- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-1135-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05336-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Zenas Zenkevičius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti, kad antstolis nepagrįstai vykdomojoje byloje Nr. 0014/21/00675 nesiuntė A. V. raginimo įvykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-568-424/2021, t. y. pripažinti antstolio neveikimą neteisėtu; grąžinti A. V. į jo banko sąskaitą skirtumą tarp išieškotų 8 036,60 Eur ir išieškomos 7 200,00 Eur bei susidariusių administravimo išlaidų sumos. Nurodė, kad apie vykdymo procesą sužinojo pasitikrinęs savo banko sąskaitą, kurioje matyti, jog antstolis Z. Zenkevičius 2021 m. liepos 7 d. atliko 8 036,60 Eur sumos nurašymą. Pareiškėjas sprendė, kad išieškojimas galimai pradėtas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1- 568-424/2021, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta iš skolininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 200,00 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad šią sumą būtų sumokėjęs gera valia, tačiau teismo procesiniame dokumente (nuosprendyje) nebuvo nurodyta sąskaita į kurią ši suma turi būti sumokėta, o pranešimo apie vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą, antstolio patvarkymo apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą bei raginimo įvykdyti sprendimą, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 655 straipsnio 1 dalis pareiškėjas negavo. Pareiškėjo teigimu antstolis pažeidė Civilinio proceso kodekso nuostatas reglamentuojančias vykdymo procesą, kadangi nepagrįstai nesiuntė skolininkui raginimo įvykdyti teismo nuosprendį ir nesuteikė galimybės pačiam sumokėti priteistą sumą. Dėl to nepagrįstai buvo priskaičiuotos ir vykdymo išlaidos. Pareiškėjo teigimu, pastarasis per raginime numatomą laiką, įpareigojimą būtų įvykdęs gera valia ir dėl to antstoliui atlyginimas nebūtų priklausęs. Raginimas nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėjo būti siunčiamas, kadangi išieškojimas yra vykdomas ne dėl konfiskuoto turto, o dėl piniginių lėšų.
2. Antstolis 2021 m. liepos 27 d. patvarkymu Nr. S-21-14-5811 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad pareiškėjas ne kartą buvo baustas administracine tvarka dėl to jam gerai žinoma kaip sumokėti įmokas valstybei, be to baudžiamajame procese jį atstovavo advokatas – profesionalus teisininkas, kuris galėjo pareiškėjui paaiškinti kokiu būdu įvykdyti teismo nuosprendį. Pažymėjo, kad raginimas konfiskavimo bylose nėra siunčiamas, nagrinėjamu atveju, išieškojimas vykdomas pagal turto konfiskavimą, nes iš skolininko yra išieškoma konfiskuotino turto vertė, tačiau tai, kad išieškomas ne pats turtas, o jo ekvivalentas pinigų suma, nepaneigia nuosprendžio esmės. Taip pat pažymėjo, kad vykdymo išlaidas skaičiavo pagal piniginį išieškojimą reglamentuojančias sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, nes nors išieškoma konfiskuotino turto vertė, tačiau ji išieškoma piniginėmis lėšomis ir antstolis atlieka veiksmus kaip vykdydamas piniginį išieškojimą ir taiko nustatytus šių veiksmų atlikimo apmokėjimo tarifus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų, atmesti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismo nuosprendyje, kuriuo taikomas turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), nėra reikalavimo nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau tai, kad nuosprendyje nenurodyta banko sąskaita, įmokos kodas, ir data, kada turi būti sumokėta konfiskuotino turto vertė, savaime nesudaro pagrindo tokio nuosprendžio nevykdyti. Šiuo atveju, pareiškėjo nurodytus argumentus, kad nesumokėjo konfiskuotino turto vertės gera valia, nes laukė iš institucijų informacijos į kokią sąskaitą ir kokiu įmokos kodu ją reikia sumokėti, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykstantį teisminį procesą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad skolininkas į 2021 m. birželio 1 d. vykusį nuosprendžio paskelbimą, kurio metu būtų buvęs informuotas apie nuosprendžio vykdymo ypatumus, neatvyko.
