Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. A. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. A. ir V. A. ieškinį atsakovui E. A. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys D. A., A. A. U. ir notarė J. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. A. ir V. A. (toliau kartu – ir ieškovai) 2018 m. gruodžio 12 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 2 d. ieškovų ir E. A. (toliau – ir atsakovas) sudarytą 2/3 dalių žemės sklypo ir 2/3 dalių pastato dovanojimo sutartį; 2) taikyti vienašalę restituciją natūra – grąžinti ieškovams jungtinės nuosavybės teise 2/3 dalis žemės sklypo ir 2/3 dalis pastato; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento trečiojo asmens D. A., ieškovo V. A. ir atsakovo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą dovanojimo sutartį dalyje, kuria ieškovas V. A. padovanojo atsakovui 1/2 dalį administracinių patalpų; 4) taikyti vienašalę restituciją natūra – grąžinti ieškovui V. A. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį administracinių patalpų; 5) priteisti ieškovų naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

4. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti – pripažino dovanojimo sandorius negaliojančiais ir taikė restituciją natūra – gražino ieškovams atsakovui padovanotą nekilnojamąjį turtą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

5. Apeliaciniame skunde ieškovai pateikia argumentus ne tik dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo nepripažinti dovanojimo sandorius negaliojančiais teisėtumo, tačiau ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria tenkintas A. A. U. prašymas atnaujinti procesą šioje byloje bei A. A. U. įtrauktas dalyvauti civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo.

6. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkinamas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra neskundžiama atskiruoju skundu, todėl ieškovai neturėjo procesinės galimybės pateikti savo argumentų dėl šios nutarties teisėtumo. Motyvai dėl neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija vertins ne tik dovanojimo sandorių galiojimo sąlygas, bet ir ieškovų apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas A. A. U. prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovams apeliaciniame skunde kvestionuojant trečiojo asmens A. A. U. materialinį suinteresuotumą byloje, ginčijant trečiojo asmens teiginius dėl atsakovo turto nepakankamumo išieškojimui, iškilo būtinybė pateikti įrodymus apie vykstantį išieškojimą. Šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, įrodymas gali pagrįsti arba paneigti byloje nagrinėjamų aplinkybių egzistavimą. Taip pat pažymėtina, kad šis įrodymas A. A. U. į bylą pateiktas 2020 m. gegužės 27 d., o rašytinis posėdis šioje byloje vyko 2021 m. sausio 12 d., t. y., ieškovai turėjo daugiau nei 6 mėnesius pateikti nuomonę dėl šio įrodymo turinio ar jo priėmimo, taigi, ieškovai turėjo galimybę dėl šio įrodymo pasisakyti. Todėl yra pagrindas priimti trečiojo asmens pateiktą 2020 m. gegužės 26 d. antstolės V. M. raštą A. A. U. dėl informacijos pateikimo bei vertinti šį įrodymą kitų įrodymų kontekste.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

10. Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad A. A. U. praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Ieškovų įsitikinimu, A. A. U. apie dovanojimo sandorių nuginčijimo byloje priimtą sprendimą objektyviai turėjo sužinoti 2019 m. gegužės 23 d., kuomet buvo įregistruotos ieškovų nuosavybės teisės į dovanojimo sandorių ginčijimo byloje grąžintą turtą.

11. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

12. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019 19 punktas). Todėl skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

13. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ginčo turto nuosavybės teisės grąžinimas ieškovams išviešintas 2019 m. gegužės 23 d. A. A. U. teigia, kad apie dovanojimo sandorių ginčijimo bylą ir joje priimtą sprendimą už akių sužinojo 2019 m. rugpjūčio 8 d., kai iš antstolės gavo informaciją apie šioje byloje priimtą sprendimą už akių bei jo kopiją. A. A. U. prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2019 m. spalio 1 d.

14. Byloje esantis įrodymas, kuris aiškiai patvirtina subjektyvųjį A. A. U. sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių momentą yra 2019 m. rugpjūčio 7 d. antstolės padėjėjos elektroninis laiškas, kuriuo A. A. U. siunčiamas sprendimas už akių ir Nekilnojamojo turto registro išrašas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad A. A. U. objektyviai turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą ankščiau.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apie priimtą sprendimą už akių ir nuosavybės teisės registraciją ieškovų vardu A. A. U. galėjo sužinoti anksčiau, nereiškia, kad būtent nuo šios galimybės atsiradimo momento A. A. U., veikdamas apdairiai ir rūpestingai, turėjo sužinoti apie šią aplinkybę.

