- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- A-1502-552/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- Y. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Y. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 23S207648 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:
2.1 Migracijos departamento Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai, Europos žmogaus teisių chartijai, Lietuvos Respublikos įstatymui ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas).
2.2 Atsakovo Migracijos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) surinkta informacija apie pareiškėją, jo kvalifikaciją ir šeimos ryšius vertinama neteisingai. Pareiškėjas (kuriam yra 73 metai) 48 metus gyvena ir dirba Lietuvoje (Klaipėdos mieste), gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra) senatvės pensiją, palaiko su Lietuva šeiminius ir ekonominius ryšius. Pareiškėjas nuo 1971 m. rugpjūčio 31 d. iki 1974 m. gruodžio 14 d. studijavo Leningrado jūreivystės mokykloje (vandens transporto eksploatacija), įgijo diplomą. Nuo 1975 m. sausio 23 d. iki 1979 m. kovo 1 d. pareiškėjas dirbo Klaipėdos jūrų prekybos uoste (dabar „Klasco“), nuo 1979 m. kovo 2 d. iki 1992 m. liepos 1 d. dirbo Lietuvos jūrų laivininkystėje ir Klaipėdos valstybinėje jūrų agentūroje „Inflot“, nuo 1979 m. kovo 2 d. iki 1992 m. liepos 1 d. pareiškėjas dirbo Klaipėdos jūrų agentūroje „Baltmarin shipping agency“ ir nuo 1992 m. liepos 31 d. iki likvidavimo dirbo UAB „Baltmarin“. Pareiškėjo darbo stažas Lietuvos Respublikoje yra 39 metai 7 mėnesiai 5 dienos, šiuos duomenis patvirtina pareiškėjo į bylą pateikta darbo knygelė. Lietuvoje jis moka mokesčius, o nuo 2013 m. yra senatvės pensininkas, pensija yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Be to, nors pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir turi galiojantį (duomenys nesklebtini) piliečio pasą, tačiau pagal tautybę yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini).
2.3 Pareiškėjas nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. birželio 17 d. buvo UAB „Baltmarin“ direktorius, o nuo 2009 m. birželio 29 d. iki 2010 m. gruodžio 14 d. buvo bendrovės likvidatorius. UAB „Baltmarin“ Klaipėdos uoste teikė laivų agentavimo ir kitas su laivybą susijusias paslaugas, tačiau neatlaikė konkurencijos ir savarankiškai pasišalino iš verslo, todėl pareiškėjas liko be darbo ir buvo priverstas kreiptis į Užimtumo tarnybą, kadangi jau buvo likę nedaug laiko iki senatvės pensijos. Pareiškėjas Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 2009 m. liepos 9 d., taip pat pakartotinai užsiregistravo 2012 m. sausio 4 d., o 2013 m. rugsėjo 30 d. darbo paieškos buvo nutrauktos, kadangi pareiškėjas išėjo į pensiją. Tačiau pareiškėjui prieš išeinant į pensiją, Užimtumo tarnybos iniciatyva, jis buvo nukreiptas dėl darbo į Rusijos Federacijos Generalinį Konsulatą Klaipėdoje (toliau – ir Konsulatas), nors pats nebuvo išreiškęs noro ten dirbti. Pareiškėjui Konsulate pasiūlė dirbti pagalbiniu darbuotoju, kadangi buvo planuojami naujo pastato remonto darbai.
2.4 Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susituokė su S. K, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tai yra jų abiejų antroji santuoka. Pareiškėjas ir sutuoktinė turi butą, esantį Klaipėdos mieste, kuris yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, pareiškėjas iš pirmosios santuokos turi sūnų D. B., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau gyvena Ispanijoje, o pareiškėjo sutuoktinė iš pirmosios santuokos turi du pilnamečius vaikus, kurie irgi yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Jo sutuoktinei taip pat nuo 2021 m. vasario 1 d. yra mokama Sodros senatvės pensija.
2.5 Pareiškėjui nustatyta lėtinė liga, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to, jo sutuoktinei taip pat nustatyta (duomenys neskelbtini).
2.6 Pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje 48 metus, jo darbo stažas –39 metai 7 mėnesiai 5 dienos, jis turi šeimą, nuosavybę, Lietuvos Respublikoje bei užsienyje nebuvo ir nėra teistas, nėra padaręs kitų nusižengimų, jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgu nebuvo atliekama. Atsakovas nepagrįstai atsižvelgia tik į VSD raštą Nr.19-1062S (toliau – ir VSD išvada) ir 2023 m. geopolitinę situaciją Lietuvos Respublikoje bei pasaulyje. Atsakovas šališkai vertina pareiškėjo gyvenimą Lietuvoje, darbą konsulate dar 2011 m. ir tokiais veiksmais tik „politikuoja“. Pareiškėjas teisingai užpildė klausimyną (pvz. kam priklauso Krymas). Pareiškėjas mano, jog gali gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jokių ryšių nei su Ukraina (jo gimimo vieta) nei su Rusijos Federacija, kur baigė mokslus, neturi. Pareiškėjas tapo (duomenys neskelbtini) piliečiu todėl, kad 1990–1992 m. jam reikėjo surasti verslo partnerius, o tai buvo galima padaryti tik turint (duomenys neskelbtini) pasą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šias aplinkybes:
4.1 VSD Išvada yra pagrįsta asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
4.2 Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis jo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko savarankiško tyrimo.
4.3 Pareiškėjo šeiminiai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva negali tapti pretekstu ignoruoti užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodo skunde (pareiškėjo tautybė, darbo stažas Lietuvoje, ekonominiai ryšiai, šeiminė padėtis ir kt.) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi.
4.4 Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas. Tolesnė pareiškėjo teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su juo susijusios aplinkybės, taip pat ar yra Įstatymo 130 straipsnio pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti į užsienietį į kilmės valstybę.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. VSD atsiliepime nurodė šias aplinkybes:
6.1 Sprendimas priimtas pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.
6.2 Pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos konsulate, išreiškė lojalumą Rusijos Federacijai ir palaikė Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose – 2022 ir 2023 metų grėsmių vertinimo ataskaitose. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.
6.3 Migracijos departamento priimto Sprendimo pagrįstumą patvirtina VSD turima įslaptinta informacija, kuri detalizuoja, sukonkretina ir papildo Sprendime nurodytus viešuosius duomenis. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės ir kiti nurodyti argumentai negali būti vertinami labiau nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumas.
6.4 Faktas, jog pareiškėjas jau nedirba Rusijos Federacijos konsulate, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia sistema ir kitomis tarnybomis yra išnykusi. Tokios pozicijos laikosi ir teismai savo sprendimuose analogiškose administracinėse bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Nr. eA-2442-968/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis byloje Nr. eA-2383-442/2023 ir kt.).
II.
7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo Y. B. skundą atmetė.
8. Teismas nustatė šias aplinkybes:
Šalies argumentai
8.1 Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 4 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu ir užpildė Migracijos departamento klausimyną. Pildydamas Migracijos departamento klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 iki 2011 m. dirbo Rusijos Federacijos konsulate.
8.2 Migracijos departamentas gavo VSD raštą Nr. 19-1062S (VSD išvadą), kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad VSD įsitikinimu, dirbdamas Rusijos Federacijos konsulate pareiškėjas privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai bei palaikyti Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valdžiai kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įstaigose, organizacijose, įmonėse) nedirbtų valdančiam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.
8.3 Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
9. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos Federacijos išprovokuotos agresijos prieš Ukrainą ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sutiko su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.
10. Teismo įsitikinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjas gyvena Lietuvoje, tačiau yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis nuo 2009 m. iki 2011 m. dirbo Rusijos Federacijos konsulate (Klaipėdoje). Pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos konsulate, išreiškė lojalumą Rusijos Federacijai ir palaikė Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei prižiūri Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Vien faktas, kad Rusijos Federacijos konsulate pareiškėjas ėjo sargo pareigas (buvo atsakingas už statomo objekto apsaugą ir statybinių medžiagų apskaitą) ir šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jis ryšių neturėjo, ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Kartu paminėtina, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas Rusijos Federacijos konsulate) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Rusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).
12. Teismas taip pat nurodė, kad vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) 2023 m. gruodžio 7 d. informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. dažnai išvykdavo į Rusiją (Kaliningradą) ir atvykdavo į Lietuvą (sieną kirto pirmyn-atgal 21 kartą). Teismo posėdžio metu pareiškėjas minėjo, jog į Rusiją (Kaliningradą) su sutuoktine vyko gydytis ir dėl skiepų. Pareiškėjas aiškino, jog tiek jis, tiek jo sutuoktinė, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, norėjo nuo COVID-19 infekcijos pasiskiepyti ir pasiskiepijo būtent Rusijoje. Be to, į Rusiją vykdavo gydytis, kadangi tiek jis, tiek jo sutuoktinė turi įvairių lėtinių ligų. Tačiau teismo vertinimu, visiems Lietuvos piliečiams ir asmenims turintiems leidimus gyventi yra suteiktos galimybės gauti visą būtinąją medicinos pagalbą ir kitas medicinines-socialines paslaugas Lietuvoje. Kodėl pareiškėjas ir jo sutuoktinė, turėdami visas socialines garantijas Lietuvoje, vykdavo medicininių paslaugų į Rusiją (Kaliningradą), pareiškėjas paaiškinti negalėjo. Aplinkybė, jog pareiškėjas su sutuoktine vykdavo į Rusiją apsipirkti, atsižvelgus į tai, kad iš pateiktų sienos kirtimo duomenų matyti, jog pareiškėjas į Lietuvą grįždavo ne tą pačią sienos kirtimo dieną, o po kelių dienų, taip pat vertinama kaip negalinti pagrįsti pakankamai dažno pareiškėjo lankymosi Rusijos Federacijos teritorijoje. Iš pateikto į bylą pareiškėjo sutuoktinės S. B. sertifikato apie vakcinavimą prieš COVID-19 infekciją matyti, jog jame nurodytas S. B. namų adresas – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, jog pareiškėjas nėra visiškai nutraukęs ryšių su Rusijos Federacija (Kaliningradu).
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad nors iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, jog esminis šio Sprendimo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo nuo 2009 m. iki 2011 m. eitų pareigų Rusijos Federacijos konsulate, tačiau iš šio Sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, atsakovas nustatė, kad nors pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau nuo 1994 m. turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Savo gyvenamąją vietą nuo 1975 m. deklaruoja Lietuvos Respublikoje. Paskutinė jo deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėjo sūnus gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris 2016 m. rugsėjo 25 d. deklaravo išvykimą į Ispaniją. Taip pat atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. ir nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo įdarbintas Lietuvos Respublikoje ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos, o nuo 2013 m. jis yra pensininkas.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje negyvena pareiškėjo nepilnamečiai / pilnamečiai vaikai, kuriems būtų reikalingas finansinis išlaikymas ar priežiūra. Taip pat vien faktinė aplinkybė, jog pareiškėjo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, savaime nepaneigia užsieniečio interesų užsienio valstybei. Be to, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jo sutuoktinei nustatyta (duomenys neskelbtini), ji buvo gydoma stacionare 2011 m., 2013 m., 2014 m., 2019 m., 2023 m. bei pastoviai lankosi pas gydytojus, tačiau į bylą pateiktame UAB „InMedica“ 2023 m. lapkričio 22 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad dėl nustatytos sveikatos būklės pacientė yra sekama šeimos gydytojo, kardiologo ir neurologo, tačiau nėra nurodyta, jog pareiškėjo sutuoktinei reikalinga nuolatinė artimųjų priežiūra ir / ar būtų nustatyti kiti įpareigojimai dėl sveikatos būklės. Pareiškėjas pateikė savo sutuoktinės neįgalumo pažymėjimo kopiją, iš kurios matyti, jog (duomenys neskelbtini), tačiau tai nepatvirtina, jog jai būtų reikalinga intensyvi artimųjų priežiūra. Taigi pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kodėl teisės į šeimos susijungimą jis negalėtų įgyvendinti kilmės ar kitoje valstybėje, su kuria pareiškėjo ryšiai pakankamai stiprūs. Dar daugiau, kaip nurodė pats pareiškėjas skunde, jo sutuoktinė iš pirmosios santuokos turi du pilnamečius vaikus, kurie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, todėl jie taip pat galėtų esant reikalui pasirūpinti pareiškėjo sutuoktine. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, teismas laikė, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) pilietybė buvo reikalinga tam, kad 1990–1992 m. galėtų palaikyti ryšius su užsienio šalių verslo partneriais, tačiau tai buvo aktualu prieš 34 metus, šiuo metu situacija yra visiškai pasikeitusi. Kaip matyti, pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1975 m., tačiau iki šiol neatsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės. Pareiškėjas tvirtina, jog palaiko Ukrainą ir yra nusiteikęs prieš Rusijos karinius veiksmus, tačiau net ir 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, neišreiškė noro kreiptis dėl jo ankstesnės turėtos (duomenys neskelbtini) pilietybės susigrąžinimo, kas teismui leido pagrįstai abejoti jo Rusijos vykdomą politiką smerkiančiu požiūriu. Be to, teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis dėl materialinės paramos teikimo Ukrainoje gyvenantiems giminaičiams, pažymėjo, kad iš pateiktų susirašinėjimų kopijų matyti, jog finansinę paramą Ukrainoje gyvenančiam pusbroliui, t. y. pareiškėjo sesers sūnui V. D. teikė ne pareiškėjas, o pareiškėjo sūnus D. B. Taip pat iš į bylą pateiktų banko kortelės išrašų kopijų turinio matyti, kad pinigai buvo pervesti pareiškėjo sesers sūnui, tačiau kas buvo pinigų siuntėjas nenurodyta. Tokiu būdu, šie įrodymai taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas teikia paramą Ukrainoje gyvenantiems giminaičiams.
16. Teismas vertinimu, ir į bylą pateikti pareiškėjo sutuoktinės S. B. ir pareiškėjo buvusios marčios M. B.-B. rašytiniai parodymai, kurie, pasak pareiškėjo, patvirtina jo glaudų santykį su Lietuvos Respublika bei neigiamą požiūrį į agresyvią Rusijos Federacijos valdžios politiką, negali būti laikomi patikimais pareiškėjo požiūrį patvirtinančiais įrodymais. Tiek pareiškėjo sutuoktinė, tiek buvusi marti yra susiję su pareiškėju esamais / buvusiais giminystės ryšiais, todėl jų rašytiniai paaiškinimai vertinami kaip subjektyvūs. Antra, pasisakydamas dėl pareiškėjo buvusios marčios parodymų, teismas atsižvelgė į tai, kad, kaip nurodė M. B.-B., ji su pareiškėju artimai bendravo tik iki 2008 m., kuomet dar buvo santuokoje su jo sūnumi, todėl pareiškėjo buvusi marti negali žinoti dabartinių jo politinių pažiūrų. Be to, nors minėta liudytoja nurodė, kad pareiškėjas teikė finansinę paramą karo pabėgėlių iš Ukrainos šeimai, tačiau pareiškėjas į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
17. Pareiškėjo argumentai, kad jis laikosi teisės aktų reikalavimų, nėra baustas administracine tvarka, teismo vertinimu, neturi jokios lemiamos reikšmės sprendžiant pareiškėjo situaciją, kadangi pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos saugumui nustatyta visai kitu pagrindu, t. y. VSD įsitikinimu, pareiškėjas dirbdamas Rusijos Federacijos konsulate privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai bei palaikyti Rusijos valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
18. Teismo įsitikinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Jo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Be to, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog atsakymai į klausimyno klausimus buvo užpildyti teisingai (pvz., atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus (pareiškėjas nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmais Ukrainoje ir mano, kad Krymas priklauso Ukrainai) nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, kuri nustatyta remiantis surinkta informacija apie pareiškėją.
19. Aplinkybės, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, jis dirbo legaliai, gauna senatvės pensiją, Lietuvoje gyvena 48 metus, jo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini) pilietė savaime nėra reikšmingesnės nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl šios aplinkybės nėra pakankamos, kad būtų konstatuotas Sprendimo neproporcingumas.
20. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo Sprendimo naikinti.
21. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
III.
22. Pareiškėjas Y. B. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo.
23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
23.1 Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 4 d. pateikė Migracijos departamentui Prašymą išduoti / pakeisti / pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje, kuris galiojo iki 2023 m. spalio 5 d., o Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 20 d. priėmė Sprendimą. Migracijos departamentas Sprendimu panaikino jau negaliojantį leidimą gyventi Lietuvoje ir neišsprendė pareiškėjo prašymo pakeisti (išduoti naują) leidimą gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento Sprendimas sukūrė teisinį neapibrėžtumą, kas neatitinka administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų bei VAĮ įtvirtintų principų.
23.2 Pareiškėjo atveju nebuvo atliekamas pakankamas individualus vertinimas, o Sprendimas priimtas kopijuojant sprendimus, kurie buvo priimti kitų asmenų atžvilgiu.
23.3 Tiek VSD, tiek Migracijos departamentas, tiek teismas nurodė, kad pareiškėjo grėsmė Lietuvos valstybės saugumui kildinama iš jo darbo 2009–2011m. Rusijos konsulate. Tačiau nei VSD, nei Migracijos departamentas nepatikslino, kokiame būtent Rusijos konsulate dirbo pareiškėjas ir kokias pareigas ėjo.
23.4 Nesuprantama, kokiu pagrindu padaryta išvada apie tai, kad pareiškėjas neturi ekonominių ryšių su Lietuva, jeigu nuo 2013 m. yra senatvės pensininkas, t. y. gauna Lietuvos valstybės senatvės pensiją, kuri ir yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis.
23.5 Pasisakydamas dėl sutuoktinės apsilankymų Kaliningrado srityje, pareiškėjas pažymėjo, kad iki 2022 m. karo Ukrainoje pradžios Klaipėdos gyventojai neretai vykdavo į Kaliningrado sritį turistiniais tikslais, taip pat ir norėdami įsigyti pigesnių prekių o 1–2 kartai per metus nelaikytini neįprastai dažnais apsilankymais.
23.6 Pasisakydamas dėl savo ir sutuoktinės Kaliningrade turimos gyvenamos vietos (duomenys neskelbtini), kuri kaip namų adresas nurodyta S. B. vakcinavimo sertifikate), pareiškėjas paaiškina, kad adresas buvo nurodytas kaip išgalvotas, nes tą kartą pildant vakcinavimo pažymėjimą, buvo reikalaujama nurodyti gyvenamąją vietą būtent Kaliningrade. Tikrovėje toks adresas neegzistuoja, nes toje vietoje yra pramoninė zona, – geležinkelių depo aptarnavimo statiniai. (Duomenys neskelbtini) adresu yra viešbutis „Berlin“, kuriame S. B. ir Y. B. buvo apsistoję trumpalaikei poros dienų viešnagei.
23.7 Pareiškėjo darbas 2009–2011m. Rusijos Federacijos konsulate buvo vykdomas pagal darbo sutartį, t. y. jis nebuvo Rusijos Federacijos valstybės pareigūnu ar jam prilygintu asmeniu, todėl jam nebuvo taikomi nei ištikimybės ar lojalumo standartai. Darbo sutartis su konsulatu buvo nutraukta iki konsulato naujose patalpose (Šermukšnių g., Klaipėda) atidarymo.
