Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 30 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės 2022 m. gruodžio 30 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo I. J. yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje.

2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. e1-628-827/2023 su prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduota prokurorei, kadangi yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista nukentėjusiojo B. L. teisė į procesą jam suprantama kalba bei teisė apskųsti prokurorės sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis B. L. nurodė, kad jis nemoka lietuvių kalbos, nepaisant to, jam išsiųstas lietuvių kalba surašytas pranešimas, kuriame jam išaiškinama jo teisė apskųsti prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, prokurorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu 2022 m. gruodžio 30 d., nors minėtas pranešimas nukentėjusiajam verčiamas į gruzinų kalbą tik nuo 2023 m. sausio 4 d., t. y. jau po prokurorės kreipimosi į teismą. Dėl to, teismas darė išvada, kad nagrinėjamu atveju yra padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo teismui argumentai

3. Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Olga Šleiterienė (toliau – ir prokurorė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. el-628-827/2023 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-40386-22-0) ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui naujam sprendimui priimti. Prokurorės vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

3.1. Skunde nurodoma, kad neturi teisinio pagrindo Teismo argumentai, jog buvo pažeista pranešimo apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam pateikimo tvarka, o tuo pačiu, kaip klaidingai nurodo Teismas, nukentėjusiojo B. L. teisė į procesą jam suprantama kalba bei BPK 418 str. 4 d. numatyta teisė apskųsti prokurorės sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymima, kad BPK nustato, jog prokuroras, nusprendęs kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, apie savo sprendimą turi informuoti nukentėjusįjį. Šioje byloje nukentėjusysis apie prokuroro sprendimą buvo informuotas 2022-12-15, t. y. prieš išsiunčiant ikiteisminio tyrimo medžiagą su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui 2022-12-30, paliekant ir terminą tokiam sprendimui apskųsti. Atkreipiamas dėmesys, kad privalomai nukentėjusysis apie komentuojamos procesinės formos pasirinkimą turi būti informuojamas tik po to, kai prokuroras kreipiasi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, prokuroro pareiškimo dėl asmens nubaudimo teismo baudžiamuoju įsakymu priėmimą reglamentuojančios BPK nuostatos neįpareigoja nukentėjusiajam įteikti prokuroro pareiškimo teismui kopiją ar kokį nors kitą procesinį dokumentą - nukentėjusysis tik turi teisę žinoti, kaip prokuroras ketina užbaigti procesą. Nukentėjusysis, gavęs pranešimą, jau gali pateikti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui, remdamasis 418 straipsnio 4 dalimi. Nukentėjusiojo sutikimas ar nesutikimas su tokia proceso užbaigimo forma prokurorui nėra privalomas.

3.2. Prokurorė neigdama Teismo argumentus dėl būtinumo nukentėjusiajam pateikti pranešimo apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu vertimą į jam suprantamą kalbą, atkreipia dėmesį, jog į BPK 8 straipsnio 5 dalies nuostatas, pranešimas apie prokuroro sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nepatenka į tokių dokumentų sąrašą, jo įteikimo įstatymo leidėjas nenumato. BPK nustato, kad nukentėjusysis ar jo atstovas turi teisę pateikti prašymą dėl dokumento vertimo raštu į jo gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka, gavimo, tačiau tik tais atvejais, kai šių dokumentų ar jų dalių vertimas yra būtinas tam, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese.

3.3. Pažymima, kad 2022-12-15 nukentėjusiajam B. L. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntus pranešimą apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu lietuvių kalba, skundo ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl tokios proceso užbaigimo formos nukentėjusysis ne tik nepateikė, bet jis nerodė ir jokio susidomėjimo tyrimo procesu. Pasak prokurorės, byloje yra duomenų, kad nukentėjusysis išvyko į Sakartvelą ir neketina grįžti į Lietuvą; jo nurodytais byloje kontaktiniu elektroninio pašto adresu ir telefonais su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nekontaktavo ir nekontaktuoja, kas patvirtina, kad nukentėjusysis nepageidauja aktyviai dalyvauti šiame baudžiamajame procese. Prokurorė pastebi ir tai, kad prokuroro pranešimo dėl galimybės užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu vertimas į gruzinų kalbą buvo inicijuotas 2023-01-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos L Štuopienės žodiniu prašymu, 2023-01-13 minėto pranešimo vertimas išsiųstas nukentėjusiajam jo nurodytu elektriniu paštu (duomenys neskelbtini) ir telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) per „Viber“ programėlę, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo neteisingai skaičiuojamas minėto pranešimo apskundimo terminas.

