Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. F. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – I. G., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Patikslintame pareiškime nurodoma, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), mirties dieną buvo našlys, turėjo sūnų: I. G. ir brolį pareiškėją, kurių motina buvo M. F., mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos mirties palikimą pagal testamentą priėmė palikėjas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, todėl šiai dienai turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra vis dar registruotas motinos vardu, nors realiai pagal testamentą jį paveldėjo palikėjas, po kurio mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pažymėjo, jog mirus palikėjui, nuo jo mirties ((duomenys neskelbtini)) momento teisę į paveldėjimą įgijo palikėjo brolis - pareiškėjas, kaip ketvirtos eilės įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.11 straipsnis). Po palikėjo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

3. Patikslintame pareiškime nurodoma, kad per nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą palikimas nebuvo priimtas dėl svarbių priežasčių. Tarp brolių palikėjo ir pareiškėjo buvo komplikuoti santykiai, broliai iš esmės santykių nepalaikė ir nebendravo dėl šeimoje įvykusių konfliktinių situacijų praeityje. Paskutinis brolių susitikimas įvyko apytiksliai 2018 metais, motinos sodyboje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kurią po motinos mirties prižiūrėjo pareiškėjas, tačiau vėliau, prastėjant pareiškėjo sveikatai dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu jam buvo suteikta (duomenys neskelbtini), progreso pareiškėjas pradėjo sunkiai matyti, sunkiau vaikščioti ir judėti, tuo pagrindu jis neturėjo sveikatos ir galimybių lankytis motinos sodyboje ir ją prižiūrėti. COVID-19 sukelta pandemija ir karantinas turėjo įtakos pareiškėjo galimybei gyvai bendrauti su broliu, kuris mirė tų pačių metų rugsėjo mėnesį. Tiek pareiškėjas, tiek palikėjas dėl savo amžiaus buvo įtraukti į padidintos rizikos asmenų grupę dėl galimybės lengviau susirgti COVID-19 virusu. Pareiškėjo artimiesiems vaikščiojant po miestelį ir pamačius, kad sodyba yra netvarkoma, pareiškėjas kreipėsi į advokato padėjėją, kuris gavo duomenis apie pareiškėjo šeimos sudėtį ir paaiškėjo, kad jo brolis yra miręs. Pareiškėjas dėl to labai pergyveno, nes neturėjo galimybės dalyvauti brolio laidotuvėse, atsisveikinti su vieninteliu savo broliu. Pareiškėjas pažymėjo, kad būtent motinos sodyba yra vienintelis likęs šeimos turtas, kuris pareiškėjui primena vaikystę, santykius su tėvais ir mirusį vienintelį brolį.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Tokiu atveju, jei teismas nuspręstų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškimą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad jeigu, nagrinėjant šią bylą, teismas nustatys, kad egzistavo pareiškime nurodytos aplinkybės, ir kad jos yra svarbios pateisinti palikimo priėmimo termino praleidimą, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad šis terminas būtų atnaujintas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. F., po kurios mirties palikimą priėmė pareiškėjo brolis V. G., tačiau nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą neįregistravo.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. gegužės 14 d. 8:30 val.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirties dieną buvo našlys, turėjo sūnų I. G. ir brolį - pareiškėją.

8. Palikėjo ir pareiškėjo motina buvo M. F., kuri mirė (duomenys neskelbtini), po motinos mirties palikimą pagal testamentą priėmė palikėjas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, todėl nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) vis dar yra registruotas motinos vardu, nors pagal testamentą jį paveldėjo palikėjas, po kurio mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po brolio palikėjo mirties. Terminas palikimui priimti po palikėjo mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

10. Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

11. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjams.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

13. Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido, nes tarp brolių palikėjo ir pareiškėjo buvo komplikuoti santykiai, broliai iš esmės santykių nepalaikė ir nebendravo dėl šeimoje įvykusių konfliktinių situacijų praeityje. Paskutinis brolių susitikimas įvyko net 2018 metais, motinos sodyboje, kurią po jos mirties prižiūrėjo pareiškėjas, tačiau vėliau, suprastėjus jo sveikatai dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini) ir suteiktos (duomenys neskelbtini), pareiškėjas neturėjo sveikatos ir galimybių lankytis motinos sodyboje ir ją prižiūrėti. COVID-19 sukelta pandemija ir karantinas turėjo įtakos pareiškėjo galimybei gyvai bendrauti su broliu, kuris mirė tų pačių metų rugsėjo mėnesį. Tiek pareiškėjas, tiek palikėjas dėl savo amžiaus buvo įtraukti į padidintos rizikos asmenų grupę dėl galimybės lengviau susirgti COVID-19 virusu. Pareiškėjo artimiesiems vaikščiojant po miestelį ir pamačius, kad sodyba yra netvarkoma, pareiškėjas kreipėsi į advokato padėjėją, kuris gavo duomenis apie palikėjo šeimos sudėtį ir paaiškėjo, kad brolis yra miręs. Pareiškėjas dėl to labai pergyveno, nes neturėjo galimybės dalyvauti brolio laidotuvėse, atsisveikinti su vieninteliu savo broliu. Pareiškėjui motinos sodyba yra vienintelis išlikęs šeimos turtas, kuris pareiškėjui primena vaikystę, santykius su tėvais ir mirusį brolį. Po motinos mirties palikimą priėmė palikėjas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, todėl šiai dienai turtas yra registruotas motinos vardu, nors realiai pagal testamentą jį paveldėjo palikėjas. Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę ar kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Byloje dalyvaujantis asmuo – I. G., taip pat kiti suinteresuoti asmenys – valstybės institucijos, prieštaravimų iš esmės byloje nėra pareiškę.

14. Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjui atnaujintinas terminas palikimui po palikėjo mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.