3.2. Pareiškėjas nenurodė ir neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis negavo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirtas konfiskuotino turto vertės piniginių lėšų konfiskavimas, priešingai, jis nurodė, kad nuosprendyje nebuvo nurodoma informacija į kokią sąskaitą ir kokiu įmokos kodu reikia pinigines lėšas pervesti. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų šiai informacijai gauti, t. y. kreipėsi į teismą, priėmusį nuosprendį, (prašydamas nurodyti sąskaitą, prašydamas išaiškinti nuosprendžio vykdymo tvarką), į Valstybinę mokesčių inspekciją ar kt. Be to teismas pažymėjo, kad A. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1-568-424/2021, atstovavo advokatas, profesionalus teisininkas, kuris galėjo suteikti visą reikiamą informaciją apie nuosprendžio įvykdymą ir teisines neįvykdymo pasekmes. Taip pat pastebėjo ir tai, kad yra įvairių galimybių asmeniui sužinoti informaciją, tame tarpe ir apie tai kuris antstolis vykdo išieškojimą jo atžvilgiu, taigi, siekdamas pats įvykdyti nuosprendyje nurodytos konfiskuojamos piniginių lėšų sumos sumokėjimą gera valia, pareiškėjas galėjo sužinoti, kuris antstolis vykdo išieškojimą ir kreiptis į jį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, atidėjimo. Tokiu būdu, aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu jis galėjo sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
3.3. Teismui nusprendus konfiskuoti ne transporto priemonę, o jo vertę atitinkančią piniginių lėšų sumą, vykdymo proceso esmė – įvykdyti teismo nuosprendžiu paskirtą turto konfiskavimą – nepasikeitė, tačiau atliekamų antstolio veiksmų pobūdis pasikeičia, kadangi išieškojimas nukreipiamas į skolininko pinigines lėšas, taigi antstolis atlieka veiksmus, kurių apmokestinimas nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 108 punkte ir vykdymo išlaidos skaičiuojamos pagal 109 punktą. Teismas sutiko su antstoliu, kad jeigu nuosprendžiu būtų konfiskuotas pats automobilis, o ne jo vertę atitinkanti piniginių lėšų suma, vykdymo išlaidų skaičiavimui būtų taikomi Sprendimų vykdymo instrukcijos 119-120 punktai, tačiau nagrinėjamu atveju atlikti vykdymo išlaidų skaičiavimo pagal minėtas nuostatas nėra pagrindo, nes šios nuostatos reglamentuoja nepiniginio pobūdžio išieškojimą ir tokio pobūdžio bylose atliekamų vykdymo veiksmų apskaičiavimą. Tai, kad išieškojimas atliekamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo nereiškia, kad išieškojimo pobūdis yra nepiniginis. Taip pat, tai, kad turto konfiskavimas vykdomas paimant ne patį turtą – transporto priemonę, o išieškant jos vertę atitinkančią piniginių lėšų sumą, nesudaro pagrindo spręsti, jog išieškojimas vykdomas ne dėl konfiskuotino turto.
3.4. Kadangi pareiškėjas žinojo apie priimtą nuosprendį dėl turto konfiskavimo (piniginių lėšų atitinkančių konfiskuotino turto vertę), tačiau per protingą terminą priteistos sumos nesumokėjo, teismas antstolio veiksmus dėl priverstinio išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo laikė pagrįstais ir teisėtais, neprieštaraujančiais įstatymo nuostatoms, todėl pareiškėjo skundas atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Teismas iš esmės vadovaudamasis vien tik Baudžiamojo kodekso 72 str. 5 d. padarė išvadą, jog raginimas pareiškėjui neturėjo būti siunčiamas, kadangi, išieškojimo metu paimamas ne konfiskuojamas daiktas (šiuo atveju, transporto priemonė), o jos ekvivalentas - jos vertę atitinkanti piniginių lėšų suma, kas nekeičia aplinkybės, jog vykdymas pradėtas dėl turto konfiskavimo. Pareiškėjo vertinimu, teismas aplinkybę dėl išieškojimo dalyko konstatavo esant nustatytu visiškai nepagrįstai, kadangi vykdomajame rašte akivaizdžiai nurodyta iš pareiškėjo išieškoti pinigines lėšas, o ne jas konfiskuoti.
4.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas privalėjo būti aktyvus ir domėtis ne tik baudžiamosios bylos procesu bet ir nuosprendžio vykdymu, todėl dabar turi prisiimti kilusius neigiamus padarinius.
4.3. Net ir pripažinęs, jog raginimas šioje situacijoje neturėjo būti siunčiamas, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visas faktines aplinkybes ir spręsti klausimą ar pagrįstai antstolis nuo pareiškėjo sąskaitos nurašė vykdymo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
7. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo A. V. skundas dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
8. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau - Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
9. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Atskirajame skunde nurodyta, kad teismas iš esmės vadovaudamasis vien tik Baudžiamojo kodekso 72 str. 5 d. padarė nepagrįstą išvadą, jog raginimas pareiškėjui neturėjo būti siunčiamas, nes tai, kad išieškojimo metu paimamas ne konfiskuojamas daiktas (šiuo atveju, transporto priemonė), o jos ekvivalentas - jos vertę atitinkanti piniginių lėšų suma, nekeičia aplinkybės, kad vykdymas pradėtas dėl turto konfiskavimo.
11. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos, kurių taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnis). Pagal vykdymo proceso taisykles vykdytini ne tik teismo ir arbitražo sprendimai civilinėse bylose ir bylose dėl administracinių teisinių santykių, tačiau ir teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
12. Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (4 punktas); pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi) (7 punktas). Kitų vykdomųjų dokumentų turinį gali nustatyti kiti įstatymai, tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti nurodyta CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti rekvizitai bei kokio įstatymo pagrindu dokumentas turi būti vykdomas CPK nustatyta tvarka.
13. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas), kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, pareiškėjas neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko, vykdomojoje byloje, sudarymo ir tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudamas gali susitarti su antstoliu, tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
15. Pažymėtina, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). CPK 661 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Zeno Zenkevičiaus kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-568-424/2021 dėl konfiskuotino turto – transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 7200,00 Eur išieškojimo, taigi, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju išieškojimas vykdomas byloje dėl turto konfiskavimo - transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 7200 Eur išieškojimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolis vykdymą laiko turto konfiskavimo byla ir pagrįstai pareiškėjui nesiuntė raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą.
16. Apelianto teigimu, net ir pripažinęs, jog raginimas šioje situacijoje neturėjo būti siunčiamas, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visas faktines aplinkybes ir spręsti klausimą ar pagrįstai antstolis nuo pareiškėjo sąskaitos nurašė maksimalią savo atlygio sumą ir ar nėra teisinio pagrindo jo sumažinti.
17. Vykdymo išlaidos – tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, ėmėsi veiksmų, būtinų tinkamam vykdomojo dokumento vykdymui, surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei vykdymo išlaidų paskaičiavimą.
18. Pakartotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 26 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-568-424/2021 pagrindu yra konfiskuota 7200,00 Eur pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų suma, atitinkanti konfiskuoto turto – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), vertę.
19. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. CPK 610, 611 straipsniuose numatyta, jog antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. CPK 609 straipsnyje išvardinta iš ko susidaro vykdymo išlaidos. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog teismui nusprendus konfiskuoti ne transporto priemonę, o jos vertę atitinkančią piniginių lėšų sumą, vykdymo proceso esmė – įvykdyti teismo nuosprendžiu paskirtą turto konfiskavimą – nepasikeitė, tačiau atliekamų antstolio veiksmų pobūdis pasikeitė, kadangi išieškojimas nukreipiamas į skolininko pinigines lėšas, tad antstolis atlieka veiksmus, kurių apmokestinimas nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 108 punkte ir vykdymo išlaidos skaičiuojamos pagal 109 punktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su antstolio pozicija, kad jeigu nuosprendžiu būtų konfiskuotas pats automobilis, o ne jo vertę atitinkanti piniginių lėšų suma, vykdymo išlaidų skaičiavimui būtų taikomi Sprendimų vykdymo instrukcijos 119-120 punktai, tačiau nagrinėjamu atveju atlikti vykdymo išlaidų skaičiavimo pagal minėtas nuostatas nėra pagrindo, nes šios nuostatos reglamentuoja nepiniginio pobūdžio išieškojimą ir tokio pobūdžio bylose atliekamų vykdymo veiksmų apskaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad išieškojimas atliekamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo nereiškia, jog išieškojimo pobūdis yra nepiniginis, o turto konfiskavimas vykdomas paimant ne patį turtą – transporto priemonę, o išieškant jos vertę atitinkančią piniginių lėšų sumą, nesudaro pagrindo spręsti, jog išieškojimas vykdomas ne dėl konfiskuotino turto.
21. 2021 m. liepos 2 d. antstolis patvarkymu Nr. S-21-14-5169 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, tą pačią dieną atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-21-14-5191. Taip pat tą pačią dieną Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko A. V. banko sąskaitos. Byloje esantys duomenys - pareiškėjo procesiniuose dokumentuose pateikta pozicija iš esmės patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas žinojo apie jo atžvilgiu priimtą nuosprendį dėl turto konfiskavimo (piniginių lėšų atitinkančių konfiskuotino turto vertę), tuolab, kaip apeliantas pats patvirtina savo atskirajame skunde, šis net laukė, kol vykdomasis dokumentas atsidurs pas antstolį, tokie apelianto veiksmai teismo vertintini kaip itin nerūpestingi ir aplaidūs, sąlygoję susidariusią ir pareiškėjo ginčijamą situaciją.
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde nenurodo, kokias konkrečiai antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas pastarasis ginčija. Byloje nėra duomenų, kurie bylotų apie tai, kad antstolio skolininkui priskaičiuotos vykdymo išlaidos būtų nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju vykdymo procesas yra dėl konfiskuotino turto (jo vertę atitinkančių pinigų sumos) išieškojimo, tačiau atliekami piniginių lėšų išieškojimo veiksmai, bet ne turto konfiskavimo veiksmai (turto suradimas, aprašymas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai deklaratyvius pareiškėjo teiginius, dėl neteisingai paskaičiuotų būtinųjų vykdymo išlaidų atmetė.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.