Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-109-282/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-20
Bylos Nr.: 1A-109-282/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37954-2018-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis: A. S.
Advokatai: Jurgita Šlapaitienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-282/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37954-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.14; 1.1.11.2; 1.1.11.12; 1.2.27.1; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,nuteistojo A. S. gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, A. S. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. S. būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į bausmės laiką įskaitytas A. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-08-08 8.10 val. iki 2018-08-08 15.30 val. (viena para).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. apie 8.01 val. (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsisakydamas vykdyti valstybės tarnautojų – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiojo patrulio A. V. ir vyriausiosios patrulės I. Š. teisėtus reikalavimus vykti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, siekdamas ištrūkti ir tokiu būdu išvengti sulaikymo, jiems pasipriešino panaudodamas fizinį smurtą – sulaikomas stumdė policijos pareigūnus, spyrė kairės kojos keliu A. V. į dešinę koją, nagais įdrėskė I. Š. į kairės rankos plaštaką, vedamas iš buto ir bandydamas ištrūkti patempė I. Š. kairę ranką iš peties ir tokiu būdu sulaikymo metu sukėlė nukentėjusiajam A. V. fizinį skausmą, bei padarė nukentėjusiajai I. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje ir abiejų kelių srityje, nubrozdinimus kairėje plaštakoje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. viešuosius darbus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nurodo, kad dėl ligos – „elgesio sutrikimo“ jis nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo savęs „tinkamai kontroliuoti“, atvykę pareigūnai jį puolė, laužė jam rankas, todėl jam suveikė „savisaugos“ instinktas ir jis gynėsi. Pažymi, kad paskirdamas jam bausmę apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių aplinkybių, jo ligos, pareigūnų ir jo parodymų, „provokavimo iš pareigūnų pusės“. Atkreipia dėmesį, kad nusikaltimą jis padarė būdamas neteistas ir nepilnametis, nesuprato nusikalstamos veikos pasekmių. Teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė policijos pareigūnų, pasimokė, prižada „daugiau nebedaryti klaidų“.

3. Teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

4. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo peržiūrėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskiriant švelnesnę bausmę – viešuosius darbus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Žemesnės instancijos teismas

6. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

7. BK 286 straipsnyje įtvirtinta, kad tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jis neteistas (1 t., b. l. 131-134). Iš gydymo įstaigų patektos informacijos matyti, kad A. S. nustatytos šios diagnozės: F90.1 (Hiperkinezinis elgesio sutrikimas), F32.10 (Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu), Z62.8 (Kitos patikslintos problemos, susijusios su auklėjimu), F91.1 (Nesocializuoto elgesio sutrikimas) (1 t., b. l. 137, 138). Be to, jis nedirba (1 t., b. l. 139), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 140-142), iki 2018 m. balandžio 13 d. A. S. gyveno su motina V. S., o (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. jam nustatyta laikinoji rūpyba ir nepilnametis apgyvendintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės Vaikų globos namuose. Vaikų globos namuose A. S. elgesį koreguoti ir kontroliuoti sudėtinga, nes jis nereaguoja į pastabas, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, neturi mokymosi motyvacijos, nelanko mokyklos (1 t., b. l. 146).

9. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis dėl nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, tačiau šį jo prisipažinimą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pakankamo pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir nesigailėjo, atsisakė duoti parodymus (2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 8). Tam tikrus paaiškinimus apie padarytą nusikaltimą jis parodė tik nuteistojo gynėjai uždavus klausimus, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, neigė savo kaltę, neatsiprašė nukentėjusiųjų (2018 m. gruodžio 20 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 29-30). Apklausiamas ikiteisminiame tyrime nuteistasis kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat neprisipažino (1 t., b. l. 97-98, 127). Iš šių duomenų matyti, kad A. S. kaltu neprisipažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai nesigailėjo. Nuteistasis tik pateikęs apygardos teismui apeliacinį skundą nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Tai rodo, kad vėliau jis prisipažino tik suprasdamas, kad byloje yra jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti nepakanka konstatuoti, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Kadangi A. S. teisiamųjų posėdžių metu net neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nėra pagrindo spręsti, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Dėl to daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

10. Taigi, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje pagrįstai nebuvo nustatyta. Nors BK 286 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik A. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu A. S. atžvilgiu jau yra priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai (vienas apkaltinamasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs). Nors buvo tiriamos kitos jo baudžiamosios bylos, apeliantas ir toliau sistemingai pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Tai rodo susiformavusias nuteistojo A. S. antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Jis niekur nedirba, mamos ir globos namų yra charakterizuojamas neigiamai. Įvertinus A. S. asmenybę, netikslinga būtų jam skirti viešuosius darbus (jis atsisakė juos dirbti), baudą (nedirbantis, neturi pragyvenimo šaltinio), nes paskyrus jam švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta aiškiai per griežta bausmės rūšis. A. S. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra paskirta mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, A. S. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. S. būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Į bausmės laiką įskaitytas A. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-08-08 8.10 val. iki 2018-08-08 15.30 val. (viena para). Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei į nuteistojo asmenybę, t. y. į tai, kad jis šiuo metu yra teistas, jo atžvilgiu yra priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai (vienas apkaltinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs), linkęs nusikalsti, kas rodo didesnį jo pavojingumą, nekeičia savo gyvenimo būdo, daroma išvada, kad A. S. paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis visiškai atitinka bausmių skyrimo pagrindus, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

11. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dėl ligos – „elgesio sutrikimo“ nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo savęs „tinkamai kontroliuoti“, atvykę pareigūnai jį puolė, laužė jam rankas, todėl jam suveikė „savisaugos“ instinktas ir jis gynėsi. Be to, nusikaltimą jis padarė būdamas neteistu, nepilnamečiu, nesuprato nusikalstamos veikos pasekmių. Teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė policijos pareigūnų, pasimokė, prižada „daugiau nebedaryti klaidų. Šios nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pagrindas lengvinti ar sunkinti jo baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

12. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad A. S. paskirta bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir atitinka padarytos veikos pavojingumą bei asmenybę, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus