Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mechel Nemunas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mechel Nemunas“ dėl nuostolių tvarkant aplinką atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mechel Nemunas“, prašydamas valstybės naudai iš atsakovės priteisti 5 962,25 Eur nuostolių, patirtų tvarkant aplinką, atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė su UAB „Jukneda“ 2013 m. birželio 25 d. sudarė sutartį Nr. K- 13/06-25 (toliau – Sutartis), kuria susitarė, kad atsakovė pateikia UAB „Jukneda“ išrūšiuotas atliekas, nurodytas Sutarties priede Nr. 1, tame tarpe ir atliekas, kurių kodai 13 02 08* (kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva), 16 01 03 (naudotos padangos), 15 02 02* (absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis), o UAB “Jukneda“ išveža atliekas savo transportu.

3. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – KRAAD) atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Jukneda“ atsakovės perduotos atliekos, kurių kodai 13 02 08*, 16 01 03, 15 02 02*, nelegaliai laikomos nelegaliame UAB „Jukneda“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB „Jukneda“ sandėlis). UAB „Jukneda“ pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000656 (toliau – Licencija) ir 2012 m. liepos 3 d. taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 1/68 (toliau – Taršos leidimas) atliekas, kurių kodai 13 02 08*, 16 01 03, 15 02 02*, galėjo tik surinkti (S1), vežti (S2), eksportuoti (S4) ir R1-R12 veikloms skirtas atliekas laikyti (R13), tačiau šių atliekų laikyti ir šalinti (sutvarkyti) neturėjo teisės. Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), 1 priedo 2.1 punktą, atliekos, kurių kodai 13 02 08*, 15 02 02*, priskiriamos pavojingoms ir šalintinoms atliekoms.

4. KRAAD iš atsakovės pateiktų duomenų nustatė, kad atsakovė 2014 m. perdavė UAB „Jukneda“ 5,335 t atliekų (atliekų, kurių kodas 15 02 02* - 4 ,560 t, atliekų, kurių kodas 16 01 03 - 0,700 t, atliekų, kurių kodas 13 02 08* - 0,075 t). KRAAD 2017 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad UAB „Jukneda“ neturėjo teisės tvarkyti jai atsakovės perduotų atliekų, kurių kodai 13 02 08*, 16 01 03, 15 02 02*, kad UAB „Jukneda“ sandėlyje rastos nelegaliai saugomos atliekos, kurių kodai 13 02 08*, 16 01 03, 15 02 02*, kad atsakovei siūloma atvykti į UAB „Jukneda“ sandėlį ir geranoriškai susigrąžinti arba perduoti teisėtam atliekų tvarkytojui atsakovės atliekas: atliekų kodas 15 02 02* - 4 ,560 t, atliekų kodas 16 01 03 - 0,700 t, atliekų kodas 13 02 08* - 0,075 t, neteisėtai laikomas UAB „Jukneda“ sandėlyje, kad, atsakovei nesusigrąžinus atliekų, iš atsakovės bus išieškotos atliekų sutvarkymo išlaidos. Atsakovė į UAB „Jukneda“ sandėlį neatvyko.

5. Kauno rajono savivaldybės administracija, KRAAD ir UAB „Žalvaris“ 2017 m. lapkričio 21 d. sudarė pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį Nr. S-l (toliau – Atliekų tvarkymo sutartis), kurios pagrindu UAB „Žalvaris“ sutvarkė UAB „Jukneda“ sandėlyje nelegaliai buvusias atliekas, tarp jų ir atsakovei priklausančias atliekas: atliekų kodas 15 02 02* - 4 ,560 t, atliekų kodas 16 01 03 - 0,607 t, atliekų kodas 13 02 08* - 0,075 t.

6. Atsakovė, Sutarties pagrindu perduodama UAB „Jukneda“ atliekas, privalėjo įsitikinti UAB „Jukneda“ teise perduodamas atliekas sutvarkyti. Kadangi atsakovė nesilaikė teisės aktais nustatytų reikalavimų tinkamai pati sutvarkyti atliekas arba perduoti jas galutiniam atliekų tvarkytojui, atsakovei kyla pareiga atlyginti nesutvarkytų atsakovės atliekų tvarkymo išlaidas. Pagal Atliekų tvarkymo sutarties sąlygas, 1 t atliekų sutvarkymo kaina yra 1 137,40 Eur. Todėl atsakovės atlygintina žala yra 5 962,25 Eur.

7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

8. Atsakovė nurodė, kad ji atliekas teisėtai Sutarties pagrindu perdavė UAB „Jukneda“, kuri turėjo Licenciją tvarkyti atliekas, Taršos leidimą, buvo įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre.

9. Ieškovas nenurodė, kokiu būdu turėjo būti sutvarkytos atliekos, kurių kodai 13 02 08*, 15 02 02*, 16 01 03. Atsakovės atliekos galėjo būti naudojamos pagal atliekų naudojimo veiklos kodą R1 – iš esmės naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti. Taigi, ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovo atliekos privalėjo būti tvarkomos vien tik šalinimo būdu, nėra pagrįsti.

10. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Jukneda“ sandėlio patikrinimo metu buvo užfiksuota tik viena metalinė statinė su atsakovės lipduku, tačiau nėra įrodymų, kokios atliekos buvo statinės viduje. Nors UAB „Jukneda“ sandėlyje buvo užfiksuota tik viena metalinė statinė su atsakovės lipduku, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės atlyginimą už visą 2014 m. atliekų susidarymo apskaitos ataskaitoje fiksuotą UAB „Jukneda“ perduotų atliekų, kurių kodai 13 02 08*, 15 02 02*, 16 01 03, kiekį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patikrinimo metu UAB „Jukneda“ sandėlyje buvo rastas visas atsakovės 2014 m. perduotų atliekų, kurių kodai 13 02 08*, 15 02 02*, 16 01 03, kiekis.

11. Žala aplinkai buvo padaryta UAB „Jukneda“ atsakingų asmenų nusikalstama veika netinkamai tvarkant perduotas atliekas, kas nustatyta įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Nustačius, kad už UAB „Jukneda“ perduotų atliekų tvarkymą atsakingi asmenys pripažinti kaltais ir nuteisti dėl žalos aplinkai padarymo, nėra teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių) už atliekų, buvusių UAB „Jukneda“ sandėlyje, sutvarkymą.

12. Ieškovas atsakovei reiškia tapačius reikalavimus dėl žalos atlyginimo kaip ir baudžiamojoje byloje, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pripažino ieškovo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir civilinį ieškinį perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi, ieškovas siekia prisiteisti dvigubą sumą už atliekų sutvarkymą tiek iš UAB „Jukneda“ atsakingų asmenų, tiek iš atsakovės.

13. Ieškovo reikalavimui turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris prasidėjo 2017 m. spalio 3 d., KRAAD išsiuntus atsakovei raštą dėl atliekų atsiėmimo. Su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 14 d. Jeigu teismas vertintų, kad šiuo atveju turi būti taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui apie galimai nelegalų UAB „Jukneda“ sandėlį buvo žinoma dar 2015 m. balandžio 1 d., kada buvo atliktas patikrinimas, tai ieškovas yra praleidęs ir šį ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės ieškovui 5 962,25 Eur nuostolių, patirtų tvarkant aplinką, atlyginimą ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovės 134 Eur žyminio mokesčio valstybei.

15. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad UAB „Jukneda“ sandėlyje buvo rastos atsakovės perduotos atliekos.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog ant UAB „Jukneda“ sandėlyje rastų atliekų buvo rastos etiketės su atsakovės pavadinimu. Liudytojas Aplinkos apsaugos departamento teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas M. V. paaiškino, kad UAB „Jukneda“ sandėlis buvo apžiūrėtas du kartus. Kadangi aplinkos apsaugos darbuotojų tikslas buvo identifikuoti kuo daugiau subjektų, kurių atliekos buvo sandėlyje, tai jei nufotografavo vieną talpyklą, pažymėtą konkretaus savininko duomenimis, kitų to paties savininko talpyklų nebefotografavo. Vėliau iš sistemos buvo ištrauktos metinės atliekų suvestinės ir pagal jas buvo išsiuntinėti raštai įmonėms, kurių atliekos buvo rastos sandėlyje, ir buvo prašoma pateikti informaciją, ar jos atidavė atliekas UAB „Jukneda“, gavus atsakymą, kad atidavė, buvo siunčiami raštai geranoriškai atliekas atsiimti.

17. Šie liudytojo parodymai patvirtina, jog UAB „Jukneda“ sandėlyje buvo rastos atsakovei priklausančios atliekos, o atliekų kiekis buvo nustatytas pagal atsakovės pateiktus duomenis.

18. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės teiginių, kad ji neturėjo pareigos tikrinti, ar UAB „Jukneda“ gali tvarkyti (šalinti) pavojingas atliekas, pažymėjo, kad nagrinėdami juridinių asmenų, perdavusių UAB „Jukneda“ atliekas, kurios buvo rastos UAB „Jukneda“ sandėlyje, skundus bei ieškovo ieškinius tuo pačiu pagrindu, koks nurodytas ir nagrinėjamoje byloje, teismai jau yra konstatavę, jog nors teisės aktuose tiesiogiai nėra nustatyta atliekų gamintojo (turėtojo) pareiga patikrinti kitam ūkio subjektui išduotų dokumentų (ginčo atveju – Taršos leidimo), detaliai kontroliuoti kitos sutarties šalies veiklą, tačiau tokia pareiga atsiranda iš ginčo teisiniams santykiams aktualiuose teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo, tarptautiniu lygiu taikomo principo „teršėjas moka“ ir juridinio asmens, kaip atliekų gamintojo ir turėtojo, prievolės tinkamai organizuoti ir stebėti visą atliekų tvarkymo veiklą nuo atliekų surinkimo iki jų pašalinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3893-258/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-241/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2110-624/2024).

19. Byloje nustatyta, kad pagal Taršos leidimą UAB „Jukneda“ turėjo teisę atliekas, kurių kodai 15 02 02*, 16 01 03, 3 02 08*, tik surinkti (S1), vežti (S2), eksportuoti (S4) ir R1-R12 veikloms skirtas atliekas laikyti (R13), tačiau šių atliekų laikyti ir šalinti (sutvarkyti) neturėjo teisės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad liudytoja O. Ž., buvusi atsakovės ekologė, nurodė, kad atsakovė nekontroliavo, kur UAB „Jukneda“ ruošiasi laikyti jai perduotas atsakovės atliekas ir kada jos bus utilizuotos.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Jukneda“ nepašalino atsakovės jai perduotų atliekų, atsižvelgdamas į teisinį byloje nagrinėjamų santykių reglamentavimą, konstatavo, kad atsakovei tenka rizika dėl kylančių neigiamų pasekmių tinkamai nesutvarkius jos atliekų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ji nėra atsakinga už žalą, kuri buvo padaryta UAB „Jukneda“ nesutvarkius atsakovės atliekų, ar kad žala aplinkai buvo padaryta UAB „Jukneda“ atsakingų asmenų nusikalstama veika netinkamai tvarkant UAB „Jukneda“ perduotas atliekas, dėl ko, pasak atsakovės, nėra teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių) už atliekų, buvusių UAB „Jukneda“ sandėlyje, sutvarkymą.

21. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas siekia prisiteisti dvigubą sumą už atliekų sutvarkymą tiek iš atsakovės, tiek iš atsakingų UAB „Jukneda“ asmenų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas yra sumažinęs baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus nagrinėjamoje byloje iš atsakovės prašoma priteisti suma.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju taikomas ne Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o taikomas specialiame įstatyme – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (toliau – APĮ) – nustatytas penkerių metų senaties terminas, kurio ieškovas nėra praleidęs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

23. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kaip buvo nustatyta, kokios atliekos ir koks jų kiekis buvo užfiksuotas fotonuotraukoje esančioje talpykloje, bei ar jos atitinka tas atliekas, kurias atsakovė perdavė UAB „Jukneda“. Nors nuotraukoje matoma etiketė su informacija apie pavojingas atliekas ir kad jų turėtoja yra atsakovė, iš šios nuotraukos negalima tiksliai nustatyti, kokios atliekos ir koks jų kiekis buvo talpykloje. Pirmosios instancijos teismas apie atsakovės nesutvarkytų atliekų kiekį sprendė tik iš atsakovės deklaruotų duomenų apie 2014 m. UAB „Jukneda“ perduotas atliekas. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, nes nevertino visų byloje esančių duomenų, jų visumos, ieškovo teiginiams suteikdamas prioritetą kitų įrodymų atžvilgiu; nenustatinėjo esminių faktinių aplinkybių, ar UAB „Jukneda“ sandėlyje buvo rastas visas nesutvarkytas atsakovės atliekų kiekis, kurį atsakovė 2014 m. perdavė UAB „Jukneda“;

23.2. iš ieškovo į bylą pateikto 2017 m. gruodžio 22 d. patikrinimo akto Nr. KP-669 matyti, jog UAB „Jukneda“ sandėlyje su atliekų kodu 13 02 08* buvo rasti tokie atliekų kiekiai: 0,214 t, 1,457 t, 2,846 t, 0,19 t, 1,963 t, 2,169 t, 0,390 t, 0,795 t, 0,972 t, 2,894 t, 4,423 t. Tačiau nei vienas iš atliekų kiekio pagal svorį neatitinka atsakovės 2014 m. perduoto atliekų kiekio - 0,075 t. UAB „Jukneda“ sandėlyje su atliekų kodu 15 02 02* buvo rasti tokie atliekų kiekiai: 2,293 t, 0,333 t, 1,549 t, 0,648 t, 1,484 t, 0,982 t, 0,562 t, 0,512 t, 0,060 t, 0,137 t, 2,766 t, 1,601 t. Tačiau nei vienas iš atliekų kiekio pagal svorį neatitinka atsakovės 2014 m. perduoto atliekų kiekio – 2,560 t ir 2 t. Atsakovė perdavė UAB „Jukneda“ ir kitas atliekas, kurių UAB „Jukneda“ sandėlyje nebuvo rasta. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Jukneda“ sandėlyje buvo rastas visas atsakovės deklaruotas ir 2014 m. perduotas atliekų kiekis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui nuostolių atlyginimą už visą 2014 m. perduotą atliekų kiekio sutvarkymą;

23.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismų sprendimais bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl kitų pavojingų atliekų – ėsdinimo (druskos) rūgščių – tvarkymo būdų. Atsakovė nebuvo šių bylų šalimi ir ėsdinimo (druskos) rūgščių UAB „Jukneda“ neperdavė;

23.4. pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių ir nepasisakė dėl atsakovės perduotų atliekų taikytino tvarkymo būdo. Sutarties sudarymo ir vykdymo metu galiojančiuose teisės aktuose nebuvo nustatyta atliekų gamintojo (turėtojo) pareigos patikrinti kito ūkio subjekto išduodamų dokumentų tikrumą, detaliai kontroliuoti kitos sutarties šalies veiklą. UAB „Jukneda“ turėjo Licenciją tvarkyti pavojingas ir nepavojingas atliekas, turėjo Taršos leidimą, buvo įregistruota viešame Atliekas tvarkančių įmonių registre. Taršos leidime nurodyti tokie atliekų, kurių kodai 15 02 02*, 16 01 03, 3 02 08*, tvarkymo būdai: S1 - surinkimas, S2 - vežimas, S4 - eksportas, R13 - R1-R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymas (išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo). Atsakovė perdavė UAB „Jukneda“ mažesnius atliekų kiekius, nei buvo nurodyta Taršos leidime. Atsižvelgiant į tai, UAB „Jukneda“ atitiko visus teisės aktų nustatytus reikalavimus atliekų tvarkymo veiklai vykdyti;

