Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“ skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Evus LT“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Taigi teismas neperžengdamas atskirojo skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

13. Bylose esančiais įrodymais bei šalių procesiniuose dokumentuose esančiais paaiškinimais nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0028/23/00232 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-5757-808/2022, išduotą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. e2A-2368-562/2022 pagrindu, kuriuo skolininkas įpareigotas per 2 (du) mėnesius sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas: statybines atliekas (čerpes, medieną ir jos gaminių atliekas, plytas, keramzitą, betono luitus, betono plokštes, putplastį, metalo gaminių atliekas, betoninius šulinio žiedus, šiferį, plastikinius ir metalinius vamzdžius, plyteles, aliumininius ortakius, skardinius lietvamzdžius, fasado plokštes, langų rėmus, duris, plastikines žarnas, stiklus, asbesto lakštus), senus baldus (kėdes, spintas, seną varstotą), senus elektros prietaisus (monitorius, šaldytuvus, elektrinius radiatorius), plastikines talpyklas, automobilių kilimėlius, padangas, supjautą medieną ir medžių šakas, plastikines ir metalines dėžes, įvairias statines, kibirus, europadėklus (paletes), statybinį vagonėlį ant ratų, metalinius garažus ir metalinius stelažus, talpyklą betonui maišyti. 2023 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S‑23-28-4779 dėl sprendimo vykdymo antstolis įpareigojo UAB „Ekotopas“ nedelsiant vykdyti teismo sprendimą. Skolininkui įpareigojimo neįvykdžius geruoju, antstolis 2023 m. kovo 10 d. sprendimo neįvykdymo pasekmių aktu Nr. S-23-28-6714 ir jo patikslinimu Nr. S‑23‑28-6737 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą taikyti sprendime nurodytas neįvykdymo pasekmes – leisti ieškovei sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias atliekas savo jėgomis atsakovės sąskaita. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi Nr. e2VP-7895-994/2023 išieškotojui leido savo jėgomis skolininko sąskaita sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas.

14. Taip pat nustatyta, kad išieškotoja 2023 m. rugpjūčio 2 d. antstoliui pateikė prašymą išieškoti sumokėtus 750 Eur nurodytus sąskaitoje faktūroje Nr. 20230801/1, kurie sudaro dalies sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo kainos, išieškant iš skolininkės. 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu į prašymą Nr. S-23-28-21425 antstolis nutarė patenkinti išieškotojos prašymą išieškoti sumokėtus 750 Eur už dalies sklypo sutvarkymą, išieškant iš skolininkės, taip pat 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-28-21429 167,20 Eur bei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-28-21428, nurodant skolininkei per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 750 Eur skolos ir 167,20 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 917,20 Eur, į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkei antstolio reikalavimų neįvykdžius, 2023 m. rugpjūčio 17 d. nurodymu Nr. S-23-28-22550 skolininkės 917,20 Eur skola nurašyta priverstinai.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).

16. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016).

17. Pareiškėja tiek skundą dėl antstolio veiksmų, tiek atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad antstolis, tenkindamas išieškotojos prašymą išieškoti sumokėtą 750 Eur sumą, nurodytą sąskaitoje faktūroje Nr. 20230801/1, kuri sudaro dalies sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo kainos, tinkamai neįvertino prašyme nurodytų aplinkybių, kadangi kartu su prašymu nepateikta įrodymų, jog iš minėto žemės sklypo buvo pašalintos jame esančios atliekos. Pareiškėjos nuomone, byloje nėra įrodyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2368-562/2022 buvo įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šie pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti, todėl nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmus išieškoti iš pareiškėjos 750 Eur sumą neteisėtais.

18. Nors atskiruoju skundu pagrįstai teigiama, kad iš į bylą pateiktos sąskaitos nėra galimybės nustatyti, jog vežimo paslaugas teikęs asmuo vežė nors vieną iš vykdomajame rašte nurodytų ir būtinas sutvarkyti medžiagas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo įvykdymo aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nėra ginčo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2368-562/2022 įvykdymo tvarką, leisdamas išieškotojai savo jėgomis, skolininko sąskaita, sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas. Tai reiškia, jog išieškotojai įvykdžius Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą, ji įgyja teisę prisiteisti iš skolininkės visas su teismo sprendimo įvykdymu susijusias išlaidas.

19. Šiuo atveju akcentuotina, kad išieškotoja, įvykdžiusi teismo sprendimą, be prašymo išieškoti iš skolininkės 750 Eur sumą bei šias išlaidas pagrindžiančios sąskaitos, į bylą pateikė ir kitus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo įvykdymo įrodymus, t. y. išieškotoja 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu antstoliui pateikė informaciją, kad atliekos yra vežamos iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi Nr. e2VP-7895-994/2023 – nurodė, kad iš viso išvežta 8,22 tonų atliekų. Išieškotoja nurodė, kad kitų atliekų, negu nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartyje Nr. e2VP-7895-994/2023, minėtame žemės sklype nėra. Dar daugiau, tikrinant išieškotojos pateiktą informaciją, antstolio padėjėja 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuvyko į teismo sprendime nurodytą žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) ir padarė fotonuotraukas, kurios buvo lyginamos su 2023 m. birželio 21 d. darytomis fotonuotraukomis. Įvertinus šias fotonuotraukas darytina išvada, jog dalis žemės sklype esančių atliekų yra išgabenta.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2368-562/2022 nebuvo įpareigojimo pašalinti visas žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas, tačiau buvo pateiktas baigtinis sąrašas šalintinų atliekų, kurias iš minėto žemės sklypo išvežė išieškotojos pasirinktas atliekų tvarkytojas J. Č.

21. Pareiškėja, be kita ko, teigia, jog iš į bylą pateiktos 2023 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos faktūros TK Nr. 20230801/1 matyti, kad ji buvo išrašyta išieškotojui tik už 2 vienetus atliekų išvežimo paslaugų. Darė išvadą, kad už 309,93 Eur plius PVM galėjo būti išvežtas tik 1 kilogramas atliekų arba iš viso išvežtos ne sprendime nurodytos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nors iš į bylą pateiktos sąskaitos faktūros nėra galimybės nustatyti, kokias konkrečias atliekas atliekų tvarkytojas J. Č. išvežė iš ginčo žemės sklypo, tačiau, kaip minėta anksčiau, byloje esantys kiti įrodymai patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas buvo įvykdytas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, be savo deklaratyvių pasvarstymų, į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad atliekos iš ginčo žemės sklypo galbūt nebuvo išvežtos arba kad jos sutvarkytos netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę pareiškėja neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnis). Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus civilinio proceso normose nustatytas išimtis (CPK 178, 182 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė aplinkybių, jog antstolis neturėjo teisinio pagrindo išieškoti iš jos 750 Eur sumą, susijusią su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo įvykdymu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su vykdymo procesu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmetamas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.