- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- 1-316-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59789-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Advokatai
- Audrius Juozapavičius, Aleksandras Palamarčukas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. (B.) 2018 m. gruodžio 18 d. apie 17.15 val., odontologijos klinikos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koridoriuje konflikto metu vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai G. B.-K. į veido kairę pusę, tuo padarydama nukentėjusiajai viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, kas pagal 2018 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadą Nr. G4538/2018(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji A. B. (B.) teismo posėdyje savo kaltę visiškai prisipažino ir parodė, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, siekiant iš nukentėjusios paimti jos (A. B.) dukrai priklausantį telefoną, kurį nukentėjusioji laikė prie veido. Paskui telefoną ji gražino, kai G. pasakė, kad nori paskambinti 112. Neatsimena tiksliai, ar ji trenkė smūgį nukentėjusiai skambinant. Kai vyko konfliktas, dukra buvo už durų ir įvykio nematė. Visos durys buvo uždarytos, pašalinių žmonių nebuvo. Jos buvo tik su nukentėjusiąja. Kaip buvo dėl akinių negali pasakyti, bet atsimena, kad buvo nukritęs tušinukas, kurį ji padavė G.. Situacija buvo tokia, kad jos sutuoktinis A. B. apšmeižė ją dėl neva smurto prieš savo dukrą. 2018-09-12 buvo paskirta dukros laikinoji gyvenamoji vieta pas jos sutuoktinį. Tuo metu, kai dukrai buvo gydomas nuskeltas dantis, vyras negalėjo dalyvauti pas stomatologą, todėl patikėjo dukrą nuvesti pas gydytoją G., tačiau visus vizitus pas stomatologą ji suderino ir viskuo rūpinosi dėl danties pataisymo. Stomatologo kabinetas yra pirmame aukšte, o ji gyveno antrame aukšte, todėl nebuvo jokių priežasčių, kad negalėtų savo dukters nuvesti pas stomatologą. Prieš ją (A. B.) buvo daromas dirbtinis apribojimas dėl negalėjimo bendrauti su dukra. Kai buvo šis incidentas, vyko skyrybų byla, buvo priimta teismo nutartis, kuria nustatytas bendravimo su dukra laikas, buvo žiemos atostogos. Jos sutuoktinis išvyko iš Lietuvos ir patikėjo dukros priežiūrą G. B.- K. (seseriai). Ji dukters nematė, nors intensyviai stengėsi susitikti su ja, kvietėsi į pagalbą policiją, Vaikų teisių apsaugos tarnybą, tačiau nebuvo įsileista į namus. Kai vyras būna išvykęs, dukra gyvena pas G., kuri su ja nebendrauja, todėl mano, kad jos dukra yra pagrobta, laiko save šioje situacijoje nukentėjusiąja. Po sūnaus mirties ji su vyru abu ilgai lankėsi pas psichologą, taip pat lankėsi ir dukra, visai šeimai buvo sudėtingas laikotarpis. Bandymai padėti, pakeisti ją baigėsi žalos darymu jai ir šeimai, jos vaikams. Ji yra lankiausi pas kitus gydytojus, ne kartą ėjo medicinos komisijas gauti įvairioms pažymoms, teko susitikti ir su psichiatrais bei psichologais, nes buvo tam priežasčių. Sudavė smūgį G., nes pastaroji turėjo dukters telefoną ir jame knaisiojosi, taip pažeidinėjo dukters privatumą. G. neturėjo būti stomatologijos klinikoje, nes ji pati organizavo vizitą pas stomatologą, tuo metu gyveno virš klinikos. G. kišasi ne į savo reikalus ir gyvenimą, todėl linki jai labiau rūpintis savo šeima, mažiau kištis į svetimus reikalus, į jos ir dukters gyvenimus, nes tai žaloja jų santykius, o šito ji negali leisti. Atsiprašymas dėl to kas įvyko yra pateiktas. Gailisi dėl to, kas įvyko, nes tai sukelia jai labai nemalonias pasekmes, tačiau lyginant su tais išgyvenimais, kuriuos ji patiria jos buvusio sutuoktinio šeimai užvaldžius dukrą ir klausantis šmeižimų, tai suduotas vienas smūgis G. B.- K. yra niekas. Iš tų kelių sekundžių parašyta keli šimtai lapų bylos ir dar kalbama apie kažkokias papildomas ekspertizes. Nesutinka su prašymu dėl psichiatrinės ekspertizės jai skyrimo.