23.5. atsakovei sudarant Sutartį, atsakovė buvo įsitikinusi, kad UAB „Jukneda“ turėjo galiojančius ir tuo metu privalomus dokumentus, įrodančius teisę verstis atliekų tvarkymo veikla, susijusia su Sutarties vykdymu. Taigi, atsakovė ėmėsi visų būtinų priemonių, kad, perduodant tvarkyti atliekas, būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams;

23.6. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-1020/2023 nustatyta, kad žala aplinkai buvo padaryta UAB „Jukneda“ atsakingų asmenų nusikalstama veika netinkamai tvarkant UAB „Jukneda“ perduotas atliekas. Nustačius, kad UAB „Jukneda“ atsakingi asmenys pripažinti kaltais ir nuteisti dėl žalos aplinkai padarymo, šiuo atveju nėra teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos (nuostolių) už atliekų, buvusių UAB „Jukneda“ sandėlyje, sutvarkymą;

23.7. ieškovas ne kartą pripažino, kad atsakovei yra pareiškęs tapačius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo kaip ir baudžiamojoje byloje, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pripažino ieškovo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir perdavė civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nepašalino abejonių dėl to, ar ieškovui nebus priteista dviguba suma už atliekų sutvarkymą ir iš atsakovės, ir iš UAB „Jukneda“ atsakingų asmenų;

23.8. atsakovei neturėtų būti taikoma atsakomybė už tai, kad UAB „Jukneda“ nesilaikė nustatytų reikalavimų, vykdydama savo veiklą, nes neperdavė dalies surinktų atliekų galutiniam tvarkytojui ir sandėliavo jas nelegaliame sandėlyje. Tokios rūšies pažeidimų kontrolė priklauso ieškovui. Principas „teršėjas moka“ nėra absoliutus, ir gamintojo atsakomybė gali būti vertinama tik pagal konkrečią situaciją. Atsakovė visas jos atžvilgiu teisės aktuose nustatytas pareigas, taip pat ir sutartines prievoles, įvykdė tinkamai, elgėsi apdairiai, atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė teisėtai perdavė atliekas UAB „Jukneda“ pagal Sutartį.

24. Ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.1. nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kuriuose būtų tiksliai nurodyta, kiek ir kokių atliekų buvo rasta UAB „Jukneda“ sandėlyje, taip pat, kad ieškovas pateikė tik vieną nuotrauką, kurioje matoma sandėlyje rasta talpykla, ant kurios užklijuota atsakovės etiketė. Aplinkybės, susijusios su atliktu patikrinimu, buvo nurodytos liudytojo M. V.. KRAAD 2017 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad UAB „Jukneda“ neturėjo teisės tvarkyti jai atsakovės perduotų atliekų, kurių kodai 13 02 08*, 16 01 03, 15 02 02*, kad UAB „Jukneda“ sandėlyje rastos nelegaliai saugomos atsakovės atliekos, kurių kodai 13 02 08*, 16 01 03, 15 02 02*, kad atsakovei siūloma atvykti į UAB „Jukneda“ sandėlį ir geranoriškai susigrąžinti arba perduoti teisėtam atliekų tvarkytojui atsakovės atliekas: atliekų kodas 15 02 02* - 4 ,560 t, atliekų kodas 16 01 03 - 0,700 t, atliekų kodas 13 02 08* - 0,075 t, neteisėtai laikomas UAB „Jukneda“ sandėlyje, kad, atsakovei nesusigrąžinus atliekų, iš atsakovės bus išieškotos atliekų sutvarkymo išlaidos. Atsakovė į UAB „Jukneda“ sandėlį neatvyko;

24.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 32¹ straipsnyje nustatyta, kad, esant neišvengiamai (realiai) žalos aplinkai grėsmei, ūkio subjektas, kurio veikla sukėlė šią grėsmę, privalo nedelsdamas imtis visų būtinų priemonių žalos aplinkai prevencijai. Jeigu ūkio subjektas nevykdo pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir kt., savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis taiko būtinas priemones;

24.3. svarbi aplinkybė yra ta, kad ne tik atsakovės atliekos buvo rastos UAB „Jukneda“ sandėlyje, bet ir kitų juridinių asmenų atliekos, kuriems, kaip ir atsakovei, buvo išsiųsti raginimai atliekas atsiimti, ką beveik visos įmonės ir padarė. Ieškovo rašte atsakovei buvo aiškiai nurodyta, kad, nesutikus geranoriškai susigrąžinti atliekų, patirtos išlaidos, susijusios su tinkamų atliekų sutvarkymu, bus išieškotos iš atsakovės. Atsakovė nesiėmė veiksmų įsitikinti, kokios atsakovės atliekos yra rastos UAB „Jukneda“ sandėlyje, atliekų neatsiėmė. KRAAD organizavo ir įvykdė atsakovės 4,560 t atliekų, kurių kodas 15 02 02*, 0,607 t atliekų, kurių kodas 16 01 03) ir 0,075 t atliekų, kurių kodas 13 02 08*, sutvarkymą ir patyrė 5 962,25 Eur išlaidų. Pagal AAĮ 32² straipsnį, visas žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ir kt. išlaidas ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę. Taigi, atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovo patirtas ieškovo išlaidas už netinkamą perduotų atliekų sutvarkymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. UAB „Jukneda“ 2012 m. liepos 3 d. išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 1/68 (Taršos leidimas), 2012 m. rugpjūčio 20 d. išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000656 (Licencija). Pagal Taršos leidimo sąlygas, UAB „Jukneda“ atliekas, kurių kodai 13 02 08* (kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva), 16 01 03 (naudotos padangos), 15 02 02* (absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis), galėjo naudoti šiais būdais: surinkti (S1), vežti (S2), eksportuoti (S4) ir R1-R12 veikloms skirtas atliekas laikyti (R13). Taršos leidime nurodytos veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini).

