Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutarties, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys Kauno apygardos teismo teisėjai Indrė Averkienė, Giedrius Endriukaičius, Daiva Jankauskienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Albinas Antanaitis, Tomas Šeškauskas, Algimantas Valantinas, Rima Ažubalytė ir Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovas ieškinį grindžia neteisėtais teisėjų veiksmų nagrinėjant Kauno apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

8. Bylos duomenimis, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 652,72 Eur turtinės žalos, 10 500 Eur neturtinės žalos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

9. Ieškovas ieškinį grindžia neteisėtais Kauno apygardos teismo teisėjų I. Averkienės, G. Endriukaičio, D. Jankauskienės bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų A. Antanaičio, T. Šeškausko, A. Valantino ir R. Ažubalytės veiksmais nagrinėjant Kauno apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2). Anot ieškovo, žala kilo dėl: 1) teisėjos I. Averkienės tyčinio įrodymų tyrimo tvarkos pažeidimo, atsisakant išsamiai nagrinėti liudytojos R. J. S. parodymus ir taikyti nekaltumo prezumpciją; 2) teisėjų A. Antanaičio, D. Jankauskienės ir G. Endriukaičio atsisakymo atnaujinti įrodymų tyrimą dėl neteisėto 1 303,29 Eur konfiskavimo iš ieškovo; 3) teisėjų T. Šeškausko, A. Valantino ir R. Ažubalytės atsisakymo nagrinėti kasaciniame skunde nurodytas teisių pažeidimo aplinkybes, nustatyti netinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) normų taikymą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų pažeidimus bei tenkinti kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutarties.

10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodydamas, kad: 1) ieškinys grindžiamas tariamai neteisėtais teisėjų veiksmais baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019, kurioje ieškovas pripažintas kaltu įsiteisėjusiu nuosprendžiu, todėl teisėjų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, o ieškinys yra teisiškai ydingas ir nepagrįstas; 2) ieškovas jau buvo pareiškęs analogiškus ieškinius civilinėse bylose Nr. 2-9703-812/2024 ir Nr. 2-18355-1107/2025, kuriuos buvo atsisakyta priimti.

11. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad nors nuosprendis ieškovo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 yra įsiteisėjęs, tačiau ieškinys grindžiamas neteisėtais teisėjų veiksmais, todėl jis gali būti nagrinėjamas teisme, o ieškovas turi teisę ginti pažeistas teises. Taip pat pareikštas ieškinys nėra analogiškas pareikštiems ieškiniams Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2- 9703- 812/2024 ir Nr. 2-18355-1107/2025, nes jų pagrindas ir aplinkybės skiriasi.

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

13. Taigi, civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

14. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad civilinis procesas pagal paduotą ieškinį negali būti pradedamas, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

15. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 652,72 Eur turtinės žalos, 10 500 Eur neturtinės žalos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškinyje ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, sieja žalą su neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant Kauno apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-30-993/2019, nurodo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos argumentus.

17. Taigi ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų neteisėtų veiksmų, klausimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės.

18. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 pripažintas kaltu, nepaneigia jo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, jei jis mano, kad dėl neteisėtų teisėjų veiksmų jam atsirado žala.

19. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį CK) 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, o teismas – pareigą jį nagrinėti civilinio proceso tvarka, esant tinkamai įvykdytoms teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygoms.

20. CPK 135 straipsnyje įtvirtinti ieškiniui keliami turinio ir formos reikalavimai. Susipažinus su ieškovo ieškiniu nustatyta, kad ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindimas), suformulavo ieškinio reikalavimą (ieškinio dalykas) ir pateikė įrodymus, kurie, jo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus. Todėl ieškovo ieškinys atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, įtvirtintus CPK 135 straipsnyje.

21. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, taip pat nurodė, kad ieškovo reiškiamas ieškinys yra analogiškas prieš tai teiktiems ieškovo ieškiniams Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr.2-9703-812/2024 ir Nr. 2-18355-1107/2025, kuriuos buvo atsisakyta priimti.

22. Remiantis Lietuvos teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį dėl ieškinio byloje Nr. 2-18355-1107/2025 atsisakymo priėmimo ir perdavė pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti bylą iš naujo.

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teikia ieškinį atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kildindamas jį iš vieno Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-30-993/2019 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2) epizodo, t. y. dėl teisėjos I. Averkienės atsisakymo išsamiai ir nešališkai nagrinėti liudytojos R. J. S. parodymus, susijusius su turto gavimu pagal ieškovo ir nurodytos liudytojos sudarytą neatlygintinės paskolos sutartį bei vėlesnių Kauno apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų veiksmų, susijusių su minėtos liudytojos parodymų netinkamu arba apskritai neįvertintu vertinimu, ko pasekoje iš ieškovo buvo konfiskuota 1 303,29 Eur skolos/palūkanų bei skirta 7 532 Eur bauda.

24. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 31 punktą; 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021 15 punktą; 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 18 punktą). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022).

25. Taigi, pagal nurodytą teisės normą ir kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju nustatant ieškinio tapatumą su kitomis skundžiamoje nutartyje nurodytomis civilinėmis bylomis, būtina nustatyti, ar sutampa bylų šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas.

26. Minėta, kad apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas civilinės bylos Nr. 2-22029-528/2025 ieškinį laikė iš esmės analogišku ieškiniams, pareikštiems Kauno apylinkės teisme bylose Nr. 2-9703-812/2024 ir Nr. 2-18355-1107/2025.

27. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl 12 974,98 Eur turtinės žalos, 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo. Ieškovas ieškinyje žalos atsiradimą siejo su šiuo metu Kauno apygardos teismo teisėja esančios I. Averkienės 2019 m. birželio 21 d. priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019, kuriuo, be kita ko, iš ieškovo buvo konfiskuota 11 584,80 Eur suma, kurią jis gavo kaip palūkanas iš N. M. pagal jos išduotą vekselį. Anot ieškovo, teisėja I. Averkienė pažeidė įrodymų tyrimo tvarką išsamiai neištirdama liudytojos N. M. nurodytų aplinkybių dėl 11 584,80 Eur palūkanų (ne) gavimo bei (ne) apskaičiavimo, sąmoningai atsisakė atnaujinti įrodymų tyrimą. Prie šios žalos atsiradimo prisidėjo ir tuometiniai Kauno apygardos teismo teisėjai A. Antanaitis, G. Endriukaitis ir D. Jankauskienė, kurie apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-596/2022, netinkamai įvertino įrodymus dėl konfiskuotos 11 584,80 Eur pinigų sumos. Be to, anot ieškovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai T. Šeškauskas, A. Valantinas ir R. Ažubalytė taip pat prisidėjo prie nurodytos turtinės žalos atsiradimo, kadangi neteisingai išnagrinėjo toje pačioje baudžiamojoje byloje pateiktą ieškovo kasacinį skundą, nes netinkamai įvertino įrodymus dėl N. M. ieškovui išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio.

28. Šioje byloje Nr. 2-22029-528/2025 ir byloje Nr. 2-9703-812/2024 sutampa šalys – ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys, tačiau ieškinių faktinis pagrindas ir dalykas skiriasi (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

29. Kitoje byloje Nr. 2-18355-1107/2025 ieškiniu ieškovas reiškė reikalavimą atsakovei dėl 1 349,70 Eur turtinės, 10 500 Eur neturtinės žalos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo. Ieškovas ieškinyje žalos atsiradimą siejo su šiuo metu Kauno apygardos teismo teisėja esančios I. Averkienės 2019 m. birželio 21 d. priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019, kuriuo, be kita ko, buvo konfiskuota 1 033,94 Eur suma, kurią ieškovas gavo kaip palūkanas iš K. P. (buvusios K.) pagal paskolos sutartį. Anot ieškovo, teisėja I. Averkienė tyčia pažeidė įrodymų tyrimo tvarką atsisakydama išsamiai ir nešališkai išnagrinėti liudytojos K. P. parodymus, nepagrįstai atsisakė pripažinti, jog liudytoja davė ieškovą išteisininčius parodymus. Prie šios žalos atsiradimo prisidėjo ir tuometiniai Kauno apygardos teismo teisėjai A. Antanaitis, G. Endriukaitis ir D. Jankauskienė, kurie apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo apeliacinį skundą, netinkamai įvertino įrodymus dėl konfiskuotos 1 033,94 Eur palūkanų sumos. Be to, anot ieškovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai T. Šeškauskas, A. Valantinas ir R. Ažubalytė taip pat prisidėjo prie nurodytos turtinės žalos atsiradimo, kadangi neteisingai išnagrinėjo toje pačioje baudžiamojoje byloje pateiktą ieškovo kasacinį skundą, nes netinkamai įvertino įrodymus dėl K. P. parodymų, tarp šalių sudarytos paskolos sutarties.

30. Taigi šioje byloje Nr. 2-22029-528/2025 ir byloje Nr. 2-18355-1107/2025 šalys taip pat sutampa – ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys, tačiau nesutampa nei ieškinių faktinis pagrindas, nei dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

31. Apibendrinant tai, kas pirmiau nurodyta, spręstina, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, civilinėse bylose Nr. 2-22029-528/2025, 2-9703-812/2024 ir 2-18355-1107/2025 nėra tapačios.

32. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Todėl ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.