Nukentėjusioji G. B.- K. teismo posėdyje nurodė, kad ji nesutinka su A. B. parodymais. Byloje yra pateikti jos parodymai, aprašyta motyvacija ir, jos manymu, ne dėl telefono buvo smūgis. Šioje byloje jie, kaip šeima, turėjo paskutinę priemonę padėti A., suteikti jai pagalbą, bet tai liko neįgyvendinta. Ji gyvena šioje istorijoje ilgesnį laiką ir plačiau žiūri į aplinkybes. A. buvo nustatytas potrauminio streso sindromas, atimta teisė laikyti ginklą, kai ji rašė raštus į prokuratūrą, kur ji buvo kaltinama su savo šeima dėl prievartos prieš ją ir dukrą. A. rašyti raštai yra prisegti byloje. Panašu, kad tuo metu, kai A. rašė ir dabar tiki pasaulio realybe, kurią pati generuoja ir ko pasėkoje įvyko skyrybų procesas, kuris yra pasibaigęs. A. turi teisę matytis su dukra 2 valandas per savaitę, jeigu dukra sutinka. Neišsprendus A. psichiatrinės būsenos ji neturės galimybės gauti kvalifikuotos pagalbos, kuri padėtų jai stabilizuotis ir atkurti santykius su aplinkiniais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamoji A. B. savo kaltę teisme pripažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ji nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamosios gynėjas.
Apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu A. B. dėl nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja, psichinėmis ligomis neserga. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių gali paaiškinti, kad šiuo metu jos vyras skiriasi su ja. Ji vyrui nedavė sutikimo skyryboms, nes yra per daug neišspręstų klausimų, kurių ji nesitiki išspręsti formaliai įvykus skyryboms. Jos dukros gyvenamoji vieta, kol vyksta skyrybų procesas, yra pas jos vyrą. Kadangi jos dukra turėjo nuskilusį dantį, ji pati asmeniškai tarėsi su dantų gydytojais, kur užrašyti dukrą. Dukrą 2018-12-14 užrašė į odontologijos kliniką, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas gydytoją D. D. 17.30 val., ir pas V. G., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 14.00 val. Į odontologijos klinikas dukrą turėjo vežti jos vyras. Kadangi ji asmeniškai tarėsi dėl dukros vizito pas gydytoją, atėjo tą dieną patikrinti, ar tikrai dukra yra pas gydytoją. Užėjusi į kliniką pamatė, kad koridoriuje sėdi jos vyro sesuo G.. Ji pamatė, kad G. rankose laiko jos dukros J. mobiliojo ryšio telefoną ir jame kažką maigo. Jai tai pasirodė nepateisinama, kad ji lenda į jos vaiko asmeninį gyvenimą, jos asmeninę erdvę, ir priėjusi iš G. paėmė dukros J. telefoną. Tada G. norėjo iš jos atimti telefoną, tą ir padarė. Tarp jų buvo tik fizinis kontaktas, tai yra jai bandant paimti iš G. dukters telefoną, ir jai bandant atsiimti telefoną iš jos. Tada ji užėjo į kabinetą, kur buvo dukra ir gydytojai pasakė „Mano dukra neteko pusės danties būdama tų žmonių priežiūroje“. Tų žmonių - turėjo omeny jos sutuoktinį A. B., jo seserį G. B. ir jos vyrą D. K.. Tai pasakiusi apsisuko ir išėjo, kadangi jautė kylantį pyktį, todėl iš ten pasišalino. Su G. daugiau nekalbėjo iki šios dienos. Minėtą dieną ji G. jokio smūgio nesudavė. Prie apklausos prašo pridėti jos dukros J. nuotrauką, kurioje matosi nuskeltas dantis. Jeigu G. mano, kad tai buvo smūgis, ji gali jos už tai atsiprašyti (1 t., b. l. 137-138).