17. Byloje, kurioje A. A. U. reikalavo priteisti iš atsakovo ir kitų solidariųjų skolininkų žalos atlyginimą, 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi teismas taikė areštą, be kita ko, ir atsakovo nekilnojamajam turtui, todėl buvo areštuotas ir ginčo turtas. Trečiasis asmuo viso teismo proceso metu galėjo pagrįstai manyti, kad skolininko (atsakovo) turtui esant areštuotam, šio turto savininkas nepasikeis, todėl aplinkybė, kad jis nuolat netikrino ar ginčo turtas yra atsakovo nuosavybė, negali būti vertinama kaip neapdairus ir nerūpestingas trečiojo asmens elgesys.

18. Ieškovai papildomai teigia, kad faktinis trečiojo asmens sužinojimo apie jo teisių pažeidimą momentas buvo ankstesnis nei 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir šį momentą galėtų įrodyti VĮ Registrų centro duomenys apie A. A. U. ir jo atstovų pateiktas užklausas apie ieškovus, atsakovą ir/ar jiems priklausantį bei dovanojimo bylai aktualų turtą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir teismas galėjo patikrinti šias aplinkybes išreikalavęs iš VĮ Registrų centro minėtus duomenis.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovams, manantiems, kad A. A. U. apie priimtą sprendimą už akių sužinojo anksčiau nei 2019 m. rugpjūčio 7 d., tenka našta šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis), teismas šio pobūdžio bylose nėra aktyvus.

20. Ieškovams neįrodžius, kad A. A. U. apie priimtą sprendimą už akių sužinojo ar turėjo sužinoti anksčiau nei 2019 m. rugpjūčio 7 d., kai antstolės padėjėja trečiąjį asmenį informavo apie priimtą sprendimą už akių ir pasikeitusius ginčo turto savininkus, laikytina, kad A. A. U. nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Dėl pagrindo proceso atnaujinimui

21. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendimu už akių nenusprendė dėl trečiojo asmens A. A. U. materialiųjų teisių ir pareigų, todėl teismas nepagrįstai atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teigia, kad tokio pobūdžio bylose kreditoriai nėra traukiami dalyvauti prieš jų skolininkus inicijuotuose procesuose. Ieškovų vertinimu, trečiasis asmuo A. A. U. neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, o trečiojo asmens A. A. U. pateikti įrodymai ir argumentai neturi įtakos ieškovų ir atsakovo materialiniams teisiniams santykiams bei teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

22. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011 ir kt.).

23. Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020, 49 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 23 punktas). Remdamasi minėtais kasacinio teismo išaiškinimais ir bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. A. U. turi materialinį teisinį suinteresuotumą dovanojimo sandorių nuginčijimo byloje.

25. 2015 m. rugsėjo 7 d. A. A. U. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų P. B., E. G., J. G., R. Š. bei atsakovo nagrinėjamoje byloje 246 177,02 Eur dydžio žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones (be kita ko, areštavo ir ginčo turtą) A. A. U. palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-431-560/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-312-516/2018 nuspręsta A. A. U. naudai priteisti solidariai iš atsakovo bei kitų solidarių skolininkų 246 177,02 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-611/2019 Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Vykstant minėtam procesui A. A. U. reikalavimams užtikrinti atsakovo turto atžvilgiu galiojo laikinosios apsaugos priemonės.

26. Nuo turto arešto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento kreditorius, kurio naudai pritaikytas turto areštas, įgyja turtinį interesą į areštuotą turtą, nes gali jam palankaus teismo sprendimo atveju patenkinti savo reikalavimus iš šio turto CPK nustatyta tvarka. Pasikeitus ginčo turto savininkams (po 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių įsiteisėjimo 2019 m. gegužės 2 d., 2019 m. gegužės 23 d. įregistravus ieškovų nuosavybės teisę į ginčo turtą), A. A. U. neteko teismų sprendimais priteistų sumų užtikrinimo, kadangi ieškovams nuginčijus dovanojimo sandorius, žalos atlyginimo išieškojimas A. A. U. naudai, nukreipiant jį į ginčo turtą, tapo nebegalimas.