28. Atsakovė su UAB „Jukneda“ 2013 m. birželio 25 d. sudarė sutartį Nr. K-13/06-25 (Sutartis), kuria susitarė, kad atsakovė pateikia UAB „Jukneda“ išrūšiuotas atliekas, nurodytas Sutarties priede Nr. 1, tame tarpe ir atliekas, kurių kodai 13 02 08*, 16 01 03, 15 02 02*, o UAB “Jukneda“ priima atliekas ir išveža atliekas savo transportu.

29. 2015 m. balandžio 1 d. patikrinimo metu UAB „Jukneda“ nelegaliame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (UAB „Jukneda“ sandėlis) buvo rastos laikomos pavojingos ir nepavojingos atliekos. KRAAD 2017 m. atliko UAB „Jukneda“ sandėlyje rastų atliekų apžiūrą ir nustatė, kad tarp rastų atliekų yra atliekų, pažymėtų atsakovės etikete. KRAAD iš atsakovės pateiktų duomenų nustatė, kad atsakovė 2014 m. perdavė UAB „Jukneda“ 5,335 t atliekų (atliekų, kurių kodas 15 02 02* - 4 ,560 t, atliekų, kurių kodas 16 01 03 - 0,700 t, atliekų, kurių kodas 13 02 08* - 0,075 t).

30. KRAAD 2017 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad UAB „Jukneda“ pagal Taršos leidimą neturėjo teisės laikyti šalinimui skirtų atliekų, kurių kodai 13 02 08*, 16 01 03, 15 02 02*, kad UAB „Jukneda“ sandėlyje rastos nelegaliai laikomos atsakovės atliekos, kurių kodai 13 02 08*, 16 01 03, 15 02 02*, kad atsakovei siūloma atvykti į UAB „Jukneda“ sandėlį ir geranoriškai susigrąžinti arba perduoti teisėtam atliekų tvarkytojui atsakovės atliekas: atliekų kodas 15 02 02* - 4 ,560 t, atliekų kodas 16 01 03 - 0,700 t, atliekų kodas 13 02 08* - 0,075 t, neteisėtai laikomas UAB „Jukneda“ sandėlyje, kad, atsakovei nesusigrąžinus atliekų, iš atsakovės bus išieškotos atliekų sutvarkymo išlaidos. Atsakovė į UAB „Jukneda“ sandėlį neatvyko.

31. Kauno rajono savivaldybės administracija, KRAAD ir UAB „Žalvaris“ 2017 m. lapkričio 21 d. sudarė pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį Nr. S-l (Atliekų tvarkymo sutartis), kurios pagrindu UAB „Žalvaris“ sutvarkė UAB „Jukneda“ sandėlyje buvusias atliekas.

32. Ieškovas nurodė, kad tarp sutvarkytų atliekų buvo ir atsakovei priklausančios atliekos: atliekų kodas 15 02 02* - 4 ,560 t, atliekų kodas 16 01 03 - 0,607 t, atliekų kodas 13 02 08* - 0,075 t. Pagal Atliekų tvarkymo sutarties sąlygas, 1 t atliekų sutvarkymo kaina yra 1 137,40 Eur, atitinkamai, atsakovei priklausančių atliekų sutvarkymo kaina yra 5 962,25 Eur.

33. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji UAB „Jukneda“ 2014 m. perdavė tokius atliekų kiekius: 1) 2014 m. birželio 19 d. perdavė 2,560 t atliekų, kurių kodas 15 02 02*; 2014 m. lapkričio 12 d. perdavė 2 t atliekų, kurių kodas 15 02 02*; 2014 m. lapkričio 18 d. perdavė 0,700 t atliekų, kurių kodas 16 01 03; 2024 m. lapkričio 18 d. perdavė 0,075 t atliekų, kurių kodas 13 02 08*. Visos atsakovės perduotos atliekos buvo supakuotos ir pažymėtos lipdukais. Tuo tarpu ieškovas UAB „Jukneda“ sandėlio patikrinimo metu užfiksavo tik vieną metalinę statinę, ant kurios buvo atsakovės lipdukas. Atsakovė nurodė, kad iš 2017 m. gruodžio 22 d. patikrinimo akto Nr. KP-669 matyti, jog UAB „Jukneda“ sandėlyje atliekų, kurių kodas 13 02 08*, buvo rasti tokie kiekiai: 0,214 t, 1,457 t, 2,846 t, 0,19 t, 1,963 t, 2,169 t, 0,390 t, 0,795 t, 0,972 t, 2,894 t, 4,423 t. Tačiau nei vienas iš atliekų kiekio pagal svorį neatitinka atsakovės 2014 m. perduoto šio kodo atliekų kiekio - 0,075 t. UAB „Jukneda“ sandėlyje atliekų, kurių kodas 15 02 02*, buvo rasti tokie kiekiai: 2,293 t, 0,333 t, 1,549 t, 0,648 t, 1,484 t, 0,982 t, 0,562 t, 0,512 t, 0,060 t, 0,137 t, 2,766 t, 1,601 t. Tačiau nei vienas iš atliekų kiekio pagal svorį neatitinka atsakovės 2014 m. perduoto šio kodo atliekų kiekio – 2,560 t ir 2 t. UAB „Jukneda“ sandėlyje atliekų, kurių kodas 16 01 13 (padangos), buvo rasta 0,607 t. Tačiau ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kokios ir kokių transporto priemonių padangos buvo rastos UAB „Jukneda“ sandėlyje, kad būtų galima aplyginti, ar buvo rastos tos pačios padangos, kurias atsakovė perdavė UAB „Jukneda“.

34. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9/2024).

35. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2016).

36. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė Sutarties pagrindu 2014 m. perdavė UAB „Jukneda“ atliekų, kurio kodas 15 02 02* - 4 ,560 t, atliekų, kurių kodas 16 01 03 - 0,700 t, atliekų, kurių kodas 13 02 08* - 0,075 t. Dalis atliekų buvo perduota 2014 m. birželio 19 d. (2,560 t), likusi dalis atliekų – 2014 m. lapkričio mėn. Nelegalus UAB „Jukneda“ sandėlis ir jame laikomi dideli kiekiai pavojingų ir nepavojingų atliekų buvo nustatyti 2015 m. balandžio 1 d. patikrinimo metu, t. y. praėjus santykinai nedaug laiko nuo atsakovės atliekų perdavimo UAB „Jukneda“. Bankroto byla UAB „Jukneda“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi. Nutartyje iškelti bankroto bylą nurodyta, kad nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. UAB „Jukneda“ veiklos nebevykdė. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Jukneda“ būtų eksportavusi, naudojusi ar šalinusi (ar perdavusi naudoti ir (ar) šalinti galutiniams atliekų tvarkytojams) iš atliekų turėtojų surinktas atliekas.

37. Ieškovas pateikė įrodymus – nuotrauką, patvirtinančius, kad UAB „Jukneda“ sandėlyje 2017 m. atliktos atliekų apžiūros metu buvo rasta metalinė statinė su atsakovės etikete. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atliekos, kurių kodas 13 02 08*, UAB „Jukneda“ buvo perduotos metalinėse statinėse.

38. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas liudytoju Aplinkos apsaugos departamento teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas M. V. paaiškino, kad UAB „Jukneda“ sandėlio apžiūra buvo atlikta 2017 m. Buvo susisiekta su policijos pareigūnais, kurie atplombavo ir atrakino UAB „Jukneda“ sandėlį. Apžiūros tikslas buvo identifikuoti kuo daugiau subjektų, kurių atliekos yra UAB „Jukneda“ sandėlyje. Todėl buvo fotografuojamos ant rastų atliekų esančios etiketės, ir, vieną kartą nufotografavus vieno savininko atliekų talpyklą, kitos to paties savininko atliekų talpyklos (atliekos) nebebuvo fotografuojamos. Grįžus, identifikuotiems atliekų savininkams buvo siunčiami raštai pateikti duomenis, ar buvo perduotos atliekos UAB „Jukneda“. Gavus atsakymą, atliekų savininkams buvo siunčiami raštai su siūlymu atvykti į UAB „Jukneda“ sandėlį ir atsiimti savo atliekas. Tokie raštai buvo išsiųsti ir atsakovei.

39. Kaip minėta, KRAAD 2017 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad UAB „Jukneda“ pagal Taršos leidimą neturėjo teisės laikyti šalinimui skirtų atliekų, kurių kodai 13 02 08*, 16 01 03, 15 02 02*, kad UAB „Jukneda“ sandėlyje rastos nelegaliai laikomos atsakovės atliekos, kurių kodai 13 02 08*, 16 01 03, 15 02 02*, kad atsakovei siūloma atvykti į UAB „Jukneda“ sandėlį ir geranoriškai susigrąžinti arba perduoti teisėtam atliekų tvarkytojui atsakovės atliekas: atliekų kodas 15 02 02* - 4 ,560 t, atliekų kodas 16 01 03 - 0,700 t, atliekų kodas 13 02 08* - 0,075 t, neteisėtai laikomas UAB „Jukneda“ sandėlyje, kad, atsakovei nesusigrąžinus atliekų, iš atsakovės bus išieškotos atliekų sutvarkymo išlaidos.

40. Taigi, atsakovė turėjo galimybę nuvykti į UAB „Jukneda“ sandėlį ir įsitikinti, ar šiame sandėlyje yra laikomos atsakovės atliekos, kurių kodai 13 02 08*, 16 01 03, 15 02 02*, kurias atsakovė 2014 m. perdavė UAB „Jukneda“ Sutarties pagrindu, jei taip – kokie kiekiai. Atsakovė į UAB „Jukneda“ sandėlį neatvyko.

41. 2017 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktas Nr. KP-351 ir 2017 m. lapkričio 20 d. patikrinimo aktas Nr. 556 patvirtina, kad dalis identifikuotų UAB „Junkeda“ sandėlyje rastų atliekų savininkų atsiėmė savo atliekas iš šio sandėlio.

42. 2017 m. gruodžio 22 d. patikrinimo akte Nr. KP-669 nurodyta, kad UAB „Žalvaris“ iš UAB „Jukneda“ sandėlio surinko, išvežė ir perdavė sutvarkyti/šalinti: buvusių preliminariai identifikuotų atliekų – 114,675 t, užteršto grunto – 89,637 t, užteršto skysčio – 31,208 t, nežinomų ir preliminariai identifikuotų atliekų – 282,452 t, iš viso – 517,972 t pavojingų ir nepavojingų atliekų, tarp jų 0,214 t, 1,457 t, 2,846 t, 0,19 t, 1,963 t, 2,169 t, 0,390 t, 0,795 t, 0,972 t, 2,894 t, 4,423 t atliekų, kurių kodas 13 02 08*, 2,293 t, 0,333 t, 1,549 t, 0,648 t, 1,484 t, 0,982 t, 0,562 t, 0,512 t, 0,060 t, 0,137 t, 2,766 t, 1,601 t atliekų, kurių kodas 15 02 02*, ir 0,607 t atliekų, kurių kodas 16 01 13. Taigi, UAB „Žalvaris“ sutvarkytų atliekų, kurių kodai 13 02 08*, 16 01 03, 15 02 02*, kiekis nėra mažesnis už atsakovės 2014 m. UAB „Jukneda“ perduotus šiais kodais žymimų atliekų kiekius.

43. Aukščiau nurodytų įrodymų visetas duoda pagrindą pripažinti įrodyta aplinkybę, kad UAB „Jukneda“ sandėlyje buvo rastos ir Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu sutvarkytos atsakovės atliekos: atliekų kodas 15 02 02* - 4 ,560 t, atliekų kodas 16 01 03 - 0,607 t, atliekų kodas 13 02 08* - 0,075 t.

44. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nesutampa atsakovės perduotų atliekų (pakuočių/talpų) svoriai ir UAB „Žalvaris“ perduotų sutvarkyti atliekų (pakuočių/talpų/krūvų) svoriai, nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas dėl Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu sutvarkytų atsakovės atliekų kiekio. Atsakovės nurodyti svorių skirtumai galėjo atsirasti UAB „Jukneda“ sandėlyje rastų atliekų pakuočių/talpų/krūvų perdėliojimo ar pergrupavimo metu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kokias ir kokių transporto priemonių padangas atsakovė perdavė UAB „Jukneda“, todėl neaišku, kaip galėjo būti atliktas atsakovės perduotų padangų ir UAB „Jukneda“ sandėlyje rastų panagų sulyginimas.

45. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) (redakcija, galiojusi atsakovės atliekų perdavimo UAB „Jukneda“ metu) 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis Pagal ATĮ 2 straipsnio 17 dalį, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal ATĮ 2 straipsnio 20 dalį, atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. ATĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali atliekas tvarkyti pats. Taisyklių (redakcija, galiojusi atsakovės atliekų perdavimo UAB „Jukneda“ metu) 7 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuose nurodyti perduotų atliekų rūšis, atliekų kodas ir svoris, atliekų perdavimo data).

46. ATĮ įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje atliekų tvarkymo srityje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos Nr. 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 14 straipsnyje nustatyta, kad pagal principą „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas reikiamai infrastruktūrai ir jos veiklai, padengia pirminis atliekų gamintojas arba esami ar ankstesni atliekų turėtojai. Pagal direktyvos Nr. 2008/98 15 straipsnio 1 dalį, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pirminis atliekų gamintojas ar kitas turėtojas pats atliktų atliekų apdorojimą arba patikėtų apdorojimo atlikimą prekiautojui, įstaigai ar įmonei, kuri atlieka atliekų apdorojimo operacijas. Šios direktyvos 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai pirminis gamintojas ar turėtojas perduoda atliekas vienam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų preliminariam apdorojimui, atsakomybė už visiško panaudojimo ar šalinimo operaciją paprastai nėra panaikinama.

47. Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendime byloje C-335/16 pripažinta, kad pagal direktyvos Nr. 2008/98 14 straipsnį ir principą „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas.

48. Taigi, asmens, atsakingo pagal principą „teršėjas moka“ sąvoka suprantama plačiai ir apima tiek pirminį atliekų gamintoją arba ankstesnį ar dabartinį atliekų turėtoją.

49. AAĮ 32¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant neišvengiamai (realiai) žalos aplinkai grėsmei, ūkio subjektas, dėl kurio veiksmų kilo ši grėsmė, privalo nedelsdamas imtis visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių. Jeigu neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų žalos aplinkai prevencijos priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka. Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ar neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos priemonių išlaidų arba nenustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, arba atsakingas už žalą aplinkai juridinis asmuo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ar fizinis asmuo miręs, savivaldybės vykdomoji institucija ir (arba) valstybės institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis taiko būtinas priemones (AAĮ 32¹ straipsnio 4 dalis). Pagal AAĮ 32² straipsnio 1 dalį, visas žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės institucijos pagal kompetenciją (pačios ar per trečiuosius asmenis). Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (AAĮ 34 straipsnio 2 dalis).

50. UAB „Jukneda“ pagal Taršos leidimo sąlygas atliekas galėjo naudoti tik šiais būdais: surinkti (S1), vežti (S2), eksportuoti (S4) ir R1-R12 veikloms skirtas atliekas laikyti (R13). Taisyklių 36 punkte nustatyta, kad atliekas surenkanti ar vežanti įmonė surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius: pavojingas atliekas – ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų priėmimo iš atliekų turėtojo (Taisyklių 36.4 punktas); kitas Taisyklių 36.1 - 36.4 punktuose nenurodytas atliekas – ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šių atliekų priėmimo iš atliekų turėtojo. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės perduotos atliekos, kurių kodai 15 02 02*, 16 01 03, 13 02 08*, galėjo būti naudojamos pagal atliekų naudojimo veiklos kodą R1(iš esmės naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti), tačiau UAB „Junkeda“ pagal Taršos leidimo sąlygas negalėjo tvarkyti atliekų R1 būdu. UAB „Jukneda“ galėjo tik laikyti R1-R12 veikloms skirtas atliekas. Be to, iš atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų išrašų iš Atliekų tvarkytojų valstybės registro matyti, kad atliekas, kurių kodai 15 02 02*, 16 01 03, 13 02 08*, naudoti R1 būdu turi teisę pateiktuose registro išrašuose nurodytos įmonės, tarp kurių nėra UAB „Jukneda“.

51. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nei ieškovas nenurodė, kokiu būdu turėjo būti tvarkomos atsakovės atliekos, kurių kodai 15 02 02*, 16 01 03, 13 02 08*, nei pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nepasisakė dėl šių atsakovės atliekų, perduotų UAB „Jukneda“, tvarkymo būdų, šios aplinkybės neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats. UAB „Jukneda“ pagal taršos leidimo sąlygas neturėjo teisės jai perduotų atsakovės atliekos, kurių kodai 15 02 02*, 16 01 03, 13 02 08*, nei naudoti Taisyklių 4 priedo III dalyje nustatyta tvarka, nei šalinti Taisyklių 4 priedo II dalyje nustatyta tvarka, o iš esmės turėjo teisę tik atliekas surinkti ir vežti (pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius), kas yra tik tarpinė atliekų tvarkymo veikla.

52. UAB „Jukneda“ iš atsakovės surinktas atliekas neteisėtai laikė nelegaliame UAB „Junkeda“ sandėlyje, atliekos nebuvo pristatytos į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius. Atsakovė apie šį faktą, taip pat apie atsakovės pareigą susigrąžinti UAB „Jukneda“ perduotas atliekas arba perduoti atliekas galutiniams atliekų tvarkytojams buvo informuota KRAAD 2017 m. spalio 3 d. raštu, tačiau atsakovė atliekų nesusigrąžino.

53. Dėl UAB „Jukneda“ sandėlyje rasto didelio neteisėtai laikomų pavojingų ir nepavojingų atliekų kiekio (pagal 2017 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktą Nr. KP-669, UAB „Žalvaris“ iš UAB „Jukneda“ sandėlio surinko, išvežė ir perdavė sutvarkyti/šalinti atliekų savininkų nesusigrąžintų atliekų: buvusių preliminariai identifikuotų atliekų – 114,675 t, užteršto grunto – 89,637 t, užteršto skysčio – 31,208 t, nežinomų ir preliminariai identifikuotų atliekų – 282,452 t, iš viso – 517,972 t pavojingų ir nepavojingų atliekų) ir gręsiančios ekogeologinės katastrofos, ieškovė pagal AAĮ 32¹ straipsnio 4 dalį ėmėsi priemonių žalai išvengti – sudarė Atliekų tvarkymo sutartį, kurios pagrindu UAB „Jukneda“ sandėlyje rastos atliekos buvo sutvarkytos.

54. Atsakovė, perduodama atliekas UAB „Jukneda“, kuri neturėjo teisės šių atliekų laikyti ir sutvarkyti (sunaudoti ir (ar) pašalinti), nepasidomėdama, ar UAB „Jukneda“ turi susitarimą su galutiniu atliekų tvarkytoju, nesusigrąžindama nelegaliai UAB „Jukneda“ sandėlyje laikomų atliekų ir neperduodama jų atliekas tvarkančioms įmonėms, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl atliekų sutvarkymo (sunaudojimo ir (ar) pašalinimo). Todėl atsakovei, kaip pirminei atliekų gamintojai, kyla pareiga atlyginti atsakovės atliekų sutvarkymo išlaidas.

55. Ieškovas Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-245/2021, kurioje UAB „Jukneda“ atsakingi asmenys buvo kaltinami padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnyje (aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, nusikalstama veika yra susijusi su UAB „Jukneda“ sandėlyje rastomis atliekomis), buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 6 091 148,97 Eur žalos, padarytos aplinkai, ir dėl 387 157,52 Eur nuostolių priteisimo iš kaltinamų asmenų. Į prašomus priteisti 387 157,52 Eur nuostolius įtraukta suma, kurią ieškovas sumokėjo UAB Žalvaris“ pagal Atliekų tvarkymo sutartį už UAB „Jukneda“ sandėlyje rastų atliekų sutvarkymą, sumažinta 166 397,07 Eur suma, kuri Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3893/2018 ieškovui priteista iš UAB „Elme metals“ už pavojingų atliekų, buvusių UAB „Jukneda“ sandėlyje, sutvarkymą Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu.

56. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 11/2023 panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo ieškinys dėl 387 157,52 Eur nuostolių priteisimo, pripažino ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir perdavė civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-47/2025 matyti, kad ieškovas 2024 m. birželio 4 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašomus priteisti nuostolius sumažino 5 962,25 Eur suma, t. y. suma, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nagrinėjamoje byloje. Todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas šioje byloje atsakovei yra pareiškęs tapatų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kaip ir baudžiamojoje byloje nuteistiems UAB „Jukneda“ atsakingiems asmenims, ir kad šioje byloje nėra pašalintos abejonės dėl to, ar ieškovui nebus priteista dviguba suma už atliekų sutvarkymą.

57. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.