3.4. Pažymima ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam buvo užtikrintas vertėjo į jo gimtąją kalbą dalyvavimas, išaiškintos procesinės teisės, užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti, įskaitant teisę ikiteisminio tyrimo metu daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jis moka; taip pat išaiškinta teisė (ne pareiga) gauti visų bylos dokumentų vertimą, bet šia teise nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nepasinaudojo.

3.5. Be to, tvirtinama, kad teismas, priimdamas sprendimą perduoti bylą prokurorui, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesui šiuo atveju nepagrįstai pagal analogiją taikė bylos parengimo nagrinėti teisme procesui numatytą BPK 234 straipsnio 2 dalies, kuri numato bylos perdavimą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaitinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pabrėžiama, kad teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, kuris buvo padarytas ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-325-593/2018, 1S-471-348/2018). Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pranešimas nukentėjusiajam apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nebuvo tinkamai išsiųstas, Teismas privalėjo visų pirma vadovautis LAT šiuo atveju aktualiu išaiškinimu, jog tais atvejais, kai nukentėjusiajam nepranešta apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, priimama nutartis perduoti bylą nagrinėti teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 48 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“ 4.2 p.). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas, šiuo atveju nustatęs esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie, Teismo vertinimu, trukdo nagrinėti bylą, nutartyje tuo pačiu vadovavosi ir teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reguliuojančiomis teisės normomis – BPK 420 straipsnio („Teisėjo sprendimai“) 1 dalies 3 punktu, (424 straipsniu („Proceso nutraukimas“). Tačiau ir toks nutarties priėmimo teisinis pagrindas nėra tinkamas, nes nutartis nutraukti baudžiamąjį procesą gali būti priimta tik tuo atveju, kai teisėjas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nustato aplinkybes, numatytas BPK 3 straipsnio 1 dalyje.

3.6. Apibendrindama skundo argumentus, prokurorė mano, kad nagrinėjamoje byloje apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam B. L. buvo pranešta nepažeidžiant procesą reglamentuojančių teisės normų. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas, ne tik klaidingai nustatė procesinę kliūtį teismo sprendimui priimti pagal prokuroro pareiškimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. klaidingai sprendė dėl nukentėjusiojo B. L. teisių, numatytų BPK 418 str. 4 d., pažeidimo, bet ir nepagrįstai vadovavosi BPK 234 straipsnio 2 dalimi, kurios nuostatos nėra aktualios nagrinėjamoje situacijoje, nes jeigu ir pasitvirtintų, kad pranešimas nukentėjusiajam apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nebuvo išsiųstas, tokiu atveju Teismas turėtų vadovautis BPK 420 str. 1 d. 2 p. ir perduoti bylą nagrinėti teisme.

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Teismo išvados ir argumentai

5. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. BPK 418 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prokuroro teisė, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytoms sąlygoms, nuspręsti kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 418 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas nagrinėjamas BPK 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis B. L. nurodė, kad jis nemoka lietuvių kalbos, todėl jo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo gruzinų kalbos vertėjas. Nepaisant to, jam buvo išsiųstas lietuvių kalba surašytas pranešimas, kuriame nukentėjusiajam išaiškinama jo teisė apskųsti prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Tokios aplinkybės leidžia pritarti apylinkės teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju yra padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą – ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista nukentėjusiojo B. L. teisė į procesą jam suprantama kalba bei teisė apskųsti prokurorės sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo teisėjui.