27. A. A. U. neturėjo galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, kadangi nebuvo įtrauktas į šios bylos nagrinėjimą, todėl proceso atnaujinimas buvo vienintelė jo galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-312-516/2018, kuria A. A. U. priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo ir kitų solidarių skolininkų, atsakovas pateikė kasacinį skundą, kuriame, be kita ko, prašė sustabdyti minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymą. 2019 m. kovo 20 d. nutartimi kasacinis teismas nutarė sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties vykdymą. Šiuo atveju A. A. U. teisių pasikeitimas pasireiškė tuo, kad vykdymui esant sustabdytam, 2019 m. gegužės 2 d. įsiteisėjo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas už akių, kuriuo ieškovams grąžintos nuosavybės teisės į ginčo turtą, 2019 m. gegužės 23 d. ieškovai įregistravo nuosavybės teisę į šį turtą, tokiu būdu išvengdami išieškojimo iš atsakovui priklausiusio nekilnojamojo turto A. A. U. naudai.

28. Ieškovai apeliaciniame skunde neigia A. A. U. materialinį suinteresuotumą dovanojimo sandorio nuginčijimo byloje ir ta aplinkybe, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje yra tik vienas iš penkių solidariųjų A. A. U. skolininkų žalos atlyginimo byloje, todėl žalos atlyginimo suma turėtų būti dalinama iš skolininkų skaičiaus ir tuo atveju atsakovo turimo turto pakaktų A. A. U. reikalavimams padengti. Ieškovai nurodo, kad 2019 m. liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atsakovo trečiajam asmeniui A. A. U. nustatyta prievolės dalis, preziumuojant, jog visų bendraskolių dalys yra lygios, sudaro ne daugiau nei 49 609,19 Eur (246 177,02 Eur + 1 868,91 Eur / 5), todėl trečiojo asmens A. A. U. argumentas, jog atsakovas turi nepakankamai turto vykdyti išieškojimą, yra nepagrįstas. Mano, kad teismas nevertino aplinkybės, kiek iš atsakovo jau yra išieškota vykdant trečiojo asmens A. A. U. naudai priimtą sprendimą.

29. Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens A. A. U. naudai iš atsakovo bei kitų solidariųjų skolininkų priteista žalos atlyginimo suma – 246 177,02 Eur. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kadangi atsakovo ir kitų minėtų trečiojo asmens skolininkų prievolė yra solidari trečiojo asmens atžvilgiu, trečiasis asmuo turi teisę iš atsakovo reikalauti atlyginti visą trečiajam asmeniui padarytą 246 177,02 Eur žalą bei sumokėti visas priteistas procesines palūkanas, net ir tuo atveju, kai kiti bendraskoliai gali tinkamai ir laiku įvykdyti savo prievolės dalį.

30. Papildomai pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie kitų solidariųjų skolininkų žalos atlyginimo prievolių vykdymą. Trečiojo asmens A. A. U. pateiktame 2020 m. gegužės 26 d. antstolės rašte nurodyta, kad A. A. U. naudai iš skolininko E. G. gaunamų pajamų išieškota ir išieškotojui A. A. U. gražinta 399,97 Eur sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų ir 492,92 Eur skolos, skolininkas turto neturi; iš skolininko J. G. gaunamų pajamų išieškota ir išieškotojui gražinta 230,52 Eur sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų, skolininkas turto neturi; iš skolininko O. B. išieškotojo naudai neišieškota, skolininkas turto neturi, atlieka bausmę; iš skolininko E. A. (atsakovo šioje byloje) realizuoto turto išieškota ir išieškotojui gražinta 399,97 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų ir 45 985,47 Eur skolos. Nurodyta, kad atsakovo vardu yra registruotas butas, kuriam yra taikomas apribojimas: iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, turto pasidalijimo. Taip pat nurodyta, kad iš solidarių skolininkų 2020 m. gegužes 26 d. likusi neišieškota suma yra 258 577,03 Eur ir 10 343,08 Eur vykdymo išlaidų.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nekilo ginčo dėl to, ar sprendimas už akių galėjo būti priimtas, A. A. U. proceso atnaujinimo siekė ne dėl procesinių kliūčių priimti sprendimą už akių, tačiau dėl ieškinio nepagrįstumo ir sprendimo už akių įtakos trečiojo asmens teisėms.

34. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino procesą byloje, kurioje 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu už akių patenkintas ieškovų ieškinys dėl dovanojimo sandorių ginčijimo ir restitucijos taikymo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

35. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą atnaujinti procesą byloje, vertintini ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo, kuriuo panaikintas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas už akių, atmestas ieškovų ieškinys ir taikytas sprendimo vykdymo atgręžimas.