Nukentėjusioji G. B.- K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tarp jos brolio A. B. ir jo žmonos A. B. yra pradėtas skyrybų procesas. Jie turi nepilnametę dukrą J. B.. 2018-09-20 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi J. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu A. B., tačiau laikotarpiu nuo 2018-12-15 iki 2019-01-03 jos brolis buvo išvykęs, todėl 2018-12-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuo 2018-12-14 18.00 val. iki 2018-12-21 18.00 val., J. priežiūrą nustatė jai. 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jos brolio žmona A. B. smurtavo prieš savo dukrą J.. 2018-12-13 mokykloje J. nuskėlė dantį, todėl 2018-12-18 17.15 val. J. buvo paskirtas vizitas odontologijos klinikoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji su J. apie 17.00 val. atvyko į kliniką vizitui. J. įėjo pas gydytoją į kabinetą, tačiau kabineto durys buvo praviros. Ji liko J. laukti koridoriuje. Apie 17.15 val. į koridorių netikėtai atėjo J. mama A., kuri pradėjo kelti konfliktą. Ji priekaištavo, kad neva ji (G.) kišasi į jos šeimos reikalus ir dėl paties fakto, jog J. yra laikinai jos globoje. A. ji pasakė, kad tiesiog vykdo teismo nutartį, tačiau A. nenorėjo jos klausytis priekaištaudama, kad yra dar žmogiškasis faktorius. Konflikto metu A. staiga jai vieną kartą trenkė su dešine ranka sugniaužusi kumštį į veido sritį, kairę pusę. Ji pajuto fizinį skausmą, akiniai nuo veido nukrito ant grindų. Ji pradėjo šauktis pagalbos, o A. pradėjo kojomis trypti jos akinius. Netrukus iš kabineto, kur sėdėjo J., į koridorių atėjo pažiūrėti seselė I. B.. Ji paprašė seselės paskambinti pagalbos telefonu, tačiau seselė nelabai suprato, kas vyksta. Tuomet pati pradėjo kviesti policiją, o A. bandė atimti iš jos telefoną. Netrukus iš kabineto į koridorių išėjo ir J. gydytoja, kuri paprašė netriukšmauti ir konfliktus spręsti kur nors kitur. Tuo metu A. pasakė, kad J. tikriausiai šiandien nepamatys ir išėjo iš klinikos. Gydytoja grįžo į kabinetą toliau taisyti J. danties ir uždarė duris. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Ji papasakojo situaciją ir pareigūnai rekomendavo kreiptis į 2-ąjį policijos komisariatą. Tuo metu rašyti pareiškimo klinikoje negalėjo, nes neturėjo akinių. Sulaukusi iš gydytojos J., nuvyko į 2policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Kai J. išėjo iš gydytojos kabineto, buvo išsigandusi ir pasakė, kad matė, kaip mama ją mušė. J. matė pro praviras kabineto duris. Grįžusi namo J. įvykį papasakojo jos dukroms ir jai pasakė, kad nenori per šventes būti pas savo mamą (1 t., b. l. 31-32).
Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) klinikoje. 2018-12-18 apie 17.00 val. atėjo globėja vardu G., pavardės nežino, kaip pati sakė yra J. tėčio sesuo. Ji atvedė J. B. pas odontologą. Ji padavė G. pildyti dokumentus, paliko ją laukiamajame, o J. pasikvietė į kabinetą. Eidama uždaryti kabineto duris, pamatė, kad į kliniką atėjo J. mama A. B.. A. prašė G. telefono numerio, o G. jai atsakė, kad ji turi numerį. Tada ji (liudytoja) uždarė kabineto duris ir buvo kabinete. Po 2-3 minučių, tikslaus laiko pasakyti negali, išgirdo triukšmą, kuris patraukė jos dėmesį. Ji išėjo iš kabineto ir pamatė, kad G. akiniai guli ant žemės, G. bando juos pasiekti rankomis, o A. B. akinius trypė koja. Ar sudavė G. smūgį pasakyti negali, nes nematė. Ji girdėjo, kaip G. skambino savo vyrui, kad atvažiuotų ją paimti, nes negali vairuoti. Papildomos apklausos metu liudytoja I. B. parodė, kad tuo metu, kai įvyko konfliktas jų odontologijos klinikoje, pacientė J. B. gulėjo odontologijos kėdėje, kai ji atidarė duris. Durys yra stiklinės, per jas galima matyti vaizdą, tačiau atidarius kabineto duris odontologo kėdė yra kairėje pusėje, dėl to mano, kad pacientė greičiausiai negalėjo matyti ir nematė įvykio. Pats įvykis buvo arčiau kabineto durų, taip susidaro kampas per kurį sunku pamatyti, kas vyksta koridoriuje (1 t., b. l. 53, 55).
Iš įvykio registracijos kortelės duomenų matyti, kad G. B.- K. 2018-12-18 17.15 val. pranešė, kad prieš 5 minutes odontologijos klinikoje pranešėjos brolio buvusi žmona A. B. sumušė pranešėją, galimai išmušė dantį, GMP nereikia, laukia vietoje. Taip pat RVUL slaugytoja G. pranešė, kad dėl sumušimo kreipėsi G. B. K., kuri paaiškino, kad ją sumušė pažįstama moteris. Nustatyta diagnozė – nosies sumušimas, lūpos nubrozdinimas (1 t., b. l. 20-21).
2018-12-19 protokolas-pareiškimas patvirtina, kad G. B.–K. kreipėsi į policijos komisariatą ir nurodė, kad 2018-12-18 apie 17.15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), odontologijos klinikoje A. B. vieną kartą su kumščiu trenkė jai į veido sritį sukeldama fizinį skausmą (1 t., b. l. 22).
Šalies argumentai
G. B.–K. 2018-12-18 pareiškime nurodė, kad odontologijos klinikoje adresu (duomenys neskelbtini), į kurią ji buvo atvedusi savo brolio dukrą, jai pildant dokumentus, atėjo A. B. ir paklausė, kodėl ji kišasi į jos šeimos reikalus, paskui smogė jai į veidą, sukeldama fizinį skausmą ir nutrenkdama akinius ant žemės ir nukritusius akinius sutraiškė koja, dar pagrasino, todėl ji išsigandusi pakvietė pagalbos. Klinikos darbuotoja I. B. matė, kaip A. B. sugadino jos akinius. Kiti gydytojai girdėjo triukšmą. Pasirodžius daugiau asmenų, A. išėjo (1 t., b. l. 23).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-13 nutartis patvirtina, kad pagal nustatytą laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. B. tvarką laikotarpiu nuo 2018-12-14 18.00 val. iki 2018-12-21 18.00 val. vaikas bendraus su ieškovo (tėvo) A. B. seserimi G. B. – K. (1 t., b. l. 40-42).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018-12-20 išvadoje Nr. G 4538/2018(01) nurodyta, kad, remiantis G. B. – K. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai nustatyta viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad A. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018-12-18 apie 17.15 val., odontologijos klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su G. B.-K. metu vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veido kairę pusę, tuo padarydama viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, kas pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. B. kaltę patvirtina nukentėjusios G. B.– K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir pareiškimas, specialisto išvada, įvykio registracijos kortelės duomenys, protokolas-pareiškimas, taip pat pačios kaltinamosios A. B. teismo posėdyje duoti parodymai. Jos veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes mušdama žmogų nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamoji savo kaltę pripažino ir nurodė, kad gailisi, yra pateikusi atsiprašymą, tačiau nuoširdaus gailėjimosi neparodė. Paaiškino, kad palyginus su išgyvenimais, kuriuos ji patiria buvusio sutuoktinio šeimai užvaldžius dukrą ir klausantis šmeižimų, tai nukentėjusiajai suduotas vienintelis smūgis yra niekas. Atsižvelgiant į tai, teismas nepripažįsta kaltinamosios gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pasekmes (padarytas nesunkus nusikaltimas, nežymiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata, nusikalstama veika buvo spontaniška, nebuvo iš anksto planuota, kaltinamoji pateikė atsiprašymą, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė), į kaltinamosios asmenybę (neteista, nusikalto pirmą kartą, įvykio metu dirbo, 2019 metais du kartus bausta administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus, baudas sumokėjusi), į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajai BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – laisvės apribojimą, kurio dydį nustato mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji A. B. prisipažino esanti kalta, todėl jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. kardomoji priemonė nepaskirta, nauja neskirtina.
Dėl psichiatrijos ekspertizės skyrimo
Šioje byloje nukentėjusioji ir jos atstovas kėlė klausimą dėl psichiatrijos ekspertizės kaltinamajai A. B. skyrimo bei reiškė dėl to prašymą, motyvuojant tuo, kad reikia nustatyti ar nusikalstamos veikos metu kaltinamoji buvo pakaltinama ar ribotai pakaltinama, ar galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nurodė, kad toks prašymas teikiamas paties asmens ir jo artimųjų labui. Išklausęs posėdyje dalyvavusių kitų proceso dalyvių nuomones, teismas atmetė šį prašymą protokoline nutartimi, nes nematė pagrindo ekspertizės skyrimui. Pagal byloje pateiktus dokumentus nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų įtraukta į psichikos ligų įskaitą, kad tiriamuoju laikotarpiu būtų gydžiusi dėl psichikos ligos. Be to klausimas dėl teismo ekspertizės skyrimo jau buvo išspręstas ikiteisminio tyrimo metu ir nukentėjusios skundas dėl prokurorės atsisakymo skirti ekspertizę buvo atmestas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (1 t., b. l. 92, 96, 106-108).