23.8 Atsižvelgdamas į tai, kad teismas suabejojo liudytojų S. B. ir M.B.-B. parodymais, patvirtintais notaro, objektyvumu dėl jų sąsajų giminystės ryšiais su pareiškėju, šis (pareiškėjas) teikia teismui rašytinius kitų dviejų asmenų (D. M. ir A. P.) 2024 m. kovo 12 d. paaiškinimus / liudijimus, kuriuose nurodomos jiems žinomos bylai aktualios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo asmenybe bei požiūriu į Rusijos agresyvią užsienio politiką bei vykdomus karo veiksmus Ukrainoje. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 30 d. teiktame rašytiniame prašyme teismui, prašė juos apklausti liudytojais. Teismas šio prašymo nebuvo išsprendęs, todėl šiems asmenims, kartu su pareiškėju 2023 m. sausio 29 d. atvykus į Vilnių (Regionų administracinį teismą), buvo atmestas Y. B. atstovo prašymas dėl jų apklausos teisme liudytojais, motyvuojant, kad tai bus pertekliniai įrodymai. Ši teismo pozicija yra nesuprantama. Pareiškėjas šioje proceso stadijoje, neturi kitos galimybės pateikti teismui minėtų asmenų liudijimus, išskyrus kaip rašytinius jų paaiškinimus, nes nėra teisinio pagrindo jų parodymus tvirtinti notarine tvarka. Dėl šios priežasties prašo skundą nagrinėti žodine tvarka ir teisme apklausti D. M. ir A. P. Mano, kad jų parodymai yra reikšmingi vertinant pareiškėjo turimas bei reiškiamas nuostatas, susijusias su Rusijos Federacijos oficialia agresyvia užsienio politika bei vykdomais karo veiksmais (nusikaltimais) Ukrainoje.
23.9 Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą iš esmės jo neindividualizavo ir netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, susijusias su galima pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsme nacionaliniam saugumui. Nei Migracijos departamentas, nei teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad pareiškėjui net kelis kartus buvo išduoti nauji (pratęsti ankstesnieji) leidimai nuolat gyventi Lietuvoje jau po to, kai jis nebedirbo Rusijos Federacijos konsulate. Tai reiškia, kad anksčiau tos pačios aplinkybės nebuvo vertinamos kaip keliančios pavojų valstybės saugumui.
23.10 Pareiškėjo su Rusijos Federacija nesieja jokie asmeniniai, socialiniai ar ekonominiai santykiai, išskyrus (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
24. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
25. Migracijos departamentas atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
25.1 Pagal Įstatymo 54 straipsnio 4 dalį užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs. Todėl yra poreikis naikinti ir negaliojantį leidimą nuolat gyventi, tokiu būdu išsprendžiant užsieniečio ilgalaikio gyventojo statuso panaikinimo klausimą. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jo prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra išspręstas. Šis klausimas buvo išspręstas priėmus sprendimą Nr. 23S212252 nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą.
25.2 Migracijos departamentas vertino ne tik VSD išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. jo šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jo socialinius ir ekonominius ryšius.
25.3 Pareiškėjo apeliacinio skundo išvedžiojimai dėl jo darbo 2009–2011 m. Rusijos Federacijos konsulate ir dėl draudžiamų pajamų gaunamų iš Lietuvos Respublikos, kitos vardijamos aplinkybės (šeimos padėtis, atsakymas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, darbas, pensija, parama neva Ukrainos pabėgėliams, sveikatos būklė, tautybė, darbas Ukrainoje) niekaip nepaneigia jo grėsmės nacionaliniam saugumui ir nesudaro pagrindo manyti, kad grėsmės yra išnykusi. Be to, pareiškėjas netinkamai interpretuoja Sprendime ir atsiliepime pateiktus argumentus, juos ištraukdamas iš konteksto.
