Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-01-11 · Civilinė byla Nr. e2S-38-777/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-11
Bylos Nr.
e2S-38-777/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12686-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Evus LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-38-777/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12686-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.17; 3.5.26 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“ skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Evus LT“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolio M. D. 2023 m. rugpjūčio 3 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-28-21428 dėl 750 Eur skolos išieškojimo ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-28-21429 167,20 Eur; 2) sustabdyti vykdomajame rašte Nr. e2-5757-808/2022 nurodytų ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių (sandėliuojamų) atliekų sutvarkymo ir pašalinimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0028/23/00232 iki teismo nutarties dėl pateikto skundo byloje įsiteisėjimo.

2. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. 2023 m. rugpjūčio 3 d. gavo antstolio M. D. 2023 m. rugpjūčio 3 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-28-21428 dėl 750 Eur skolos išieškojimo ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-28-21429 167,20 Eur, taip pat 2023 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą TK Nr. 20230801/1 750 Eur sumos. Pareiškėjas nesutinka su skolos dydžiu ir jos atsiradimo pagrindu (2023 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra TK Nr. 20230801/1). Teigia, kad, pagal pakeistą vykdomojo rašto įvykdymo tvarką, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-2368-562/2022 turėjo įvykdyti išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Evus LT“, pateikdama antstoliui įrodymus, kad sutvarkė vykdomajame rašte nurodytas statybines medžiagas ir kitas atliekas.

2.2. Išieškotoja pateikė antstoliui tik 2023 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą TK Nr. 20230801/1 750 Eur sumos, kurią išrašė J. Č. Mano, kad šis dokumentas negali būti tinkamu įrodymu dėl vykdomojo rašto įvykdymo, kadangi neįrodo, jog atliekos buvo sutvarkytos teisės aktų nustatyta tvarka, nes J. Č. nėra PVM mokėtojas, todėl jis neturėjo teisės išrašyti 2023 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos faktūros TK Nr. 20230801/1. Darė išvadą, kad antstolio raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą yra neteisėti ir nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:

4.1. Nurodė, kad nei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. e2A-2368-562/2022, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-5757-808/2022, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartyje Nr. e2VP-7895-994/2023 nėra nurodyti atliekų pašalinimo būdai ir (ar) priemonės, nei atliekų šalinimo veiksmus konkrečiai turintys atlikti asmenys, nei įpareigojimo atliekų tvarkytojui pateikti teismui ar antstoliui atliekų sutvarkymą (atliekų pridavimą) patvirtinantys dokumentai. Pažymėjo, kad atliekas išvežti buvo įpareigota skolininkė, jai to nepadarius, ši teisė buvo suteikta išieškotojai skolininkės sąskaita. Atkreipė dėmesį, kad išieškotoja 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu antstoliui pateikė informaciją, kad atliekos yra vežamos, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi Nr. e2VP-7895-994/2023, iš sklypo (duomenys neskelbtini), iš viso išvežė 8,22 tonų atliekų, ir kad kitų atliekų negu nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartyje Nr. e2VP-7895-994/2023 nėra. Be to, antstolio padėjėjai nuvykus į vietą ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. padarius fotonuotraukas konstatuota, jog, lyginant nuotraukas, kurios buvo padarytos 2023 m. birželio 21 d., matyti, kad šiukšlės yra vežamos ir jų yra mažiau.

4.2. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ginčo atliekos nėra sutvarkytos ar kad jos buvo sutvarkytos netinkamai. Teigia, kad teismas šiuo atveju neturi pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus, pareiškėjas neįrodė, jog turėjo kokių nors kliūčių renkant įrodymus. Pažymėjo, jog aktualu ir tai, kad, kaip nurodo pats pareiškėjas 2023 m. spalio 2 d. rašte teismui DOK-155147 – atliekų sutvarkymas turėjo kainuoti 4 000 Eur. Išieškotojos samdytas vežėjas J. Č. jau neva išvežė medžiagų ir daiktų už 3 000 Eur. Darė išvadą, kad nebaigus atliekų tvarkymo proceso negali būti daroma išvada, jog dalies jų išvežimą patvirtinanti 2023 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra TK Nr. 20230801/1 750 Eur sumos gali būti nepagrįsta ar kad už tą sumą atliekos nebuvo sutvarkytos.