Papildomai teismas pasisako, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. B. nebuvo gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, nėra registruota Respublikinio priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale (1 t., 157-161). „Sodros“ duomenimis A. B. nuo 1998-05-20 dirbo įvairiose darbovietėse. Nuo 2018-10-08 iki 2019-11-05 (vėlesnių duomenų byloje nėra) dirbo specialiste (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152-153), todėl privalėjo tikrintis sveikatą. Be to, ji turėjo leidimą laikyti ginklą, gydytojų komisijos nebuvo nustatyta, kad A. B. turėtų psichinės sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti ar laikyti ginklo. Teisme nagrinėjant bylą kaltinamoji davė nuoseklius, logiškus parodymus, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, suprato užduodamus klausimus ir teikė atsakymus, savo požiūriu vertino įvykius, todėl teismui nekilo abejonių dėl kaltinamosios gebėjimo suvokti savo žodžių ir veiksmų esmę bei juos valdyti.
Kaltinamoji A. B. teismo posėdžio metu pateikė 2019-11-20 medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame gydytojos nurodyta, kad pacientė nuo 2019-08-07 konsultuojama gydytojo psichiatro dėl skausminio sindromo, nuotaikos bei nerimo sutrikimo. Jai skirtas medikamentinis gydymas, būsena šiek tiek stabilizavosi, tačiau išlieka prasta. Pacientė 2016 m. pradžioje patyrė sūnaus žūtį, pastaruoju metu vyko stresogeninis skyrybų su vyru procesas, išgyvena dėl dukters, kuri liko gyventi su tėvu, nuolatinis apsunkintas bendravimo procesas būklę blogina. Prieš tai pacientės būsena vertinta, kaip adaptacijos sutrikimas, tačiau ilgainiui išryškėjo depresinio sindromo klinika, nuo 2019-11-20 diagnozė keičiama į F32.10. Pacientė turi ginklą, tačiau jis paimtas dėl vykusių aukščiau minėtų procesų. Šiuo metu rekomenduojama daugiausia dėmesio skirti būsenai, stabdyti naudojimosi ginklu leidimą. Numatoma tolimesnė psichiatro priežiūra. Rekomenduojama darbo pobūdį pritaikyti prie pacientės dabartinės būsenos, stebėti dėl blogėjimo, nepervargti. Medicinos dokumentų išraše taip pat nurodyta, kad gretutiniai A. B. susirgimai F43.8 (kitos reakcijos į stiprų stresą) (1 t., b. l. 196-197).
Teismo posėdyje A. B. paaiškino, kad ji patiria stiprų fizinį skausmą, todėl kreipėsi į medikus dėl skausmo slopinimo. Skausmai susiję su potrauminiais stresais. Gydytojas neurologas- psichiatras paskyrė gydymą. Šie A. B. paaiškinimai bei pateiktas medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad jai diagnozuotas susirgimas F32.10 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu), tačiau ši diagnozė nustatyta tik 2019-11-20, t. y., praėjus beveik vieneriems metams po nusikalstamos veikos padarymo ir, kaip gydytoja nurodė, liga atsirado dėl vėlesnių įvykių, susijusių su stresogeniniu santuokos nutraukimu, ko pasėkoje pablogėjo pacientės sveikata. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad vien A. B. nustatyta diagnozė neduoda pagrindo abejoti jos pakaltinamumu ir patraukimu baudžiamojon atsakomybėn. Tokią teismo išvadą suponuoja ir aukštesniųjų teismų praktika, kad asmenys, kuriems diagnozuota analogiška liga (F32.10), buvo teisiami ir skiriamos bausmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-01 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-197/2017, Vilniaus apygardos teismo 2014-06-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466/2014, Kauno apygardos teismo 2019-10-17 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-383/2019, Panevėžio apygardos teismo 2016-09-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-185/2016, Šiaulių apygardos teismo 2019-03-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-109-282/2019). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir, kad to nepadarius, pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-463/2011, 2K-P-178/2012, 2K-515-976/2015, Nr. 2K-220-895/2017). Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, teismas mano, kad skirti kaltinamajai A. B. psichiatrijos ekspertizę nebuvo pagrindo. Nukentėjusios G. B.-K. ir jos atstovo prašymo dėl ekspertizės tikslas labiau tikėtina buvo ne dėl noro padėti kaltinamajai, o galimai siekiant kitų tikslų, susijusių su A. B. ir nukentėjusios brolio A. B. santuokos nutraukimu bei to kylančiomis pasekmėmis, taip pat dėl nusistovėjusių priešiškų tarpusavio santykių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, nebendrauti su nukentėjusiąja G. B.-K., išskyrus atvejus, kai tai reikalinga dėl bendravimo su savo nepilnamete dukra J. B..
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, nebendrauti su nukentėjusiąja G. B.-K., išskyrus atvejus, kai tai reikalinga dėl bendravimo su savo nepilnamete dukra J. B..
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. neskirti.
Išaiškinti A. B., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis paskirtų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajai vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.