25.4 Migracijos departamento išvadas sustiprina tos aplinkybės, kad nors pareiškėjas deklaruoja savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nuo 1975 m. tačiau nesiekė gauti Lietuvos Respublikos pilietybės ir nėra nutraukęs ryšių su Rusijos Federacija (periodiškai vyksta į Rusijos Federaciją). Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl gyvenamosios vietos Kaliningrade ir Covid-19 skiepo Rusijos Federacijoje, vertintini kritiškai, kadangi jis nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
25.5 Aplinkybė, kad pareiškėjo darbo Rusijos Federacijos konsulate laikotarpiu Lietuvos valstybės ir savivaldybių pareigūnai nevengdavo viešai dalyvauti oficialiuose Rusijos Federacijos konsulato organizuojamuose renginiuose, teisiškai nėra reikšminga (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
25.6 Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam šis leidimas visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
25.7 Esminis Sprendimo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko savarankiško tyrimo.
25.8 Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
25.9 Pareiškėjas nenurodė svarbių motyvų, kodėl byla šioje stadijoje turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui jau teikė šeimos narių rašytinius paaiškinimus, kurie buvo įvertinti.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
27. VSD įsitikinimu, teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjas, remdamasis teoriniais pasvarstymais apie VSD išvados nepagrįstumą, siekia apeliacinės instancijos teismui sukelti abejonę dėl VSD pateiktų įrodymų patikimumo. VSD 2023 m. lapkričio 15 d. išvada Nr. 19-1062S, kurios išrašas pateiktas į bylą, buvo parengta VSD vykdant Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytą veiklą ir įgyvendinant pavestas funkcijas bei uždavinius. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 23S207648, kuriuo panaikintas pareikėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7448201, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog byloje surinkti įrodymai leido atsakovui daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
31. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamento Sprendimas buvo priimti pažeidžiant teisės normas bei suformuotą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjo šeiminius bei kitus ryšius su Lietuvos Respublika.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus: D. M. ir A. P. 2024 m. kovo 12 d. paaiškinimus / liudijimus. Pareiškėjas teigia, jog šių įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme būtinumą lėmė pirmosios instancijos teismo atsisakymas apklausti juos liudytojais.
33. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi proceso šalys įrodymus turi pateikti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-104-520/2024).
34. Teisėjų kolegija, sprendžia, jog pareiškėjo nurodytos priežastys nepripažįstamos pagrįstomis. Įvertinus tai, pareiškėjo prašymas pridėti šiuos įrodymus prie bylos yra netenkinamas.
35. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
36. Pareiškėjas pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kvestionuodamas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, inter alia (be kita ko) akcentuoja, jog Sprendimu buvo panaikintas nebegaliojantis pareiškėjo leidimas nuolat gyventi, todėl atsakovas nebeturėjo pagrindo spręsti dėl šio leidimo panaikinimo ir turėjo spręsti dėl naujojo leidimo nuolat gyventi išdavimo.
37. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turėjo leidimą nuolat gyventi Nr. LT7448201, kuris atsakovo pareiškėjui buvo išduotas 2018 m. spalio mėn. ir galiojo iki 2023 m. spalio 5 d. Pareiškėjas atsakovui 2023 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes baigiasi jo (išduoto leidimo nuolat gyventi) galiojimas. Atsakovas pagal pareiškėjo pateiktą prašymą pradėjo administracinę procedūrą, kurią užbaigė priimdamas Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, remdamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
38. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, šis leidimas įforminamas penkeriems metams, o praėjus šiam terminui – keičiamas (Įstatymo 53 str. 4 d.). Tokia išvada darytina, be kita ko, įvertinus Įstatymo 56 straipsnio 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį leidimas nuolat gyventi yra negaliojantis, kai pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 109 punktą, kuriame įtvirtinta, kad Įstatymo 56 straipsnio 1 punkte nurodytas leidimas nuolat gyventi negalioja nuo jame įrašytos galiojimo pabaigos datos.
39. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 4 d. padavus prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, atsakovas priėmė Sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi, tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad atsakovas būtų tinkamai sprendęs minėto pareiškėjo prašymo pagrįstumą, t. y. pakeitęs pareiškėjo leidimą nuolat gyventi ar motyvuotai atsisakęs tai padaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai motyvuotu sprendimu dėl pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymo pakeisti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje nelaikytinas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. 23S212252 nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą (žr. išrašą iš Migris), pirmiausiai dėl to, kad, kaip matyti, pastarasis sprendimas grindžiamas ginčijamu Sprendimu, kuriuo, kaip minėta, nepagrįstai panaikintas jau nebegaliojantis pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7448201. Antra, Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 24S19839 priimtas vadovaujantis Aprašo 90 punktu, kuriame nustatyta, kad „pateikto prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu prašymo nagrinėjimo laikotarpiu priimamas aprašo 104 ir 105 punktuose nurodytas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi, kurį prašoma pakeisti“. Šiame kontekste paminėtina, kad prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimo nutraukimas Aprašo 90 punkto pagrindu taikymas siejamas ne su leidimo užsieniečiui nuolat gyventi Lietuvoje negaliojimu Įstatymo 56 straipsnio 1 punkto pagrindu (t. y. pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimui), o su vieno iš Aprašo 104 ir 105 punktuose nurodytųjų Migracijos departamento sprendimų panaikinti užsieniečiui išduotą galiojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje priėmimu paminėtuose Aprašo punktuose nurodytais pagrindais.
40. Pagal Įstatymo 55 straipsnio 1 dalį užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikia Migracijos departamentui. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas (Įstatymo 55 str. 2 d.).
41. Kadangi atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi spręsdamas jo (pareiškėjo) prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Tuo atveju, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).
42. Atsakovas, spręsdamas pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi pagrįstumo, šį prašymą perkvalifikavo ir pagal šį pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeitimo priėmė Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens prašymo perkvalifikavimas, iš esmės nepriimant įstatyme numatytų sprendimų, prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimui. Tokia situacija taip pat nėra suderinama su VAĮ įtvirtintu objektyvumo principu (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, tinkamai neišsprendęs pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą nebegaliojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Dėl šiame sprendime išdėstytų motyvų toks atsakovo priimtas Sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas.
44. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 yra išaiškinęs, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į minėtas Direktyvos 2003/109/EB nuostatas bei aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje (taip pat žr. 2024 m. sausio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024, 2024 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, yra pasisakęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (pvz., 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, ir kt.).
45. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1804-968/2024 pažymėjo, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4, 5 d.), daro išvadą, jog tokiu būdu yra nustatoma pareiga VSD pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui.
46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra ilgalaikis (gyvena apie 50 metų) Lietuvos gyventojas, susijęs pakankamai tampriais šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, t.y. yra stipriai integravęsis į visuomenę. Teisėjų kolegijos nuomone, VSD išvada nėra pakankamai personalizuota, remiasi vien pareiškėjo praeities darbo Rusijos Federacijos konsulate faktu, todėl nepripažintina pakankama Migracijos departamentui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą. Teisingumo Teismo praktikoje, nors ir kitokio teisinio reguliavimo aiškinimo kontekste, pažymėta, kad sprendžiančioji institucija turi turėti visą reikšmingą informaciją ir, atsižvelgdama į ją, pati įvertinti faktus ir aplinkybes, kad būtų nustatyta jos sprendimo prasmė ir jis būtų išsamiai motyvuotas. Ši institucija turi savarankiškai įvertinti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos pateiktos informacijos apimtį ir jos svarbą priimtinam sprendimui, todėl neprivalo remtis nemotyvuota nuomone, kurią pateikė tokios specializuotos institucijos, remdamosi vertinimu, kurio faktinis pagrindas sprendžiančiajai institucijai nebuvo pateiktas (žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą byloje Orsz?gos Idegenrendeszeti F?igazgatós?g ir kt., C-159/21).
47. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikrinamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Įvertinus tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pareiškėjo skundas yra tenkinamas – Sprendimas panaikinamas.
48. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas yra tenkinamas, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
49. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė atskiro prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, išskyrus dokumentus apie 1000 Eur atstovavimo išlaidas bei apie 45 (30+15) Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios išlaidos priteistinos pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. B. apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo Y. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 23S207648.
Priteisti pareiškėjui Y. B. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1045 (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis) Eur teismo išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.