patvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 „Dėl kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“).

16. Iš ieškovo ginčo automobilio foto nuotraukos matyti, kad automobilio krovinio skyriaus grindys yra apie 95 cm aukštyje nuo žemės. Iš atsakovo pateiktos rampos foto nuotraukos matyti, kad jos aukštis nuo žemės gali būti reguliuojamas nuo 70 cm iki 107 cm. Nors automobilio leidžiama maksimali masė su kroviniu yra 3 500 kg ir ginčo atveju šis bendras svoris nebuvo viršytas, tačiau net ir pasirinkus atitinkamą aukštį, krautuvui (545 kg + 303 kg maksimaliai pakrautos baterijos = 848 kg) su kroviniu įvažiuojant nuo rampos į krovinio skyrių realiai susidaro momentinė apkrova. Būtent siekiant išvengti momentinės apkrovos krovinio skyriaus grindims, kroviniai į ieškovo automobilį įkeliami turimu vežimėliu, kas buvo sėkmingai atlikta du kartus po ginčo įvykio(CPK 185 str.).

17. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktas, kt.).

18. Skunde apeliantas dėsto, kad pakrovimo rampos turi technines galimybes susilyginti su kraunamos transporto priemonės krovinių skyriaus grindimis, todėl teismas sprendime padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad krautuvui su kroviniu įvažiuojant nuo rampos į krovinių skyrių vis vien realiai susidaro momentinė apkrova. Šis apeliacinio skundo teiginys taip pat nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieškovo automobilio techninius parametrus (leidžiama maksimali masė su kroviniu yra 3500 kg), krautuvo su viena krovinio palete svorį – apie 1 098 kg, kaip atsiliepime nurodė atsakovas, padarė pagrįstą išvadą, kad, net ir pasirinkus atitinkamą rampos aukštį, su kroviniu įvažiuojant nuo rampos į transporto priemonės krovinio skyrių susidaro momentinė apkrova, nuo kurios lūžo grindys, nes esant tokiam krautuvo su kroviniu svoriui įvažiuoti į tokios mažos keliamosios galios mašinos krovinių skyrių apskritai negalima, tam turi būti naudojamas vežimėlis.

19. Apeliantas nurodo, kad 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. vasario 26 d. į ieškovo transporto priemonę buvo pakrauti kroviniai, kurių svoriai sudarė atitinkamai 1490 kg. ir 691 kg., ir nurodo, kad buvo kraunama naudojant tą patį elektrinį krautuvą. Tačiau minėtų vykdytų pakrovimų darbo lapai, kurie pateikti atsakovo prie atsiliepimo, nepatvirtina atsakovo teiginių dėl transporto priemonės pakrovimo aplinkybių ir atsakovo pozicijos, nes jose konkrečiai nėra nurodyta - su kokiomis pagalbinėmis krovos priemonėmis atsakovas vykdė pakrovimo darbus ir ar minėti kroviniai buvo tik atgabenti prie transporto priemonės ar buvo pakrauti į transporto priemonę. Taip pat šis apelianto teiginys nepaneigia liudytojo A. Z. paaiškinimų, kad per šiuos du kartus po įvykio į ieškovo transporto priemonę kroviniai buvo kraunami ne su krautuvu, o su vežimėliu.

20. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas konstatavo UAB Vingės terminalas veiksmų neteisėtumą, nustatęs, kad atsakovo darbuotojai, pažeisdami bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai, sąžiningai, neužtikrino saugaus operacijų su kroviniu atlikimo, ko pasėkoje buvo sugadinta ieškovo transporto priemonė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurių turinys leistų objektyviai daryti išvadą, kad ieškovo transporto priemonės apgadinimo priežastys yra kitos, nesusijusios su netinkamai ir nekvalifikuotai atsakovo darbuotojų atliktu pakrovimu, t. y. kad tokios priežastys nesusijusios su atsakovu.

22. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, pagal byloje pateiktus duomenis vertino transporto priemonės sugadinimų pobūdį ir dydį, nustatė, kokie apgadinimai buvo užfiksuoti po įvykio, taip pat atsižvelgė į tai, kad automobilis buvo remontuotas ir į pateiktas remonto išlaidas, rėmėsi šalių paaiškinimais ir padarė išvadas dėl ieškovui priteistinos žalos dydžio, t. y 972,00 EUR.

23. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas UAB „Eurointer“ pateikė teismui duomenis apie patirtas 500 eurų bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareikštą skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš atsakovo ieškovui priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo UAB „Vingės terminalas“ skundą atmesti.

Priteisti ieškovui UAB „Eurointer“ į.k. 122739571, iš atsakovo UAB „Vingės terminalas“ į.k. 122770150, 500 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Alvydas Barkauskas