4.3. Nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su antstolio 167,20 Eur vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Savo nesutikimą grindžia tik tuo, jog atliekos galbūt buvo sutvarkytos nesilaikant įstatymų bei asmens, neturinčio teisės jas sutvarkyti (tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė), ir todėl, anot pareiškėjo, skundžiami raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas turėtų būti panaikinti. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių antstolio 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvarkyme Nr. S-23-28-21429 nurodytų vykdymo išlaidų apskaičiavimo nepagrįstumo argumentų, todėl darė išvadą, kad antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimas laikytinas pagrįstu ir tinkamu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti skundą ir panaikinti antstolio 2023 m. rugpjūčio 3 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-28-21428 dėl 750 Eur skolos išieškojimo ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-28-21429 167,20 Eur sumos.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad pagal pakeistą vykdomojo rašto įvykdymo tvarką ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą civ. byloje Nr. 2A-2368-562/2022, antstolis turėjo kontroliuoti, kaip šiuo atveju išieškotoja vykdo teismo sprendimą ir išveža iš ginčo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), bei sutvarko vykdomajame rašte nurodytas konkrečias statybines medžiagas ir kitas atliekas. Taip pat išieškoti iš apeliantės išieškotojos patirtas išlaidas už išvežtas iš ginčo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), bei sutvarkytas ir vykdomajame rašte nurodytas konkrečias statybines medžiagas bei kitas atliekas. Tačiau mano, kad išieškotojos pateikta antstoliui 2023 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra TK Nr. 20230801/1 750 Eur sumos negali būti tinkamu įrodymu dėl sprendimo ir vykdomojo rašto įvykdymo, kadangi šioje sąskaitoje faktūroje nėra jokių duomenų apie tai, kad iš ginčo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo išvežtos bei sutvarkytos būtent vykdomajame rašte nurodytos konkrečios statybinės medžiagos bei kitos atliekos.

6.2. Teigia, kad šioje sąskaitoje nėra jokių duomenų, jog vežimo paslaugas teikęs asmuo vežė nors vieną iš vykdomajame rašte nurodytų ir būtinas sutvarkyti medžiagas: statybines atliekas (čerpes, medieną ir jos gaminių atliekas, plytas, keramzitą, betono luitus, betono plokštes, putplastį, metalo gaminių atliekas, betoninius šulinio žiedus, šiferį, plastikinius ir metalinius vamzdžius, plyteles, aliumininius ortakius, skardinius lietvamzdžius, fasado plokštes, langų rėmus, duris, plastikines žarnas, stiklus, asbesto lakštus), senus baldus (kėdes, spintas, seną varstotą), senus elektros prietaisus (monitorius, šaldytuvus elektrinius radiatorius), plastikines talpyklas, automobilių kilimėlius, padangas, supjautą medieną ir medžių šakas, plastikines ir metalines dėžes, įvairias statines, kibirus, europadėklus (paletes), statybinį vagonėlį ant ratų, metalinius garažus ir metalinius stelažus, talpyklą betonui maišyti, ir ji buvo išrašyta išieškotojui tik už 2 vienetus atliekų išvežimo paslaugų. Darė išvadą, kad už 309,93 Eur plius PVM galėjo būti išvežtas tik 1 kilogramas atliekų arba iš viso išvežtos ne sprendime nurodytos medžiagos.

6.3. Pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, o perdavęs atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą. Teigia, kad išieškotoja neturėjo ir antstoliui nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų, tarp jų ir apie konkrečių statybinių medžiagų ir (ar) atliekų sutvarkymą, todėl mano, jog antstolis, neturėdamas jokio faktinio pagrindo, negalėjo įvertinti ir nustatyti, kad sprendimas yra įvykdytas iš dalies, ir atitinkamai šioje tariamai įvykdyto sprendimo dalyje išieškoti iš apeliantės sprendimo vykdymo išlaidas.