7. Nors prokurorė skundo argumentus grindžia tuo, jog pranešimas apie prokuroro sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu į BPK 8 straipsnio 5 dalies nuostatas nepatenka, vis tik aukštesniojo teismo vertinimu, tokie argumentai nepagrįsti ir nepaneigia teismo išvadų, jog šiuo atveju buvo pažeista nukentėjusiojo teisė į procesą jam suprantama kalba. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro pareiga nustatyti, ar proceso dalyviai kalba baudžiamojo proceso kalba ir ją supranta, taip pat ar jiems reikalingas vertimas, jei nustato, kad reikalingas vertimas (šiuo atveju tai ir buvo nustatyta) būtent ikiteisminio tyrimo subjektai turėjo užtikrinti nukentėjusiajam vertimą lietuvių kalba surašyto pranešimo, kuriame nukentėjusiajam išaiškinama jo teisė apskųsti prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutiktina, kad teisinis reglamentavimas nereikalauja, kad visais atvejais būtų užtikrintas vertimas į gimtąją kalbą, tačiau šiuo atveju buvo būtina įsitikinti, jog tokio procesinio dokumento siuntimas (lietuvių kalba) nesudarys kliūčių nukentėjusiajam pasinaudoti savo teisėmis ir ar tokiu būdu nebus pažeistos jo teisės į procesą jam suprantama kalba. Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad prokuroro pranešimo dėl galimybės užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu vertimas į gruzinų kalbą buvo inicijuotas 2023-01-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos L Štuopienės žodiniu prašymu, o 2023-01-13 minėto pranešimo vertimas išsiųstas nukentėjusiajam jo nurodytu elektriniu paštu (duomenys neskelbtini) ir telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) per „Viber“ programėlę, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, juolab, kad prokurorė šio skundo nagrinėjimui nepateikė duomenų, kad nukentėjusysis gavo tokį pranešimą, kaip ir nėra duomenų apie nukentėjusiojo (ne) sutikimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Sutiktina su prokurorės teiginiu, jog aplinkybės, kad sprendimas kreiptis į teismą, siekiant užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, bei nukentėjusiojo informavimo procedūra iš esmės vyko lygiagrečiai, nereiškia baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, be to, nukentėjusiojo prieštaravimas proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu nedaro tokio proceso negalimu. Tačiau pažymėtina, kad prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siųsdama teismui bei nežinodama, ar tokiam sprendimui neprieštarauja nukentėjusysis, prisiėmė riziką, jog toks jos sprendimas gali būti panaikintas ir baudžiamoji byla bus grąžinta.

9. Be to, atkreiptinas prokurorės dėmesys, kad BPK 418 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nagrinėjamu atveju iš nukentėjusiojo apklausos protokolo matyti, kad jis turi pretenzijų I. J. nurodydamas, jog jis pageidauja teikti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo eigoje. Taigi, yra akivaizdu, jog ir šiuo atveju teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas nėra galimas, kadangi nėra atlyginta ar pašalinta žala, taip pat kaltininkas nėra įsipareigojęs tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

10. Nors, kaip nurodo prokurorė, nukentėjusysis nerodė jokio susidomėjimo tyrimo procesu, išvyko į Sakartvelą ir neketina grįžti į Lietuvą, o jo nurodytais byloje kontaktiniu elektroninio pašto adresu ir telefonais su ikiteisminio tyrimo pareigūnais jis nekontaktavo ir nekontaktuoja, vis tik tai nereiškia, jog galima nesilaikyti BPK nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie prokurorės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes akivaizdūs nukentėjusiojo teisių pažeidimai yra laikyti esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais. Todėl aukštesnysis teismas vertina, jog skundžiamo sprendimo priėmimą nulėmė ne kokie nors teismo veiksmai, o tai, jog prokurorė, esant padarytiems esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams, nepagrįstai nusprendė kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Apylinkės teismas, net ir būdamas aktyvus, šioje byloje negali ištaisyti nustatytų esminių BPK pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl skundžiama nutartimi teismas pagrįstai perdavė baudžiamąją bylą Nr. e1-628-827/2023 prokurorei.

11. Atmetant skundo argumentus prokurorei teigiant, kad teismas nepagrįstai vadovavosi BPK 234 straipsnio 2 dalimi, apygardos teismas pažymi, kad BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, koks turi būti priimamas sprendimas, kai pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl teismų praktikoje yra pripažinta, jog šiuo atveju yra pagrindas remtis bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).

12. Esant išdėstytiems argumentams, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 9 d. nutartimi pagrįstai perdavė baudžiamąją bylą Nr. e1-628-827/2023 prokurorei, kadangi yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Apylinkės teismas priėmė visiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį prokurorės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.