Dėl dovanojimo sutarčių ginčijimo pagrindų

36. Ieškovai dovanojimo sandorius ginčijo dviem alternatyviais pagrindais – dėl po dovanojimo sandorių sudarymo pasireiškusio atsakovo elgesio dovanotojų atžvilgiu, kuris yra neabejotinai griežtai smerktinas geros moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis) ir kaip sudarytus dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė nė vieno iš minėtų pagrindų, todėl ieškovų ieškinį atmetė.

37. Iš ieškovų apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovai nepasisako dėl sprendimo dalies, kuria teismas laikė nepagrįstais ieškovų argumentus dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas šios skundžiamo sprendimo dalies nevertina.

38. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo pagrindą, įvertinęs byloje esančius duomenis, dėl po dovanojimo sandorių sudarymo pasireiškusio atsakovo elgesio prieš dovanotojus, pripažinti šį elgesį neabejotinai griežtai smerktinu geros moralės požiūriu ir panaikinti dovanojimo sandorius CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Dėl dovanojimo sandorių panaikinimo CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu

39. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

40. Nagrinėjamu atveju pagal ieškovų nurodytą faktinį pagrindą, ieškovų dovanojimo sandorių ginčijimo pagrįstumas turi būti vertinamas CK 6.472 straipsnio 1 dalies požiūriu, o būtent pagal tai, ar atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis (atsakovas) atliko prieš dovanotojus (ieškovus) tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Tik ieškovų nurodytus atsakovo veiksmus pripažinus neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu, ieškovų ieškinys dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo galėtų būti patenkintas.

41. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2012).

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, jeigu teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuotų, kad apdovanotasis naudojo prieš dovanotoją psichologinį ar fizinį smurtą, žemino jo orumą ir pan., tai tokie veiksmai gali būti laikomi griežtai smerktini geros moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Pavyzdžiui, kasacinis teismas griežtai smerktinu geros moralės požiūrių laikė tokį apdovanotojo elgesį, kai apdovanotasis kreipėsi dėl motinos iškeldinimo iš dovanoto gyvenamojo namo, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos ir jos gyvenamosiose patalpose nutraukė šildymą, vandens tiekimą, taip sudarydamas nepakeliamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013).

43. Taigi, šiuo atveju ieškovams, ginčijantiems dovanojimo sandorius, teko našta įrodyti, kad atsakovas atliko prieš ieškovus tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

44. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovų nurodytas atsakovo elgesys neatitinka CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatyto neabejotinai griežtai smerktino geros moralės požiūriu apdovanotojo elgesio kriterijaus. Teismas sprendė, kad ieškovų teiginiai apie tai, kad atsakovas nesilaiko savo pareigos išlaikyti tėvus, nėra paremti nei konkrečiu išlaikymo poreikiu, nei atsakovo galimybe teikti išlaikymą. Teismas vertino, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovo elgesys ar alkoholio vartojimas kokia nors konkrečia išraiška būtų nukreiptas prieš ieškovus.

45. Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad teismas atsakovo veiksmų objektyviai nevertino CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teigia, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė konkrečias aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti dovanojimo sutartis, liudytoja A. A. jas patvirtino. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į trečiojo asmens D. A. paaiškinimus. Apibendrinus, ieškovai mano, jog pagal byloje pateiktus šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti atsakovo elgesį neabejotinai griežtai smerktinu geros moralės požiūriu bei panaikinti dovanojimo sutartis.

46. Pažymėtina, kad ieškovai įrodinėjo savo ieškinio pagrindą – atsakovo elgesį, griežtai smerktiną geros moralės požiūriu, išimtinai tik savo paaiškinimais procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, byloje nepateikta kitų įrodymų apie ieškovų nurodomą atsakovo elgesį ieškovų atžvilgiu.

47. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylai reikšmingi faktai įrodinėjami tik šalių paaiškinimais, kurių tiek materialinis, tiek procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra tapatus, todėl, yra didelė tikimybė, kad šalių paaiškinimai apie asmeninius santykius nėra objektyvūs. Sutiktina su sprendime nurodytu vertinimu, jog ieškovų ir atsakovo procesinė pozicija dėl ieškinio esmės yra ta pati – atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį ir teismo posėdyje patvirtino, kad pripažįsta ieškinį ir sutinka, jog dovanojimo sandoriai būtų panaikinti, o tai suteikia pagrindą kritiškai vertinti visus ieškovų ir liudytojos paaiškinimus.

48. Papildomai pažymėtina, kad šioje byloje reikšmės turi ir tai, jog ieškovai yra susiję artimais giminystės ryšiais su atsakovu – ieškovai yra atsakovo ir trečiojo asmens D. A. tėvai. Jau po ginčo dovanojimo sandorių sudarymo, 2015 m. trečiasis asmuo A. A. U. pareiškė ieškinį atsakovui dėl 246 177,02 Eur dydžio žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikė ginčo turto areštą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi nuspręsta A. A. U. naudai priteisti iš atsakovo bei kitų solidariųjų skolininkų 246 177,02 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Šios aplinkybės iš dalies gali paaiškinti šalių materialinio ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi tapatumą. Kadangi po dovanojimo sandorių sudarymo atsakovui pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kilo grėsmė, kad ieškinį dėl žalos atlyginimo patenkinus, išieškojimas gali būti vykdomas ir iš ieškovų atsakovui dovanoto turto. Ginčo turtui esant areštuotam, atsakovas neturėjo galimybės perleisti šio turto tėvams ar kitiems asmenims, todėl dovanojimo sandorių ginčijimas, tikėtina, buvo būdas ateityje išvengti išieškojimo iš dovanoto turto.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors byloje nėra duomenų, jog ieškovai ginčijo dovanojimo sutartis faktiškai žinodami apie galimą išieškojimą iš ginčo turto, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą kritiškai vertinti ieškovų nurodomus faktus dėl atsakovo elgesio jų atžvilgiu.

50. Toliau aptartinos ieškovų nurodomos aplinkybės, jų teigimu įrodančios atsakovo elgesį, griežtai smerktiną geros moralės požiūriu. Ieškovai atsakovo griežtai moralės požiūriu smerktiną elgesį jų atžvilgiu įrodinėja trimis aplinkybių grupėmis: atsakovo nebendravimu (grubiu bendravimu), išlaikymo neteikimu ir neleidimu naudotis dovanotu turtu.

51. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovo bendravimas su ieškovais po dovanojimo sutarčių sudarymo tapo šaltas, šiurkštus, jis ignoruoja ieškovų skambučius, susitikęs nekalba, neprisideda prie ieškovų išlaikymo, nederina su ieškovais žemės sklypo bei namo tvarkymo būdų, į patalpas neįleidžia, naudoja psichologinį spaudimą. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas yra blogas sūnus apskritai, nes piktnaudžiauja alkoholiu, neturi darbo, negalėtų jų išlaikyti, jei reikėtų. Tačiau taip pat ieškovė nurodė, kad šiuo metu piniginio išlaikymo nei jai nei ieškovui V. A. nereikia, kad išlaikymo ji nėra prašiusi nei iš atsakovo, nei iš kito sūnaus – D. A.. Nurodė, kad ieškovai turi namo dalį, kur ir gyvena. Ieškovai atsakovui dovanotame name (jo dalyje) niekada negyveno ir tokio poreikio neturi. Ieškovė 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad po dovanojimo sandorių sudarymo tris ar keturis kartus buvo neįleista į ginčo namą, nurodė, jog paskutinis kartas buvo 2017 m. gale, tačiau vėliau patikslino, kad tiksliai neatsimena. Nurodė, kad atsakovas neatsakydavo į skambučius, neperskambindavo, atvažiavęs reikalaudavo pinigų, elgėsi agresyviai, dažnai atvažiuodavo išgėręs, keikdavosi, yra įvykęs susistumdymas, atsakovas naudojo psichologinį smurtą, įžeidinėdavo.

55. Dėl išlaikymo neteikimo pažymėtina, kad atsakovas dovanojimo metu neteikė išlaikymo ieškovams, be to, ieškovės teigimu, išlaikymo jiems nereikėjo ir po dovanojimo sutarčių sudarymo. Taigi, aplinkybė, kad atsakovas ateityje neteiks išlaikymo remiasi ieškovų prielaidomis, neįrodytas ir tokio išlaikymo būtinumas. Nesant nustatytų faktų, kad dovanojimo sutarčių sudarymo metu atsakovas išlaikė ieškovus, nėra pagrindo teigti, kad vėlesnis atsakovo neprisidėjimas prie ieškovų išlaikymo, ypač nesant įrodymų apie tokio išlaikymo būtinybę, gali būti vertinamas kaip aiškiai moralės požiūriu smerktinas elgesys.

56. Dėl atsakovo trukdymo ieškovams naudotis dovanotu turtu pažymėtina, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovai dovanotame turte negyvena ir neturi poreikio jame gyventi. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad dovanotame name (jo dalyje) negyvena, o ten gyvena jo sutuoktinė su vaikais, ieškovė neprieštarauja, kad dovanotu turtu naudotųsi jos anūkai. Įrodymų, kas naudojasi dovanotomis administracinėmis patalpomis, į byla nepateikta, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas trukdo ieškovams naudotis šiuo konkrečiu turtu. Papildomai pažymėtina, kad ieškovams nuosavybės teise tebepriklauso 1/3 dovanoto gyvenamojo namo ir žemės sklypo, kas suteikia ieškovams teisę naudotis gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalimi bei reikalauti pašalinti kitų asmenų sukuriamas kliūtis naudotis jiems priklausančia nuosavybe bei kitas bendrosios dalinės nuosavybės turėtojų teises.

58. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovų nurodyti atsakovo veiksmai ir vertintini kaip neigiami, tačiau nėra pakankamo sunkumo, kad galėtų būti pripažinti neabejotinai smerktinais geros moralės požiūriu CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasme.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai neturi poreikio išlaikymui, tebeturi 1/3 dovanoto gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį, kitą būstą, gauna pakankamas pajamas save išlaikyti, jų išlaikymo poreikis ir atsakovo neketinimas tai daryti yra tik numanomas ateityje, todėl ieškovų tinkamo gyvenimo sąlygos atsakovo elgesiu nėra pažeidžiamos. Vien tik santykių pablogėjimas tarp dovanotojų ir apdovanotojo nėra pakankamas pagrindas dovanojimo panaikinimui, o nesant konkrečių duomenų apie atsakovo ieškovų atžvilgiu naudotą fizinį ar psichologinį smurtą, spręstina, kad ieškovai neįrodė atsakovo neabejotinai griežtai geros moralės požiūriu smerktino elgesio. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino dovanojimo sandorių negaliojančiais.

Dėl ieškinio senaties

60. Atnaujinus procesą byloje A. A. U. pirmosios instancijos teisme buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. A. A. U. byloje pareiškė prašymą ieškovų reikalavimui dėl dovanojimo panaikinimo taikyti ieškinio senatį.

61. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad trečiasis asmuo gali teikti prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, nes jis turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą. Teismas, įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes dėl atsakovo elgesio, ieškovų kreipimosi į teismą datą, sprendė, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl dovanojimo panaikinimo pareikšti.

62. Apeliaciniame skunde ieškovai nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl ieškinio senaties termino taikymo dviem aspektais, kad trečiasis asmuo negalėjo prašyti taikyti ieškinio senaties termino bei, kad teismas neteisingai skaičiavo ieškinio senaties terminą.

Dėl trečiojo asmens teisės reikalauti taikyti ieškinio senatį

63. Apeliaciniame skunde teigiama, kad trečiasis asmuo A. A. U. nėra susiklosčiusio materialinio teisinio santykio (dovanojimo) šalis bei neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl neturėjo teisės reikšti prašymą taikyti ieškinio senatį, o teismas tokį prašymą nagrinėti.

64. Kaip jau minėta šios nutarties 46-54 punktuose, trečiasis asmuo, nors ir nėra tarp šalių kilusio ginčo šalimi, tačiau turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teisėjų kolegija pakartotinai šiuo klausimu nepasisako. Teisėjų kolegija šioje nutarties dalyje pasisako dėl materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio trečiojo asmens teisės prašyti taikyti ieškinio senatį.

65. CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad civilinio proceso šalys yra ieškovas ir atsakovas (CPK 41 straipsnio 1 dalis), tačiau ginčo šalių sąvoka įstatyme nėra apibrėžta. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens A. A. U. teiginiu, kad ginčo šalių sąvoka apima platesnį subjektų ratą nei procesinės bylos šalių padėtys – ieškovas ir atsakovas.

66. Šiuo atveju byloje ieškinio senatį prašė taikyti trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, įtrauktas į bylą atsakovo pusėje, kaip suinteresuotas, kad ginčo turtas liktų atsakovo nuosavybėje ir į šį turtą galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

67. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

68. Taigi, šiuo atveju įstatymas konkrečiai apibrėžia kokių šalies procesinių teisių neturi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Tarp šių išimčių nėra numatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali pasinaudoti šalims suteikta teise – prašyti taikyti ieškinio senatį.

69. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis) ir jie laikytini turinčiais tiesioginį materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi, jų teisė gintis nuo pareikšto reikalavimo apima ir teisę prašyti taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Taigi, įstatymas ir kasacinio teismo praktika asmens teisę pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį sieja su jo padėtimi materialiojo teisinio santykio, dėl kurio yra kilęs ginčas, atžvilgiu bei šio ginčo išsprendimo įtaka šio asmens teisėms ir pareigoms, t. y. tiesioginiu materialiuoju asmens suinteresuotumu bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017).

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas įstatymo nuostatas, kasacinio teismo praktiką, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. A. U. materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, sprendžia, kad A. A. U. turėjo teisę prašyti taikyti ieškinio senatį ieškovų reikalavimams, o pirmosios instancijos teismas tokį trečiojo asmens prašymą nagrinėjo pagrįstai.

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo

71. Pirmosios instancijos teismas sutiko su trečiuoju asmeniu A. A. U., kad ieškovai konkrečiai neapibūdino atsakovo netinkamo elgesio atsiradimo momento, nuo kada ieškovų teigimu prasidėjo ieškinio senaties terminas teikti ieškinį dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškinio senaties termino skaičiuoti kitaip, kaip nuo ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo ir konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.

72. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, sutikdamas su trečiojo asmens prašymu taikyti ieškinio senatį, neatsižvelgė į ieškovės 2020 m. kovo 4 d. posėdyje nurodytas aplinkybes bei nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai konkrečiai neapibūdino atsakovo netinkamo elgesio momento, kuriuo remiantis teikia ieškinį dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo, todėl teismas, tinkamai nenustatęs senaties termino pradžios atskaitos taško, ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo dovanojimo sutarčių sudarymo, kas neatitinka byloje ieškovų nurodytų faktinių aplinkybių.

73. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad CK 6.472 straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.

74. Ieškovai nenurodė konkretaus vieno atsakovo veiksmo, kuris privertė ieškovus kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, tačiau nurodė eilę veiksmų, dėl kurių ieškovai nusprendė, kad atsakovas dovanos nevertas ir ieškovai sieks dovanojimo panaikinimo. Ieškovai nurodė, kad veiksmai prasidėjo 2015 m. ir truko kelis metus. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo 2014 m. birželio 2 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta ieškinio senaties termino pradžią šiuo atveju skaičiuoti nuo 2015 m. - nuo tada, kai atsakovas atliko veiksmus, dėl kurių ieškovai nusprendė ginčyti dovanojimo sandorį.

75. Šiuo atveju ieškovai ieškinį dėl dovanojimo sandorių ginčijimo pareiškė 2018 m. gruodžio 12 d. Taigi, ieškinio senaties terminas galėtų būti laikomas nepraleistu, jeigu CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta aplinkybė (ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą) ieškovams paaiškėjo ne anksčiau kaip 2017 m. gruodžio 12 d. (vieneri metai iki ieškinio pareiškimo). Tačiau byloje ieškovai nenurodė aplinkybių (atsakovo elgesio, ieškovų vertinimu, neabejotinai griežtai smerktino geros moralės požiūriu), kurios atsirado po 2017 m. gruodžio 12 d. Ieškovė I. A. teismo posėdžio metu buvo minėjusi, kad 2017 m. pabaigoje ji buvo neįleista į ginčo pastatą, tačiau vėliau nurodė tikslios datos neatsimenanti. Taigi iš esmės visi ieškovų nurodyti atsakovo poelgiai, kuriuos ieškovai vertina kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu, nurodomi kaip prasidėję 2015 m.

76. Ieškovams nurodant, kad atsakovo veiksmai, dėl kurių ieškovai nusprendė, jog yra pagrindas kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, prasidėjo 2015 m., ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl dovanojimo panaikinimo pareikšti laikytinas pasibaigusiu 2016 m. gruodžio 31 d., kadangi laikytina, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovai turėjo sužinoti vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d.

77. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai ieškinio dėl dovanojimo panaikinimo senaties terminą praleido, todėl pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškovų ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

78. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79. Nors trečiasis asmuo A. A. U. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidų dydžio nenurodė, įrodymų, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė, nepateikė. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.