6.4. Atkreipė dėmesį, jog antstolis nedalyvavo faktinio sprendimo vykdymo metu, t. y. tariamų atliekų išvežimo metu, todėl mano, kad jis neturėjo jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog iš tiesų iš teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo išvežamos būtent teismo sprendime nurodytos medžiagos.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad nei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. e2A-2368-562/2022, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-5757-808/2022, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartyje Nr. e2VP-7895-994/2023 nėra nurodyti atliekų pašalinimo būdai ir (ar) priemonės, nei atliekų šalinimo veiksmus konkrečiai turintys atlikti asmenys, nei įpareigojimo atliekų tvarkytojui pateikti teismui ar antstoliui atliekų sutvarkymą (atliekų perdavimą) patvirtinantį dokumentą. Teigia, kad antstolis nėra įpareigotas teismo kontroliuoti, kaip ir kokiu būdu yra vežamos atliekos iš (duomenys neskelbtini). Tačiau antstolio padėjėja aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), lankėsi kelis kartus. Pažymėjo, jog nuvykus į vietą ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. padarius fotonuotraukas nustatyta, kad lyginant nuotraukas, kurios buvo padarytos 2023 m. birželio 21 d., matyti, kad šiukšlės yra vežamos ir jų yra mažiau.

8.2. Teigia, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo atliekos nėra tvarkytos, kad jos buvo sutvarkytos netinkamai ar tuo labiau yra vežamos tos atliekos, kurios nėra nurodomos vykdomajam rašte. Pažymi, kad kita šalis, išieškotoja, teikė informaciją antstoliui, jog atliekos yra vežamos remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi Nr. e2VP-7895-994/2023 iš sklypo (duomenys neskelbtini), iš viso išvežė 8,22 tonų atliekų, ir kad kitų atliekų, negu nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartyje Nr. e2VP-7895-994/2023, nėra. Mano, jog tai, kad išieškotojas nenurodė ir neišvardijo išvežtų konkrečių atliekų, savaime nedaro įpareigojimo neteisėto. Pateiktoje sąskaitoje yra nurodyta bendrai – atliekų išvežimas iš (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Evus LT“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti galioti. Nurodė, kad nesutinka su skolininkės UAB ,,Ekotopas“ atskiruoju skundu, o su antstolio M. D. atsiliepime išdėstytais argumentais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Taigi teismas neperžengdamas atskirojo skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

13. Bylose esančiais įrodymais bei šalių procesiniuose dokumentuose esančiais paaiškinimais nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0028/23/00232 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-5757-808/2022, išduotą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. e2A-2368-562/2022 pagrindu, kuriuo skolininkas įpareigotas per 2 (du) mėnesius sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas: statybines atliekas (čerpes, medieną ir jos gaminių atliekas, plytas, keramzitą, betono luitus, betono plokštes, putplastį, metalo gaminių atliekas, betoninius šulinio žiedus, šiferį, plastikinius ir metalinius vamzdžius, plyteles, aliumininius ortakius, skardinius lietvamzdžius, fasado plokštes, langų rėmus, duris, plastikines žarnas, stiklus, asbesto lakštus), senus baldus (kėdes, spintas, seną varstotą), senus elektros prietaisus (monitorius, šaldytuvus, elektrinius radiatorius), plastikines talpyklas, automobilių kilimėlius, padangas, supjautą medieną ir medžių šakas, plastikines ir metalines dėžes, įvairias statines, kibirus, europadėklus (paletes), statybinį vagonėlį ant ratų, metalinius garažus ir metalinius stelažus, talpyklą betonui maišyti. 2023 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S‑23-28-4779 dėl sprendimo vykdymo antstolis įpareigojo UAB „Ekotopas“ nedelsiant vykdyti teismo sprendimą. Skolininkui įpareigojimo neįvykdžius geruoju, antstolis 2023 m. kovo 10 d. sprendimo neįvykdymo pasekmių aktu Nr. S-23-28-6714 ir jo patikslinimu Nr. S‑23‑28-6737 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą taikyti sprendime nurodytas neįvykdymo pasekmes – leisti ieškovei sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias atliekas savo jėgomis atsakovės sąskaita. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi Nr. e2VP-7895-994/2023 išieškotojui leido savo jėgomis skolininko sąskaita sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas.

14. Taip pat nustatyta, kad išieškotoja 2023 m. rugpjūčio 2 d. antstoliui pateikė prašymą išieškoti sumokėtus 750 Eur nurodytus sąskaitoje faktūroje Nr. 20230801/1, kurie sudaro dalies sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo kainos, išieškant iš skolininkės. 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu į prašymą Nr. S-23-28-21425 antstolis nutarė patenkinti išieškotojos prašymą išieškoti sumokėtus 750 Eur už dalies sklypo sutvarkymą, išieškant iš skolininkės, taip pat 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-28-21429 167,20 Eur bei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-28-21428, nurodant skolininkei per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 750 Eur skolos ir 167,20 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 917,20 Eur, į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkei antstolio reikalavimų neįvykdžius, 2023 m. rugpjūčio 17 d. nurodymu Nr. S-23-28-22550 skolininkės 917,20 Eur skola nurašyta priverstinai.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).

16. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016).

17. Pareiškėja tiek skundą dėl antstolio veiksmų, tiek atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad antstolis, tenkindamas išieškotojos prašymą išieškoti sumokėtą 750 Eur sumą, nurodytą sąskaitoje faktūroje Nr. 20230801/1, kuri sudaro dalies sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo kainos, tinkamai neįvertino prašyme nurodytų aplinkybių, kadangi kartu su prašymu nepateikta įrodymų, jog iš minėto žemės sklypo buvo pašalintos jame esančios atliekos. Pareiškėjos nuomone, byloje nėra įrodyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2368-562/2022 buvo įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šie pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti, todėl nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmus išieškoti iš pareiškėjos 750 Eur sumą neteisėtais.

18. Nors atskiruoju skundu pagrįstai teigiama, kad iš į bylą pateiktos sąskaitos nėra galimybės nustatyti, jog vežimo paslaugas teikęs asmuo vežė nors vieną iš vykdomajame rašte nurodytų ir būtinas sutvarkyti medžiagas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo įvykdymo aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nėra ginčo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2368-562/2022 įvykdymo tvarką, leisdamas išieškotojai savo jėgomis, skolininko sąskaita, sutvarkyti ir pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas. Tai reiškia, jog išieškotojai įvykdžius Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą, ji įgyja teisę prisiteisti iš skolininkės visas su teismo sprendimo įvykdymu susijusias išlaidas.

19. Šiuo atveju akcentuotina, kad išieškotoja, įvykdžiusi teismo sprendimą, be prašymo išieškoti iš skolininkės 750 Eur sumą bei šias išlaidas pagrindžiančios sąskaitos, į bylą pateikė ir kitus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo įvykdymo įrodymus, t. y. išieškotoja 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu antstoliui pateikė informaciją, kad atliekos yra vežamos iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi Nr. e2VP-7895-994/2023 – nurodė, kad iš viso išvežta 8,22 tonų atliekų. Išieškotoja nurodė, kad kitų atliekų, negu nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartyje Nr. e2VP-7895-994/2023, minėtame žemės sklype nėra. Dar daugiau, tikrinant išieškotojos pateiktą informaciją, antstolio padėjėja 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuvyko į teismo sprendime nurodytą žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) ir padarė fotonuotraukas, kurios buvo lyginamos su 2023 m. birželio 21 d. darytomis fotonuotraukomis. Įvertinus šias fotonuotraukas darytina išvada, jog dalis žemės sklype esančių atliekų yra išgabenta.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2368-562/2022 nebuvo įpareigojimo pašalinti visas žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas, tačiau buvo pateiktas baigtinis sąrašas šalintinų atliekų, kurias iš minėto žemės sklypo išvežė išieškotojos pasirinktas atliekų tvarkytojas J. Č.

21. Pareiškėja, be kita ko, teigia, jog iš į bylą pateiktos 2023 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos faktūros TK Nr. 20230801/1 matyti, kad ji buvo išrašyta išieškotojui tik už 2 vienetus atliekų išvežimo paslaugų. Darė išvadą, kad už 309,93 Eur plius PVM galėjo būti išvežtas tik 1 kilogramas atliekų arba iš viso išvežtos ne sprendime nurodytos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nors iš į bylą pateiktos sąskaitos faktūros nėra galimybės nustatyti, kokias konkrečias atliekas atliekų tvarkytojas J. Č. išvežė iš ginčo žemės sklypo, tačiau, kaip minėta anksčiau, byloje esantys kiti įrodymai patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas buvo įvykdytas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, be savo deklaratyvių pasvarstymų, į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad atliekos iš ginčo žemės sklypo galbūt nebuvo išvežtos arba kad jos sutvarkytos netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją procesinių pareigų paskirstymo taisyklę pareiškėja neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnis). Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus civilinio proceso normose nustatytas išimtis (CPK 178, 182 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė aplinkybių, jog antstolis neturėjo teisinio pagrindo išieškoti iš jos 750 Eur sumą, susijusią su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo įvykdymu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su vykdymo procesu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmetamas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė