- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-11
- Bylos Nr.
- 2YT-29473-934/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. K. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Pareiškėja V. K. pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkei priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (v. b. l. 110-112): Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunktį išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA – 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas ir skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis.Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V- 172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Šio įsakymo vykdymo užtikrinimas pavestas laisvės atėmimo vietos direktoriams. Tai šalina bet kokius motyvus, kad esą, nuteistiesiems (suimtiesiems) užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, gaunamas maistas pagal fiziologines mitybos normas. Jau pats faktas, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis.Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.Skundžiamu atveju pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra iš išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Suinteresuotas asmuo antstolė Irena Beliačic 2017 m. birželio 7 d. patvarkymu Nr. S1-353281 atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) skundą. Patvarkymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 2-5): Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punkte numatyta, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais šiame punkte nurodytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl buvo priimtas ir išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 739 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos.Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie aukščiau nurodytų lėšų nurašymą ar gavimą. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, taigi, pagrindo panaikinti lėšų areštą nėra. Jei yra nurašytos lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, nurašytos lėšos yra išmokamos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.Antstolės 2017-05-19 patvarkymo dėl skolos išieškojimo pagrindu gali būti atskaitomos lėšos tik iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos. Pajamos, prilyginamos darbo užmokesčiui, yra visų rūšių pensijos, dividendai, stipendijos, autoriniai atlyginimai, laimėjimai loterijoje, konkursuose, grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje. Svarbu tai, jog minėtame patvarkyme nurodyta, kad vadovaujantis CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Skolininkė su skundu nepateikė jokių įrodymų, jog vadovaujantis 2017-05-19 patvarkymu dėl skolos išieškojimo buvo išieškotos visos skolininkei priklausančios lėšos, esančios pataisos namų administruojamoje sąskaitoje. Pažymėtina, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, kad CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. CPK L1 skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro apskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje - pajamas, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje - pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016). Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK L1 skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, skundą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais motyvais ir aplinkybėmis (b. l. 12): CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nagrinėjantis bylą šio kodekso V dalyje nustatyta, t.y. ypatingosios teisenos tvarka, teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t.y. turi būti aktyvus. Vykdydamas įstatymo nustatytas funkcijas, antstolis veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo. Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas. Tai reiškia, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų numatytų įgaliojimų. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau ir kuo efektyviau.Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos prevencinės ir administracinės veiklos skyrius pateikė rašytinį paaiškinimą (b. l. 18), kuriame teigia, kad skolininkui laiku neatlikus jam teisės aktuose nustatytų pareigų, tenka neigiamos pasekmės, kylančios iš vykdymo veiksmų atlikimo. Priimtame nutarime nurodyta, kad jeigu vykdomasis dokumentas išieškoti baudą bus pateiktas antstoliams, baudos išieškojimo išlaidos gali viršyti paskirtos baudos dydį, todėl darytina išvada, kad skolininkei nuo pat nutarimo surašymo dienos galėjo ir turėjo būti žinomos neigiamos pasekmės dėl laiku nesumokėtos baudos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
II. Skundo esmė
4. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad skundžiamu patvarkymu yra apribojama skolininkės teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei teismo išvados
Iš vykdomųjų bylų Nr. 0011/06/00991, Nr. 0011/13/03853, Nr. 0011/13/03875, Nr. 0011/13/04641, Nr. 0011/13/07424, Nr. 0011/14/05542 nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5137-130/05, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.1.-2887-88/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.1.-2986-873/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.9.-4616-11/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.1.-9179-369/2013 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.1.-3467-851/2014 dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos valstybės naudai (v. b. l. 106-108, 43-46). Nustatyta, kad antstolė nustačiusi, jog pareiškėja Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlieka bausmę (v. b. l. 96), priėmė skundžiamus patvarkymus dėl skolos išieškojimo (v. b. l. 100-102, 106-108, 109) bei patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 103-105). Antstolė nurodė, kad reikalauja iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 106). Skolininkė skundžia antstolio patvarkymą tuo pagrindu, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininkės yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti skolininkės asmeninėms reikmėms.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, patikslindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-200-450/2017).Remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Siekiant išsiaiškinti, ar lėšos, esančios apelianto sąskaitoje gali būti nuskaitomos, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartyje konstatavo, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-560-794/2017). CPK 739 straipsnio norma yra analogiškai aiškinama ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2732-794/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjai priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, o ir duomenų, jog pareiškėja būtų turėjusi lėšų, nepateikė.
9. Taigi, byloje nesant duomenų, jog pareiškėjai priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, todėl abstraktūs samprotavimai, jog negali būti nukreiptas išieškojimas į jai priklausančias lėšas, laikytinas nepagrįstu. Be to, pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji dirba ir gauna darbo užmokestį, taip pat duomenų, jog vykdomi atskaitymai iš skolininkės darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų.
10. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog antstolė, priimdama patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos, veikė teisėtai, tinkamai ir vadovaudamasis CPK nuostatomis. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
11. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos V. K. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.